2026-02-18 Nr. AB-4065-3-61-3-08017-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-41-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08017-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą viešajai įstaigai Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. G., D. Z., J. O., M. S., S. S., V. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. S-18137 (1.4 E) „Dėl gauto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. CSPR-326 „Dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti atsakovą Registrų centrą pateikti 2023 m. balandžio 17 d. prašyme nurodytą informaciją bei patikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registre.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas). Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) Ūkinio pastato savininkais ir jų dalys nurodytos šios: 1) 1/12 dalis priklauso pareiškėjui; 2) 3/288 dalys – M. S.; 3) 5/288 dalys – S. S.; 4) visas Ūkinis pastatas – pareiškėjui; 5) visas Ūkinis pastatas – D. Z.; 6) 1/36 dalys – J. O.; 7) 1377/27200 dalys – A. G.; 8) visas Ūkinis pastatas – V. D.; 9) 1377/27200 dalys – A. G.. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotus duomenis, išeitų, kad pareiškėjui priklauso 112 proc. Ūkinio pastato, M. S. – 1 proc. Ūkinio pastato, S. S. – 2 proc. Ūkinio pastato, D. Z. – 100 proc. Ūkinio pastato, J. O. – 36 proc. Ūkinio pastato, A. G. – 10 proc. Ūkinio pastato ir V. D. – visas Ūkinis pastatas, t. y. viso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 361 proc. pastato, kas yra neįmanoma. Pareiškėjo vertinimu, bendrosios dalinės nuosavybės teise asmenims negali priklausyti daugiau pastato, nei jo yra.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Registrų centrui 2023 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą „Dėl informacijos suteikimo ir duomenų Nekilnojamojo turto registre patikslinimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė: 1) suteikti informaciją, kam ir kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso Ūkinis pastatas; 2) patikslinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Registrų centras Sprendimu 1 formaliai atsakė, kad: 1) Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso pareiškėjo rašte nurodytiems savininkams nurodytomis dalimis; 2) asmuo, pageidaujantis pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įrašyti pakeitimus bei dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą; 3) prašymas patikslinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis galėtų būti sprendžiamas minėto Ūkinio pastato bendraturčiams sutarus, t. y. bendraturčiams sudarius bei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus rašytinį susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdomo, juo naudojimosi ir disponavimo. Pareiškėjas su Sprendimu 1 nesutiko, todėl pateikė Komisijai skundą, prašydamas panaikinti Sprendimą 1. Registrų centro Komisija Sprendimu 2 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, tiek Sprendimas 1, tiek Sprendimas 2 yra priimti formaliai, neįsigilinus į prašymo esmę, motyvuojant tik tuo, kad Registrų centras netikrina jam pateiktų duomenų teisingumo.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad už teisingą nekilnojamojo objekto ir teisių į jį registrą atsakingas būtent registro tvarkytojas. Pastebėjęs, kad nekilnojamojo objekto perleidimo sandoriuose perleidžiamos / įgyjamos nuosavybės teisių į objektą dalys akivaizdžiai klaidingos, tvarkytojas privalo nurodyti asmeniui patikslinti duomenis. Pareiškėjas akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registre savininkams nuosavybės teisės įregistruotos į bendroje sumoje 361 proc. pastato, kas yra akivaizdžiai neįmanoma. Taigi, pareiškėjas, pastebėjęs akivaizdžiai neteisingus duomenis, kreipėsi į tvarkytoją, kad šis, turintis prieigą prie Ūkinio pastato bylos, visų juridinių faktų, sutarčių, susijusių su nuosavybės teisių perleidimu / įgijimu, turi galimybę patikrinti ir nustatyti, kas ir kokiomis konkrečiai dalimis nuosavybės teise valdo Ūkinį pastatą. Šiuo atveju tai yra itin reikšminga, nes pareiškėjas siekia įgyvendinti savo, kaip pastato savininko, teisę rekonstruoti Ūkinį pastatą, tačiau šiam tikslui būtina turėti konkrečią informaciją, kas ir kokiomis dalimis jį valdo. Pareiškėjas pabrėžė, jog Sprendime 1 nurodyti argumentai dėl registro duomenų pakeitimo visiškai nesusiję su prašymu, nes pareiškėjas tokio prašymo ir neteikė.

6. Pareiškėjas teigė, kad akivaizdu, jog tvarkytojas Sprendimą 1 priėmė arba neįsigilinęs į prašymo esmę, arba netinkamai taikydamas teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamųjų objektų ir su jais susijusių teisių registraciją. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 priimti pažeidžiant viešojo administravimo principus, formaliai išnagrinėjus prašymą bei skundą, netgi nemėginant patikrinti Ūkinio pastato byloje esančius duomenis, užregistruotus juridinius faktus, sandorius, todėl jie yra nepagrįsti, pažeidžiantys teisės aktus ir turi būti panaikinti.

7. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – Ūkinį pastatą įregistruotos: 1) pareiškėjui (1/12 dalis), įregistravimo pagrindai – 2020 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinis registras Nr. 3005, ir 2020 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinis registras Nr. 3550; 2) M. S. (3/288 dalys), įregistravimo pagrindas – 2020 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinis registras Nr. 3091; 3) S. S. (5/288 dalys), įregistravimo pagrindai – 1995 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinis registras Nr. 2-5187, 2020 m. liepos 15 d. nuosavybės teisės liudijimas, notarinis registras Nr. 1997, ir 2020 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinis registras Nr. 3091; 4) pareiškėjui (1/1 dalis), įregistravimo pagrindai – 2018 m. balandžio 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S018-5648 ir 2018 m. balandžio 4 d. antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini); 5) D. Z. (1/1 dalis), įregistravimo pagrindas – 2016 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinis registras Nr. 4-858; 6) J. O. (1/36 dalis), įregistravimo pagrindas – 2016 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinis registras Nr. SK-2549; 7) A. G. (1377/27200 dalys), įregistravimo pagrindas – 2014 m. spalio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinis registras Nr. 30RS-4385; 8) V. D. (1/1 dalis), įregistravimo pagrindas – 2010 m. kovo 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinis registras Nr. 547; 9 A. G. (1377/27200 dalys), įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374, notarinis registras Nr. 2-563.

9. Atsakovas teigė, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius ir Komisija patikrino, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie Ūkinio pastato savininkus atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo ir 2023 m. birželio 16 d. skundo bei taisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pažymėjo, jog Registrų centras atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Patvirtino, kad duomenys apie Ūkinio pastato savininkų nuosavybės teises iš registravimui pateiktų dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą perkelti teisingai.

10. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta klaida atsirado ne dėl Registrų centro kaltės, bet todėl, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija 1992–1993 metais privatizavo Ūkinį pastatą ir pardavė jį (visą ar dalimis) daugiau nei tris kartus pirminiams savininkams notaro tvirtintais sandoriais.

11. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo Prašymas patikslinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis yra nepagrįstas ir atmestinas, nes: 1) RC duomenys apie nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą iš registravimui pateiktų dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą perkelti teisingai; 2) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija 1992–1993 metais privatizavo Ūkinį pastatą ir pardavė jį (visą ar dalimis) daugiau nei tris kartus pirminiams savininkams notaro tvirtintais sandoriais; 3) Registrų centro kompetencijai nėra priskirta spręsti dėl asmenų nuosavybės teisių apimties. Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo, Registrų centras taip pat paaiškino, kad pareiškėjas su Prašymu nepateikė jokių dokumentų, todėl Registrų centras pareiškėjo Prašymą patikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registre atmetė būtent tuo pagrindu, kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas, jog Registrų centras nurodytų Ūkinio pastato tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis yra įvykdytas pilna apimtimi, t. y. Sprendime 1 ir Sprendime 2 pareiškėjui nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytiems Ūkinio pastato savininkams ir Nekilnojamojo turto registre nurodytomis dalimis šis Ūkinis pastatas ir priklauso. Atsakovas manė, jog šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, jog sutinka su pareiškėju, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti Ūkinio pastato duomenys yra netikslūs, todėl tikslintini. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog dar 2020 m. kreipėsi su prašymu į Registrų centrą dėl Ūkinio pastato nuosavybės dalių patikslinimo, nurodant, jog namų ūkio apskaitos byloje nurodyta, kad jai priklauso ūkinio pastato dalis, žymėjimas plane 112/p, kurio plotas 10,70 kv. m (pirmas aukštas). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Registrų centras į šį prašymą pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad Ūkinio pastato žymėjimas plane iš 112/p buvo pakeistas į žymėjimą 212/p 1998 m. gegužės 20 d. užregistruotų kadastro duomenų pakitimų metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog apie Ūkinio pastato kadastrinių matavimų pakitimus nebuvo žinoma. Atkreipė dėmesį, kad Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pažymėta, jog ūkinio pastato kadastriniai matavimai atlikti 1983 m. balandžio 4 d. Aplinkybė, kurią nurodė Registrų centras, jog ūkinio pastato duomenys buvo pakeisti pagal 1998 m. gegužės 20 d. užregistruotus kadastro duomenų tikslinimus, Nekilnojamojo turto registre nėra registruota. Todėl pagrįstai keltini klausimai: 1) ar buvo atlikti ir registruoti 1998 m. gegužės 20 d. ūkinio pastato kadastrinių matavimų pakitimai; 2) kas tokius pakitimus inicijavo; 3) kokią reikšmę ūkinio pastato kadastrinių matavimų pakitimai turi dabartinei situacijai, kai registruotos Ūkinio pastato nuosavybės dalys viršija bendrai pastato nuosavybės daliai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad D. Z. jokių Ūkinio pastato kadastro duomenų tikslinimo neinicijavo / neatliko ir vadovaujasi iki šiol nekeistais jai priklausančio buto kartu su Ūkinio pastato kaip priklausinio kadastrinių matavimų duomenimis. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

