e1b8ea4a-7e32-4b4a-97ff-679926c0a4e6 · Plungės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-63-1142/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04980-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 28 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant Danutei Å olinskienei, Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui, nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : K. J. muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalojo, t. y. 2021 m. vasario 17 d., apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant Å¡aligatvio stovinčios A.

S., tyčia vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto strypo galu dÅ«rė jai į pilvÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ , po to iÅ¡kart tuo pačiu strypu vienÄ kartÄ sudavė jai į galvÄ ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. S. padarė pavirÅ¡inį galvos plaukuotosios dalies sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teisiamojo posėdžio metu K. J. kaltu neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad tÄ rytÄ jis grįžo iÅ¡ darbo į namus. Kieme pamatė, kad kaimynė A. S. pareina su Å¡unimi ir kad ant trinkelių yra Å¡uns fekalijos.

Pasiėmė Å¡luotÄ ir su ta Å¡luota nubėgo kaimynei iÅ¡ paskos, tačiau ji spėjo įeiti į butÄ . Jis pats į butÄ nėjo, į duris taip pat netrenkė, nes jos pačios užsitrenkia. Tada sugrįžo atgal į kiemÄ ir valė fekalijas. Kai A. S. vėl išėjo į laukÄ , jis su Å¡luota priėjo prie jos ant Klaipėdos gatvėje esančio Å¡aligatvio. Pasakė, kad dabar fekalijų jis nevalys, nes kvies seniÅ«nÄ , taip pat sukvies kaimynus, kvies komisijÄ , kad baigtųsi tie konfliktai dėl Å¡uns.

Vienas nuo kito jie stovėjo iki metro atstumu. Kitų daiktų, neskaitant Å¡luotos, rankose jis neturėjo. A. S. tuo metu vilkėjo Å¡viesia žiemine striuke su gobtuvu, o jis vilkėjo tamsiai mėlynÄ striukę. SmurtavimÄ neigia ir nurodo, kad vieÅ¡oje vietoje, kur važiuoja automobiliai, netoli yra degalinė, jis nesmurtautų. Alkoholio nebuvo vartojęs, nes darbe tikrinamas jo blaivumas. Mano, kad A. S. sugalvojo versijÄ dėl jos užpuolimo ir pati save sužalojo. Po Å¡io konflikto grįžo atgal prie garažo ir su žmona B.

J. žalsvos spalvos A klasės „Mercedes“ automobiliu iÅ¡vyko į Klaipėdos pusę. TÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai nebuvo atvykę. Praeityje su A. S. buvo konfliktų, jis yra davęs jai pinigų. Mano, kad kaimynė tokiu bÅ«du sugalvojo prasimanyti pinigų, dažnai raÅ¡o skundus, pavydi jam pasisekusio gyvenimo, todėl kerÅ¡tauja. Nurodo, kad pati A. S. jį provokuoja, pati lenda ir persekioja, nuolat filmuoja. Mano, kad kaimynei reikalinga psichologo pagalba. Pažymi, kad kaimynės Å¡uo yra agresyvus, todėl prie garažo yra pasidėjęs Å¡luotÄ , kad einant į maÅ¡inÄ bÅ«tų galima nuo jo apsiginti.

Civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma jam yra labai didelė, nes gauna minimalų darbo užmokestį, yra pensinio amžiaus (gauna 190 Eur pensijos), turto neturi, be to, turi iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , kuriai 17 metų. Žmona neteko darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu gynėjo pagalba nesinaudojo, nes negalvojo, jog viskas taip rimta, manė, kad tai eilinis konfliktas su kaimyne, todėl ikiteisminio tyrimo duomenyse jo nurodytos aplinkybės galėjo bÅ«ti užfiksuotos ne itin tiksliai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. paaiÅ¡kino, kad su kaimynu K. J. nesutaria apie 10 metų, nes nepasidalino žeme, palėpe, bendro naudojimo koridoriumi. Mano, kad kaimynas nori valdyti visas žemes. KiekvienÄ rytÄ ji paima iÅ¡ vyro buto Å¡unį, iÅ¡veda jį Klaipėdos gatve nuo namo viena puse ir parveda kita puse, tada ties namu pereina į namo pusę, nuneÅ¡a maiÅ¡elį su Å¡uns ekskrementais ir įmeta į konteinerį, įvažiavimo keliu pro namo kampÄ grįžta į butÄ ir atiduoda Å¡unį vyrui.

Ji 10 metų Bajoruose dirbo mokytoja, jÄ visi pažįsta ir seka, todėl ji neleidžia suabejoti savo reputacija ir niekada niekur nėra palikusi savo Å¡uns iÅ¡matų. Mano, kad kaimynas meluoja, nes niekur negalėjo rasti Å¡uns iÅ¡matų. Ä®vykio dienÄ ji vedė Å¡unį pagal namÄ , per tarpelį nuo namo iki jo tvoros, ten yra apie metro pločio tarpas. Buvo ties namo kampu. Å uo jau buvo atlikęs gamtinius reikalus. Vedant Å¡unį per tÄ tarpelį pamatė kaip K. J. grįžta su savo „Mercedes“ markės automobiliu Klaipėdos gatve.

Buvo ties namo kampu posÅ«kyje į savo įėjimÄ kai kaimynas jÄ pamatė. Ji ėjo toliau, nes nieko blogo nepadarė, tik vedė savo Å¡unį ir tik už kampo pamatė, kad jis parbėga su lazda. Kai pamatė jį su lazda, jis jai sakė „žiurke, ko mindai mano puÅ¡eles“, ji pradėjo bėgti, nes iÅ¡sigando dėl Å¡uns. Å uo vaikščiojo be antsnukio. Jis yra didelis, bet ant žmonių niekada nepuola. Kai pamatė, kad K. J. parbėga su tuo pagaliu, iÅ¡sigando, nes nežinojo kaip Å¡uo elgsis.

