e1b752ad-daef-4f74-bd8b-866ae39ccf91 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1792-1037/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00326-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.5; 3.2.4.4. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėjas Tomas PukÅ¡mys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. S., jos atstovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos teisininkui Justui Vytautui Paulioniui, atsakovės MB (duomenys neskelbtini) atstovei direktorei R.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl nesumokėto darbo užmokesčio už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kovė D. S. visų savo darbo santykių MB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nustatytomis darbo dienomis faktiÅ¡kai dirbo po 12 valandų trukmės darbo pamainomis, pagal analogiÅ¡kÄ darbo grafikÄ kaip ir UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei D. S. iÅ¡ MB (duomenys neskelbtini) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 metų gruodžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio, viso 17245,64 eurų neatskaičius mokesčių. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ MB (duomenys neskelbtini) netesybas, kurių dydis - darbuotojos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, praÅ¡o priteisti už 5 mėnesius, t. y. 7067,45 eurų neatskaičius mokesčių bei priteisti iÅ¡ MB (duomenys neskelbtini) 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad atsakovė sudarydama su ja darbo sutartį nesulygo darbo laiko ir jo nenurodė darbo sutartyje, todėl neiÅ¡mokėjo viso darbo užmokesčio už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Kaip nurodė ieÅ¡kovė, ji darbo funkcijas – barmenės pareigas, dirbdama MB (duomenys neskelbtini) vykdydavo (duomenys neskelbtini) „LoÅ¡imų automatų salone (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Pasak ieÅ¡kovės, ji pas atsakovę barmenės pareigose, dirbo slenkančiu grafiku (suminės darbo laiko apskaitos režimu) 12 valandų trukmės pamainomis.

Per mėnesį darbo pamainų skaičius apytiksliai bÅ«davo 15 (penkiolika). IeÅ¡kovė nurodė, kad jos darbo funkcijos dirbant barmenės pareigose MB (duomenys neskelbtini) buvo aptarnauti loÅ¡imų automatų salono (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), klientus visu loÅ¡imo salono (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), darbo laikotarpiu, - parduodant jiems kavÄ , arbatÄ , alkoholinius ar nealkoholinius gėrimus, taip pat kavos ir arbatos paruoÅ¡imas ir visi su tuo susiję darbai.

IeÅ¡kovės vertinimu, ji klientus aptarnavo tuo metu, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl jos darbo laikas MB (duomenys neskelbtini) turi bÅ«ti prilygintas darbo laikui UAB (duomenys neskelbtini) ir už tai turi bÅ«ti jai iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji pas atsakovę per pamainÄ dirbo tik ¼ valandos per pamainÄ . Å i nesutikimÄ grindė pozicija pavaldumu atsakovei visÄ darbo laikÄ , kurį dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini), todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, jai turėtų bÅ«ti priteistas atlyginimas už visÄ iÅ¡dirbtÄ pamainÄ â€“ 12 valandų.

Atsakovė su jai pareikÅ¡tu reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji dirbo daugiau nei yra pažymėta jos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Kaip nurodo atsakovė, ieÅ¡kovė buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis ir Barmeno pareiginiais nuostatais, kuriuose aiÅ¡kiai apibrėžtas darbo ir poilsio laikas, darbo sÄ lygos, bendri reikalavimai. Kaip nurodo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos azartinių loÅ¡imo įstatymo nuostatas numatyta, kad patalpose, kuriose organizuojami loÅ¡imai, barų veiklÄ gali organizuoti ne loÅ¡imų organizatoriai, o kiti Å«kio subjektai, todėl loÅ¡imų organizatorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų teikimo sutartį su ja dėl baro veiklos, todėl darbuotojai, kurie dirba UAB (duomenys neskelbtini) priimami dirbti antraeilėse pareigose pas jÄ .

