e1b80325-e6a8-44a3-a959-9845c3b2e7cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-8812-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-03363-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius BajorasraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. T. (S. T.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. T. skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 15–22), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų:

1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2016-03-15 (už 91 dienÄ ) – 6 916 Eur;

2) Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2016-03-16 (už 500 dienų) – 38 000 Eur;

3) LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) laikotarpiu nuo 2016-03-16 iki 2016-03-17 (už 1 dienÄ ) – 76 Eur. Nurodė, kad Å¡iose įstaigose buvo laikomas kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai – nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), atskiros oro Å¡alinimo sistemos, jame nebuvo užtikrinamas privatumas. Kamerose dėl mažų langų nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas.

Kamerose buvo netinkama ventiliacija, vasarÄ bÅ«davo karÅ¡ta, o žiemÄ Å¡alta, bÅ«davo drėgna. Kamerų sienų, lubų, grindų bÅ«klė buvo netinkama, nebuvo atliktas remontas. Ä® įstaigas atvykę asmenys nebuvo patikrinami medikų, neįrengtos sanitarinės Å¡varyklos. Ä®staigų patalpos nevalomos, neÅ¡varios, ant sienų ir lubų bÅ«davo pelėsių. BÅ«davo buitinių parazitų. Nebuvo nustatyta tvarka aprÅ«pinamas tualetiniu popieriumi, rankÅ¡luosčiais, kitu minkÅ¡tuoju inventoriumi.

IÅ¡duodami čiužiniai, kitas minkÅ¡tasis inventorius buvo purvinas, jo bÅ«klė buvo netinkama. Å iukÅ¡lių konteineriai stovėjo prie gyvenamųjų kamerų langų, skleisdavo nemalonų kvapÄ . LukiÅ¡kių TI-K pirmojo ir trečiojo korpuso kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo Å¡iukÅ¡lių, nebuvo Å¡iukÅ¡liadėžių, jie nebuvo valomi, laistomi, stogeliuose buvo asbesto.

Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teigia patyręs neturtinę žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (II t., b. l. 92–96). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2016-03-03. Minimalaus ploto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu tam tikrais laikotarpiais galėjo bÅ«ti pažeisti, tačiau nežymiai.

Klaipėdos AVPK areštinė buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 m. birželio mėnesį ir 2005 m. vasario mėnesį ir atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus, buvo pripažinta tinkama eksploatacijai. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, drėgmės ir netinkamos aplinkos yra hipotetiniai, juos paneigia Klaipėdos apskrities visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai. Sanitariniai mazgai yra atskirti nuo likusio gyvenamosios patalpos ploto 120-130 cm. aukščio pertvara, juose įrengti unitazai, šalto vandens tiekimo ir atskiros oro šalinimo sistemos, praustuvės, veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

PareiÅ¡kėjui buvo leidžiama pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, ilgesnio pasivaikščiojimo laiko teisės aktai nenumato. AreÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara ir tvarka, tam jiems iÅ¡duodamos bÅ«tinos priemonės. Buitinių parazitų Klaipėdos AVPK kamerose kontroliuojančių institucijų nebuvo pastebėta. Vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklėmis bendruomenės slaugytojas apžiÅ«ri ir įvertina sulaikytų asmenų sveikatos bÅ«klę jų sutikimu, atvežti iÅ¡ kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areÅ¡tinės yra apžiÅ«rimi tik Å¡ių asmenų pageidavimu.

Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės sanitarinės Å¡varyklos įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Asmenys tualetiniu popieriumi, minkÅ¡tuoju inventoriumi aprÅ«pinami tinkamai, minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas Å¡varus, dezinfekuotas. Pasivaikščiojimo kiemeliai prižiÅ«rimi, valomi, jų stogeliuose nėra asbesto. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.Atsakovo atstovas Å iaulių TI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 81–90).

Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2014-08-26 iki 2016-03-15. Dėl nuolat kintančio kamerose laikomų asmenų skaičiaus pareiškėjui tenkantis plotas kamerose nuolat kito ir ne visuomet buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro nustatyti nežymūs higienos normų pažeidimai Šiaulių TI kamerose nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėjo skundo aspektais dėl nepakankamo šviesos pateikimo į patalpas, drėgmės, šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes tokie kamerų įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Teisės aktai nenumato reikalavimo visiÅ¡kai atitveri sanitarinį mazgÄ . Visose Å iaulių TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atitverti nuo kameros erdvės mÅ«rine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Ä®staigoje yra įrengtos sanitarinio Å¡varinimo patalpos, asmenys į jas siunčiami nustatyta tvarka. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus.

Å iaulių TI laikomi asmenys privalo rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Buitinių parazitų naikinimas, patalpų dezinfekcija įstaigoje atliekami nuolat. Tualetiniu popieriumi, minkÅ¡tuoju inventoriumi Å iaulių TI laikomi asmenys aprÅ«pinami tinkamai, iÅ¡duodami patalynė, čiužiniai, nustatyta tvarka skalbiami, dezinfekuojami, sudarytos sÄ lygos skalbti drabužius. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 61–69).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2016-03-15, o 2016-03-16 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus. Buvo laikomas vienas kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m. ir jo laikymo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko teisės aktų nustatytus minimalaus ploto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Kamerose įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu vandeniu, į kameras karÅ¡tas vanduo pagal galiojančius teisės aktus neturi bÅ«ti tiekiamas. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprÅ«pinami patalyne, rankÅ¡luosčiais, higienos priemonėmis, sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuomet atliekama pirminė medicininė apžiÅ«ra. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės vykdant jo suėmimÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2016-03-03, Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2016-03-15 ir LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-03-16.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo. Pareiškėjo suėmimo vykdymo Klaipėdos AVPK areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), 80 punktÄ vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).IÅ¡ atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2014-01-10 iki 2014-01-23, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-26, nuo 2014-09-25 iki 2014-09-30, nuo 2014-11-24 iki 2014-11-26, nuo 2015-01-15 iki 2015-01-27, nuo 2015-03-19 iki 2015-03-24, nuo 2015-04-15 iki 2015-04-17, nuo 2015-05-12 iki 2015-05-15, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-27, nuo 2015-06-11 iki 2015-06-17, nuo 2015-08-10 iki 2015-08-13, nuo 2015-09-07 iki 2015-09-17, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-15, nuo 2015-10-28 iki 2015-11-04, nuo 2015-11-23 iki 2015-11-25, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-08, nuo 2016-01-11 iki 2016-01-15, nuo 2016-01-20 iki 2016-01-26, nuo 2016-02-25 iki 2016-03-03 buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose Nr. 2, 3, 5, 11, 13, 22, 23, 24, 25, 32, 34, 35, 38.

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu Klaipėdos AVPK areštinėje buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-01-13, nuo 2014-01-16 iki 2014-01-20, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-26, 2014-09-25, nuo 2014-11-24 iki 2014-11-26, nuo 2015-01-15 iki 2015-01-21, nuo 2015-01-23 iki 2015-01-27, nuo 2015-03-19 iki 2015-03-24, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-27, nuo 2015-06-12 iki 2015-06-17, nuo 2015-08-10 iki 2015-08-13, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-15, nuo 2015-10-28 iki 2015-10-29, nuo 2015-11-23 iki 2015-11-25, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-08 (II t., b. l. 106–107).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 68 paras buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 4,49 kv. m. iki 4,97 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktÄ .

Kitais pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 5,01 iki 9,15 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.Iš atsakovo atstovo Šiaulių TI pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-08-26 iki 2014-09-25, nuo 2014-09-30 iki 2014-11-24, nuo 2014-11-26 iki 2015-01-15, nuo 2015-01-27 iki 2015-03-19, nuo 2015-03-24 iki 2015-04-15, nuo 2015-04-17 iki 2015-05-12, nuo 2015-05-15 iki 2015-05-21, nuo 2015-05-27 iki 2015-06-11, nuo 2015-06-17 iki 2015-08-10, nuo 2015-08-13 iki 2015-09-07, nuo 2015-09-10 iki 2015-09-15, nuo 2015-09-17 iki 2015-10-13, nuo 2015-10-15 iki 2015-10-28, nuo 2015-11-04 iki 2015-11-23, nuo 2015-11-25 iki 2015-12-01, nuo 2015-12-08 iki 2016-01-11, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-20, nuo 2016-01-26 iki 2016-02-25, nuo 2016-03-03 iki 2016-03-15 buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 15, 54, 59, 67, 83, 87, 97, 100, 103.