IÅ¡ kur kaimynas paėmė lazdÄ nematė. Å luotos kaimynas neturėjo. Ä®bėgo su Å¡unimi į koridorių, bėgo prie buto. K. J. atėjo prie durų ir su tuo pagaliu trenkė į duris. Tada ji įėjo į kambarį, atidavė Å¡unį vyrui, kuris paprašė nueiti į degalinę nupirkti cigarečių. Ji buvo streso bÅ«senoje, tačiau išėjo pirkti cigarečių. Išėjo į Klaipėdos gatvės Å¡aligatvį ir paėjus 4-5 žingsnius, iÅ¡ už kampo atbėgo kaimynas K. J. ir atsidÅ«rė prieÅ¡ jÄ kažkÄ Å¡aukdamas.

Ji nesitikėjo, kad antrÄ kartÄ bus užpulta. TÄ lazdÄ kaimynas laikė Klaipėdos gatvės pusėje ir jai kažkÄ bekalbėdamas dÅ«rė ja į pilvÄ . Ji buvo su kailiniais ir skausmas nebuvo labai didelis, kai dÅ«rė, ji atsitraukė. Kai įdÅ«rė į pilvÄ , ji pajuto, kad tai yra apie 2 cm skersmens plastikinis vamzdis. Jo ilgis apie 60-70 cm. Tada agresyviai daužė per kojas, tačiau ji to skausmo streso bÅ«senoje nejuto, tik pamena žodžius „tu, žiurke, debile, kaimiete“. Konflikto pabaigoje Klaipėdos gatvėje K.

J. su ta lazda trenkė į galvÄ ir per kepurę jai pataikė į pakaušį. SkausmÄ pajuto vėliau, kai grįžo iÅ¡ policijos ir Å¡ukavo plaukus. Ä®vykį per langÄ matė jos buvęs sutuoktinis A. S.. K. J. buvo apsirengęs paprastai, lyg ir vilkėjo sportinio tipo kelnes. Ji vilkėjo ilga, ruda, versto kailio striuke, turėjo kepurę. Ji į degalinę nebėjo, apsisuko ir nuėjo į savo butÄ , atidavė vyrui pinigus ir pasakė, kad eina kviesti policijÄ , nes bÅ«damas neblaivus K. J. jÄ užpuolė.

Nurodo, kad vykstant į policijÄ , matė kaimyno automobilį kieme, todėl mano, jog kaimynas buvo namuose. Grįžus iÅ¡ policijos, jai pradėjo kilti kraujospÅ«dis, iÅ¡gėrė vaistų. Vėliau kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jai suleido raminamųjų vaistų, davė tabletę nuo kraujospÅ«džio. KitÄ dienÄ kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ . Jis iÅ¡rašė raminamųjų vaistų ir paskyrė procedÅ«rų. Seniai vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujospÅ«džio. Skausmai dėl sumuÅ¡imo truko apie dvi savaites.

Nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. dirbo (pavadavo sergančiÄ mokytojÄ ) ir tai jai leido užsimirÅ¡ti apie šį įvykį. Nurodo, kad kaimynas yra turtingiausias, todėl visi jam pavydi, o praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma jam neturėtų bÅ«ti nepakeliama naÅ¡ta. Nurodo, kad praeityje K. J. yra atlyginęs teismo jai priteistÄ neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad negali vaikščioti, todėl kiekvienÄ rytÄ ir vakarÄ buvusi sutuoktinė ateidavo iÅ¡vesti ir pavedžioti Å¡unį.

TÄ rytÄ irgi atėjo iÅ¡vesti Å¡uns. Jos grįžtančios per langÄ nebematė, bet iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius „žertva, ateik čia“. Po to pro duris įėjo buvusi sutuoktinė. Jis paklausė, kas čia įvyko. Sakė, kad K. J. jÄ puolė su pagaliu rankose. Jam pasibaigė cigaretės, todėl paprašė jos nueiti į degalinę nupirkti cigarečių. Ji išėjo ir tada pro virtuvės langÄ jis pamatė, kad ji sustojo. Pastebėjo, kad pareina K. J.. Kairėje rankoje jis turėjo lazdÄ , o deÅ¡inės rankos kumÅ¡tis buvo suspaustas.

Mano, kad jis laikė 1 metro ilgio juodÄ pagalį. KÄ ten jis aiÅ¡kino, negirdėjo. Po to K. J. su ta lazda dÅ«rė A. S. į pilvÄ . A. S. nuo to dÅ«rio net du žingsnius atgal atsitraukė. Po to kaimynas dar kažkÄ jai pasakė ir deÅ¡inės rankos delnu trenkė į galvÄ , apsisuko ir nuėjo. A. S. buvo su kepure. Nuo virtuvės lango iki Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio, kur vyko konfliktas, yra apie 10-12 metrų, todėl viskas aiÅ¡kiai matėsi. Tada ji grįžo virpėdama ir pasakė, kad cigarečių neparneÅ¡, eis kviesti policijÄ .

Dėl ko kilo konfliktas nesakė. Grįžusi niekuo nesiskundė. Paminėjo, kad du kartus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Nurodė, kad su K. J. santykiai yra įtempti, K. J. yra 5-6 kartus jį puolęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad su K. J. yra geriausi draugai. Su A. S. irgi nesipyko, tik po to įvykio ji pradėjo nebesikalbėti. Jis gyvena antrame namo aukÅ¡te, tuo momentu rÅ«kė ir per atidarytÄ langÄ , esantį prieÅ¡ K. J. garaÅ¾Ä , viskÄ matė. Iki ten yra apie 60 metrų atstumas.

IÅ¡ ten matosi ir garažas, ir gatvė. K. J. parvažiavo apie 9 val. ryto sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobiliu. Nuėjo prie garažo ir pasiėmė Å¡luotÄ , Å¡lavė garažo įvažiavimÄ , o A. S. parėjo su Å¡unimi. K. J. pagrÅ«mojo A. S. su ta Å¡luota, o Å¡i nubėgo prie Å¡aligatvio. K. J. atėjo paskui jÄ ir įvyko žodinis konfliktas. Matė kaip jie pykosi, mosikavo rankomis. K. J. rankose nieko neturėjo, smurto prieÅ¡ A. S. nevartojo, laikėsi nuo jos toliau, nes A.

S. buvo su šunimi. Po to jie nuėjo, A. S. dar apie 10 minučių vedžiojo šunį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. J. parodė, kad yra kaltinamojo K. J. sutuoktinė. Su A. S. nepalaiko jokių santykių, stengiasi su ja nebendrauti. Paaiškino, kad vyras grįžo iš darbo automobiliu „Mercedes“, jis visada grįžta panašiu laiku. Ji buvo namie, stovėjo prie lango, nes dažniausiai išlydi jį ryte, kai jis išvažiuoja ir visada pasitinka, kai grįžta. Matė, kad vyras parvažiuoja.