Kaip nurodė atsakovė, darbo laikas antraeilėse pareigose apskaičiuojamas pagal elektroninio kasos aparato žurnalo dienos „Z“ ataskaitų parodymus taip nustatant faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Be to, kaip nurodė atsakovės atstovė darbo laikas buvo numatytas ir žinomas ieÅ¡kovei, jis buvo įtvirtintas Barmeno pareiginiuose nuostatuose ir Darbo tvarkos taisyklėse. IeÅ¡kinys atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių argumentų byloje nėra ginčo dėl faktinės situacijos. Tiek bylos medžiaga, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė vienu metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir pas atsakovę MB (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas tik dėl faktinės situacijos vertinimo. Kaip nurodė ieÅ¡kovė su atsakove MB (duomenys neskelbtini) sutartyje darbo laikas nenumatytas, todėl jis turėtų bÅ«ti apskaitytas pagal tai, kiek dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji faktiÅ¡kai dirbo pas atsakovę tik 15 minučių per pamainÄ ir tai grindė pavaldumu atsakovei visÄ darbo laikÄ , kurį dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini). Su Å¡ia ieÅ¡kovės pozicija bylÄ nagrinėjantis teismas nesutinka ir laiko jÄ nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 2 dalyje numatytos esminės sÄ lygos, dėl kurių turi susitarti darbdavys ir darbuotojas, t. y. darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė. Nesusitarus dėl Å¡ių sÄ lygų laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta. Kitos sÄ lygos įskaitant ir darbo laikÄ turi bÅ«ti numatytas darbo sutartyje (DK 112 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto Å¡ios nuostatos neįtvirtinimas darbo sutartyje nedaro darbo sutarties negaliojančia. Ä®statymo leidėjo iÅ¡reikÅ¡tas imperatyvas dėl darbo laiko susitarti sutartyje užtikrina Å¡alių teisinių santykių apibrėžtumÄ ir aiÅ¡kumÄ .

Nenumačius darbo laiko sutartyje ir kilus tarp Å¡alių ginčui įrodyti susitarimÄ dėl trumpesnio darbo laiko kyla darbdaviui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). To nepadarius galioja pavyzdinėje darbo sutartyje nustatyta nuostata, kad susitarta dėl 40 val. per savaitę darbo laiko normos. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Barmeno pareiginių nuostatų ir Darbo tvarkos taisyklių (1 t., b. l. 135 –136, 137 –138) numatyta, kad darbuotojas dirba nepagrindinėje darbovietėje ¼ val. per pagrindinės darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) darbo pamainÄ individualiu darbo laiku.

Nepaisant to, kad Å¡alys Å¡io laiko ir nenumatė darbo sutartyje, tai neleidžia konstatuoti, kad dėl konkretaus darbo laiko nebuvo susitarta prieÅ¡ sudarant sutartį. Kaip matyti iÅ¡ darbuotojų supažindintų su pareiginiais nuostatais ir darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalų (1 t. b. l. 134, 136–137) ieÅ¡kovė su Å¡iais dokumentais, kuriuose numatytas darbo laikas buvo supažindinta tÄ pačia dienÄ kaip ir sudaryta darbo sutartis su atsakove 2018 m. gruodžio 5 d. Å ios sÄ lygos ieÅ¡kovę tenkino, ji sudarė darbo sutartį ir iÅ¡dirbo pas atsakovę pagal susitartas sÄ lygas, kaip pati nurodė, metus laiko.

Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino žinojusi darbo laiko apskaitymo tvarkÄ ir laikÄ , pagal kurį dirbs pas atsakovę. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma darbo laiko trukmė sudarant sutartį konstatuoti, jog ji dirbo pas atsakovę ilgesnėmis valandomis vien dėl to, kad susitarimas dėl darbo laiko nenumatytas sutartyje, nėra pagrindo. Taip pat sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kad ji dirbo ilgiau pas atsakovę vien tik grindžiant nuostata dėl pavaldumo atsakovei, negalima.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė vienu metu pagal analogiÅ¡kÄ darbo grafikÄ dirbo ir pas atsakovę ir UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė tiek pat laiko dirbo atsakovei ir buvo jai pavaldi ir todėl jai turi bÅ«ti sumokamas iÅ¡ esmės dvigubas atlyginimas. Nepaisant to, kad su ieÅ¡kove buvo sudarytos dvi darbo sutartys (viena su UAB (duomenys neskelbtini) kita su MB (duomenys neskelbtini)), tačiau pagal faktinė situacijÄ bÅ«tų galima konstatuoti buvus darbo keliems darbdaviams sutarties požymių (DK 96 straipsnis).

Pagal tokios sutarties nuostatas nėra absoliutinamas ir neskirstomas darbo laikas kiekvienam darbdaviui atskirai. Esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, kad bÅ«tų apmokama konkreti darbo laiko dalis tenkanti tam darbdaviui. Å iuo atveju ieÅ¡kovė su atsakove sudarydama darbo sutartį aptarė darbo užmokestį, kuris jai ir buvo iÅ¡mokėtas pagal numatytÄ darbo laikÄ , t. y. ¼ valandos per pamainÄ . Dėl to remtis pavaldumo aspektu ir jį laikyti kriterijumi apskaitant darbo laikÄ yra nepagrįsta pozicija nei faktiniu, nei teisiniu požiÅ«riu.

Sprendžiamu atveju akcentuotina tai, kad darbo laikas nėra savitikslis, tai darbuotojo įsipareigojimas dirbti sulygtÄ darbÄ , už kurį turi bÅ«ti apmokama. Sutikus su ieÅ¡kovės pozicija, kad jai turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovės darbo užmokestis už 12 valandų per pamainÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų konstatuota, kad ieÅ¡kovė dirbo 24 val. per pamainÄ , t. y. 12 val. UAB (duomenys neskelbtini) ir tiek pat laiko pas atsakovę. Toks darbo laikas neatitiktų faktinės situacijos ir nebÅ«tų galimas pagal DK 114 straipsnio 2 punktÄ , kuriame įtvirtintas imperatyvas dėl maksimalus 12 valandų darbo laiko per dienÄ ir 60 valandų per savaitę.

Teismo vertinimu, vien tik tai, kad atsakovė sudarydama darbo sutartį nenumatė joje darbo laiko ir nesusitarė su ieškovė dėl darbo keliems darbdaviams sutarties rūšies, negali būti vertinama kaip situacija, kuria iš esmės pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Sutikus su ieškovės pozicija ir priteisus iš atsakovės ieškovės prašomas sumas iš esmės būtų realizuotas baudinės funkcijos įgyvendinamas, kuris nėra suderinamas su darbo teisės nuostatomis ir joje galiojančia kompensacine funkcija.

Baudinės funkcijos realizavimas bÅ«tų nesuderinamas su faktine situacija ir nebÅ«tų adekvatus Å¡alių interesų pusiausvyros aspektu. Esant nurodytų aplinkybių visetui ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. Taip pat atmestinas ieÅ¡kovės papildomas reikalavimas priteisti jai neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinį atmetus taip pat spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovė sumokėjo advokatui už konsultacijas ir procesinių dokumentų parengimÄ 450 Eur. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį, kuris buvo teiktas darbo ginčo komisijai (1 t., b. l. 86–87) ir sugretinus jį su teiktu teismui konstatuotina, kad jie iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki, todėl atsakovei mokėti advokatui 450 Eur už analogiÅ¡ko atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimÄ , kai ji jam jau sumokėjo 500 Eur teikiant tokį pat atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį darbo ginčų komisijai, nebuvo jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad advokatas atsakovės pirmosios instancijos teisme neatstovavo, visos ginčas iÅ¡ esmės jau buvo iÅ¡nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, atsakovės advokatas nenurodė, kokio pobÅ«džio konsultacijas teikė atsakovei ginÄÄ perdavus į teismÄ , kai jis iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, todėl esant nurodytoms aplinkybėms bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei nepriteistinos. Taip pat atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur už advokato procesinių dokumentų rengimÄ nagrinėjant ginÄÄ darbo ginčų komisijoje.

Pažymėtina, kad Å¡ių iÅ¡laidų klausimÄ apsprendžia ne CPK normos, o DK 217 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Esant tokio pobÅ«džio teisiniam reguliavimui atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas PukÅ¡mys