e1b43641-a184-4a61-9a8a-2bafbc53b491 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2S-879-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34958-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Vaclovas Paulikas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo N. J. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas paÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinÄje byloje Nr. e2-2857-1099/2020 pagal ieÅ¡kovo N. J. ieÅ¡kinį atsakovui žemÄs Å«kio bendrovei âFinteraâ dÄl skolos priteisimo, treÄiasis asmuo R.
Legislator headnote
AI generatede1b43641-a184-4a61-9a8a-2bafbc53b491 · Vilniaus apygardos teismas: Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Nurodo, kad kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, ir skolininko turtinÄ padÄtis, ir jo turtinÄs padÄties pokyÄio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kÄlimo ir/ar jos nagrinÄjimo metu kiekvienu konkreÄiu atveju, sprendžiant dÄl grÄsmÄs teismo sprendimo įvykdymui, turi bÅ«ti vertinama paminÄtų aplinkybių visuma, nesuteikiant iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs tik tam tikroms pavienÄms aplinkybÄms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-799-464/2017). 8.2.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-879-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34958-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Vaclovas Paulikas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo N. J. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas paÅ¡ymas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinÄje byloje Nr. e2-2857-1099/2020 pagal ieÅ¡kovo N. J. ieÅ¡kinį atsakovui žemÄs Å«kio bendrovei âFinteraâ dÄl skolos priteisimo, treÄiasis asmuo R.
A. Teismas n u s t a t Ä : 0 I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas N. J. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo žemÄs Å«kio bendrovÄs (toliau â ŽŪB) âFinteraâ priteisti 11.848,32 Eur skolos, 70,12 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. Vilniaus apylinkÄs teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo N. J. ieÅ¡kinį atsakovui ŽŪB âFinteraâ dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, treÄiasis asmuo R. A., iÅ¡ esmÄs tenkino, o 2020 m. kovo 30 d. buvo gautas atsakovo ŽŪB âFinteraâ apeliacinis skundas dÄl minÄto sprendimo. 3. 2020 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä pritaikyti atsakovui ŽŪB âFinteraâ laikinÄ sias apsaugos priemones piniginio reikalavimo ribose: areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ .
NurodÄ, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama vieÅ¡a informacija, atsakovas 2020 m. balandžio 9 d. duomenimis turÄjo 3.491,48 Eur įsiskolinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; atsakovo darbuotojų skaiÄius yra sumažÄjÄs, taip pat atsakovas turi antstolių vykdomų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka bylų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 4.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo N. J. praÅ¡ymo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį, ieÅ¡kinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridÄtų raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , sprendÄ, jog nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, taÄiau vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastÄ asmens turtinÄ padÄtį, nesudaro pagrindo sprÄsti, jog egzistuoja grÄsmÄ teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, vien tai, kad skolininko finansinÄs aplinkybÄs yra nepalankios arba blogÄja, savaime neturÄtų bÅ«ti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. TodÄl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinÄ padÄtį ir pareikÅ¡to jam ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ , bet jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužÄs 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. e2-454-943/2019).
6. Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ galimai įrodo tai, jog atsakovas turi ir daugiau neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teismas sprendÄ, kad tokios ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs neįrodo atsakovÄs galimo nesÄ Å¾iningumo. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas N. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ŽUB âFinteraâ tenkinti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Nurodo, kad kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, ir skolininko turtinÄ padÄtis, ir jo turtinÄs padÄties pokyÄio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kÄlimo ir/ar jos nagrinÄjimo metu kiekvienu konkreÄiu atveju, sprendžiant dÄl grÄsmÄs teismo sprendimo įvykdymui, turi bÅ«ti vertinama paminÄtų aplinkybių visuma, nesuteikiant iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs tik tam tikroms pavienÄms aplinkybÄms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-799-464/2017). 8.2.
Pažymi, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neteikia finansines atskaitomybes dokumentų juridinių asmenų registrui, atsakovo turtinÄ padÄtis yra sunki, atsakovas vengia įvykdyti prievolÄ, taip pat neįvykdo priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komų skolų kreditoriams pagal vykdomuosius dokumentus ir kitiems kreditoriams, nebendradarbiauja, aktyviai mažina darbuotojų skaiÄių. MinÄtos aplinkybÄs sudaro prielaidas sprÄsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir galimÄ atsakovo ketinimÄ riboti savo veiklÄ , siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.
Å ios aplinkybÄs taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovui Å¡iai dienai yra didelÄ ir egzistuoja reali tikimybÄ, jog atsakovas gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. NagrinÄjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovui, teismo vertinimu, neįrodžius grÄsmÄs teismo sprendimo įvykdymui, teisÄtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetÄ, nes skundžiamÄ nutartį grindÄ neįrodytu atsakovÄs nesÄ Å¾iningumu, taÄiau neatsižvelgÄ Ä¯ kitas faktines aplinkybes ir į jų visumÄ , į atsakovo finansinÄ bÅ«klÄ bei į ieÅ¡kinio sumÄ , nors teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad didelÄ reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .
13. Kaip vienÄ iÅ¡ grÄsmių esamo arba bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui apeliantas įvardijo ieÅ¡kinio sumÄ . Nesutikdamas su apelianto pozicija, apeliacinÄs instancijos teismas visų pirma atkreipia ieÅ¡kovo dÄmesį, kad nuoseklia tesimų praktika paneigta vien didelÄs ieÅ¡kinio sumos prezumpcija, kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonÄms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-995-464/2018 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).
14. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, finansinis neiÅ¡galÄjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorÄjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinÄs situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galÄtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginÄmis lÄÅ¡omis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalÄjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padÄtimi susijusios aplinkybÄs (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-995-464/2018).
15. Apelianto nurodytos aplinkybÄs, kad atsakovo turtinÄ padÄtis yra sunki, taip pat, kad atsakovas neįvykdo priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komų skolų kreditoriams pagal vykdomuosius dokumentus, nebendradarbiauja, aktyviai mažina darbuotojų skaiÄių savaime nÄra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â finansinis nepajÄgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorÄjimas ar tyÄinis vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galÄtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pagrindas konstatuoti prastÄ atsakovo finansinÄ padÄtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovo turtinÄ padÄtis galbÅ«t yra prasta, nepatvirtina jo nesÄ Å¾iningo elgesio.
16. Atsakovo nesÄ Å¾iningumo nepatvirtina ir tai, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Teismui nÄra žinomos aplinkybÄs, dÄl kokių priežasÄių (prastos finansinÄs padÄties ar kitų) atsakovas nesumoka pripažįstamos sumos. MinÄta, kad tikÄtinÄ grÄsmÄ, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonÄms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslÄpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Å iuo atveju apeliacinÄs instancijos teismui nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas, nors ir pripažinÄs skolÄ , ÄmÄsi priemonių apsunkinti, slÄpti ar perleisti savo turtÄ , taip siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal teismo sprendimÄ .
17. Remiantis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama aiÅ¡kinimo taisykle, laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkreÄių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikÄtinai pagrindžianÄių sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinÄ padÄtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.).
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginÄui aktualiu teisiniu reguliavimu ir naujausia teismų praktika, skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai nurodÄ, jog vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastÄ asmens turtinÄ padÄtį, nesudaro pagrindo sprÄsti, jog egzistuoja grÄsmÄ teismo sprendimo įvykdymui bei akcentavo į tai, kad praÅ¡yme ieÅ¡kovas nenurodÄ jokių konkreÄių aplinkybių, kurios leistų sprÄsti apie atsakovÄs nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad ji ketintų paslÄpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.
19. PažymÄtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisÄs aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-204-196/2018).
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog laikinosios apsaugos priemonÄs Å¡ioje civilinÄje byloje netaikytinos. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todÄl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjas Vaclovas Paulikas