Jie buvo sutarę važiuoti į parduotuvę apsipirkti. Pamačiusi, kad vyras parvažiuoja, ji nuėjo rengtis. Apsirengusi išėjo į laiptinę, kur iÅ¡girdo klegesį. Kol nusileido į apačiÄ jau visi buvo iÅ¡siskirstę, tik vyras parėjo nuo Klaipėdos gatvės pusės su Å¡luota rankose. Jokios lazdos neturėjo. Paklausė jo kas nutiko. Jis paaiÅ¡kino, kad kaimynė jį puola. Pasakė, kad vėl prie garažo apÅ¡nerkÅ¡tas kiemas. Buvo piktas, todėl abu grįžo atgal į namus.

A. S. nematė. Vėliau, maždaug po 15 minučių, pamatė, kad policija su A. S. aplink langus vaikÅ¡tinėja. Policijos pareigÅ«nai atėję nebuvo. Apsipirkti į Kretingalę iÅ¡važiavo vėliau su žalios spalvos „Mercedes“ markės automobiliu. Vėliau patikslino, kad galimai į parduotuvę iÅ¡važiavo iÅ¡kart po vyro konflikto su kaimyne ir nebegrįžo į butÄ . Ä®vykio metu vyras buvo blaivus. Kaimynė stengiasi visada su vyru susitikti. Žino kokiais motyvais taip elgiasi – pavydi jų laimės. Ji vieniÅ¡as žmogus ir tikriausiai trÅ«ksta dėmesio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. D. parodė, kad Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kiek įmanoma viskÄ užfiksavo. Neatsisakė užraÅ¡yti K. J. parodymų. K. J. parodymuose aiÅ¡kiai nurodė, kad jis nebuvo priėjęs prie durų, jis nurodė, kad prie garažo ant tų plytelių pamosikavo Å¡luota ir tada nuėjo atgal. Ä®vykio vietoje buvo darytas parodymų patikrinimas, parodymų patikrinimo metu buvo filmuojama ir daromas vaizdo – garso įraÅ¡as ir jo parodymai yra užfiksuoti.

Su advokatu atvykęs jis paaiÅ¡kino, kad antrÄ kartÄ nebeteiks jokių parodymų. Pažymėjo, kad ant nukentėjusiosios A. S. kÅ«no vizualiai akivaizdžių kraujosruvų ar žaizdų, gumbo tikrai nebuvo, bet toje vietoje, kur A. S. nurodė skausmingumÄ galvoje dėl smÅ«gio, buvo galima užčiuopti tris guzelius. Kadangi jų nesimatė, todėl jų neužfiksavo. Po to medikų dokumentacijoje buvo nurodyta, kad tie trys guzeliai buvo užfiksuoti. Gumbeliai buvo kairėje galvos pusėje, visi toje pačioje vietoje, vienas Å¡alia kito.

Pirmoje apklausoje K. J. buvo apklausiamas be gynėjo, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė jį turėti, tačiau jis jo nepageidavo. Nukentėjusioji apklausos metu aiÅ¡kino, kad su plastikiniu vandens vamzdžiu jai trenkė į galvÄ . Nurodo, kad kaltinamajam įtarimas buvo perskaitytas, pačiam buvo įteiktas ir pasiraÅ¡ytinai jis buvo supažindintas, kuo yra įtariamas. Paklausus jis pasakė, kad neprisipažįsta, jog sutinka duoti byloje parodymus. Ä®tariamasis buvo kviečiamas galutiniam praneÅ¡imui apie įtarimÄ ir buvo paaiÅ¡kinta, kad byla bus perduodama į teismÄ .

Informavo, kad medžiagoje yra degalinės vaizdo įraÅ¡as. Tada K. J. pareiÅ¡kė, kad jam reikia advokato ir atsisako duoti parodymus. Kai įtariamasis su advokatu buvo atvykęs, viskas buvo įteikta ir iÅ¡aiÅ¡kinta, su viskuo supažindinta. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele ir vaizdo įraÅ¡o matyti, jog K. J. parodė į vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kieme, ant plytelėmis grįsto įėjimo, 1,9 m atstumu į rytus nuo kieme esančio medinio garažo Å¡iaurės vakarų pusės kampo ir 1,2 m atstumu į Å¡iaurę nuo to paties garažo Å¡iaurės pusėje esančios garažo sienos ir paaiÅ¡kino, kad panaÅ¡iai Å¡ioje vietoje, jis važiuodamas iÅ¡ darbo Klaipėdos gatve, pamatė A.

S. su Å¡unimi. Jis apvažiuodamas aplink į kiemÄ matė, kad A. S. jau tempė savo Å¡unį toliau nuo jo garažo link daugiabučio. Jis sustojo, spėjo iÅ¡lipti (parodė į dalinai medine tvora aptvertÄ iÅ¡betonuotÄ aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais medinį garaÅ¾Ä iÅ¡ vakarų pusės) ir pamatė Å¡uns iÅ¡matas pievoje į rytus nuo daugiabučio namo rytinės sienos, iÅ¡puolė iÅ¡ automobilio ir parodė kaip nuo medinio garažo vakarų pusėje esančių durų pasiima į Å¡ias duris atremtÄ medinę Å¡luotÄ , kuriÄ iÅ¡kėlęs į viršų ir mosikuodamas ja Å¡aukė necenzÅ«riniais žodžiais ir nuÅ¡lavė su Å¡luota Å¡uns iÅ¡matas toliau į pievÄ .

Jis paaiÅ¡kino, kad jis tuo metu stovėjo lygiai su lyg namu. Parodė į vietÄ , esančiÄ ant jau minėto plytelėmis grįsto įėjimo, netoli ties pietryčių pusėje esančiu daugiabučio namo kampu, 4 m atstumu į rytus nuo garažo Å¡iaurės vakarų pusėje esančio kampo, 1,2 m atstumu į Å¡iaurę nuo garažo Å¡iaurės pusėje esančios sienos, Å¡iÄ vietÄ vėliau veiksmo eigoje K. J. pažymėjo Nr.