II. 14. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo D. B. patikslintą skundą atmetė.

15. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė:

15.1. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 17 d. pateikė Prašymą Registrų centrui, kuriame nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registre registruotus duomenis pareiškėjui priklauso 112 proc. Ūkinio pastato, M. S. – 1 proc. Ūkinio pastato, S. S. – 2 proc. Ūkinio pastato, D. Z. – 100 proc. Ūkinio pastato, J. O. – 36 proc. Ūkinio pastato, A. G. – 10 proc. Ūkinio pastato ir V. D. – 100 proc. Ūkinis pastatas, t. y. viso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 361 proc. Ūkinio pastato. Pareiškėjas Prašyme pažymėjo, kad akivaizdu, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise asmenims negali priklausyti daugiau pastato, nei jo yra. Pareiškėjas Prašyme prašė: 1) suteikti informaciją, kam ir kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso Ūkinis pastatas; 2) patikslinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis.

15.2. Registrų centras Sprendime 1 nurodė, kad Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso Prašyme nurodytiems savininkams nurodytomis dalimis; Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisės turėtojus, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, klaidingų įrašų nėra, bei į tai, kad pareiškėjas kartu su Prašymu teritoriniam registratoriui dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima pakeisti duomenis apie Nekilnojamojo turto registre į Ūkinį pastatą įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nepateikė, Prašymas netenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 29 straipsnio 7 punktu. Registrų centras, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas) 4.75 straipsnio 1 dalimi, paaiškino, kad dėl Nekilnojamojo turto registre duomenų patikslinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas Ūkinio pastato bendraturčiams sutarus, t. y. bendraturčiams sudarius bei Nekilnojamojo turto registre tvarkytojui pateikus rašytinį susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo.

15.3. Pareiškėjas dėl Registrų centro Sprendimo 1 pateikė 2023 m. birželio 16 d. skundą Komisijai. Skunde pareiškėjas paaiškino, jog Sprendimas 1 yra priimtas formaliai, neįsigilinus į Prašymo esmę arba netinkamai taikant teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamųjų objektų ir su jais susijusių teisių registraciją, todėl yra visiškai nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o Registrų centras įpareigotinas pateikti informaciją, kam realiai priklauso pastatas ir kokiomis dalimis bei patikslinti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis. Skunde paaiškinta, kad Sprendime 1 nurodyti argumentai dėl Nekilnojamojo turto registro domenų pakeitimo visiškai nesusiję su Prašymu, nes pareiškėjas tokio prašymo neteikė. Taip pat skunde teigiama, kad Prašymu buvo prašoma patikslinti neteisingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, o tai niekaip nesusiję su bendraturčių sutarimu ar nesutarimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo; bendraturčiai negali savo sprendimais pakeisti jiems priklausančių nuosavybės teisių dalių į Ūkinį pastatą ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės dalių į pastatą.

15.4. Komisija 2023 m. birželio 19 d. pranešimu apie pradėtą skundo nagrinėjimo procedūrą Nr. S-23098 (1.4 E) informavo, jog į skundo nagrinėjimo procedūrą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė M. S., S. S., D. Z., J. O., A. G. ir V. D. bei išsiuntė jiems 2023 m. birželio 16 d. skundo su priedais kopiją. Be kita ko, informavo, kad, vadovaudamasi Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434 (1.3 E) „Dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, 30, 31 punktais, Komisija sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimai į skundą, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 3 d. Negavus atsiliepimų į skundą, skundo nagrinėjimo procedūra bus atnaujinta 2023 m. liepos 4 d. be atskiro pranešimo. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

15.5. Komisija 2023 m. liepos 21 d. Sprendimu 2, nusprendė palikti galioti Sprendimą 1. Sprendime 2 nurodyta, jog Komisija Registrų centro Sprendimą 1 nagrinės tiek kaip sprendimą atsisakyti taisyti klaidas Nekilnojamojo turto registre, tiek kaip sprendimą atsisakyti patikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Dėl klaidų taisymo, Komisija pažymėjo, kad, išnagrinėjusi Ūkinio pastato duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre, ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, nustatė, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie Ūkinio pastato savininkus ir jiems priklausančias Ūkinio pastato dalis atitinka registravimui pateiktus dokumentus. Dėl Nekilnojamojo turto registre duomenų tikslinimo Komisija konstatavo, kad registravimui pateiktų dokumentų duomenys apie Ūkinio pastato savininkus bei jiems priklausančias Ūkinio pastato dalis (ar visą Ūkinį pastatą) į Nekilnojamojo turto registrą perkelti teisingai, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima patikslinti Nekilnojamojo turto registre duomenis apie Ūkinio pastato savininkus (jiems priklausančias Ūkinio pastato dalis) pareiškėjas nepateikė, todėl, Komisijos vertinimu, Sprendimas 1 yra pagrįstas ir teisėtas.