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: nuo 2014-08-26 iki 2014-08-27, 2014-08-28 ryte, 2014-08-28 vakare, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-14, 2014-09-15 ryte, 2014-09-19 vakare, nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22, 2014-09-23 ryte, 2014-10-07 vakare, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-15, 2014-10-16 ryte, 2014-10-21 vakare, nuo 2014-10-22 iki 2014-10-26, 2014-10-27 ryte, 2014-11-27 vakare, 2015-03-05 vakare, 2015-03-05, 2015-03-07 ryte, 2015-03-24 vakare, 2015-04-21 vakare, 2015-04-22 ryte, 2015-10-15 vakare, nuo 2015-10-16 iki 2015-10-18, 2015-10-19 ryte (II t., b. l. 92–104).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 39 paras ir 17 kartų dalį paros buvo laikomas Å iaulių TI kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 2,38 kv. m. iki 3,16 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Kitais pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,8 iki 19,6 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Iš atsakovo atstovo Lukiškių TI-K pateiktų duomenų (I t., b. l.

61) matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas vienas 2016-03-15 – 2016-03-16 kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m., todėl minimalaus ploto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Nors pareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniame 2016-11-02 atsikirtime (II t., b. l. 126–127) nurodė, kad Å¡ioje kameroje buvo laikomas dviese su kitu asmeniu, tačiau net ir esant tokiam atvejui, atsižvelgiant į kameros plotÄ , pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nustatytas minimalaus 3,6 kv. m. ploto asmeniui reikalavimas pažeistas nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo juo naudojantis užtikrinimo. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitariniai mazgai Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo įrengti netinkamai – juose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), atskiros oro Å¡alinimo sistemos, nebuvo užtikrinamas privatumas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), įsigaliojusios nuo 2010-04-11 ir galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusios iki 2015-11-01, 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Dėl atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo reikalavimų pasakytina, kad HN 76:2010 2 punktas nustatė, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtina ir HN 134:2015 3 punkte.Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje įrengtose kamerose sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara, jie įrengti kamerų kampe taip, kad nebÅ«tų galima asmens, esančio tualete, stebėti per duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. Sanitariniuose mazguose įrengti unitazai, Å¡alto vandens tiekimo bei atskira patalpų oro Å¡alinimo sistemos, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje iÅ¡ esmės atitiko HN 37:2009 reikalavimus, tačiau neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje.Å iaulių TI atsiliepime į skundÄ nurodė, kad visose Å iaulių TI kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba užuolaida, tačiau nepateikė durų ar užuolaidų įrengimÄ patvirtinančių įrodymų.

Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje (I t., b. l. 111–113) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpos Å iaulių TI kamerose yra atitvertos nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Å iaulių TI neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui jo laikymo Å iaulių TI metu.

IÅ¡ bylos medžiagos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose veidrodžių, spintelių (lentynėlių) higienos priemonėms susidėti ir atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengta nebuvo. Kadangi Å iaulių TI ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitariniuose mazguose įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, Å¡is higienos normų reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tačiau teismas pažymi, kad veidrodžio ir spintelės (lentynėlės) susidėti higienos reikmenims įrengimas Å iaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu. IÅ¡ bylos medžiagos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose veidrodžių, spintelių (lentynėlių) higienos priemonėms susidėti ir atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengta nebuvo.

Kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniuose mazguose įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normų reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tačiau teismas pažymi, kad veidrodžio ir spintelės (lentynėlės) susidėti higienos reikmenims įrengimas Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos. Dėl apšvietimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose dėl mažų langų nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas.

HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 37:2009 21 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 22 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – Klaipėdos VSC) 2015-10-08 patikrinimo akto (II t., b. l. 103–105) matyti, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 23 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-08-10 – 2015-08-13) natūralaus apšvietimo koeficientas buvo 0,010±0,002 proc. ir neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, dirbtinė dieninė apšvieta buvo 41±7 lx, o naktinė dirbtinė apšvieta – 5±1 lx ir taip pat neatitiko HN 37:2009 reikalavimų.

Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktu (II t., b. l. 112–113) nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 25 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-04-15 – 2015-04-14) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 102,3±18,1 lx, o kameroje Nr. 34 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-19 – 2015-03-24 ir 2015-06-11 – 2015-06-12) – 71,0±12,2 lx ir taip pat neatitiko HN 37:2009 reikalavimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (toliau – Šiaulių VSC) 2015-01-13 patikrinimo aktu (I t., b. l. 151–154) nustatyta, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 54 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-28 – 2014-09-10) dirbtinė apšvieta buvo 105,35 lx, kameroje Nr. 67 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-26 – 2014-08-28, 2014-10-30 – 2014-11-24, 2014-11-26 – 2015-01-15, 2015-01-27 – 2015-03-07) dirbtinė apšvieta buvo 94,6 lx ir neatitiko HN 76:2010 reikalavimų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016-03-04 patikrinimo aktu (I t., b. l. 77–78) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 108 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016-03-15 – 2016-03-16) bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo 261 lx ir atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje ir Å iaulių TI ne visuomet buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, nustatytus kamerų apÅ¡vietimui, o LukiÅ¡kių TI-K atžvilgiu pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai Å¡iuo aspektu nepasitvirtino.

Dėl ventiliacijos, temperatÅ«ros, drėgmės. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, vasarÄ bÅ«davo karÅ¡ta, o žiemÄ Å¡alta, bÅ«davo drėgna. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35–60 proc., temperatÅ«ra Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18–28 °C, Å¡altuoju 18-22 °C.

HN 37:2009 23 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 24 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinių kamerų temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 18-28 °C, Å¡altuoju metų laiku – 18-26 °C, santykinė oro drėgmė – 30-75 procentai. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35–60 procentai, o 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš Klaipėdos VSC 2015-10-08 patikrinimo akto (II t., b. l. 103–105) matyti, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 23 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-08-10 – 2015-08-13) oro temperatūra buvo 19,5/19,4 °C, santykinė oro drėgmė – 61,5/62,2 proc. ir atitiko HN 37:2009 reikalavimus. Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktu (II t., b. l. 112–113) nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 25 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-04-15 – 2015-04-14) oro temperatūra buvo 21,3/21,7 °C, santykinė oro drėgmė – 51,2/51,0 proc.; kameroje Nr. 34 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-19 – 2015-03-24 ir 2015-06-11 – 2015-06-12) oro temperatūra buvo 19,8 °C, santykinė oro drėgmė 41,4/44,6 proc., kamerose buvo įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, o kamerų vėdinimas buvo užtikrinamas per skaidraus stiklo atidaromus langus, todėl tai atitiko HN 37:2009 reikalavimus.

Atsakovo atstovas Å iaulių TI pateikė į bylÄ Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymÄ (I t., b. l. 111–113), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI kameros vėdinamos per atidaromus langus, įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, kadangi Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä . Aplinkybę, kad Å iaulių TI-K kamerų vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus patvirtina ir byloje esantys Å iaulių VSC patikrinimo aktai.

Todėl konstatuotina, kad kamerų vėdinimo būdas Šiaulių TI atitiko HN 76:2010 ir HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Šiaulių VSC 2015-01-13 patikrinimo akte (I t., b. l. 151–154) nustatyta, kad kameroje Nr. 54 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-28 – 2014-09-10) santykinė oro drėgmė buvo 67,99-67,09 proc. ir neatitiko tuo metu galiojusios HN 76:2010 26 punkto reikalavimų. Šiaulių VSC 2015-08-27 patikrinimo akte (I t., b. l. 174-177) nustatyta, kad kamerose Nr. 59, 100, 103 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-09-19 – 2014-09-25, 2014-09-30 – 2014-10-30, 2015-06-17 – 2015-07-16) oro temperatūra buvo nuo 23,2 iki 25,2 °C, santykinė oro drėgmė nuo 43,8 iki 64,5 proc. ir atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas sÄ lygomis, iÅ¡ esmės atitinkančiomis nustatytus higienos normų reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rai, tačiau pripažintina, kad nustatyti drėgmės rodikliai jo laikymo kameroje Nr. 54 metu (2014-08-28 – 2014-09-10) buvo virÅ¡yti.PareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nuo 2016-03-15 iki 2016-03-16 kameroje Nr. 108 HN 134:2015 reikalavimai dėl kameros ventiliacijos, temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės pažeisti nebuvo:

Å¡iÄ kamerÄ buvo galima vėdinti per atidaromÄ langÄ , oro temperatÅ«ra kameroje buvo 18,2-18,3 °C, santykinė oro drėgmė buvo 42,7 proc. Minėtas aplinkybes įrodo Vilniaus VSC 2016-03-04 ir 2016-05-03 patikrinimo aktai (I t., b. l. 74–78). Dėl kamerų remonto. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Klaipėdos AVPK, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K kamerų sienų, lubų, grindų bÅ«klė buvo netinkama, nebuvo atliktas remontas. Pagal HN 76:2010 28 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o pagal 62 punktÄ laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

HN 37:2009 6 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 27 punktÄ policijos areÅ¡tinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė, buvusi adresu JÅ«ros g. 1, Klaipėda, buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 m. ir 2005 m. ir veikė iki 2015-12-27, o nuo 2015-12-28 veikia naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, todėl patalpos buvo tinkamai suremontuotos, pateikė dokumentus dėl leidimo pradėti eksploatuoti patalpas, patalpų perdavimo eksploatuoti aktÄ (II t., b. l. 98–101, 109–110, 115–116).

Tačiau iÅ¡ Klaipėdos VSC 2015-10-18 patikrinimo akto (II t., b. l. 103–105) matyti, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 23 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-08-10 – 2015-08-13) sanitarinio mazgo pertvaros apdaila buvo sunkiai valoma ir dezinfekuojama, kadangi buvo iÅ¡kritusios dvi apdailos plytelės. Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK kameroje Nr. 23 metu (2015-08-10 – 2015-08-13) jo laikymo sÄ lygos neatitiko HN 37:2009 6 ir 27 punktų reikalavimų. Å iaulių VSC 2015-07-30 patikrinimo aktu (I t., b. l. 167–169) nustatyta, kad Å iaulių TI kameroje Nr. 54 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-08-28 – 2014-09-10) buvo bÅ«tinas paprastasis remontas.

Iš Šiaulių VSC 2015-08-27 patikrinimo akto (I t., b. l. 174–177) matyti, kad kamerose Nr. 100 ir Nr. 103 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-09-19 – 2014-09-25, 2014-09-30 – 2014-10-30, 2015-06-25 – 2015-07-16) nuo lubų byra tinkas. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos Šiaulių TI kamerų sienų, lubų ir grindų būklės laikytini pagrįstais.Kadangi Vilniaus VSC patikrinimo aktais (I t., b. l. 74–78) Lukiškių TI-K kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, higienos normų pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kameros sienų, lubų ir grindų būklės atmestini kaip neįrodyti.

Dėl sveikatos patikrinimo, sanitarinių Å¡varyklų įrengimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad į Klaipėdos AVPK, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K atvykę asmenys nebuvo patikrinami medikų, neįrengtos sanitarinės Å¡varyklos. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 3 dalis numato, kad privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę. HN 76:2010 13 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra, o 50 punktas numatė, kad tardymo izoliatorių ir areÅ¡tinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laikÄ turi bÅ«ti patikrinta jų sveikata.

Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamÄ sias patalpas. HN 37:2009 12 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims teisės akto nustatyta tvarka turi bÅ«ti užtikrinta asmens sveikatos priežiÅ«ra, o pagal 55 punktÄ Ä¯ policijos areÅ¡tinę patekę asmenys turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡e. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 72 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojas privalo: per 24 val. apžiÅ«rėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areÅ¡tinę uždarytų asmenų sveikatos bÅ«klę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iÅ¡ kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areÅ¡tinės apžiÅ«rimi tik Å¡ių pageidavimu); kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, iÅ¡duoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį; stebėti badaujančio asmens sveikatÄ , teikti jam konsultacijas, kai jis pats to praÅ¡o; priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iÅ¡ policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens Å¡eimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iÅ¡ asmenų konvojavimÄ vykdančių pareigÅ«nų, jei asmuo yra atvežamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas.

