2021-06-23 Nr. AB-13399-3-61-3-01278-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2005-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01278-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brolių keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brolių keliai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brolių keliai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. AS-38 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria jam patvirtintas mokestis už 2016–2019 m. išgautus valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu – 192 011 Eur, ir sumažinti šį mokestį iki adekvačios ir (ar) proporcingos sumos, užtikrinant pareiškėjo veiklos tęstinumą ir (ar) nemokumo išvengimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius patikrino UAB „Brolių keliai“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą ir 2019 m. gruodžio 27 d. surašė patikrinimo aktą. Jame nurodyta, jog UAB „Brolių keliai“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų, todėl už nedeklaruotų žvyro išteklių kiekį priskaičiavo mokestį didesniu tarifu. Pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Departamentas Sprendimu pakeitė patikrinimo aktą ir už 2019 m. III ketv. nedeklaruotą išgautą žvyro išteklių kiekį sumažino 14 422,96 kub. m, kurį Bendrovė deklaravo 2019 m. lapkričio 18 d., todėl už 2016 m. IV ketv.–2019 m. III ketv. už mokestiniu laikotarpiu išgautą 41 690,04 kub. m žvyro išteklių kiekį mokestinę prievolę perskaičiavo didesniu (dauginant iš 10) tarifu, kas sudaro 192 011 Eur sumą.

2.2. Patikrinimai buvo atlikti 2019 m. spalio mėn. Tuo metu nebuvo suėjęs terminas 2019 m. III ketv. 33 143 kub. m žvyro išteklių kiekiui deklaruoti. Terminas deklaracijai pateikti buvo iki 2019 m. lapkričio 15 d., deklaracija pateikta 2019 m. lapkričio 18 d., todėl didesnis tarifas neturėjo būti taikomas. Neteisingas ir neproporcingas didesnis koeficientas taikytas ir kitiems mokestiniams laikotarpiams (nuo 2016 m. IV ketv. iki 2019 m. III ketv.). Nors ir buvo sumažintas išgautas žvyro išteklių kiekis, tačiau vis tiek buvo pritaikytas padidinto tarifo koeficientas.

2.3. Pažeidimas yra formalus, padarytas dėl buhalterines paslaugas teikusios buhalterės ligos. Pavėlavus tris dienas pateikti deklaracijas, pritaikyta sankcija, kuri yra neteisinga ir neproporcinga. Pareiškėjas pripažįsta skundžiamame Sprendime nurodytus pažeidimus, tačiau už šiuos pažeidimus pritaikyta sankcija, t. y. mokesčio tarifo dydis padidintas 10 kartų, nėra proporcinga ir adekvati padarytiems teisės pažeidimams bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Deklaracijos nebuvo pateiktos, neturint tyčios nuslėpti išgautus išteklius ar taip išvengti mokestinių prievolių, pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo, techninių klaidų ir nepatyrimo. UAB „Brolių keliai“ atsakingai eksploatuoja žvyro išteklių telkinį, laikosi saugos reikalavimų bei suteikia informaciją apie telkinio eksploatavimą. Periodiškai atliekami markšeideriniai martavimai. Buvo užfiksuotas realiai išgauto žvyro išteklių kiekis, dėl to, pareiškėjo manymu, anksčiau ar vėliau vis tiek būtų turėjęs pateikti deklaracijas. Būtent dėl pačios Bendrovės atliktų matavimų ir duomenų apie juos pateikimo atsakovas nustatė išgautus žvyro išteklių kiekius, galėjo apskaičiuoti priklausantį mokėti mokestį už naudingąsias iškasenas, tačiau jį 10 kartų padidino. Toks mokesčio skaičiavimas yra neproporcingai didelis, neteisingas ir žlugdantis UAB „Brolių keliai“ veiklą, nes įmonė veikia nuostolingai, dirba tik du darbuotojai, kadangi sezoniniai kasybos darbai pasibaigė. Nustatyto mokesčio didesniu tarifu suma yra nepakeliama finansinė našta, neišvengiamai sukelsianti UAB „Brolių keliai“ nemokumą. Nuoširdžiai gailisi dėl atliktų pažeidimų, kurie buvo ne tyčiniai, o padaryti dėl neatsargumo, techninių klaidų ir nepatyrimo.