15.6. Į bylą pateiktas 2023 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad į Ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos nuosavybės teisės:

15.6.1. pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/12 Ūkinio pastato, įregistravimo pagrindai – 2020 m. rugsėjo 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3005 ir 2020 m. spalio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3550 (įrašas galioja nuo 2020 m. spalio 30 d.);

15.6.2. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso visas Ūkinis pastatas, įregistravimo pagrindai – 2018 m. balandžio 3 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S018-5648 ir 2018 m. balandžio 4 d. Antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2018 m. balandžio 9 d.);

15.6.3. V. D. nuosavybės teise priklauso visas Ūkinis pastatas, įregistravimo pagrindas – 2010 m. kovo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 547 (įrašas galioja nuo 2010 m. kovo 25 d.);

15.6.4. D. Z. nuosavybės teise priklauso visas Ūkinis pastatas, įregistravimo pagrindas – 2016 m. kovo 31 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 4-858 (įrašas galioja nuo 2016 m. balandžio 5 d.);

15.6.5. A. G. nuosavybės teise priklauso 1377/27200 Ūkinio pastato, įregistravimo pagrindas – 2014 m. spalio 2 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 30RS-4385 (įrašas galioja nuo 2014 m. spalio 9 d.);

15.6.6. A. G. nuosavybės teise priklauso 1377/27200 Ūkinio pastato, įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr.I-1374 Nr. 2-563 (įrašas galioja nuo 1992 m. gruodžio 29 d.).

15.6.7. M. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/288 Ūkinio pastato, įregistravimo pagrindas – 2020 m. rugsėjo 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3091 (įrašas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.);

15.6.8. S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/288 Ūkinio pastato, įregistravimo pagrindai 1995 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-5187, 2020 m. liepos 15 d. Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1997 ir 2020 m. rugsėjo 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3091 (įrašas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.);

15.6.9. J. O. nuosavybės teise priklauso 1/36 dalis Ūkinio pastato, įregistravimo pagrindas – 2016 m. kovo 15 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. SK-2549 (įrašas galioja nuo 2016 m. kovo 22 d.).

15.6.10. Prie Ūkinio pastato (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 10 d. išrašo 2.2 papunktyje) yra tokie įrašai „Priklausinys: pastatas – ūkinis pastatas“, „Priklausanti dalis – 1/36 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro (duomenys neskelbtini); 1377/13600 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/36 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro (duomenys neskelbtini).

15.7. Byloje taip pat yra pateikti šie dokumentai:

15.7.1. 1992 m. liepos 3 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad A. Z. ir J. V. Z. iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. 17-5287). 1993 m. spalio 28 d. Susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuria pakeista 1992 m. liepos 3 d. sutartis, kad A. Z. ir J. V. Z. nupirko ne tik butą, bet ir dalį sandėliuko 1 I 2/p, esančius (duomenys neskelbtini).

15.7.2. 1992 m. gruodžio 29 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad G. I. N. ir G. A. N. iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo butą lygiomis dalimis ir sandėliuką (1 I 2/p), 13,77 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. 2-563).

15.7.3. 1993 m. kovo 30 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad A. A., O. A. ir M. S., gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo butą ir ūkio pastatą kieme (1 I 2/p) (Notarinio registro Nr. 2-1628).

15.7.4. 1993 m. kovo 30 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad V. A. Š. ir O. Š. iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo butą ir ūkio pastato (1 I 2/p) 1/36 dalį adresu (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. 2-1614).

15.7.5. 1993 m. kovo 31 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad Z. Č. iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo butą ir sandėliuką I I2/p 3,75 kv. m. (Notarinio registro Nr. 2-1688).

15.7.6. 1993 m. rugpjūčio 26 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad V. B., V. B. ir B. P. iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo butą ir 1/36 dalį sandėliuko (1I2/p) (Notarinio registro Nr. 3136).

15.7.7. 1995 m. birželio 27 d. Sutartis, iš kurios matyti, kad R. S. iš Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos įsigijo 1/36 dalį sandėliuko adresu (duomenys neskelbtini) (Notarinio registro Nr. 2-5187).

15.7.8. 2010 m. kovo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaras patvirtino, jog palikėjo testamente nurodyto turto įpėdinis V. D. paveldėjo visą dalį Ūkinio pastato (Notarinio registro Nr. 547);

15.7.9. 2014 m. spalio 2 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarė patvirtino, jog palikėjo įpėdinis A. G. paveldėjo 1377/27200 dalis Ūkinio pastato (kuris yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys) (Notarinio registro Nr. 30RS-4385);

15.7.10. 2016 m. kovo 13 d. Buto ir ūkinio pastato dalies pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas M. Š. pardavė pirkėjui J. O. asmeninės nuosavybės teise butą ir 1/36 Ūkinio pastato (Ūkinis pastatas yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys). Šį sandorį 2016 m. kovo 15 d. patvirtino Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės atstovė (Notarinio registro Nr. SK-2549).

15.7.11. 2016 m. kovo 31 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė patvirtino, kad įpėdinė D. Z. paveldėjo visą palikėjos turtą tarp kurio yra ir Ūkinis pastatas (buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys) (Notarinio registro Nr. 4-858).