4. PaaiÅ¡kino, kad kai jis stovėjo Å¡ioje vietoje ir mosikavo su Å¡luota, A. S. tempė tolyn savo Å¡unį per pievÄ Ä¯ Å¡iaurę pagal daugiabučio namo rytinę sienÄ . K. J. parodė, kad A. S. nusitempė Å¡unį iki daugiabučio namo įėjimo, esančio namo rytų pusėje. Nurodytas įėjimas yra 21 m atstumu į Å¡iaurę nuo medinio garažo Å¡iaurės pusėje esančios sienos ir 15 m atstumu į Å¡iaurę nuo pietryčių pusėje esančio daugiabučio namo kampo. PaaiÅ¡kino, kad A.

S. nusitempusi čia Å¡unį dingo, jis į Å¡iÄ vietÄ neatėjo, pasiliko prie garažo. PaaiÅ¡kino, kad jis pamosikavo Å¡luota ir viskas, jis tada nuėjo (rodo asfaltuotos aikÅ¡telės kryptimi), susitiko su žmona, paaiÅ¡kino Å¡iai kokia situacija, sėdo ir iÅ¡važiavo (2 t., b. l. 104-114). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele ir vaizdo įraÅ¡o matyti, jog A. S. parodė, kur K. J., iÅ¡lindęs iÅ¡ už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kampo pradėjo jÄ vytis su lazda, o ji nubėgo į daugiabučio koridorių, esantį rytinėje namo pusėje ir nuėjo pas vyrÄ .

Po to parodė, kaip ji paėmusi vyro pinigus išėjo į degalinę cigarečių ir einant Å¡aligatviu Klaipėdos gatve prie to paties daugiabučio namo pamatė kaip prieÅ¡ais atbėga K. J. ir pribėgęs su pagaliu smeigė į pilvÄ . Ji buvo su kailiniais, todėl skausmas nebuvo didelis. Paskui jis su ta pačia lazda skėlė jai į galvÄ (parodo ties virÅ¡ugalviu, kairėje pusėje) (1 t., b. l. 39-55). IÅ¡ 2021 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 323/2021(03), matyti, kad A.

S. buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas, kuris padarytas buka jėga ir galėjo gautis aplinkybėse nurodytu bÅ«du – sudavus plastikiniu vamzdžiu į virÅ¡ugalvį. A. S. padarytas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 92-93). IÅ¡ 2021 m. vasario 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, jog A. S. parodė, kad 2021 m. vasario 17 d., sėdėdamas prie lango matė kaip K. J. ant Å¡aligatvio prieÅ¡ais namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ lazdos galu smogė A.

S. į pilvÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jai į kairę galvos pusę (1 t., b. l. 117-122). IÅ¡ 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti 2021 m. vasario 17 d. „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡ai Nr. 2021_0217_085943_027 ir Nr. 2021_0217_090444_028. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 2021_0217_085943_027 matyti, kad nukentėjusioji A. S. pasakoja pareigÅ«nams apie įvykį, kad einant Å¡aligatviu Klaipėdos gatvėje jÄ užpuolė kaimynas.

Netikėjo, kad jÄ muÅ¡ vidury gatvės. Jis priėjęs dÅ«rė su suÅ¡alusia „šlanga“ į pilvÄ (parodo kaip duria) ir su ja dėjo per virÅ¡ugalvį (paliečia sau virÅ¡ugalvį). Vaizdo įraÅ¡e Nr. 2021_0217_090444_028 tyrimui reikÅ¡mingų pokalbio detalių neužfiksuota, A. S. pasakoja apie bendrai vyraujančius konfliktus su kaimynu (2 t., b. l. 28-30). IÅ¡ 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ degalinės „Circle K“ bei tas pats vaizdo įraÅ¡as, gautas su Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada 2021 m. gegužės 25 d.

Nr. 11K-177(21) bei vaizdo įrašai paimti iš UAB „Faktumas“. Iš degalinės „Circle K“ vaizdo įrašo „KAIMYNAI LT65053-Kretinga-CCTV_Pump 3-4_02-17-2021 08-40-38_22“ matyti, jog filmuojama degalinės „Circle K“, esančios Klaipėdos g. 155, Kretingoje, teritorija prie benzino kolonėlių, tačiau tolumoje matosi ir Klaipėdos gatvė ir (duomenys neskelbtini) dalis. Nuo įrašo 33 sekundės matosi, jog Klaipėdos gatve pravažiuoja pro degalinę „Circle K“ Klaipėdos kryptimi žalsvos spalvos automobilis, panašus į „Mercedes Benz“ markės automobilį.

Valstybiniai numeriai nesimato, padaryta iÅ¡didinta Å¡io kadro kopija, pridėta prie protokolo. Nuo įraÅ¡o 48 sekundės matosi, kad iÅ¡ kairės pusės, pagal minėto daugiabučio namo sienÄ link įėjimo durų pareina asmuo Nr. 1, vilkintis ilga rusva striuke, vedasi su pavadėliu vokiečių aviganio veislės Å¡unį. Asmuo Nr. 1 su Å¡unimi įeina į daugiabutį, uždaro duris. IÅ¡ karto pareina iÅ¡ tos pačios pusės link daugiabučio įėjimo kitas asmuo Nr. 2, tamsiai apsirengęs, su tamsia kepure, deÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi kažkokį pailgÄ daiktÄ (kadangi filmuojama iÅ¡ toli, tiksliai nustatyti, kokį daiktÄ neÅ¡asi, nėra galimybės), padaryta iÅ¡didinta Å¡io kadro kopija, pridėta prie protokolo.

Asmuo Nr. 2 prieina prie daugiabučio durų, pabando jas atidaryti, tačiau durų neatidaro ir iÅ¡ karto nueina Å¡alin, atgal į tÄ pačiÄ pusę palei namo sienÄ . Nuo įraÅ¡o 2:13 min. matosi, jog iÅ¡ daugiabučio iÅ¡eina asmuo Nr. 1, be Å¡uns. Eina tiesiai nuo daugiabučio link Klaipėdos gatvės. Sustoja ant Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio, žvalgosi į gatvės abi puses, lyg norėdamas pereiti gatvę. Nuo 02:28 min. matosi, jog iÅ¡ kairės pusės Klaipėdos gatvės Å¡aligatviu pusiau bėgte, pusiau labai sparčiu žingsniu prieina asmuo Nr. 2 prie ant Å¡aligatvio tebestovinčio asmens Nr.

