Legislator Case Law & Legislation
e1b936e4-82c2-4064-8b24-9be0d2199769 AI generated

e1b936e4-82c2-4064-8b24-9be0d2199769 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e1b936e4-82c2-4064-8b24-9be0d2199769
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-944-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 44.8.; 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vido Stankevičiaus,sekretoriaujant G.

Legislator headnote

AI generated

e1b936e4-82c2-4064-8b24-9be0d2199769 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė kaip fizinis asmuo nėra PVM mokesčio mokėtojas, todėl atsakovas neteisėtai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovės PVM sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006; Nr. 3K-3-12/2009). Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės iÅ¡laidos baudžiamojoje byloje Nr.57-2-044-07 (advokato teisinė pagalba – 2 250 Lt; ekspertizė – 500 Lt) yra ieÅ¡kovės patirti nuostoliai atsakovui nevykdant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. numatytos pareigos, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 2 750 Lt nuostolių atlyginimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-944-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 44.8.; 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vido Stankevičiaus,sekretoriaujant G.

P.,dalyvaujant ieÅ¡kovei I. B., atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovui advokatui M. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl žalos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : IeÅ¡kovė I.

B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 19 403,40 Lt žalos atlyginimÄ , 948,57 Lt palÅ«kanų, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ padidino iki 42 014,85 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo sumažino nuo 42 014,85 Lt iki 14 325,01 Lt: 7 666,60 Lt žalos dėl automobilio nuvertėjimo, 2 959,84 Lt neiÅ¡mokėtos atsakovo paskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos dalies, kuriÄ sudaro PVM, 2 750 Lt iÅ¡laidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 948,57 Lt palÅ«kanų.

Nurodė, kad atsakovas vilkino draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , ikiteisminį tyrimÄ , todėl ieÅ¡kovė patyrė nuostolius susidedančius iÅ¡ advokato teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje ir skiriant ekspertizę baudžiamojoje byloje. Pabrėžė, kad automobilis iki autoįvykio trÅ«kumų neturėjo, o dėl atliekamų ekspertizių remontuoti automobilio nebuvo galima, kuris prastovėjęs 3 metus buvo paveiktas korozijos, todėl ieÅ¡kovė automobilį buvo priversta parduoti dalimis.

Atsakovas taipogi turi sumokėti ieÅ¡kovei pridetinės vertės mokestį, nes ieÅ¡kovė nėra jo mokėtoja. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas žalÄ transporto priemonės savininkei atlygino be pridėtinės vertės mokesčio, nes automobilį ieÅ¡kovė galėjo susiremontuoti. Reikalaujant atlyginti nuostolius, negali bÅ«ti paimta bendra tos rūšies ir tipo automobilio rinkos vertė, o turi bÅ«ti nustatyta konkretaus automobilio rinkos vertė.

Automobilis pasidarė neremontuotinas, nes ieÅ¡kovė tinkamai jo nesaugojo, todėl jis nuvertėjo. Pabrėžė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , atsakovas per 14 dienų iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ ieÅ¡kovės I. B. naudai 13 376,44 Lt žalos atlyginimÄ , 948,57 Lt palÅ«kanų, procesines palÅ«kanas, 429,75 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas, 3 000 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas taip pat įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei I. B. permokėtÄ 830,25 Lt žyminio mokesčio dalį, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo buhalterijÄ sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 2009 spalio 28 d. sumokėtÄ 1000 Lt užstatÄ už ekspertizę. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 7 666,60 Lt žalos atlyginimo tenkina. Pažymėjo, jog raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, kad autoįvykio kaltininko J. K., vairuotas automobilis F. E., valst.

Nr.(duomenys neskelbtini) buvo draustas atsakovo UADB „Seesam Lietuva“. IÅ¡ civilinės bylos medžiagos ir baudžiamosios bylos Nr.57-2-044-07 medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė iki pat nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ priėmimo dienos 2008 m. spalio 20 d. negalėjo remontuoti automobilio, nes, atsakovui jÄ apkaltinus sukčiavimu, privalėjo sugoti automobilį neremontuotÄ , siekiant įrodyti nekaltumÄ , buvo daromos ekspertizės. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ teismui nurodė, kad 2007 metais Jaguar S-Type sedan 2000 metų gamybos vidutinė kaina buvo 33 070 Lt, be pridėtinės vertės mokesčio 28 027 Lt Atsakovas remonto iÅ¡laidas įvertino 19 403,40 Lt.