3. Pareiškėjas pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad atsakovas pripažįsta, jog išgautų valstybinių gamtos išteklių, t. y. žvyro, kiekis patikrinimo metu nustatytas pagal jo pateiktus markšeiderinių matavimų duomenis, pagal tai jis nustatė išgautus žvyro išteklių kiekius, apskaičiavo priklausantį mokėti mokestį už išgautas naudingąsias iškasenas. Nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais, kad pareiškėjas patikrinimo metu nebendradarbiavo, neatsakinėjo į telefoninius skambučius, elektroniniu paštu rašomus pranešimus, neteikė paaiškinimų bei kitos patikrinimui reikšmingos informacijos, neinformavo apie patikrinimo metu teiktas deklaracijas. Atsakovo vykdomo patikrinimo metu pareiškėjui buhalterinės apskaitos paslaugas teikusi S. V. sirgo. Ji buvo atsakinga už tinkamą ir laiku deklaracijų už išgautus gamtos išteklius pildymą ir (ar) pateikimą, tačiau funkcijų neatliko tinkamai. Dėl jos ligos patikrinimo metu galėjo būti lėčiau pateikiami atsakovui duomenys ir (ar) informacija, tačiau pareiškėjas su atsakovu bendradarbiavo tinkamai.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. 2019 m. spalio 30 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą planinį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Jo metu nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė 2016–2019 m. atskirų mokestinių laikotarpių – kalendorinių ketvirčių, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų, nedeklaravo išgautų valstybinių gamtos išteklių, t. y. išgauto žvyro išteklių, kiekio. 2020 m. sausio 30 d. raštu pareiškėjas pateikė pastabas dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. UAB „Brolių keliai“ neginčijo patikrinimo metu nustatytų išgautų žvyro išteklių kiekio, nepaneigė faktinių aplinkybių, kad iki patikrinimo pradžios nepateikė 2016 m., 2017 m. deklaracijų ir 2018 m. atskirų mokestinių laikotarpių, t. y. kalendorinių ketvirčių, deklaracijų, taip pat 2019 m. I ir II ketvirčių deklaracijų. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas, jo naudai buvo perskaičiuotas patikrinimo akte nustatytas mokestis didesniu tarifu.

4.2. Pareiškėjas viso vykdomo patikrinimo metu nebendradarbiavo su patikrinimą vykdančiais pareigūnais, neatsakinėjo į telefono skambučius, elektroniniu paštu rašomus pranešimus, neteikė paaiškinimų bei kitos svarbios informacijos, neinformavo apie patikrinimo metu teiktas deklaracijas. Nesutinka, jog pritaikyta sankcija, t. y. mokesčio tarifas padidintas 10 kartų, yra neteisinga, neproporcinga ir neadekvati. Remiantis loginiu ir lingvistiniu sąvokos „nuslėptas“ aiškinimu, galima teigti, kad tai, kas nebuvo deklaruota, turi būti laikoma nuslėpta, nesvarbu, ar nedeklaruota tyčia, ar dėl neatsargumo. Valstybė pritaiko sankciją – mokestį didesniu tarifu, kurio tikslas turi prevencinį pobūdį, o mokesčio mokėtojus skatina elgtis atsakingai, tvarkingai tvarkyti apskaitą. Atsakovo manymu, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