Pagal nuo 2015-11-01 galiojančios HN 134:2015 8 punktÄ laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Minėtose higienos normose taip pat nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, policijos areÅ¡tinėse turi bÅ«ti įrengtos sanitarinės Å¡varyklos, nurodyti esminiai sanitarinių Å¡varyklų įrengimo reikalavimai.IÅ¡ Klaipėdos AVPK pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos kortelės iÅ¡raÅ¡o (II t., b. l.

97) matyti, kad pareiÅ¡kėjui jo buvimo Klaipėdos AVPK metu buvo teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Byloje duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl to, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje neturėjo galimybės nustatyta tvarka pasinaudoti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, nėra. IÅ¡ pateiktos į bylÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos kopijos (II t., b. l. 3–91), matyti, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo patikrinta atvykus į Å iaulių TI 2014-08-27, jam laikymo Å iaulių TI metu nuolat buvo teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems visada atliekama pirminė apžiÅ«ra. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo vienÄ parÄ â€“ 2016-03-15 – 2016-03-16. Tai, kad pareiÅ¡kėjui 2016-03-16 buvo atliekami sveikatos tyrimai, patvirtina byloje esančios asmens sveikatos istorijos įraÅ¡ai (pvz., II t., b. l. 7), jo sveikata buvo tikrinama ir 2016-03-18, jau pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose. Todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, kad į Klaipėdos AVPK, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K atvykę asmenys nebuvo patikrinami medikų, laiko abstrakčiais ir neįrodytais.

Aplinkybes, kad Klaipėdos AVPK areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K buvo įrengtos sanitarinės švaryklos patalpos patvirtina byloje esantys atsakovo atstovų atsiliepimuose nurodyti duomenys, Visuomenės sveikatos centrų atliktų patikrinimų aktai, leidimai eksploatuoti patalpas (I t., b. l. 187–193, II t., b. l. 109). Pagal atsakovo atstovų pateiktus duomenis, pareiškėjas dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti sanitarine švarykla nesiskundė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl įstaigose neįrengtų sanitarinių švaryklų atmestini kaip neįrodyti.

Dėl patalpų Å¡varos, pelėsio. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad įstaigų patalpos buvo nevalomos, neÅ¡varios, ant sienų ir lubų bÅ«davo pelėsių. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s; 56 punktas numatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių, o 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

HN 37:2009 48 punktas numatė, kad visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s, patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių, o pagal 52 punktÄ policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose; tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015, galiojančios nuo 2015-11-01, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka; 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai); 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktu (II t. , b. l. 111–113) nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės 23, 25, 34, 35 ir 38 kameros (pareiÅ¡kėjas jose buvo laikomas 2014-08-21 – 2014-08-26, 2015-03-19 – 2015-03-24, 2015-04-15 – 2015-04-17, 2015-05-12 – 2015-05-15, 2015-06-11 – 2015-06-12, 2015-08-10 – 2015-08-13, 2015-0-13 – 2015-10-15, 2015-11-23 iki 2015-11-25) ir jose esantys įrenginiai buvo Å¡varÅ«s, pelėsių nustatyta nebuvo.

Å iaulių VSC 2015-08-27 patikrinimo aktu (I t., b. l. 174–176) nustatyta, kad kamerose Nr. 59 ir Nr. 103 ant lubų yra pelėsio. Vilniaus VSC patikrinimo aktais (I t., b. l. 74–78) LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 108, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, higienos normų pažeidimų Å¡iuo aspektu nenustatyta. Todėl, įvertinus nurodytÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl to, kad Å iaulių TI kamerose buvo pelėsių, yra pagrįsti. IÅ¡ pateiktų į bylÄ Visuomenės sveikatos centrų patikrinimų aktų, atsakovų atstovų atsiliepimų, pateiktų pažymų matyti, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės, Å iaulių TI, LukiÅ¡kių TI-K patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra tinkamai valomos, jose esantys asmenys aprÅ«pinti valymo inventoriumi (pvz., Å iaulių VSC 2014-10-03 patikrinimo aktas (I t., b. l. 182–184)).