Teismas pabrėžė, kad atsakovo pateikti įrodymai rodo, kad remonto iÅ¡laidos sudaro du trečdalius automobilio vertės. IeÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad po dviejų metų bylinėjimosi su atsakovu automobilio vertė smuko, jis pasidarė neremontuotinas, todėl teko parduoti automobilį už 6 000 Lt. MinėtÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas – UAB „Laurimeta“ raÅ¡tas. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovei 2008 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu 16 443,56 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė I. B. pagrįstai reikalauja visų nuostolių atlyginimo, netekus autoįvykio metu turto. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir CK 6.251 str. 1 d., 6.987 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str., ieÅ¡kovei I. B. iÅ¡ atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ priteisė patirtÄ 7 666 Lt žalÄ . Teismas atmetė atsakovo atsikirtimÄ , kad negalima vadovautis UADB „Seesam Lietuva“ nuoroda apie ieÅ¡kovei priklausiusio automobilio vertę, nes atsakovas turėjo visas sÄ lygas atlikti ieÅ¡kovės automobilio įvertinimÄ iki ieÅ¡kovė pardavė automobilį 2009 m. vasario 20 d.

Teismas, paskaičiuodamas nuostolius, vadovavosi atsakovo nurodyta vidutine automobilio kaina. Teismas nurodė, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr.57-2-044-07 esančio ieÅ¡kovės I. B. 2007 m. gruodžio 5 d. raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovė buvo priversta saugoti automobilį. Visiems žinoma aplinkybė, kad neremontuojamas automobilis po autoįvykio per keletÄ metų netenka dar daugiau vertės. Teismas pabrėžė, jog atsakovas įrodymų, kad automobilis nebuvo tinkamai saugomas nepateikė, todėl atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovė dirbtinai blogino automobilio vertę, atmetami.

Teismas ieÅ¡kovės I. B. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2 959,84 Lt draudimo iÅ¡mokos dalį lygiÄ pridėtinės vertės mokesčiui tenkino. Teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14 p. ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti prarasto automobilio vertę, tame tarpe sumokėtÄ pridėtinės vertės mokestį.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė kaip fizinis asmuo nėra PVM mokesčio mokėtojas, todėl atsakovas neteisėtai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovės PVM sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006; Nr. 3K-3-12/2009). Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės iÅ¡laidos baudžiamojoje byloje Nr.57-2-044-07 (advokato teisinė pagalba – 2 250 Lt; ekspertizė – 500 Lt) yra ieÅ¡kovės patirti nuostoliai atsakovui nevykdant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. numatytos pareigos, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 2 750 Lt nuostolių atlyginimÄ .

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str. ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo taip pat priteistina 948,57 Lt palÅ«kanų. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas praplėtė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo ribas, kadangi vadovaujantis teismo pateiktu įstatymo nuostatų interpretavimu, bÅ«tent transporto priemonės F.

E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmai (eismo įvykio) sukėlimas turėtų bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės patirta žala dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatuoja, kad atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės patirta žala. Atsakovo nuomone, sprendžiant ieÅ¡kovės patirtos žalos atlyginimo klausimÄ svarbu atriboti, kokia ieÅ¡kovės patirta žala gali bÅ«ti laikoma eismo įvykio padariniu, o kuri ne.

Už ieÅ¡kovės automobilio Jaguar S-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto iÅ¡laidų atlyginimÄ yra atsakingas F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 57-2-044-07 nėra 2007 m. kovo 18 d. eismo įvykio rezultatas, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis negali bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant klausimÄ dėl žalos, padarytos dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Pabrėžia, jog teismas, nustatydamas atsakovo atsakomybę už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 57-2-044-07, nenustatė atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, t.y. neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas, kreipdamasis į Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl pasikėsinimo apgaule įgyti turtines teises – draudimo iÅ¡mokÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei 2004 m. birželio 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 29 p., taigi atsakovas įvykdė tik tuos veiksmus, kuriuos teisės aktai įpareigojo jį atlikti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo, kadangi transporto priemonė Jaguar S-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ laikÄ buvo ieÅ¡kovės žinioje, todėl ji pati kalta, kad nepasirÅ«pino tinkama automobilio apsauga.