1. Padaryta išdidinta šio kadro kopija, pridėta prie protokolo. Priėjęs asmuo Nr. 2 šiek tiek linkteli link asmens Nr.

1. Iš karto po to asmuo Nr. 1 šiek tiek žengteli kelis žingsnius atgal. Asmuo Nr. 2 vėl prisiartina prie asmens Nr.

1. Kas toliau tiksliai vyksta, nebesimato, nes užstoja kelio ženklas. Tada asmuo Nr. 1 dar šiek tiek atsitraukia nuo asmens Nr.

2. Abu kelias sekundes pastovi Å¡alia ir 02:46 min. asmuo Nr. 2 nueidinėja Å¡alin tuo pačiu keliu, iÅ¡ kur atėjo, asmuo Nr. 1 taip pat pradeda eiti atgal link daugiabučio namo. Asmuo Nr. 2 dar atsisuka į nueinantį asmenį Nr. 1, tačiau iÅ¡ karto eina toliau. Nueinant matosi, jog asmuo Nr. 2 deÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi kažkokį pailgÄ tamsų daiktÄ (kadangi filmuojama iÅ¡ toli, tiksliai nustatyti, kokį daiktÄ neÅ¡asi nėra galimybės), padaryta iÅ¡didinta Å¡io kadro kopija, pridėta prie protokolo.

Asmuo Nr. 1 įeina atgal į daugiabutį. Nuo 03:20 min. asmuo Nr. 1 sparčiu žingsniu iÅ¡eina iÅ¡ daugiabučio ir nueina į deÅ¡inę pusę, nusuka už daugiabučio namo kampo. Iki pat įraÅ¡o pabaigos 12:48 min., daugiau Klaipėdos gatve žalsvas automobilis, kurio markė bÅ«tų panaÅ¡i į „Mercedes Benz“ markės automobilį, nebepravažiavo. Optinėje duomenų laikmenoje, pavadintoje „11K-177(21)“, gautoje su 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-177(21), yra įraÅ¡ytas skaitmeninės vaizdo bylos epizodas nuo įraÅ¡o „KAIMYNAI LT65053-Kretinga-CCTV_Pump 3-4_02-17-2021 08-40-38_22“ nuo 1:07 min. iki 1:19 min. ir nuo 02:29 min. iki 02:58 min. (kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje dominantys epizodai buvo sujungti į vienÄ avi formato skaitmeninę vaizdo bylÄ â€žepizodas.avi“).

Taip pat laikmenoje yra įraÅ¡yti epizodo kadrų atvaizdai (412 vnt.). Laikmenoje esančio vaizdo įraÅ¡o trukmė 41 s. Matomas tas pats vaizdo įraÅ¡as, gautas iÅ¡ degalinės „Circle K“, tačiau įraÅ¡as ties daugiabučio namu (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos gatve yra priartintas. Matosi, kaip minėtas asmuo Nr. 2 prieina prie daugiabučio namo durų. DeÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi Å¡viesios spalvos pailgÄ daiktÄ (vaizdo kokybė bloga, todėl identifikuoti daikto nėra galimybės), matoma, jog Å¡is daiktas ties pabaiga, iÅ¡ asmens nugaros pusės Å¡iek tiek lenktas.

Atspausdintas epizodo kadro atvaizdas Nr. 019. Toliau matosi, kad tas pats asmuo Nr. 2 sparčiu žingsniu prieina prie minėto asmens Nr.

1. Asmuo Nr. 2 deÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi tamsios spalvos pailgÄ daiktÄ (dėl vaizdo blogos kokybės, identifikuoti daikto nėra galimybės). Kas įvyksta asmeniui Nr. 2 priėjus prie asmens Nr. 1, nustatyti tiksliau, nei kaip buvo apraÅ¡yta aukščiau, nėra galimybės, kadangi priartintas vaizdas labai liejasi, todėl iÅ¡skirti konkrečius judesius ar veiksmus nėra galimybės. IÅ¡ UAB „Faktumas“ pateikto vaizdo įraÅ¡o „Export_20210217_083700“ matyti, jog 08.41 val. matosi, kad iÅ¡ Briedžio gatvės į žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoja žalsvos spalvos automobilis „Mercedes Benz“ markės, valstybinių numerių ženklai matosi neryÅ¡kiai, tačiau žiÅ«rint bendrai pagal matomus fragmentus galima įskaityti (duomenys nekslebtini)(padaryta vaizdo įraÅ¡o kadro kopija, 1 lapas).

Automobilyje matomas tik vienas vairuotojas, tamsiai apsirengęs, su tamsia kepure. Automobilis nuvažiuoja Klaipėdos gatve link degalinės „Circle K“, esančios adresu Klaipėdos g. 155, Kretinga, tuo pačiu ir link daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ä®raÅ¡as trunka iki 08:44:59 val. Iki to laiko daugiau minėto automobilio vaizdo įraÅ¡e nebesimato, atgal į minėtÄ Å¾iedinę sankryÅ¾Ä Å¡is automobilis nebevažiavo. IÅ¡ UAB „Faktumas“ pateikto vaizdo įraÅ¡o „KAM11 Briedžio g.

žiedas_20210217_084400“ matyti, jog vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ tos pačios Kretingos miesto, Briedžio g. - Klaipėdos g. žiedinės sankryžos. Vaizdo įraÅ¡o data 2021 m. vasario 17 d. nuo 08:43:58 val. Vaizdo įraÅ¡e nuo 08.59 val. matosi, kad į minėtÄ Å¾iedinę sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoja policijos pareigÅ«nų automobilis, nuvažiuoja Klaipėdos gatve link degalinės „CircleK“, esančios adresu Klaipėdos g. 155, Kretinga, tuo pačiu ir link daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraÅ¡as trunka iki 09:04:59 val. Per visÄ Å¡io vaizdo įraÅ¡o trukmę žalsvos spalvos automobilio „Mercedes Benz“ markės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraÅ¡e nebesimato, atgal į minėtÄ sankryÅ¾Ä automobilis nebevažiavo (2 t. b. l. 18-26). Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. J. neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. S. ir tvirtino, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ supykęs tik pagrÅ«mojo jai Å¡luota, tačiau jokio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo.