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ patys tardymo izoliatoriuose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi rÅ«pintis patalpų Å¡vara ir tvarka. PareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl neiÅ¡duotų valymo priemonių į atsakovo atstovų administracijas nesikreipė. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neÅ¡varių, nevalomų gyvenamųjų patalpų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K atmestini kaip abstraktÅ«s ir neįrodyti. Dėl buitinių parazitų.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės, Å iaulių TI, LukiÅ¡kių TI-K kamerose bÅ«davo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 60 punktÄ laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas).

HN 37:2009 53 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui policijos areÅ¡tinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama teritorinėse policijos įstaigose nustatyta tvarka.

HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi bÅ«ti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į skundÄ nurodė, kad imasi teisės aktais numatytų priemonių ir nuolat atlieka patalpų dezinsekcijÄ , deratizacijÄ .

Tai patvirtina byloje esantys duomenys, pvz., Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktas (II t. , b. l. 111–113), Šiaulių VSC 2015-10-07 patikrinimo aktas (I t., b. l. 187–193), Vilniaus VSC patikrinimo aktai (I t., b. l. 74–78), iš kurių matyti, kad buitinių parazitų įstaigose pareiškėjo buvimo jose metu nenustatyta. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo atmestini kaip neįrodyti. Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, minkštuoju inventoriumi. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo nustatyta tvarka aprūpinamas tualetiniu popieriumi, rankšluosčiais, kitu minkštuoju inventoriumi, o išduodami čiužiniai, kitas minkštasis inventorius buvo purvinas, jo būklė buvo netinkama.

HN 76:2010 66 punktas numatė, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 37:2009 56-59 punktai numatė, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), Å¡variais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankÅ¡luosčiais; draudžiama policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims; lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami vieÅ¡ojoje skalbykloje; minkÅ¡tasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areÅ¡tinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje; lovos skalbiniai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Å iame akte numatyta, kad vyrams yra iÅ¡duodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankÅ¡luosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi bÅ«ti iÅ¡duodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo.Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka buvo aprÅ«pinamas higienos priemonėmis, minkÅ¡tuoju inventoriumi – rankÅ¡luosčiais, čiužiniais ir kt.

Pateikė į bylÄ Klaipėdos VSC patikrinimo aktus (II t., b. l. 103–105, 111–114), iÅ¡ kurių matyti, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikomas minkÅ¡tasis inventorius tinkamos bÅ«klės, jis Å¡varus, nustatyta tvarka dezinfekuojamas. AnalogiÅ¡kas aplinkybes atsiliepimuose į skundÄ nurodė ir Å iaulių TI bei LukiÅ¡kių TI-K. Å iaulių TI į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninę sÄ skaitÄ , kurioje nurodytos iÅ¡duotos pareiÅ¡kėjui asmens higienos priemonės bei minkÅ¡tasis inventorius (I t., b. l. 194–195).

Ä® LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas atvyko 2016-03-15, Å¡ioje įstaigoje praleido vienÄ parÄ ir iÅ¡ pateiktos į bylÄ kameros kortelės (I t., b. l. 79–80) matyti, kad jis buvo aprÅ«pintas ir minkÅ¡tuoju inventoriumi, ir higienos priemonėmis, įskaitant ir tualetinį popierių bei muilÄ . TinkamÄ Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodamo minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klę, jo dezinfekavimÄ nustatyta tvarka patvirtina ir Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažyma (I t., b. l. 111—113), į bylÄ pateikti Å iaulių VSC ir Vilniaus VSC patikrinimų aktai.

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės buvo tinkamai aprÅ«pinamas higienos priemonėmis, minkÅ¡tuoju inventoriumi, jo bÅ«klė buvo tinkama. Dėl Å¡iukÅ¡lių konteinerių. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai stovėjo prie gyvenamųjų kamerų langų, skleisdavo nemalonų kvapÄ .

HN 76:2010 18.5 punktas nustatė, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. HN 37:2009 17.4 punktas nustatė, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų iki policijos areštinės kamerų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais.

HN 134:2015 38 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokiose Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI ar Lukiškių TI-K kamerose galimai buvo tokio pobūdžio pažeidimai. Pareiškėjui jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje, Šiaulių TI ar Lukiškių TI-K metu šiais pažeidimais nesiskundus, šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas vertina juos kaip neįrodytus.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės.             PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo Å¡iukÅ¡lių, nebuvo Å¡iukÅ¡liadėžių, jie nebuvo valomi, laistomi. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jo buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais jam buvo sudaryta galimybė vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

HN 76:2010 18.4 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimai kiemai. Jie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. HN 37:2009 17.3 punktas numatė, kad policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens.

HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK, Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliai. PareiÅ¡kėjas skunde konkrečiai nenurodė, kurioje iÅ¡ įstaigų ir kurie kiemeliai buvo netinkamos bÅ«klės. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į skundÄ nurodė, kad kiemeliai prižiÅ«rimi tinkamai, valomi.

Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktu (II t., b. l. 111—114) nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės pasivaikščiojimo kiemeliai išvalyti. Šiaulių VSC 2015-08-27 patikrinimo akte (I t., b. l. 174–177) buvo nustatyta, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs, atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose buvo asbesto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K 2001 m. buvo veikiančios įstaigos, todėl Å¡is reikalavimas joms nebuvo taikomas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė buvo rekonstruojama, į bylÄ yra pateiktas rekonstrukcijos įvertinimo aktas (II t., b. l. 115–116), iÅ¡ kurio matyti, kad Klaipėdos AVPK patalpas leidžiama eksploatuoti, todėl jų konstrukcijose negalėjo bÅ«ti asbesto.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose egzistavimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini. Dėl aliarminio iškvietimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pirmojo ir trečiojo korpuso kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, inter alia aliarminis iškvietimas.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos sugadina (b. l. 65). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu, jis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Dėl valstybės civilinės atsakomybės. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 68 paras per jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpį nuo 2014-01-10 iki 2016-03-03, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjui Klaipėdos AVPK nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurios ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus – jose ne visuomet buvo užtikrinamas pakankamas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, ne visuomet buvo tinkama sienų bÅ«klė.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatuoja, kad laikymo Å iaulių TI metu pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 39 paras ir 17 kartų dalį paros per jo laikymo Å iaulių TI laikotarpį nuo 2014-08-18 iki 2016-03-15, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose.

PareiÅ¡kėjui Å iaulių TI nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurios ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus – jose ne visuomet buvo užtikrinamas pakankamas dirbtinis apÅ¡vietimas, ne visuomet buvo tinkama sienų bÅ«klė, buvo drėgna ir buvo pelėsio, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtų veidrodžių ir spintelių (lentynėlių) higienos reikmenims susidėti. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu sanitariniame mazge nebuvo įrengtas veidrodis ir spintelė (lentynėlė) higienos reikmenims susidėti, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Tačiau įvertinus pažeidimų pobÅ«dį, bei tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tik vienÄ parÄ : 2016-03-15, o 2016-03-16 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K patyrė tokius intensyvius neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, t. y. neturtinę žalÄ , dėl kurių kyla atsakovo civilinė atsakomybė.Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje ir Å iaulių TI jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nuolatinio pobÅ«džio, kad nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai.

Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės ir Å iaulių TI pareigÅ«nų elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigose laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovai nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, užsiimti kitomis veiklomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omomis priteisti 6 916 Eur suma iÅ¡ Klaipėdos AVPK ir 38 000 Eur suma iÅ¡ Å iaulių TI nėra pagrindo, nes jos akivaizdžiai neadekvačios pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų),), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 500 Eur sumos priteisimas dėl laikymo sÄ lygų Klaipėdos AVPK ir 380 Eur sumos priteisimas dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo S. T. (S. T.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui S. T. (S. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui S. T. (S. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 380 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Marius Bajoras