Teigia, kad neaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ raÅ¡te nurodytÄ transporto priemonės Jaguar S-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos kainÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui permetė pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį. Teismas turėjo vadovautis ieÅ¡kovei priklausiusios transporto priemonės verte, o ne vidutine to paties modelio standartinės komplektacijos verte. Pabrėžia, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie jai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iki 2009 m. vasario 20 d., todėl nesutikdama su draudimo iÅ¡moka, ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes atlikti transporto priemonės Jaguar S-Type, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimÄ . IeÅ¡kovė taip pat neįrodė atsakovo kaltės dėl jos patirtos žalos. Vadovaujantis 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 15 p. bei atsižvelgiant į faktÄ , jog ieÅ¡kovė transporto priemonės po eismo įvykio neremontavo, galima teigti, jog ieÅ¡kovės transporto priemonės remontas buvo tikslingas, todėl buvo atlygintos tik bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos (be PVM) atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006; Nr. 3K-3-12/2009, dėl jų faktinių aplinkybių netapatumo su Å¡ia byla. Pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl PVM mokesčio priteisimo atsakingam draudikui atlyginant bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas, reikia remtis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-546-464/2010. Netgi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti priteistas PVM mokestis, nes ieÅ¡kovės automobilis neremontuojamas, todėl ieÅ¡kovė nepatirs remonto iÅ¡laidų.

Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normos, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ negalėjo bÅ«ti taikomos sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Mano, jog teismas priteisė nepagrįstai dideles ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 94 str. 1 d. ieÅ¡kovės patirtos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti mažinamos proporcingai ieÅ¡kovės reikalautos priteisti ir teismo priteistos žalos dydžiui.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad 2007 m. kovo 18 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu J.

K. vairuojamas automobilis F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su R. N. vairuojamu automobiliu Jaguar S-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai 2007 m. kovo 27 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo kaltu dėl 2007 m. kovo 18 d. eismo įvykio pripažino J. K., konstatavo, jog buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 53, 196 p. reikalavimai. Automobilio F. E., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrautas atsakovo UADB „Seesam Lietuva“.

Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ 2007 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Vilniaus rajono prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ bei atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl pasikėsinimo apgaule įgyti turtines teises – draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ UADB „Seesam Lietuva“ dėl automobilio Jaguar S-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčinio sugadinimo. TokiÄ pozicijÄ grindė iÅ¡ esmės 2007 m. balandžio 11 d. V. M. įmonės „Impulsana“ iÅ¡vada dėl eismo įvykio aplinkybių ir automobilių sugadinimų tarpusavyje suderinamumo.

IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr.57-2-044-07 medžiagos nustatyta, kad buvo atliktos dvi ekspertizės, t.y. Lietuvos teismo ekspertizės centro ir VGTU Automobilių transporto katedros, kurios davė iÅ¡vadÄ , kad autoįvykis nebuvo inscenizuotas, automobilių sužalojimų pobÅ«dis rodo, kad autoįvykis galėjo įvykti nurodytomis aplinkybėmis. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008 m. spalio 20 d. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ paskaičiavo ieÅ¡kovės automobilio remonto sÄ matÄ 19 403,40 Lt ir 2008 m. gruodžio 23 d. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ - 16 443,56 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).

Dėl žalos, padarytos dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės iÅ¡laidos baudžiamojoje byloje Nr.57-2-044-07 (advokato teisinė pagalba – 2 250 Lt; ekspertizė – 500 Lt) yra ieÅ¡kovės patirti nuostoliai atsakovui nevykdant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. (toliau – TPSVCAPDÄ®) numatytos pareigos, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 2 750 Lt nuostolių atlyginimÄ .Apeliantas UADB „Seesam Lietuva“ teigia, jog teismas, nustatydamas atsakovo atsakomybę už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 57-2-044-07, nenustatė atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, t.y. neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teisėjų kolegija su apelianto pozicija, jog sprendžiant apelianto atsakomybės klausimÄ dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų ikiteisminiame tyrime, reikėjo nustatyti visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas (CK 6.246 str. – 6.249 str.) apelianto civilinei atsakomybei kilti, sutinka. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir savo veiksmais padaro žalÄ kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo juos atlyginti.

Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant įstatymuose numatytų iÅ¡imčių pagal bendrÄ taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). TPSVCAPDÄ® 19 str. reglamentuota draudimo iÅ¡mokos mokėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas apelianto neteisėtų veiksmų buvimÄ grindė TPSVCAPDÄ® 19 str. numatytos pareigos nevykdymu.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ TPSVCAPDÄ® 19 str. pagrindu ir ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų ikiteisminio tyrimo metu nėra. Sprendžiant apelianto atsakomybės klausimÄ dėl ieÅ¡kovės I. B. patirtų iÅ¡laidų ikiteisminiame tyrime atlyginimo svarbu nustatyti, ar apeliantas, kreipdamasis dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, nepažeidė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ar atliko veiksmus, kuriuos draustų draudimo sutartis, sudaryta tarp apelianto ir ieÅ¡kovės, ar kiti teisės aktai (CK 6.246 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadovavosi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str., TPSVCAPDĮ bei 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 29 p. Iš baudžiamosios bylos Nr. 57-2-044-07 medžiagos aišku, jog apelianto UADB „Seesam Lietuva“ kreipimasis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas CK 6.246 str. prasme.

Pažymėtina, jog, prieÅ¡ kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo, apelianto darbuotojai iÅ¡analizavo visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su 2007 m. kovo 18 d. eismo įvykiu, papildomai kreipėsi į specialistÄ dėl autotechninės ekspertizės atlikimo, o apeliantas, tik gavęs specialisto iÅ¡vadÄ , kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ . Tokie apelianto veiksmai rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo inicijuojamas tik esant pagrįstoms abejonėms dėl 2007 m. kovo 18 d. eismo įvykio aplinkybių teisingumo, o apeliantas ėmėsi visų įmanomų ir toje situacijoje bÅ«tinų priemonių 2007 m. kovo 18 d. eismo įvykio aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas užtruko daugiau kaip 1 metus, tam, kad nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , reikėjo atlikti dar dvi papildomas ekspertizes rodo, jog 2007 m. kovo 18 d. eismo įvykio aplinkybės iÅ¡ tikrųjų buvo neaiÅ¡kios. Pažymėtina, jog apelianto veiksmuose taipogi nenustatyta ir teisės aktų pažeidimų, kadangi apeliantas veikė kaip rÅ«pestingas ir atsakingas asmuo, nes, prieÅ¡ kreipdamasis į atsakingÄ institucijÄ , atliko visus bÅ«tinus ir įmanomus veiksmus nustatyti reikÅ¡mingoms eismo įvykio aplinkybėms, ir tik kilus pagrįstoms abejonėms, kad už eismo įvykį atsakingi asmenys galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teisėjų kolegija remdamasi iÅ¡dėstytu konstatuoja, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti esant apelianto neteisėtus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo iniciavimo. Esant tokioms aplinkybėms pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, nustatė netinkamÄ pagrindÄ apelianto UADB „Seesam Lietuva“ atsakomybei kilti už ieÅ¡kovės I. B. patirtas iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje Nr. 57-2-044-07. Nenustačius vienos iÅ¡ civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, t.y. neteisėtų apelianto veiksmų, nebuvo ir pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ apelianto 2 750 Lt iÅ¡laidų, patirtų baudžiamojoje byloje Nr. 57-2-044-07.

Todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2 750 Lt iÅ¡laidų, patirtų baudžiamojoje byloje, priteisimo atmesti.              Dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio nuvertėjimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei 7 666 Lt žalÄ , susijusiÄ su automobilio nuvertėjimu, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu. Apeliantas UADB „Seesam Lietuva“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo, kadangi transporto priemonė Jaguar S-Type, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ laikÄ buvo ieÅ¡kovės žinioje, todėl ji pati privalėjo rÅ«pintis tinkama automobilio apsauga. Teisėjų kolegija pažymi, jog daiktų nuvertėjimas savaime nėra pakankamas pagrindas žalai ir jos dyžiui nustatyti. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog daiktai, laikui bėgant, nuvertėja, t. y. jų ekonominė vertė paprastai sumažėja dėl objektyvių priežasčių (natÅ«ralių savybių ir pan.). Kai deliktiniuose santykiuose daiktų nuvertėjimu remiamasi žalos atsiradimui pagrįsti, turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir daiktų vertės pokyčių, nes kitaip galimi neigiami padariniai – vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikÅ¡ti neteisingumÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai iÅ¡plėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikÅ¡ti neteisingumÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2002 ir kt.).

Remiantis tuo konstatuotina, jog nenustačius apelianto veiksmuose neteisėtų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 7 666 Lt žalos priteisimo, naikintina. Atsižvelgiant į išdėstyta, priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl 7 666 Lt žalos, susijusios su automobilio nuvertėjimu, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, priteisimo iš apelianto, atmetamas. Dėl apelianto UADB „Seesam Lietuva“ pareigos išmokėti pridetinės vertės mokestį.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2 959,84 Lt draudimo iÅ¡mokos dalį lygiÄ pridėtinės vertės mokesčiui yra pagrįstas. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006; Nr. 3K-3-12/2009, dėl jų faktinių aplinkybių netapatumo su Å¡ia byla. Mano, jog sprendžiant klausimÄ dėl PVM mokesčio priteisimo atsakingam draudikui atlyginant bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas, reikia remtis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-546-464/2010.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai konkrečiame teismo procesiniame sprendime turi precedentinę reikÅ¡mę tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ias į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas teismas aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008; kt.). Apeliantas yra neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kadangi minėtoje teismo nutartyje pateikti teisės aiškinimai yra reikšmingi bei taikytini ir šioje byloje dėl faktinių aplinkybių panašumo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog esant tokiai situacijai, kai apdrausta transporto priemonė po draudiminio įvykio yra neremontuojama, tai nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė faktinių automobilio remonto išlaidų neturėjo, automobilis buvo parduotas dalimis kaip neremontuotinas. Paprastai dėl ieškovės nuostolių dėl PVM neišmokėjimo pagrįstumo būtų galima spręsti tik tuo atveju, jeigu automobilis būtų remontuojamas, o detalės perkamos įmonėje, kuri buvo PVM mokėtoja. Kaip nurodo ieškovė automobilis buvo parduotas dalimis kaip neremontuotinas, kadangi laukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos automobilis prastovėjo 3 metus dėl ko buvo paveiktas korozijos.

IeÅ¡kovės pareiga viso ikiteisminio tyrimo metu saugoti automobilį nekeičiant jo bÅ«klės po draudiminio eismo įvykio laikytina objektyvia kliÅ«timi nuvaryti automobilį į kuriÄ nors remonto įmonė, kad pastaroji automobilį suremontuotų, o draudikas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėtų tiesiogiai remonto įmonei. IeÅ¡kovei priklausantis nebuvo remontuotas įmonėje, kuri bÅ«tų PVM mokėtoja, taipogi nebuvo pirktos ir detalės iÅ¡ PVM mokėtojo. Dėl to ieÅ¡kovė nepatyrė iÅ¡laidų dėl PVM sumokėjimo už aukščiau minėtų paslaugų pirkimÄ .

Nesant tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų apeliantui negalėjo kilti pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ su PVM. Å iuo atveju PVM neiÅ¡mokėjimas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip tiesioginiai, nei kaip netiesioginiai ieÅ¡kovės nuostoliai, kadangi ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai neturėjo jokių iÅ¡laidų, susijusių su automobilio remontu, už kurias bÅ«tų reikėję mokėti PVM, be to, nesant tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų, jos negali bÅ«ti vertinamos kaip neatsiejama draudimo iÅ¡mokos dalis, kuri visais atvejais draudiko privalo bÅ«ti iÅ¡mokama draudėjui.

Remdamasi iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ apelianto UADB „Seesam Lietuva“ ieÅ¡kovės I. B. naudai 2 959,84 Lt neiÅ¡mokėtÄ atsakovo paskaičiuotÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, kuriÄ sudaro PVM, netinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialiosios teisės normos dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Taipogi naikintina ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 948,57 Lt palÅ«kanų priteisimo, kadangi konstatavus, jog apeliantas tinkamai įvykdė savo pareigÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , nėra pagrindo kilti jo civilinei atsakomybei už laiku neįvykdytus įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinis teismas pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 4 d.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui sumokėjo 1 260 Lt žyminio mokesčio, kurio dalis, t.y 830,25 Lt, ieÅ¡kovei teismo sprendimu buvo grÄ Å¾inta sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl faktinės žyminio mokesčio iÅ¡laidos sudaro – 429,75 Lt.

Ieškovė taip pat turėjo 3 000 Lt dydžio išlaidų teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Apeliantas UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 430 Lt dydžio žyminį mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas bei priimamas naujas sprendimas, tai atitinkamai tarp bylos šalių paskirstomos ir jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidos aiškiai nėra reikšmingos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ panaikinti. IeÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl žalos ir palÅ«kanų priteisimo atmesti.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. B. atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ naudai 430 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

                          Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič                                                                                                                                   Vidas Stankevičius