15.7.12. 2018 m. balandžio 3 d. antstolės Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S018-5648, pagal kurį minėta antstolė pardavė visą Ūkinį pastatą D. B. (pažymėtina, kad šiame akte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis prie Ūkinio pastato yra žymos, kad Ūkinio pastato 2/36 nuosavybės teise priklauso P. A., 1/36 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso J. O., visas Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso A. Z., 1377/27200 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso A. G., visas Ūkinis pastatas priklauso V. D., 1/108 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso V. B., 1/36 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso R. S., 2/108 Ūkinio pastato priklauso V. B., visas Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso A. Č., 1377/27200 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso A. G..

15.7.13. 2018 m. balandžio 4 d. antstolės A. S. patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patikslinimo NR. S018-5922, kuriuo minėta antstolė patikslino, jog 2018 m. balandžio 3 d. turto pardavimo skolininko A. Č. pasiūlytam pirkėjui D. B. aktu pardavė Ūkinį pastatą;

15.7.14. 2020 m. liepos 15 d. Nuosavybės teisės liudijimas pagal kurį S. S., kuri pergyveno sutuoktinį R. S., nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis bendro turto įgyto santuokoje, kurį sudaro ir 1/36 Ūkinio pastato (Notarinio registro Nr. 1997).

15.7.15. 2020 m. rugsėjo 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymas liudijimas, pagal kurį įpėdiniai S. S. ir M. S. atitinkamai 1/4 ir 3/4 dalimis paveldėjo 1/72 Ūkinio pastato (Notarinio registro Nr. 3091).

15.7.16. 2020 m. rugsėjo 23 d. Pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas V. B. pardavė pirkėjui D. B. 1/36 dalį Ūkinio pastato (kurią pareiškėjas įgijo asmeninės nuosavybės teise). Šią sutartį 2020 m. rugsėjo 23 d. patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notaro biuro notarė (Notarinio registro Nr. 3005).

15.7.17. 2020 m. spalio 23 d. Pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja P. A. pardavė pirkėjui D. B. 2/36 dalis Ūkinio pastato. Šią sutartį 2020 m. spalio 23 d. patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notaro biuro notarė (Notarinio registro Nr. 3550).

16. Teismas pažymėjo, kad CK 4.262 straipsnyje nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat apžvelgė NTR įstatyme (redakcijoje, galiojusioje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 2, 4 straipsnių, 5 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio, 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (redakcijoje, galiojusioje nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Teismas apžvelgęs NTR įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcijoje, galiojančioje nuo 2024 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, rėmėsi ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 201–207 punktų nuostatomis.

17. Teismas, apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino, kad teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) Nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą; įrašant į Nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.

18. Teismas įvertino, kad iš teisinio reguliavimo, įtvirtinto NTR įstatyme, Nuostatuose, tiek galiojusio tuo metu, kai pareiškėjas pateikė Prašymą atsakovui, skundą Komisijai, kai buvo priimti Sprendimas 1, Sprendimas 2, tiek galiojančio šio teismo sprendimo priėmimo metu, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Kitaip tariant, Nekilnojamojo turto registre duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti, o Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

19. Teismas nustatė, kad buvo matyti iš anksčiau aptartų į Nekilnojamojo turto registro įrašytų duomenų apie tai, kokiems asmenims, kokiu pagrindu, kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso Ūkinis pastatas, dokumentų (notarų patvirtintų sutarčių, notarų išduotų Paveldėjimo teisės pagal testamentą ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų, notaro išduoto Nuosavybės teisės liudijimo, antstolės Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto), kurių pagrindų pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, kurių pagrindu pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą, pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos remiantis tinkamais dokumentais, įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

20. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad ginčo tarp bendraturčių nėra, yra tik prašymas patikslinti duomenis. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju yra tik prašymas patikslinti duomenis. Bei pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad visi ar dalis anksčiau minėtų dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjo ir (arba) trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą, būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas atsisakyti registruoti duomenis pagal asmenų pateiktas notarų patvirtintas sutartis, notarų išduotus Paveldėjimo teisės pagal testamentą ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, notarų išduotus Nuosavybės teisės liudijimus, antstolių Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, jeigu jie nėra pripažinti negaliojančiais, panaikinti. Pareiškėjas paaiškino, kad bendraturčiai negali savo sprendimais pakeisti jiems priklausančių nuosavybės teisės dalių į Ūkinį pastatą ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisių dalių į pastatą. Teismas pažymėjo, kad tokia teisė nėra suteikta ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

21. Pareiškėjo, kuriam priklauso 112 proc. Ūkinio pastato, atstovės teismo posėdžio metu paklausus, ar ji, atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes dėl to, kokiems asmenims, į kokią dalį Ūkinio pastato, kokiais dokumentais (kokiu pagrindu) remiantis įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, mato kažkokių neatitikimų, pareiškėjo atstovė jokių neatitikimų nenurodė. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės paprašius patikslinti, ar iš pareiškėjo dokumentų, kuriuos jis pateikė RC 2018 ir 2020 metais, duomenys apie pareiškėjo nuosavybės teises į Ūkinį pastatą buvo tiksliai įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, atstovė nenurodė, kad būtų buvusi padaryta klaida, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitiktų pareiškėjo turimų dokumentų.

22. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Registrų centro klaida, jog nuo tada, kai Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija 1992–1993 metais privatizavo Ūkinį pastatą ir pardavė jį (visą ar dalimis) daugiau nei tris kartus pirminiams savininkams notarų patvirtintais sandoriais, Registrų centras leido registruoti naujus savininkus neišregistruodamas senųjų. Dėl šių pareiškėjo argumentu teismas pažymėjo, kad Registrų centras, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nėra suteikti įgaliojimai vertinti notaro patvirtintus sandorius ir juos panaikinti arba pripažinti negaliojančiais, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kitokios apimties nuosavybės teises į Ūkinį pastatą nei jos nurodytos notaro patvirtintuose ar išduotuose dokumentuose, kurie nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo skundą, bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodė savo argumentų pagrįstumo. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo panaikinti Registrų centro priimtą Sprendimą 1, Komisijos priimtą Sprendimą 2, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Registrų centrą pateikti 2023 m. balandžio 17 d. prašyme nurodytą pateikti informaciją, kam ir kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso Ūkinis pastatas bei patikslinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis.

24. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo D. B. prašymą. Taip pat pareiškėjas prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

26.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės formuoja ydingą praktiką, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekvestionuoja jam pateiktų dokumentų teisingumo, todėl netgi matydamas akivaizdų duomenų neatitikimą tarp pateikiamų dokumentų ir registre jau esančios informacijos, kaip šiuo atveju – kad pastatas keliems asmenims nuosavybės teise priklauso 361 proc., priima tokius dokumentus ir tokius akivaizdžiai klaidingus duomenis registruoja, t. y. nevykdo jam nustatytos pareigos užtikrinti registre registruojamų duomenų teisingumą. Taigi netenkinus pareiškėjo skundo buvo palikta akivaizdžiai prieštaraujanti bet kokiai logikai teisinė situacija, kad ir toliau pastatas priklauso keliems asmenims, bendroje sumoje jiems valdant 361 proc. pastato. Tokiu būdu ne tik fiksuojami akivaizdžiai neteisingi duomenys, bet ir sudaroma galimybė nesąžiningai jais naudotis, pavyzdžiui, parduoti nuosavybės teises į visą pastatą, nors savininkui realiai priklauso tik dalis, tokiu būdu apgaunant sąžiningus įgijėjus. Turto savininkai, priešingai nei nurodo atsakovas, negali bendru sutarimu pasidalinti turto ar kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl turto atidalijimo, nes neaišku, kam kiek dalių priklauso, be to, dalies savininkų gyvenamoji vieta nežinoma.

26.2. Teismas pacitavo teisės normas, imperatyviai nustatančias registro tvarkytojui pareigą tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą, kad duomenys būtų teisingi, o pastebėjus netikslumus, juos patikslinti, tačiau neargumentavo, kodėl nesivadovauja šiais duomenimis ir kodėl šiuo atveju atsakovui tokia pareiga netaikoma. Priešingai, teismas šią pareigą dėl duomenų teisingumo ir tikslinimo iš esmės perkėlė nekilnojamojo turto savininkams, nors pastarieji niekaip negali įtakoti paties duomenų registravimo registre, nes nėra įgalioti tai daryti, neturi prieigos prie registro duomenų bazės ir vienintelė galimybė yra pateikti prašymą registro tvarkytojui, kad pastarasis patikslintų akivaizdžiai neteisingus duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

26.3. Nors tiek atsakovo atstovė, tiek teismas nurodo, kad registro tvarkytojas negali kvestionuoti notarų ar kitų kompetentingų asmenų dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, teisingumo, tačiau šiuos argumentus paneigia NTR įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Nuostatų 19 punktas, kad registro tvarkytojas privalo atsisakyti registruoti duomenis, kurie akivaizdžiai neteisingi. Vien aplinkybė, kad notaras ar kitas asmuo nurodė netikslias nuosavybės į pastatą dalis, savaime nesudaro pareigos registro tvarkytojui tokius duomenis registruoti. Priešingai, registro tvarkytojas privalo atsisakyti tokius duomenis registruoti. Tuo tarpu notaras, tvirtindamas nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įgijimo ar perleidimo sandorį, vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl registro tvarkytojas negali teigti, kad būtent notaras atsakingas už tikslių duomenų registre buvimą, nes registre esančius duomenis tvarko ir už juos yra atsakingas išimtinai registro tvarkytojas.

26.4. Kaip nurodė pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu, ir kaip matyti iš atsakovo prie atsiliepimo pateiktų dokumentų, akivaizdu, kad nuosavybės teisės į Ūkio pastatą buvo įgytos kaip į antraeilį daiktą, t. y. pagalbinės paskirties pastatą, privatizuojant butus, ką patvirtina su atsiliepimu pateiktos sutartys. Atsakovė valdo istorinius nuosavybės teisių į butus ir antraeilio pastato – Ūkio pastato įsigijimo duomenis ir turi visas galimybes patikrinti ir nustatyti, kada ir kokius duomenis registruojant buvo padaryta klaida ir kam buvo įregistruota daugiau nuosavybės teisių nei priklauso. Atsakovas paprasčiausia vengia patikslinti duomenis, nes tai pareikalautų papildomo laiko ir darbo sąnaudų. Tuo tarpu nei pareiškėjas, nei kiti bendraturčiai neturi prieigos prie šių duomenų.

26.5. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 8 punktuose įtvirtintas valstybės informacinės sistemos tvarkytojo pareigas, už teisingą nekilnojamojo objekto ir teisių į jį registrą atsakingas būtent registro tvarkytojas. Pastebėjęs, kad nekilnojamojo objekto perleidimo sandoriuose perleidžiamos / įgyjamos nuosavybės teisių į objektą dalys akivaizdžiai klaidingos, tvarkytojas privalo nurodyti asmeniui patikslinti duomenis. Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs Registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi NTR įstatymo 33 straipsnyje ir Nuostatų nustatyta tvarka ir atvejais.

26.6. Teismas klaidingai nurodo, kad pareiškėjo atstovė negalėjo nurodyti, kurie duomenys yra neteisingi. Tiek prašyme atsakovams patikslinti duomenis, tiek skunde teismui aiškiai nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre savininkams nuosavybės teisės įregistruotos į bendroje sumoje 361 proc. pastato, kas yra akivaizdžiai neįmanoma. Taigi pareiškėjas, pastebėjęs akivaizdžiai neteisingus duomenis, kreipėsi į tvarkytoją, kad šis, turintis prieigą prie Ūkinio pastato bylos, visų juridinių faktų, sutarčių, susijusių su nuosavybės teisių perleidimu / įgijimu, turi galimybę patikrinti ir nustatyti, kas ir kokiomis konkrečiai dalimis nuosavybės teise valdo Ūkinį pastatą.

26.7. Tiek atsakovas, tiek teismas visiškai nepagrįstai pareigą dėl duomenų tikslinimo perkelia pastato bendraturčiams, nes pastarieji neturi galimybės pakeisti registre esančių duomenų, ir tai nėra jiems numatyta pareiga. Pastato bendraturčiai per ilgą laiką keitėsi, todėl jie nedisponuoja pirminiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Tuo tarpu atsakovas valdo visus istorinius duomenis nuo pat objekto sukūrimo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo. Taigi atsakovas turi realią galimybę patikrinti, kodėl kilo toks akivaizdus registruotų duomenų klaidingumas ir atitinkamai patikslinti šiuos duomenis. Tačiau, registro tvarkytojas, gavęs pareiškėjo prašymą patikslinti duomenis, netgi nesigilino į prašymo esmę, vengė atlikti savo pareigas – patikrinti duomenų teisingumą istoriniuose dokumentuose ir atitinkamai patikslinti akivaizdžiai neteisingus duomenis.

26.8. Sprendimai priimti pažeidžiant viešojo administravimo principus, formaliai išnagrinėjus prašymą bei skundą, netgi nemėginant patikrinti Ūkinio pastato byloje esančius duomenis, užregistruotus juridinius faktus, sandorius.

27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad:

28.1. Nagrinėjamu atveju šiuo metu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie Ūkinio pastato savininkus, taip pat duomenys apie Ūkinio pastato savininkų nuosavybės teises iš registravimui pateiktų dokumentų į Nekilnojamojo turto registrą perkelti teisingai ir juos atitinka. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus Sprendimus ir įpareigoti Registrų centrą pateikti pareiškėjai 2023 m. balandžio 17 d. prašyme nurodytą pateikti informaciją, kam ir kokiomis dalimis priklauso Ūkinis pastatas bei patikslinti Registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis.

28.2. Registrų centras laikosi pozicijos, kad pareiškėjo nurodyta klaida atsirado ne dėl Registrų centro kaltės, bet tokiu būdu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija 1992–1993 metais privatizavo Ūkinį pastatą ir pardavė jį (visą ar dalimis) daugiau nei tris kartus pirminiams savininkams notaro tvirtintais sandoriais. Pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ 7 punktą, pastatai, statiniai ir butai, kurie priklauso keliems savininkams, registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Šios instrukcijos 8 punkte išvardyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, inter alia – notariškai patvirtintos sutartys, jų nuorašai ir dublikatai (8.4 papunktis).

28.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-202/2004 pasisakė, kad toks duomenų perrašymas buvo atliekamas ne individualių teisės aktų pagrindu, o vykdant tiesioginį įstatymo nurodymą, t. y. buvo atliktas nerevizuojant ir netikrinant ankščiau padarytų įrašų teisingumo bei pagrįstumo.

28.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Ginčo situacijoje pareiškėjas kvestionuoja Nekilnojamojo turto registro įrašus nurodydamas, kad jų padarymas prieštarauja NTR įstatymo 2 straipsnio, 29 straipsnio 8 punktui ir Nuostatų 19, 119 punktų nuostatoms, tačiau ginčo situacijoje yra svarbu tai, kad nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą pirmą kartą buvo registruotos dar 1992–1993 m. ir pirminio nuosavybės teisių registravimo metu nei NTR įstatymas, nei Nuostatai negaliojo, o pagal tuo metu galiojusios Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos nuostatas buvo suprantama, kad registruojamas dokumentas, o ne nekilnojamasis daiktas ir teisės į jį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Registrų centrą atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodė savo argumentų pagrįstumo, bei padarė išvadą, kad ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo panaikinti Registrų centro priimtą Sprendimą 1, Komisijos priimtą Sprendimą 2, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Registrų centrą pateikti Prašyme nurodytą pateikti informaciją, kam ir kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso Ūkinis pastatas bei patikslinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis.

31. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės formuoja ydingą praktiką, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekvestionuoja jam pateiktų dokumentų teisingumo, todėl netgi matydamas akivaizdų duomenų neatitikimą tarp pateikiamų dokumentų ir registre jau esančios informacijos, priima tokius dokumentus ir tokius akivaizdžiai klaidingus duomenis registruoja. Pareiškėjo vertinimu, teismas tik pacitavo teisės normas, imperatyviai nustatančias registro tvarkytojui pareigą tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą, tačiau neargumentavo, kodėl nesivadovauja šiais duomenimis ir kodėl šiuo atveju atsakovui tokia pareiga netaikoma. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi pareigą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis (įskaitant ir istorinius įrašus), t. y. patikrinti duomenų teisingumą istoriniuose dokumentuose ir atitinkamai patikslinti duomenis. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijami Sprendimai priimti pažeidžiant viešojo administravimo principus, formaliai išnagrinėjus prašymą bei skundą, netgi nemėginant patikrinti Ūkinio pastato byloje esančius duomenis, užregistruotus juridinius faktus, sandorius.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašus, teigdamas, kad atsakovas pateikė ne visus duomenis, susijusius su Ūkinio pastato nuosavybės teisių įgijimu ir perleidimu, o šie dokumentai padės išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybės, bei pažymėdamas, kad jų pateikimo poreikis atsirado rašant apeliacinį skundą, siekiant įrodyti sąsajas tarp tam tikrų savininkų, nes atsakovas dalį dokumentų nuslėpė. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinė je byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjo paduotų naujų dokumentų neprideda prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų (nekilnojamojo turto registro išrašų) pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pareiškėjas nepagrindė, kodėl likusieji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

34. Byloje nustatyta, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu 1 atsakyta į pareiškėjo 2023 m. balandžio 17 d. prašymą suteikti informaciją, kam ir kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei patiksinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodant tikslias konkretiems savininkams priklausančias dalis.

35. Atsakovas Sprendime 1 nurodė, kad patikrinus duomenis, sukauptus Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), informuoja pareiškėją, jog minėtas ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso jo rašte nurodytiems savininkams nurodytomis dalimis. Taigi, matyti, kad dėl pareiškėjo jau žinomos informacijos apie ūkinį pastatą apimties ir turinio realaus ginčo tarp šalių nekilo, todėl nebuvo pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl prašytos informacijos pateikimo.

36. Vertinant reikalavimą dėl duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre, pagrįstai buvo nurodyta, kad pagal aktualios ginčui redakcijos NTR įstatymo nuostatas duomenys NTR gali būti ištaisyti dviem atvejais: 1) kai NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) arba kai, įrašant duomenis į NTR, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-386-442/2019, kt.).

37. Pagal NTR įstatymo 33 straipsnio 1 dalį suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų

38. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai NTR tvarkytojas pastebėjo klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus; techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie NTR įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (NTR įstatymo 33 str. 2 d.).

39. Tiek atsakovas, tiek ginčą nagrinėjusios institucijos konstatavo, kad duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, bei, kad klaidingų įrašų (techninių klaidų) taip pat nėra, o pareiškėjas nepateikė teritoriniam registratoriui dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima pakeisti duomenis apie bendrosios dalinės nuosavybės dalis į ginčo ūkinį pastatą. Šioms išvadoms byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija negali nepritarti.

40. Bylos nagrinėjimo ribas nustato pareiškėjo pareikštų ir teismo priimtų reikalavimų apimtis, todėl pagal šioje byloje esančias ginčo ribas atsakovo atsakomybės dėl susidariusios situacijos, kai į nekilnojamojo turto objektą registre įregistruotos nuosavybės teisės sudaro 361 proc. pastato, nenagrinėjamas.

41. Kaip minėta, pareiškėjo prašomu būdu – keičiant registro duomenis šios situacijos pagal teisės aktų reikalavimus ištaisyti nebegalima, todėl atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

42. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai skundo netenkino. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė