2013-06-19 Nr. AB-2889-3-61-3-00383-2010-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS520-490/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl išmokos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro: 1) atleidimo dieną (2008 m. gegužės 23 d.) apskaičiuotą, bet nesumokėtą išmoką – 1 404,87 Lt; 2) 36 363,85 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 3) 1 404,87 Lt išmoką už kiekvieną mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas G. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą pakeitė ir priteisė pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 5 107,16 Lt.

Pareiškėjas G. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 843,77 Lt teismo išlaidų.

Pareiškėjas prašė priteisti jam transporto išlaidas ir dienpinigius dėl jo dalyvavimo 2011 m. gegužės 4 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2011 m. birželio 20 d., 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. kovo 1 d., 2012 m. kovo 15 d. teismo posėdžiuose.

Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė teismo jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nėra pateikęs automobilio, kuriuo jis vykdavo į teismo posėdžius, techninės specifikacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti degalų kiekį litrais, nepateikė antspaudu patvirtintų degalų įsigijimo čekių. Taip pat teigė, jog prašymas apmokėti dienpinigius (iš viso 78 Lt) yra nepagrįstas, nes G. J. nėra Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi G. J. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 42,19 Lt teismo išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, jog įsiteisėjęs sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai.

Pažymėjo, jog prašyme yra nurodyta, kad pareiškėjas nuvažiavo 450 km (Šiauliai – Vilnius – Šiauliai). Teismas konstatavo, kad tai tikslus atstumas, nes pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikiamus duomenis atstumas nuo Šiaulių iki Vilniaus yra apie 213 km (Šiauliai – Vilnius – Šiauliai sudaro apie 426 km).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl transporto išlaidų už dalyvavimą 2011 m. gegužės 4 d., 2011 m. gegužės 26 d., 2011 m. birželio 20 d. ir 2011 m. liepos 7 d. teismo posėdžiuose buvo išspręstas teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi – pareiškėjui priteista 54,87 Lt, t. y. apie 10 proc. jo prašomos sumos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį. Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimas buvo panaikintas, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir galutinis sprendimas byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą, todėl konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi priteistos teismo išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį naikino, pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjo iš naujo, atsižvelgdamas į galutiniu teismo sprendimu patenkintų reikalavimų dalį.

Remdamasis Automobilių kuro normų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405, (toliau – ir Automobilių kuro normų nustatymo metodika) atsižvelgęs į tai, kad automobilio variklio darbinis tūris yra 1995 cm3, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad prašyme kelionės išlaidos pagrįstai apskaičiuotos pagal formulę:

Nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ yra patvirtinta 130 Lt dydžio bazinė socialinė išmoka, todėl konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai prašė priteisti jam 13 Lt dienpinigių.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi priteista iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 5 107,16 Lt, t. y. tik apie 5 proc. prašomos sumos, todėl taikydamas minėtą proporciją pareiškėjui priteisė dalį prašomos transporto išlaidų ir dienpinigių sumos – 42,19 Lt (843,77 x 0,05).

III. Pareiškėjas G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, tačiau iš esmės visiškai sprendimą priėmė apelianto naudai, teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti (nors ir netyčiniai). Taip pat teigia, kad priteisdamas atitinkamą sumą teismas šios sumos apskaičiavimo iš esmės nepagrindė. Pažymi, kad priteista suma sudaro ne 5 proc., kaip nurodoma Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje, tačiau daugiau kaip 7 proc.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. J. iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 42,19 Lt teismo išlaidų, nors pareiškėjas prašė priteisti 843,77 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Automobilių kuro normų nustatymo metodika, atsižvelgęs į tai, kad automobilio variklio darbinis tūris yra 1995 cm3, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sutiko su pareiškėjo prašyme atliktu kelionės išlaidų apskaičiavimu. Teismas, nustatęs, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ yra patvirtinta 130 Lt dydžio bazinė socialinė išmoka, konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai prašė priteisti jam 13 Lt dienpinigių. Taigi pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo atliktu transporto išlaidų ir dienpinigių apskaičiavimu – 843,77 Lt, tačiau, nurodęs, kad pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi priteista iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 5 107,16 Lt, t. y. tik apie 5 proc. prašomos sumos, todėl taikydamas minėtą proporciją pareiškėjui priteisė dalį prašomos transporto išlaidų ir dienpinigių sumos – 42,19 Lt.

Pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas apskaičiavo byloje patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį ir ja vadovaudamasis mažino pareiškėjo prašomų priteisti patirtų išlaidų sumą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo patirtų išlaidų apskaičiavimu, kurio taip pat neginčija ir pareiškėjas, todėl dėl šių aplinkybių atskirai nepasisako, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu išnagrinėtoje byloje patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalies apskaičiavimu, kuriuo vadovaudamasis teismas mažino pareiškėjo prašomų priteisti patirtų išlaidų sumą. Kaip jau buvo minėta, būtent tai pareiškėjas ginčija atskiruoju skundu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis iš esmės kėlė 2 savarankiškus reikalavimus, t. y. priteisti jam iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro: 1) atleidimo dieną (2008 m. gegužės 23 d.) apskaičiuotą, bet nesumokėtą išmoką – 1 404,87 Lt; 2) išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjui priteista iš atsakovo 5 107,16 Lt. Iš šios nutarties matyti, jog šią sumą sudarė 107,16 Lt pareiškėjui jo atleidimo dieną neišmokėta išmoka bei 5 000 Lt atsakovui taikyta sankcija už neatsiskaitymą laiku su pareiškėju. Taigi darytina išvada, jog pirmasis pareiškėjo reikalavimas (priteisti iš atsakovo atleidimo dieną nesumokėtą išmoką – 1 404,87 Lt) buvo patenkintas 8 proc. (pareiškėjui priteista 107,16 Lt). Dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo pažymėtina, jog pareiškėjas skundu iš esmės prašė priteisti iš atsakovo po 1 404,87 Lt už kiekvieną mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką. Šis jo reikalavimas nebuvo tenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, jog atsakovui taikytinos sankcijos už uždelstą atsiskaityti laiką materialioji išraiška sudarytų 37 842,75 Lt, tačiau teismas konstatavo, kad adekvačia sankcija atsakovui laikytina 5 000 Lt suma, kurią ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo už neatsiskaitymą laiku su pareiškėju. Taigi konstatuotina, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas (priteisti išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką) buvo patenkintas 13 proc. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 10,5 proc. (8 proc. + 13 proc. / 2). Taigi pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi iš esmės visiškai sprendimą priėmė pareiškėjo naudai, nepagrįstas.

Atsižvelgus į byloje tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį bei patirtų išlaidų dydį, konstatuotina, kad jam iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro priteistina 88,60 Lt (843,77 Lt x 10,5 proc.) transporto išlaidų ir dienpinigių.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo G. J. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis iš dalies keistina, nurodant, kad pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro priteisiamas 88,60 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. J. prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priteisimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro priteisti 88,60 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

Kitą pareiškėjo G. J. prašymo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė