e1b76ec9-54bf-4f3d-8fd7-df203801aa71 · Regionų administracinis teismas

                                                                            Administracinė byla Nr. I-4789-257/2018                                                               Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00213-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 17 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui M.

P.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. P. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas M.

P. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 66). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 05 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sÄ lygas. Kamerose, kurių plotas apie 12 m2, buvo laikomas su dar dvejais - penkiais suimtaisiais, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas.

Tinkas kameroje ant sienų ir lubų vietomis buvo padengtas pelėsiu, šilto vandens kameroje nebuvo, tualetai buvo nerakinami, gamtinius reikalus reikėjo atlikti visų akivaizdoje. Žodinių skundų niekas neregistravo. Dėl buvimo perpildytose kamerose jis negalėjo judėti, nebuvo galimybės pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo konfliktinės situacijos ir ginčai. Kamerose nebuvo šilto vandens, negalėjo išsiplauti indų, todėl nuolatos valgė iš riebaluotų indų.

Kvietėsi daug kartų psichologÄ ar psichiatrÄ , tačiau jam buvo atsakyta, kad turėtų kreiptis raÅ¡tu. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 66). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 32-38) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog teisme jau yra iÅ¡nagrinėtos dvi administracinės bylos, Nr. 1-486-394/2015, ir Nr. 1-1244-621/2016, kurioje teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡nagrinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus, laikant asmenį kamerose, kur jam teko ploto mažiau, nei tai nustato teisės aktai, ir kamerose, kurios neatitiko higienos normų, už laikotarpį nuo 2012-03-15 iki 2015-03-03,m tad Å¡ioje byloje praÅ¡o bylÄ nutraukti.

Nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl M. P.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių aktualiu bylai laikotarpiu buvo etapuotas 2015-03-28 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2015-04-08. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kameroje Nr.104, kameroje būdavo 2-5 asmenys.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,77 m2 iki 9,43 m2 gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 104 neÅ¡vari palangė, byra/lupasi kalkių sluoksnis nuo lubų..

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra iÅ¡duodamas pagal suimtųjų praÅ¡ymus, kameras valyti privalo patys suimtieji/ nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apÅ¡vietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natÅ«raliu bÅ«du. KarÅ¡to vandens įvedimo į gyvenamÄ sias kameras teisės aktai nenumato.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

Atsiliepime į skundo papildyme (b. l. 90-92) atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

Tai yra, į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 m2 ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964- 520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).Matyti, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,65 m2 iki 9,43 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir ekspoatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).Atkreipia teismo dėmesį, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės atskyrimas yra nuo 2,12 m (kameroje Nr.

89) iki 2,31 cm (kameroje Nr. 104). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A- 1079-756/2017). Be to, pažymėtina ir tai, kad sanitariniai mazgai atitverti iÅ¡ visų keturių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas virÅ¡ija, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ atitvertas durimis arba užuolaidėlėmis (pateikti bylai aktualaus laikotarpio kamerų nuotraukų nėra galimybės), todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugųPagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos.

Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų Ä® tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę; suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ . Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, 101 p. numatyta, kad suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. 102 p. nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai.Atsakovas pažymi, kad įstaigoje taip pat vadovaujamasi Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013-07-01 įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintu „Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡u“.

Minėto apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytojÄ registruojami iÅ¡ anksto pagal pateiktus praÅ¡ymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. <...> Pacientai registruojami kiekvienos dienos ryte. Užbaigus registravimÄ darbo dienos pradžioje žurnalas pateikiamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai.Visi apsilankymai fiksuojami Asmens sveikatos istorijoje. Pažymime, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo M. P. Asmens sveikatos istorija yra jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (Vilniaus pataisos namuose).Atkreipia dėmesį, kad pareigÅ«nai nesudaro vienam ar kitam suimtajam/nuteistajam blogesnių kalinimo sÄ lygų ir visi praÅ¡ymai (tame tarpe ir žodiniai), registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nenurodo, kada jo praÅ¡ymai pas psichologÄ (psichiatrÄ ) nebuvo registruojami, kada jam nebuvo suteikta reikiama pagalba, o skundžiasi abstrakčiai, savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos dėl praÅ¡ymų pas psichologÄ ar psichiatrÄ neregistravimo ar Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo.PareiÅ¡kėjo M.

P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos kameroje.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-06-05.

Pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, pagal pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo yra iÅ¡nagrinėtos administracinė byla Nr. 1-486-394/2015, kurioje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos kameroje, už laikotarpį iÅ¡ viso nuo 2012-03-15 iki 2015-01-07, sprendimas Å¡ioje byloje yra įsiteisėjęs, tad Å¡i byla dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-01-07, kadangi Å¡iuo atveju skundo pagrindas ir dalykas sutampa, yra nutrauktina.

Taip pat pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, pagal pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo yra iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. 1-1244-621/2015, kurioje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos kameroje, už laikotarpį iÅ¡ viso nuo 2014-12-08 iki 2015-03-03 (byla dalyje už laikotarpį nuo 2014-12-08 iki 2015-01-07 yra nutraukta), sprendimas Å¡ioje byloje yra įsiteisėjęs, tad skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015-01-07 iki 2015-03-03, kadangi Å¡iuo atveju skundo pagrindas ir dalykas sutampa, yra nutrauktina.

Dėl kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ploto Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-02-03 pažymos Nr. 69/06-4493 „Dėl M. P.“ (b. l. 18), pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu buvo kalinamas nuo 2015-03-25 iki 2015-04-08 (12 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 12 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 12 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, atsižvelgdamas, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 104 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,83 m2) teko nuo 3,37 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,02 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,61 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,42 m2 (kameroje 2 asmenys) konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kameros ploto ir kameroje esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 81–84) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kameroje sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-55 (patikrinimas atliktas 2015 m. vasario 9 d., b. l. 21–22) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu konstatuota, jog HN 76:2010, punktų 54,56 reikalavimų pažeidimai nepaÅ¡alinti – gyvenamojoje kameroje Nr. 104 palangė neÅ¡vari, nevalyta; byra, lupasi dažų/kalkių sluoksnis nuo lubų.

Apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ , kurį bÅ«tina atlikti vienÄ kartÄ per mėnesį, informacija nepateikta, registras laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka – nevedamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kameroje sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio vertintinas kritiÅ¡kai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes šį argumentÄ paneigia ir aukščiau paminėtas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. IÅ¡ aukščiau paminėto Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto nustatyti kiti pareiÅ¡kėjo nenurodyti higienos normų pažeidimai: gyvenamojoje kameroje Nr. 104 palangė neÅ¡vari, nevalyta; byra, lupasi dažų/kalkių sluoksnis nuo lubų.

Apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ , kurį bÅ«tina atlikti vienÄ kartÄ per mėnesį, informacija nepateikta, registras laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka – nevedamas. Teismo nuomone, nors nustatyti higienos normų pažeidimai nėra esminiai, tačiau laikytina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, pažeidžiant nurodytus higienos normos reikalavimus. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengtas nuo bendro kameros ploto atskirtas tualetas, kuriame bÅ«tų galima užsirakinti, todėl gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti kitų akivaizdoje.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durinis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 79-80) matyti, kad kameroje, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,31 m (kamera Nr. 104). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurios 21 punktas yra analogiÅ¡kas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtintoms nuostatoms, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiÅ¡kose administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje  Nr. A-2111-415/2017).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimÄ (fotonuotraukų, planų ar pan.).

IÅ¡ minėtos pažymos (b. l. 79-80) negalima nustatyti ar sanitarinis mazgas tinkamai izoliuotas iÅ¡ visų pusių ir užtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas, ar ne. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, todėl teismas laiko pareiÅ¡kėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, jog per visÄ bylai aktualų laikotarpį, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Juo labiau, atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje (b. l. 79-80) užfiksuota sanitarinių mazgų kamerose atitvarinių kontrukcijų padėtis 2017 m. birželio 1 -ajai dienai, t. y. daugiau kaip po dviejų metų nei nagrinėjamas bylai aktualus laikotarpis.  Dėl karÅ¡to vandens tiekimo iÅ¡siplauti indus PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, negalėjo iÅ¡siplauti indų, todėl nuolatos valgė iÅ¡ riebaluotų indų.Higienos normos HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi bÅ«ti įrengta tik Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tuo tarpu šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad kamerose nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės išsiplauti indus ir teko nuolat valgyti iš riebaluotų indų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas, o byloje nėra duomenų, kad tokios priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos.

Juolab, pareiÅ¡kėjas dėl priemonių indams plauti į kameras neiÅ¡davimo praÅ¡ymų (skundų) neteikė, neprašė iÅ¡duoti papildomo kiekio priemonių indams plauti. Dėl skundų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo žodiniai skundai dėl blogų kalinimo sÄ lygų nebuvo registruojami, kvietėsi daug kartų psichologÄ ar psichiatrÄ , tačiau jam buvo atsakyta, kad turėtų kreiptis raÅ¡tu. IÅ¡ administracinėje byloje esančio Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu patvirtinto „Suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o“ (b. l. 88-89) matyti, kad pagal minėto apraÅ¡o 6 punktÄ , gautų žodinių praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ organizuoja ir vykdymÄ kontroliuoja padalinių vadovai. Suimtasis (nuteistasis) pokalbiui dėl žodinio praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimo, priimamas tÄ pačiÄ dienÄ kaip užfiksuotas žodinis praÅ¡ymas ar skundas.

Ä® suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ gali bÅ«ti atsakoma žodžiu suteikiant jo praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ , pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ arba iÅ¡aiÅ¡kinant keliamų klausimų sprendimo galimybes ir procedÅ«ras (apraÅ¡o 7 punktas). Apie pokalbį su suimtuoju (nuteistuoju) ir praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimo esmė pažymima Suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (apraÅ¡o 8 punktas). IÅ¡ administracinėje byloje esančio Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtinto „Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos apraÅ¡o“ (b. l. 85-87) matyti, kad pagal minėto apraÅ¡o 6 punktÄ , suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytojÄ registruojami iÅ¡ anksto pagal pateiktus praÅ¡ymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. Pacientai registruojami kiekvienos dienos ryte. Užbaigus registravimÄ darbo dienos pradžioje žurnalas pateikiamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai. Kadangi visi apsilankymai fiksuojami asmens sveikatos istorijoje, pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu neteikė praÅ¡ymo registruotis priėmimui pas gydytojÄ psichiatrÄ (psichologÄ ).

Yra įraÅ¡ai, kad pareiÅ¡kėjas pas psichiatrÄ lankėsi 2014-07-07 ir 2015-05-08 bÅ«damas ne Å iaulių tardymo izoliatoriuje. PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jo skundai, praÅ¡ymai tiek dėl blogų kalinimo sÄ lygų, tiek dėl psichologo ar psichiatro kvietimo nebuvo registruojami, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo. PareiÅ¡kėjas nenurodė kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, kodėl, jo nuomone, bÅ«tent jį Å iaulių tardymo pareigÅ«nai iÅ¡skyrė iÅ¡ kitų asmenų, sudarė blogesnes sÄ lygas, nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Priešingai, iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-02-01 pažymos Nr. 62/04-222 (b. l.

20) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 05 d. su skundais ir praÅ¡ymais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å iaulių TI direktorių nesikreipė. Be to, pareiÅ¡kėjas pats skunde pripažįsta, kad jam buvo atsakyta, jog turėtų kreiptis raÅ¡tu, tačiau to nedarė. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė didžiulę moralinę žalÄ , kamavo galvos skausmai, svaigo galva. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

73) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė turėtÄ traumÄ , operacijÄ , žalingus įpročius: rÅ«kymas, alkoholis. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Vertinant higienos normų pažeidimo įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, teismas pažymi, jog nustačius higienos normos pažeidimus, kurie yra neesminiai ir kurių pareiÅ¡kėjas pats skunde nenurodė, pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl sanitarinio mazgo vertinant jo naudai, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Å iuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatytų higienos pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista labai trumpÄ laikotarpį, visos kitos pareiÅ¡kėjo skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M.

P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2015-04-08 buvo pažeista.ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Administracinės bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-01-07, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukti.

PareiÅ¡kėjo M. P. skundo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje už laikotarpį nuo 2015-01-07 iki 2015-03-03, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                            Laisvutė Kartanaitė