Nors kaltinamasis neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad K. J. sukėlė fizinį skausmÄ A. S. ir nežymiai jÄ sužalojo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad vesdama Å¡unį takeliu tarp prie K. J. garažo esančios tvoros ir namo sienos, ji pamatė Klaipėdos gatve automobiliu grįžtantį kaimynÄ K. J.. Pasukusi už kampo ji pamatė, kaip K.

J. Å¡aukdamas parbėga link jos rankoje laikydamas lazdÄ . Nukentėjusioji parodė, kad bijodama dėl Å¡uns reakcijos į K. J. elgesį, ji su Å¡unimi įbėgo į namo koridorių ir nubėgo link buto, o prie namo laukinių durų atėjęs K. J. pagaliu trenkė į duris, tačiau į vidų nėjo. Atidavus Å¡unį buvusiam sutuoktiniui, vyras jos paprašė nueiti į degalinę nupirkti cigarečių, nes jis pats yra neįgalus ir negali vaikščioti. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai einant link degalinės pirkti cigarečių, išėjus į Klaipėdos gatvę ir Å¡aligatviu paėjus apie 4-5 žingsnius, iÅ¡ už namo kampo prieÅ¡ais jÄ atbėgo kaimynas K.

J., kuris jai kažkÄ kalbėdamas ir Klaipėdos gatvės pusėje esančioje rankoje laikydamas lazdÄ , dÅ«rė Å¡ia lazda jai į pilvÄ , dėl Å¡io dÅ«rio ji atsitraukė atgal. Nukentėjusioji nurodė, kad nors ir nedidelį, tačiau skausmÄ dėl dÅ«rio į pilvÄ pajautė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad konflikto pabaigoje su ta pačia lazda K. J. trenkė jai į galvÄ ir per kepurę pataikė į pakaušį. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nukentėjusioji davė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tokie patys jos paaiÅ¡kinimai užfiksuoti atliekant nukentėjusiosios parodymų patikrinimÄ vietoje.

Be to, tokias pat aplinkybes ji nurodė ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams, tai yra užfiksuota 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėjus 2021 m. vasario 17 d. „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡Ä Nr. 2021_0217_085943_027. Taigi nukentėjusiosios parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo A.

S. parodymai. Å is liudytojas parodė, jog per virtuvės langÄ aiÅ¡kiai matė, kaip ant Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio K. J. priėjo prie A. S. ir kažkÄ jai aiÅ¡kindamas, apie metro ilgio pagaliu dÅ«rė jai į pilvÄ , o A. S. dėl to atsitraukė apie du žingsnius atgal, po to trenkė jai per galvÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus Å¡is liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. Nors liudytojas A. S. nurodė, kad į galvÄ nukentėjusiajai buvo suduota kumščiu, tačiau Å¡iuo atveju pagal bylos duomenis matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ K.

J. laikė Klaipėdos gatvės pusėje, t. y. iÅ¡ kitos pusės, nei jį stebėjo liudytojas A. S., todėl, teismo vertinimu, vien Å¡i aplinkybė neleidžia liudytojo parodymų vertinti kaip nepatikimų. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu K. J. neigė kartu su A. S. buvęs ant Å¡aligatvio Klaipėdos gatvėje, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis vis dėlto pripažino, jog pamatęs iÅ¡ namo išėjusiÄ A. S. jÄ nusivijo iki Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio, jo teigimu, tuo metu rankoje jis laikė Å¡luotÄ .

Anksčiau aptartas nukentėjusiosios A. S. ir liudytojo A. S. nurodytas įvykio aplinkybes bei smurtinių veiksmų atlikimÄ patvirtina ir degalinės „Circle K“ užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Å io vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad nuo įraÅ¡o 48 sekundės matosi, jog iÅ¡ kairės pusės, pagal daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) sienÄ link įėjimo durų pareina asmuo Nr. 1, vilkintis ilga rusva striuke, vedasi su pavadėliu vokiečių aviganio veislės Å¡unį.

Asmuo Nr. 1 su Å¡unimi įeina į daugiabutį, uždaro duris. IÅ¡ karto pareina iÅ¡ tos pačios pusės link daugiabučio įėjimo kitas asmuo Nr. 2, tamsiai apsirengęs, su tamsia kepure, deÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi kažkokį pailgÄ daiktÄ . Asmuo Nr. 2 prieina prie daugiabučio durų, pabando jas atidaryti, tačiau durų neatidaro ir iÅ¡ karto nueina Å¡alin, atgal į tÄ pačiÄ pusę palei namo sienÄ . Nuo įraÅ¡o 2:13 min. matosi, jog iÅ¡ daugiabučio iÅ¡eina asmuo Nr. 1 be Å¡uns.

Eina tiesiai nuo daugiabučio link Klaipėdos gatvės. Sustoja ant Klaipėdos gatvės šaligatvio, žvalgosi į gatvės abi puses, lyg norėdamas pereiti gatvę. Nuo 02:28 min. matosi, jog iš kairės pusės Klaipėdos gatvės šaligatviu pusiau bėgte, pusiau labai sparčiu žingsniu prieina asmuo Nr. 2 prie ant šaligatvio tebestovinčio asmens Nr.

1. Priėjęs asmuo Nr. 2 šiek tiek linkteli link asmens Nr.

1. Iš karto po to asmuo Nr. 1 šiek tiek žengteli kelis žingsnius atgal. Asmuo Nr. 2 vėl prisiartina prie asmens Nr.

1. Kas toliau tiksliai vyksta nebesimato, nes užstoja kelio ženklas. Tada asmuo Nr. 1 dar šiek tiek atsitraukia nuo asmens Nr.

2. Abu kelias sekundes pastovi Å¡alia ir 02:46 min. asmuo Nr. 2 nueina Å¡alin tuo pačiu keliu iÅ¡ kur atėjo, asmuo Nr. 1 taip pat pradeda eiti atgal link daugiabučio namo. Pažymėtina, kad Å¡io vaizdo įraÅ¡o duomenis sugretinus su nukentėjusiosios A. S., taip pat liudytojo A. S. parodymais, iÅ¡ dalies ir paties K. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuotas asmuo Nr. 1 yra A. S., o asmuo Nr. 2 yra kaltinamasis K. J..

Vaizdo įraÅ¡e ir jo apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės, kaip ant Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio priėjęs K. J. Å¡iek tiek linkteli link A. S., o pastaroji iÅ¡ karto po to Å¡iek tiek žengteli kelis žingsnius atgal patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo A. S. nurodytas aplinkybes apie buvusį fizinį kontaktÄ , t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu K. J. dÅ«rė nukentėjusiajai A. S. į pilvo sritį, dėl to ji keletÄ Å¾ingsnių žengė atgal. Nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę apie smÅ«gio sudavimÄ Ä¯ galvos sritį taip pat patvirtina A.

S. medicininės apžiÅ«ros duomenys bei specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog A. S. buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas, kuris padarytas buka jėga ir galėjo gautis aplinkybėse nurodytu bÅ«du – sudavus plastikiniu vamzdžiu į virÅ¡ugalvį. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta tyrėja R. D. patvirtino, jog po įvykio toje vietoje, kur A. S. nurodė skausmingumÄ galvoje dėl smÅ«gio, buvo galima užčiuopti tris guzelius. Nors kaltinamasis K.

J. neigia smurtavęs prieÅ¡ A. S., tačiau teismas kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintÄ jo gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ veikÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas, visų pirma, grindžia tuo, kad kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. nuoseklÅ«s ir bylos duomenimis patvirtinti nukentėjusiosios parodymai, liudytojo A. S. parodymai, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros duomenys, policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų įraÅ¡o apžiÅ«ros duomenys, nukentėjusiosios medicininės apžiÅ«ros duomenys.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. J. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis K. J. teigė, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir pamatęs, kad prie įėjimo į jam priklausančiÄ teritorijÄ yra Å¡uns Å¡lapimas ir iÅ¡matos, supyko dėl kaimynės elgesio, todėl stovėdamas savo teritorijoje prie tvoros su kieme turima Å¡luota pagrÅ«mojo A. S., kuri tuo metu nuo jo stovėjo apie 15 metrų atstumu.

Po to jis nieko daugiau jai nebesakė, kur nuėjo A. S. nebematė, o už minutės į laukÄ išėjo jo žmona B. J., su kuria jis iÅ¡ karto iÅ¡važiavo (2 t., b. l. 99-100, 128). Parodymų patikrinimo metu K. J. taip pat nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, teigė iÅ¡ karto iÅ¡važiavęs su žmona, neigė su A. S. buvęs ant Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio. Taigi ikiteisminio tyrimo metu K. J. tvirtino tik pagrÅ«mojęs Å¡luota A. S., neigė buvęs su ja ant Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio, neigė prisiartinęs prie A.

S., o pagrÅ«mojus Å¡luota ir A. S. nuėjus, jis iÅ¡ karto sėdo į automobilį ir su žmona iÅ¡važiavo. Teisiamojo posėdžio metu K. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku grįžo iÅ¡ darbo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė Å¡uns fekalijas, todėl pasiėmė Å¡luotÄ ir ėjo į savo butÄ einančiai A. S. iÅ¡ paskos, kad pasakytų, jog Å¡i iÅ¡valytų Å¡uns fekalijas. Jai įėjus į vidų, jis grįžo atgal Å¡luoti kiemo. Kaltinamojo teigimu, netrukus A. S. vėl išėjo į laukÄ ir nuėjo link Klaipėdos gatvės, o jis jai nuėjo iÅ¡ paskos, kad pasakytų, jog šį kartÄ Å¡uns fekalijų jis nevalys ir kvies seniÅ«nÄ bei kitus asmenis, kad visa tai bÅ«tų užfiksuota.

Kaltinamasis nurodė, jog Å¡is pokalbis vyko ant Å¡aligatvio Klaipėdos gatvėje, tuo metu jis rankoje turėjo Å¡luotÄ . Teisiamojo posėdžio metu Å¡iuos savo parodymų prieÅ¡taravimus K. J. aiÅ¡kino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu visa Å¡i situacija jam atrodė smulkmena ir eilinis barnis su kaimyne, todėl ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų nesureikÅ¡mino. Vis dėlto, kaltinamojo bandymas sumenkinti situacijos svarbÄ teismo vertintinas kritiÅ¡kai, nes ikiteisminio tyrimo metu K. J. nutylėjo esminį epizodÄ apie ant Klaipėdos gatvės Å¡aligatvio jo buvusį pokalbį su A.

S., kurio metu ir buvo panaudotas fizinis smurtas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat kėlė versijÄ , jog nukentėjusioji A. S. pati save sužalojo, siekdama jam pakenkti, tačiau kaltinamasis pripažino pats to nematęs ir Å¡iÄ aplinkybę girdėjęs tik iÅ¡ kitų žmonių. Jokie kiti bylos duomenys taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nukentėjusioji galėjo pati save sužaloti. Ä®vertinus aptartus argumentus, teismas kritiÅ¡kai vertina K. J. parodymus apie tai, kad fizinio smurto prieÅ¡ A.

S. jis nenaudojo. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymu apklausto liudytojo A. T. parodymus, nes juos paneigia byloje surinkta medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. nurodė, kad visÄ Ä¯vykį jis matė per langÄ . Liudytojas tvirtino matęs, kaip K. J. grįžo automobiliu, nuėjo prie garažo, pasiėmė Å¡luotÄ ir pradėjo Å¡luoti įvažiavimÄ . Tuo metu A. S. parėjo su Å¡unimi, K. J. pagrÅ«mojo jai su Å¡luota. A. S. nubėgo tiesiai į Klaipėdos gatvę ant pėsčiųjų tako, ten ji buvo kartu su Å¡unimi.

Liudytojo teigimu, ant Å¡aligatvio K. J. prie jos arti nebuvo priėjęs, jokio smurto prieÅ¡ A. S. nenaudojo, rankose nieko neturėjo, jie truputį pasibarė, po to K. J. nuėjo pas save, o A. S. nuėjo su Å¡unimi į kitÄ galÄ , po to dar apie 10 minučių pavaikščiojo po kiemÄ su Å¡unimi ir nuėjo namo. Tvirtino, kad įvykis tikrai vyko vasarÄ , tikrai ne žiemÄ , nes medžiai buvo sužaliavę. Taigi liudytojo A. T. nurodyta įvykio versija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja anksčiau aptartais duomenimis nustatytoms įvykio aplinkybėms, todėl teismas Å¡io liudytojo parodymais nesiremia.

Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymu apklaustos liudytojos B. J. parodymus, nes juos paneigia byloje surinkta medžiaga. Kaltinamojo sutuoktinė B. J., sutikusi teisme duoti parodymus apie sutuoktinio galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, kad per savo buto langÄ pamatė iÅ¡ darbo grįžtantį vyrÄ . Apsirengusi iÅ¡ buto išėjo į laiptinę ir iÅ¡girdo lauke klegesį, kol nusileido į apačiÄ , visi jau buvo iÅ¡siskirstę, o išėjusi į laukÄ ji sutiko nuo Klaipėdos gatvės pusės takeliu pareinantį vyrÄ , rankoje laikantį Å¡luotÄ .

Liudytojos teigimu, sutuoktinis jai paaiÅ¡kino, kas atsitiko, tada jie abu parėjo į namus, persirengė, truputį pasėdėjo, o po 15 minučių per langÄ pamatė policijos pareigÅ«nus. Liudytoja teigė, kad A. S. ji nematė, tik girdėjo jų konfliktÄ su sutuoktiniu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. J. nurodė iÅ¡ esmės skirtingas įvykio aplinkybes, t. y. liudijo, kad pro pirmo aukÅ¡to verandos langÄ ji matė ir girdėjo, kaip A. S., bÅ«dama su Å¡unimi ties Klaipėdos gatvės Å¡aligatviu, vaipėsi sakydama „kÄ tu man padarysi“ ir palengva ėjo tolyn nuo jų garažo arčiau prie daugiabučio.

Jos sutuoktinis tuo metu buvo išėjęs ant iÅ¡grįsto plytelėmis įėjimo, vedančio į aptvertÄ jų garažo teritorijÄ , panaÅ¡iai ties Å¡io įėjimo viduriu, ties daugiabučio namo Å¡onu. K. J. ten stovėdamas ir turėdamas rankoje Å¡luotÄ pagrÅ«mojo ja A. S., nuo jos stovėjo apie metro, pusantro ar dviejų metrų atstumu, arčiau tikrai nebuvo priėjęs, nes ji buvo su Å¡unimi. Kai K. J. pagrÅ«mojo Å¡luota, A. S. tiesiog nuėjo toliau su Å¡unimi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tvirtino, kad K.

J. jai nesmogė nei Å¡luotkočiu, nei kumščiu, nei dar kuom nors. Išėjus į laukÄ , su vyru ji iÅ¡ karto iÅ¡važiavo (1 t., b. l. 126-127). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja negalėjo paaiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų prieÅ¡taravimų priežasties, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo teisingi. Taigi liudytojos B. J. nurodyta įvykio versija taip pat akivaizdžiai prieÅ¡tarauja anksčiau aptartais duomenimis nustatytoms įvykio aplinkybėms, todėl teismas Å¡ios liudytojos parodymais taip pat nesiremia.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamojo parodymus, kuriuos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, teismas vertina kaip jo gynybinę versijÄ ir bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės dėl padarytos veikos, o gynybos praÅ¡ymu apklaustų liudytojų A. T., B. J. parodymai prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir paneigti kitais bylos duomenimis, todėl vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. J. 2021 m. vasario 17 d., apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant Å¡aligatvio stovinčios A.

S., tyčia vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto strypo galu dÅ«rė jai į pilvÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ , po to iÅ¡kart tuo pačiu strypu vienÄ kartÄ sudavė jai į galvÄ ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. S. padarė pavirÅ¡inį galvos plaukuotosios dalies sumuÅ¡imÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo K. J. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo  BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis K. J. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu K.

J. nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė gailesčio dėl jos padarymo, nukentėjusiosios neatsiprašė. Kaltinamasis K. J. anksčiau teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymÄ prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau jo teistumas iÅ¡nykęs, yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis Å¡iuo metu dirba, yra vedęs. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti K.

J. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, nesusijusiÄ su jo laisvės atėmimu, tačiau jÄ varžanti – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminÄ bei kaltinamajam skirtinus įpareigojimus, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padarytos veikos pobÅ«dį. Atsižvelgiant į tai, K. J. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – 9 mėnesiai.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 6 dalis). Kaltinamajam taip pat skirtina 3 mėnesių intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiosios A. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai A. S. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai nustatytas galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio patyrė stresÄ , jautė skausmÄ galvos srityje, skausmas keletÄ savaičių buvo jaučiamas Å¡ukuojant plaukus, lankėsi pas gydytojÄ , vartojo raminamuosius vaistus.

Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo K. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, iÅ¡gÄ stį, psichologinį diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl A. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, Å¡ios kategorijos bylose teismų formuojamÄ praktikÄ . Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai bÅ«tų atsiradę kokių nors iÅ¡skirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į kaltinamojo K. J. nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo K. J. civilinei ieÅ¡kovei A. S. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡i suma užtikrins protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtÄ fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusio asmens interesų.

Civilinei ieÅ¡kovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos neturtinės žalos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajai A. S. teikti antrinę teisinę pagalbÄ buvo paskirta advokatė AuÅ¡rinė Zaburienė. IÅ¡ teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už advokato dalyvavimÄ procese sudaro 563,94 Eur.

Kadangi praÅ¡omos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Dėl kitų klausimų Kaltinamajam K. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Kompaktinių diskų laikmenos (4 vnt.) paliktini saugoti byloje. Dėl prokurorės praÅ¡ymo priimti atskirÄ nutartį dėl liudytojų B.

J. ir A. T. galbÅ«t duotų melagingų parodymų teisme spręstina po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 3 (trijų) mėnesių intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei skirti Å¡ias pareigas: visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymÄ prižiÅ«rinčioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti A. S. iÅ¡ K. J. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 500 Eur žalos sumos nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ K. J. 563,94 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€œ. Kompaktinius diskus (4 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus Teisėjas Žilvinas Jaraminas