e1ae44ed-ebb7-41ef-a35c-984ce2e088ba · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-523-618/2013(Proceso Nr. 2-06-3-10179-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.1.; 63.2.; 99.5.; 99.7.; 116.1.; 116.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 18 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės A. L. ir trečiojo asmens ieškovės pusėje J. L. atstovui advokatui E. K., atsakovo „Swedbank“, AB atstovui V.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje J. L., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydama pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties Nr. 08-023998-FA/08-024005-FA/08-024013-FA su visais vėlesniais jos pakeitimais, sudarytos tarp Å¡alių, nutraukimÄ neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-5).

Nurodė, kad 2008-03-07 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kuriÄ atsakovas jai suteikė kreditÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data numatyta 2038-02-28, prievolės grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas hipoteka, kuria įkeistas įgyjamas butas, bei laidavimo sutartimi, sudaryta tarp trečiojo asmens J. L. ir atsakovo, vėliau pradinės sutarties sÄ lygos buvo pakeistos papildomais susitarimais. Kadangi ieÅ¡kovė vėlavo mokėti įmokas atsakovui, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, apie priverstinį turto pardavimÄ sužinojo tik iÅ¡ antstolio, todėl objektyviai neturėjo galimybės apskųsti teismo nutarčių dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovui palyginus su visa kredito suma yra nedidelis, kredito grÄ Å¾inimo terminas ilgas, taigi atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės finansiniai sunkumai laikini, ji per ilgesnį laikÄ juos sugebės iÅ¡spręsti ir galutinė skola bankui per sutartyje nustatytÄ laikÄ bus sumokėta. Be to, ieÅ¡kovė pagal galimybes stengėsi mokėti įmokas atsakovui bent dalimis, todėl negalima teigti, jog ieÅ¡kovė padarė esminį sutarties pažeidimÄ ir atsakovas neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį.

Taip pat nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, todėl ieškovės kaip vartotojo ir silpnesnės sutarties šalies teisės turi būti ypač saugomos ir ginamos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. K. ieškinį palaikė, prašė jį visiškai tenkinti (b. l. 109). Paaiškino, kad sutartį galima išsaugoti, ji visada buvo kažkiek vykdoma, tiesiog šeima susidūrė su finansiniais sunkumais, gimė vaikas, ir nebuvo galimybės mokėti visas sutartyje numatytas įmokas.

Atsakovas atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 51-53). Nurodė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė sutarties sÄ lygų, t. y. negrÄ Å¾ino kredito dalių ir nemokėjo palÅ«kanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. IeÅ¡kovė buvo ne kartÄ informuota apie susidariusiÄ situacijÄ , raginta tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymus dėl susikaupusių įsiskolinimų atidėjimo, keli kartus buvo restruktÅ«rizuota kredito sutartis, vėliau ieÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu nepradėti priverstinio įkeisto turto pardavimo procedÅ«rų, nes ieÅ¡ko pirkėjo butui, o pardavus butÄ ketino padengti visÄ kreditÄ , tačiau ieÅ¡kovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Atsakovas nurodė, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes buvo visos kredito sutartyje numatytos sutarties nutraukimo sÄ lygos, ieÅ¡kovė pradelsė mokėti įmokas atsakovui gerokai ilgiau nei trisdeÅ¡imt dienų (2010-02-10 pradelsimas siekė 205 dienas), be to, kredito sutarties nuostata, jog kredito dalys ir apskaičiuotos palÅ«kanos mokamos pagal nustatytÄ grafikÄ , yra esminė sutarties sÄ lyga ir ji buvo pažeista, o ieÅ¡kovės įmokų nemokėjimas įgavo sisteminį pobÅ«dį ir atsakovas turėjo pagrindÄ tikėti, kad sutartis nebus įvykdyta ir ateityje.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė remiasi savo kaip vartotojos teisėmis, tačiau nenurodo jokių atsakovo padarytų pažeidimų, nepateikia įrodymų, kad atnaujinus sutartį ji turės galimybę toliau vykdyti įsipareigojimus atsakovui, nors nuo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė nesumokėjo nei vienos įmokos atsakovui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas V. Å . ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 110). Nurodė, kad sutartis buvo nevykdoma virÅ¡ 200 dienų, ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui buvo siunčiami raginimai, praÅ¡ymai, patys neatėjo, neatsiliepė, nebendradarbiavo.Trečiajam asmeniui J.

L. ieÅ¡kinys ir jo priedai įteikti tinkamai (b. l. 49), per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. L. atstovas advokatas E. K. ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 109). IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių 2008-03-07 sudaryta kredito sutartis Nr. 08-023998-FA/08-024005-FA/08-024013-FA, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei 96740,18 EUR (52317,20 EUR+19912,45 EUR+24510,53 EUR) dydžio kreditÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ , mokėti apskaičiuotas palÅ«kanas ir kitus mokesčius, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2038-02-20, nustatytos prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti priemonės – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka ir J.

L. laidavimas (b. l. 7-21). Tarp J. L. ir atsakovo 2008-03-07 sudaryta laidavimo sutartis Nr. 08-023998-LA1/08-024005-LA1/08-024013-LA1, pagal kuriÄ J. L. įsipareigojo atsakyti savo turtu atsakovui už visus įsipareigojimus, kurie kyla iÅ¡ kredito sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo (b. l. 38-39). Tarp Å¡alių 2010-01-08 sudarytas susitarimas Nr. 08-023998-FA/08-024005-FA/08-024013-FA/10-000764-FA-1 Dėl 2008-03-07 kredito sutarties Nr. 08-023998-FA/08-024005-FA/08-024013-FA sÄ lygų pakeitimo, kuriuo atsakovas atidėjo susikaupusio įsiskolinimo už apskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas mokėjimÄ , padidinant kredito sumÄ (b. l. 22-37).

Tarp Å¡alių 2010-03-26 sudarytas susitarimas Nr. 08-023998-FA/08-024005-FA/08-024013-FA/10-000764-FA-2 Dėl 2008-03-07 kredito sutarties Nr. 08-023998-FA/08-024005-FA/08-024013-FA sÄ lygų pakeitimo, kuriuo atsakovas atidėjo susikaupusio įsiskolinimo už apskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas mokėjimÄ , padidinant kredito sumÄ (prij. c. b. Nr. 2-1194-144/2012, b. l. 32-39). IeÅ¡kovė 2010-10-05 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama nenutraukti kredito sutarties ir nepradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes ketina iki 2010-12-31 parduoti bankui įkeistÄ butÄ , nurodė, kad pajamos ženkliai sumažėjusios, todėl neturi galimybės mokėti kreditÄ (b. l. 55).

Atsakovas 2011-01-11 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, jog, jeigu ieÅ¡kovė iki 2011-02-01 nesumokės įsiskolinimo bankui, nuo 2011-02-02 kredito sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta (prij. c. b. Nr. 2-1194-144/2012, b. l. 43, 44-46). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6763-144/2011 nutarta iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai skolÄ iÅ¡ skolininkės A. L. ir parduoti A. L. nuosavybės teise priklausantį įkeistÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41).

Trečiasis asmuo J. L. dirba direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-12-01 mėnesinis atlyginimas 1500,00 Lt neatskaičius mokesčių (b. l. 65-68). IeÅ¡kovė dirbo sekretore UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-09-24 iki 2011-02-17, nuo 2011-06-23 iki 2013-04-27 yra atostogose vaikui prižiÅ«rėti (b. l. 74).IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu, nurodo, kad atsakovas nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų dėl vienos sutarties Å¡alies teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nes Å¡aliai suteikiama teisė nutraukti sutartį tik esant esminiam sutarties pažeidimui, Å¡iuo atveju esminio sutarties pažeidimo nebuvo, nes ieÅ¡kovė pagal galimybes mokėjo įmokas atsakovui, kredito grÄ Å¾inimo terminas ilgas, taigi atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės finansiniai sunkumai laikini, ji per ilgesnį laikÄ juos sugebės iÅ¡spręsti ir galutinė skola bankui per sutartyje nustatytÄ laikÄ bus sumokėta.

Atsakovas su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka, teigia, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes buvo visos kredito sutartyje numatytos sutarties nutraukimo sÄ lygos, be to, kredito sutarties nuostata, jog kredito dalys ir apskaičiuotos palÅ«kanos mokamos pagal nustatytÄ grafikÄ , yra esminė sutarties sÄ lyga ir ji buvo pažeista.IÅ¡tyrus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sÄ vokÄ , 1 dalies nuostatÄ kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas. Tarp Å¡alių 2008-03-07 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei kreditÄ butui įsigijimui ir remontui, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ , mokėti apskaičiuotas palÅ«kanas ir kitus mokesčius.

Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ko tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

S. tikroji Å«kinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog tarp Å¡alių 2008-03-07 sudarytos kredito sutarties dalykas yra tai, kad atsakovas, bÅ«damas kredito įstaiga, kurios pagrindinė teikiama paslauga yra kreditų už tam tikrÄ mokestį suteikimas, suteikė kreditÄ ieÅ¡kovei bÅ«stui įsigyti ir suremontuoti, o ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal sutarties priede numatytus grafikus, t. y. sutartyje numatytais terminais ir sutartyje numatyto dydžio sumas, mokėti atsakovui įmokas.

Tarp Å¡alių 2008-03-07 sudarytoje kredito sutartyje (pakeistoje 2010-01-08 ir 2010-03-26 susitarimais) 11.2.1. punkte numatyta sÄ lyga, jog bankas turi teisę ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų įspėjęs kredito gavėjÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas iki sutarties nutraukimo dienos grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjas padaro bent vienÄ iÅ¡ Å¡ios sutarties esminių pažeidimų arba paaiÅ¡kėja bent viena iÅ¡ sutartyje nurodytų aplinkybių, iÅ¡ kurių viena, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų.

Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ , į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įvertinus byloje esančius duomenis ir tarp Å¡alių sudarytoje kredito sutartyje nustatytas sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, ar ieÅ¡kovės padarytas kredito sutarties pažeidimas yra esminis, neturi teisinės reikÅ¡mės, vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje.

IÅ¡ atsakovo pateiktos 2011-02-10 pradelstų kreditų ataskaitos matyti, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ pažeidinėjo įmokų mokėjimo terminus: visos įmokos pradelstos 205 dienas (b. l. 56, 57-60). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė 2010-10-05 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu nenutraukti kredito sutarties ir nepradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto bei įsipareigojo iki 2010-12-31 padengti visÄ skolÄ , nes ieÅ¡ko pirkėjų įkeistam turtui (b. l. 55), tačiau iÅ¡ atsakovo pateiktų kredito panaudojimo ataskaitų ir atliktų operacijų iÅ¡rašų matyti, jog įsiskolinimas iki Å¡ios dienos nėra padengtas.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo laikotarpiu ieÅ¡kovė nemokėjo atsakovui sutartyje numatytais terminais nustatyto dydžio įmokų, tuo pažeisdama kredito sutarties 4.1 punktÄ ir suteikdama atsakovui teisę pasinaudoti savo teisių gynimo bÅ«du, numatytu kredito sutarties 11.2.1. punkte, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ , sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje.

Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė tam tikrÄ laiko tarpÄ turėjo finansinių problemų, todėl atsakovas sutiko pakeisti kredito sutartį: buvo sudaryti du papildomi susitarimai, siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius, t. y. 2010-01-08 ir 2010-03-26 susitarimais buvo atidėtas susikaupusio įsiskolinimo už apskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas mokėjimas, padidinant kredito sumÄ .

Be to, nors ieÅ¡kovė ilgÄ laiko tarpÄ nustatytais terminais nemokėjo viso dydžio paskaičiuotų įmokų, t. y. ėmė pažeidinėti sutartyje numatytus mokėjimo terminus ir sumas, atsakovas iÅ¡ karto nepasinaudojo teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, prieÅ¡ingai, pirmiausia sutiko pakeisti sutarties sÄ lygas, t. y. atidėti palÅ«kanų mokėjimÄ , 2011-01-11 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, jog 2011-01-11 dienai ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovui sudaro 3447,70 EUR, ir paragino iki 2011-02-01 sumokėti įsiskolinimÄ , prieÅ¡ingu atveju 2011-02-02 kredito sutartis bus laikoma vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, atsakovas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto ieÅ¡kovei priklausančio turto kreipėsi tik 2011-04-08, t. y. po dviejų mėnesių nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (prij. c. b.

Nr. 2-1194-144/2012, b. l. 3-4). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas visais įmanomai bÅ«dais bandė iÅ¡saugoti sutartinius Å¡alių santykius, geranoriÅ¡kai siÅ«lė problemų sprendimo bÅ«dus, taigi atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės iÅ¡saugoti sutartinių Å¡alių santykių.IeÅ¡kovė nurodo, kad tarp Å¡alių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jos, kaip vartotojos, interesai turėtų bÅ«ti ypatingai saugomi ir ginami.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties pagrindu ieÅ¡kovei buvo suteiktas kreditas bÅ«stui įsigyti ir jam suremontuoti, t. y. asmeniniams ir Å¡eimos poreikiams tenkinti, o ne verslo plėtojimui ir pan., tarp Å¡alių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieÅ¡kovė vartotoju. Vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-272/2011).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir ieÅ¡kovės, trečiojo asmens bei atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laiko tarpÄ turėjo finansinių problemų, todėl atsakovas sutiko keisti kredito sutartį, buvo sudaryti du papildomi susitarimai, siekiant palengvinti ieÅ¡kovės padėtį, t. y. buvo atidėtas palÅ«kanų mokėjimas, padidinant kredito sumÄ , vėliau ieÅ¡kovė kreipėsi su 2010-10-05 praÅ¡ymu į atsakovę, kuriuo įsipareigojo iki 2010-12-31 parduoti butÄ ir padengti įsiskolinimÄ , tačiau savo įsipareigojimo ieÅ¡kovė neįvykdė, 2011-01-11 raÅ¡tu atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę apie gresiantį vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ , duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė po Å¡io įspėjimo kreipėsi į atsakovÄ su pasiÅ«lymais bendradarbiauti ar praÅ¡ymu nenutraukti sutarties, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bent dalimis ėmė dengti įsiskolinimÄ atsakovui, dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, parduodant iÅ¡ varžytynių įkeistÄ turtÄ , atsakovas kreipėsi tik 2011-04-08.

Å ie įrodymai patvirtina, jog atsakovas geranoriÅ¡kai bandė spręsti susidariusiÄ ieÅ¡kovei nepalankiÄ situacijÄ ir sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta tik po to, kai atsakovas pagrįstai įsitikino, kad ieÅ¡kovė ir toliau negalės tinkamai sutartyje numatytais terminais vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ilgÄ laikÄ , pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei atsakovo pateiktus kredito panaudojimo ataskaitÄ , atliktų operacijų sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovė jau nuo 2010 metų pradžios vėlavo mokėti įmokas, mokėjo ne visÄ priskaičiuotÄ sumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė iki kredito sutarties nutraukimo sistemiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimų, pažeidinėjo kredito sutartyje numatytus kredito grÄ Å¾inimo terminus.

Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė pažeidė tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį iÅ¡ esmės, taip pat kad atsakovas nepasinaudojo savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ ieÅ¡kovę kaip vartotojÄ nutraukiant sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų iÅ¡saugoti sutartinius santykius, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties sÄ lygas negaliojančiomis ab initio.IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo laikyti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ neteisėtu, taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.IeÅ¡kinį atmetus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų dydį, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10,00 Lt.

Nustatyta, kad byloje patirta 15,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 16,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. L. 16,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                             Larisa Å imanskienė