5. Paaiškinime dėl pareiškėjo pateiktos nuomonės atsakovas nurodė, kad su ja nesutinka. UAB „Brolių keliai“ patikrinimas pradėtas 2019 m. spalio 30 d., baigtas 2019 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2019 m. III ketvirčio mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kuria buvo deklaruotas išgautas 14 422,96 kub. m žvyro išteklių kiekis. Informacijos apie patikrinimo metu deklaruotą išgautą žvyro išteklių kiekį pareiškėjas Departamentui nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, kadangi iki patikrinimo pabaigos buvo likęs daugiau nei vienas mėnuo. Departamentas apie tai buvo informuotas tik 2020 m. sausio 30 d.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. AS-38 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjui UAB „Brolių keliai“ apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 192 011 Eur, pakeitė ir mokestį sumažino iki 149 121 Eur.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 gruodžio 27 d. tikrino pareiškėjo UAB „Brolių keliai“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą ir 2019 m. gruodžio 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA78-100, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apskrities Jonavos Bartonių III žvyro telkinyje 2016 m. IV ketv. išgavo 3 000 kub. m žvyro išteklių kiekį, 2018 m. I ketv. – 7 970 kub. m žvyro išteklių kiekį, 2018 m. IV ketv. – 2 000 kub. m žvyro išteklių kiekį, 2019 m. II ketv. – 10 000 kub. m žvyro išteklių kiekį ir 2019 m. III ketv. – 33 143 kub. m žvyro išteklių kiekį, iš viso išgavo 56 113 kub. m žvyro išteklių kiekį. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė 2016–2019 metų atskirų mokestinių laikotarpių – kalendorinių ketvirčių mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (forma KIT708) ir nedeklaravo išgautų valstybinių gamtos išteklių – 56 113 kub. m kiekio. Pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. Departamentui pateikė pastabas dėl nustatytų pažeidimų ir 2019 m. III ketv. deklaraciją, kuria buvo deklaruotas išgautas 14 422,96 kub. m žvyro išteklių kiekis.

7.2. Departamentas Sprendimu pakeitė 2019 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-100 ir sumažino nustatytą nedeklaruotą išgautą išteklių kiekį – 14 422,96 kub. m, įmonei patikrinimo akte nustatyta mokestinė prievolė už išgautą gamtos išteklių kiekį už nedeklaruotą 2016 m. IV ketv.–2019 m. III ketv. mokestiniu laikotarpiu išgautą 41 690,04 kub. m žvyro išteklių kiekį perskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – už 2016 m. IV ketv. 13 358 Eur, už 2018 m. I ketv. 37 102 Eur, 2018 IV ketv. 9 530 Eur, 2019 m. II ketv. 46 242 Eur, už 2019 III ketv. 85 779 Eur, iš viso 192 011 Eur.

8. Įvertinęs Sprendime nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, teismas darė išvadą, kad Departamento atlikti apskaičiavimai atitinka Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo kaip neteisingo neginčijo, savo iniciatyva atlikto apskaičiavimo nepateikė.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. III ketvirčio deklaracijos nespėjo pateikti laiku dėl objektyvių priežasčių. Bendrovės balanso ir pelno nuostolių ataskaitos duomenys rodo, kad Bendrovė per 2019 m. uždirbo 26 089 Eur pelno, taigi jam skirta mokestinė prievolė – 192 011 Eur, yra gerokai didesnė ir jos sumokėjimas akivaizdžiai lemtų esminį Bendrovės veiklos sutrikdymą, gal net nemokumą.

10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Bendrovė su atsakovu nebendradarbiavo bei pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas aktyviai teikė atsakovui informaciją. Konkrečių duomenų, kada pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu, ko jam nepateikė ar netinkamai bendradarbiavo, atsakovas nepateikė.

11. Vertindamas pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą, teismas nustatė, kad iš apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio matyti, jog pareiškėjo nesumokėtas mokestis už 2019 m. III ketv. deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį, t. y. laiku nedeklaruotą 18 720,04 kub. m žvyro kiekį, sudarantis 0,42 Eur už kub. m, pritaikius 2019 m. III ketvirčio už gamtos išteklius nustatytą aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientą – 1,091, padidintas 10 kartų taikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 85 779 Eur. Pareiškėjui padidinto tarifo mokestinė prievolė nustatyta ir už ankstesnius laikotarpius, t. y. už 2016 m. IV ketv. – 13 358 Eur, už 2018 m. I ketv. – 37 102 Eur, 2018 m. IV ketv. – 9 530 Eur, 2019 m. II ketv. – 46 242 Eur. Teismas pažymėjo, kad išgauto žvyro kiekis buvo nedeklaruojamas ne vieną kartą tam tikrais laikotarpiais jau nuo 2016 m., todėl už ankstesnius laikotarpius nustatytos sankcijos nekeičiamos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes dėl paskutiniojo ketvirčio pavėluoto deklaravimo bei įvertinęs bendrą susidariusią sankcijos piniginę išraišką (bendra suma 192 011 Eur), Bendrovės nedidelį pelningumą, teismas darė išvadą, kad mokestį už 2019 m. III ketv. teisinga mažinti. Teismo vertinimu, Įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti 2019 m. III ketvirčio mokestį už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį, kuris laiku deklaravus būtų 8 578 Eur (18 720,04 kub. m x 0,42 Eur kub. m x 1,091= 8 578 Eur) pakanka padidinti penkis kartus (18 720,04 kub. m x 0,42 Eur / kub. m x 1,091 x 5= 42 889 Eur). Teismas sprendė, kad Sprendimu skirta mokesčio suma mažintina 42 890 Eur (85 779 Eur – 42 889 Eur = 42 890 Eur), bendrą Sprendimu patvirtintą mokesčio sumą, susidariusią 2016 m. IV ketv.–2019 m. III ketv. mokestiniu laikotarpiu, sumažinant iki 149 121 Eur (192 011 Eur – 42 890 Eur = 149 121 Eur).

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui patvirtintas mokestis už 2016–2019 m. mokestinius laikotarpius (iki 2019 m. III ketv.) išgautus valstybinius gamtos išteklius padidintas 10 kartų tarifu ir sumažinti šį mokestį iki adekvačios ir (ar) proporcingos sumos, užtikrinančios pareiškėjo veiklos tęstinumą ir (ar) nemokumo išvengimą; pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje mokestis už 2019 metų III ketvirtį sumažintas nuo 10 iki 5 kartų ir už 2019 m. III ketvirčio mokestinį laikotarpį padidinto mokesčio tarifo apskritai netaikyti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas turėjo įvertinti ne tik nustatytas faktines aplinkybes, tačiau vadovautis proporcingumo principu, atsižvelgti į ūkio subjekto finansinę padėtį ir priimto sprendimo pasekmes įmonei. Šiuo atveju poveikio priemonės dydis yra per didelis ir neadekvatus, nesuteikiantis galimybės įmonei išlaikyti mokumą ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą. Teismas padidintą mokesčio tarifą sumažino tik už 2019 m. III ketv., o už kitus mokestinius laikotarpius įmonės veiklos perspektyvas žlugdantis padidintas mokesčio tarifas nesumažintas apskritai. Jis skunde buvo nurodęs, kad mokesčio tarifo dydžio padidinimas 10 kartų yra neproporcingas ir (ar) neadekvatus padarytam teisės pažeidimui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir sąlygoja akivaizdų įmonės nemokumą ateityje, tačiau teismas skundžiamame sprendime plačiau dėl šio argumento nepasisakė. Atsižvelgiant į pandemiją vėl gali būti ribojama ūkinė-komercinė veikla, gresia ekonomikos nuosmukis, todėl, palikus pritaikytas ekonomines sankcijas su padidintu mokesčio tarifu, nemokumo būsena pareiškėjui yra reali ir tikėtina.

13.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vertinti bylos aplinkybių visetą ir spręsdamas dėl 2016–2019 m. laikotarpio padidinto mokesčio tarifo sumažinimo, atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas pažeidimą – išgauto žvyro išteklių kiekio nedeklaravimą, įvykdė netyčia ir tai buvo pirmasis tokio pobūdžio pažeidimas. Pažeidimai buvo padaryti, neturint tikslo nuslėpti mokesčius, o dėl neatsargumo, techninių klaidų ir patirties stokos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ir jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už panašaus pobūdžio pažeidimus. Pareiškėjas 2019 m. III ketv. deklaracijos nespėjo pateikti laiku dėl objektyvių priežasčių. Todėl, pareiškėjo manymu, skundžiamu Sprendimu sankcija už 2019 m. III ketv. mokestinį laikotarpį (dauginant iš koeficiento 5 vietoje 10) turėjo būti panaikinta apskirtai, o už 2016–2019 m. mokestinius laikotarpius (iki 2019 m. III ketv.) padidintas mokesčio tarifo dydis turėjo būti sumažintas taip pat.

13.3. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas šiuo metu veikia nuostolingai, tačiau stengiasi laiku ir tinkamai atsiskaityti, vykdyti savo pinigines prievoles. Šiuo metu jis turi tik du darbuotojus, kadangi sezoniniai kasybos darbai pasibaigė. Todėl 149 121 Eur mokesčio didesniu tarifu suma yra žlugdanti įmonės veiklą, neišvengiamai sukelsianti pareiškėjo nemokumą. Pareiškėjas pripažįsta padarytus pažeidimus, nuoširdžiai gailisi dėl jų, tačiau pabrėžia, kad jie nebuvo orientuoti į prievolės sumokėti mokesčių (į)vykdymo išvengimą, todėl prašo atsižvelgti į pareiškėjo argumentus, bendradarbiavimą su atsakovu patikrinimo vykdymo metu ir priimti adekvatų ir proporcingą sprendimą dėl sankcijos dydžio.

14. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo paaiškinimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymi, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018, nurodo, kad, jei teismas patenkintų kurią nors pareiškėjo prašymo dalį, atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo iš šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. AS-38 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjui patvirtintas mokestis už 2016–2019 m. išgautus valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu – 192 011 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio prašymo teismui sumažinti šį mokestį iki adekvačios ir (ar) proporcingos sumos, užtikrinant pareiškėjo veiklos tęstinumą ir (ar) nemokumo išvengimą.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – ginčijamo Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu, dauginant iš koeficiento 10 (192 011 Eur), pakeitė ir mokestį sumažino iki 149 121 Eur. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kad jis 2019 m. III ketv. deklaracijos nespėjo pateikti laiku dėl objektyvių priežasčių ir kitas aplinkybes, sprendė, kad 2019 m. III ketv. mokestį už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį, kuris laiku deklaravus būtų 8 578 Eur, pakanka padidinti penkis kartus (iki 42 889 Eur) ir bendrą mokesčio sumą sumažinti iki 42 890 Eur (85 779 Eur – 42 889 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad išgauto žvyro kiekis buvo nedeklaruojamas ne vieną kartą tam tikrais laikotarpiais jau nuo 2016 m., todėl už ankstesnius laikotarpius nustatytos sankcijos teismas nekeitė. Taigi bendrą Sprendimu patvirtintą mokesčio sumą, susidariusią 2016 m. IV ketv.–2019 m. III ketv. mokestiniais laikotarpiais, teismas sumažino iki 149 121 Eur (192 011 Eur – 42 890 Eur = 149 121 Eur).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad sankcija už 2019 m. III ketv. mokestinį laikotarpį turėjo būti panaikinta apskirtai, nes deklaracijos nespėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, o už 2016–2019 m. mokestinius laikotarpius (iki 2019 m. III ketv.) padidintas mokesčio tarifo dydis turėjo būti sumažintas, nes pažeidimą padarė netyčia, pirmą kartą, taip pat prašo įvertinti tai, kad 149 121 Eur mokesčio didesniu tarifu suma yra žlugdanti įmonės veiklą, neišvengiamai sukelsianti pareiškėjo nemokumą, prašo priimti proporcingą sprendimą dėl sankcijos dydžio.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnai atliko pareiškėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas Kauno apskrities Jonavos Bartonių III žvyro telkinyje 2016 m. IV ketv. išgavo 3 000 kub. m žvyro išteklių kiekį, 2018 m. I ketv. – 7 970 kub. m žvyro išteklių kiekį, 2018 m. IV ketv. – 2 000 kub. m žvyro išteklių kiekį, 2019 m. II ketv. – 10 000 kub. m žvyro išteklių kiekį ir 2019 m. III ketv. – 33 143 kub. m žvyro išteklių kiekį, iš viso išgavo 56 113 kub. m žvyro išteklių kiekį, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė 2016–2019 m. atskirų mokestinių laikotarpių – kalendorinių ketvirčių mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (forma KIT708) ir nedeklaravo išgautų valstybinių gamtos išteklių – 56 113 kub. m kiekio. 2019 m. III ketv. deklaraciją, kuria buvo deklaruotas išgautas 14 422,96 kub. m žvyro išteklių kiekis, pareiškėjas pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. Ši deklaracija Departamento buvo įvertinta, skundžiamu Sprendimu nustatant galutinę mokestinę prievolę už išgautą nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, t. y. sumažinant 2019 m. III ketv. nustatytą nedeklaruotą išgautą žvyro išteklių kiekį (33 143 kub. m) pareiškėjo deklaruotu kiekiu (14 422,96 kub. m) ir už 18 720,04 kub. m nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojant mokestį padidintu tarifu.

20. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 ir kt.). Įstatymas nenumato, kad šio mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, t. y. šiuo atveju mokesčio tarifo, dydį.

21. Byloje nėra ginčo dėl patikrinimo metu nustatytų pareiškėjo išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio, pareiškėjas sutinka, kad laiku nepateikė Sprendime nurodytų deklaracijų, o būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą.

22. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius proporcingumo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).

23. Teisėjų kolegija, pripažindama pirmosios instancijos teismo galimybę koreguoti padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, pritaria sprendime atliktiems reikšmingų konkrečiam pažeidimui faktinių aplinkybių vertinimui ir pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžio parinkimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad pareiškėjas išgautą žvyro kiekį nedeklaravo ne vieną kartą nuo 2016 m. (už 2016 m. IV ketv., 2018 m. I ketv., 2018 m. IV ketv., 2019 m. II ketv.), todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo skundžiamu Sprendimu nustatytą sankciją keisti. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kad jis 2019 m. III ketv. deklaracijos nespėjo pateikti laiku dėl objektyvių priežasčių ir kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo finansine padėtimi, Sprendimu patvirtiną mokesčio sumą (85 779 Eur) už 2019 m. III ketv. sumažino iki 42 890 Eur, t. y. skundžiamu Sprendimu patvirtinta mokestinė prievolė pareiškėjui sumažėjo nuo 192 011 Eur iki 149 121 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta sankcija yra proporcinga padarytiems pažeidimams ir nėra pagrindo jos dar labiau mažinti.

24. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidimai buvo padaryti, neturint tikslo nuslėpti mokesčius, o dėl neatsargumo, techninių klaidų ir patirties stokos, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokestinės prievolės, įvertinus ir tai, kad pažeidimai buvo ne vienkartinio pobūdžio, o sistemingai keletą metų atitinkamais laikotarpiais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikus deklaracijų. Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės dėl Bendrovės galimo nemokumo pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, sprendžiant dėl sankcijos sumažinimo už 2019 m. III ketv. nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį ir nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti kitaip.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino Departamento Sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brolių keliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė