2023-07-19 Nr. AB-13361-3-61-3-03310-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-712-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 1P-1453 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“ (toliau – ir Įsakymas) bei grąžinti į eitas pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį. Tuo atveju, jei reikalavimas panaikinti Įsakymą nebūtų tenkintas, pareiškėjas prašė pakeisti Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą į švelnesnę.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1B-947 sudaryta Komisija Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) D. K. ir (duomenys neskelbtini) R. G., atliekančių pareigas (duomenys neskelbtini) kelio poste, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija), atlikusi tarnybinį patikrinimą pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 lapkričio 19 d. rašte Nr. (3.50)-2V-16739 pateiktą informaciją dėl pareiškėjo, atliekančio pareigas Krovinių poste (duomenys neskelbtini) (toliau – ir postas) bei kito pareigūno veiksmų, Departamento generaliniam direktoriui 2021 m. vasario 22 d. pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl (duomenys neskelbtini) D. K. ir (duomenys neskelbtini) R. G. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

2.2. 2020 m. lapkričio 8 d. 16.14 val. į (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko krovininis automobilis VOLVO (AP1921-7/A9643B-7) (toliau – ir Krovininis automobilis), vairuojamas Baltarusijos Respublikos piliečio V. V., kuris gabeno durpių krovinį. Krovininiu automobiliu gabenamam kroviniui (duomenys neskelbtini) kelio posto (duomenys neskelbtini) R. G. 2020 m. lapkričio 8 d. 17.15 val. pradėjo muitinį forminimą, t. y., Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis suformavo tranzito deklaraciją MRN 20LTVK200017765124 (toliau – ir Tranzito deklaracija). Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) (duomenys neskelbtini) J. J. ir MGP (duomenys neskelbtini) K. K. 2020 m. lapkričio 9 d. 1.56 val. Krovininiam automobiliui atliko rentgeno kontrolę ir leido jam grįžti į muitinio forminimo vietą. Tranzito deklaraciją 2020 m. lapkričio 9 d. 2.58 val. baigė pareiškėjas. Pareiškėjo iniciatyva Krovininis automobilis 2020 m. lapkričio 9 d. 5.00 val. buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini) kelio postą pakartotiniam patikrinimui, kurio metu tarp deklaruoto krovinio buvo rastos nuo muitinės kontrolės slėptos kontrabandinės cigaretės.

2.3. R. G. 2020 m. lapkričio 8 d. 17.15 val. priėmė Tranzito deklaraciją ir nustatęs rizikos profilį, jog būtina tikrinti transporto priemonę rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir RKS), informavo vairuotoją, kad jam reikia nuvažiuoti į rentgeno kontrolės sistemos aikštelę, kad būtų atlikta rentgeno kontrolė. Kaip savo išvadoje nurodė Komisija, R. G., vienasmeniškai priimdamas tokį sprendimą ir nusiųsdamas Krovininį automobilį atlikti rentgeno kontrolę, turėjo prieš tai tokį veiksmą suderinti su pareiškėju ir gauti jo, kaip vadovaujančio pareigūno, leidimą, pritarimą tokiam veiksmui, tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas, kad Krovininis automobilis, kuriam yra nurodytas raudonas kanalas ir privaloma rentgeno kontrolė, buvo patrauktas iš muitinio tikrinimo vietos. Minėtą aplinkybę, kad Krovininis automobilis išvyko iš muitinio tikrinimo vietos pareiškėjui nežinant, taip pat nurodė ir pripažino Komisija pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

2.4. Krovininiam automobiliui 2020 m. lapkričio 8 d. 1.56 val. buvo atlikta rentgeno kontrolė, kurios metu rentgeno specialistai pastebėjo, kad krovinys nėra vienalytis, ir įtarė, kad slepiamos nedeklaruotos prekės (cigaretės). Rentgeno specialistė J. J. po rentgeno kontrolės vizualiai patikrino Krovininio automobilio puspriekabę pilnai atidariusi jos duris, tačiau nebuvo įmanoma apžiūrėti krovinį detaliai. Tada rentgeno specialistai Krovininį automobilį nusiuntė posto pareigūnui tolimesniam tikrinimui. Krovininis automobilis nebuvo palydėtas iki kol jis nuvažiuos iki posto pareigūno, taip pat nebuvo kitaip betarpiškai įsitikinta, kad jis nuvyks iki posto pareigūno ir kad jam bus perduoti rentgeno kontrolės rezultatai ne tik įrašant formalų tikrinimo kodą „T05“, bet ir detaliai žodžiu paaiškinant apie kontrolės metu pastebėtus neatitikimus ir su posto pareigūnu suderinant tolimesnius efektyvaus tikrinimo veiksmus ir metodus. Todėl ne pareiškėjui turėjo būti keliamas atsakomybės klausimas dėl to, kad Krovininis automobilis be vadovaujančio pareigūno žinios buvo išleistas iš muitinio tikrinimo vietos ir be jo, kaip vadovaujančio pareigūno, žinios buvo išsiųstas atlikti rentgeno kontrolės, o jo iki rentgeno kontrolės atlikimo vietos nelydėjo posto pareigūnas.

2.5. Tinkamas Krovininio automobilio ir juo gabenamų prekių tikrinimas ir įforminimas turėjo būti atliktas to pareigūno, kuris pradėjo muitinį tikrinimą, tą patvirtino Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje. R. G., rentgenologams patikrinus Krovininį automobilį rentgeno kontrolės sistema, buvo informuotas (telefoninio pokalbio metu), kad reikėtų patikrinti šį Krovininį automobilį detaliai, tačiau jis šios informacijos tinkamai neperdavė pareiškėjui ir galiausiai pats neužbaigė detalaus tikrinimo, nors turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tai padaryti, todėl, pareiškėjo manymu, pagrindinės atsakomybės klausimas negali būti permetamas būtent pareiškėjui, todėl muitinį forminimą ir tikrinimą pradėjusiam R. G. nepagrįstai buvo paskirta pastaba, o pareiškėjui – perkėlimas į žemesnes pareigas.

2.6. Rentgeno kontrolę Krovininiam automobiliui atlikę MGP pareigūnai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to pareiškėjas buvo suklaidintas, nes Krovininis automobilis, jį patikrinus rentgeno kontrolės sistema ir nustačius galimus pažeidimus, buvo išleistas laisvai judėti (duomenys neskelbtini) kelio posto teritorijoje, MGP pareigūnams fiziškai ir betarpiškai neužtikrinant, kad jis ar jo vairuotojas nepasišalintų iš muitinės posto teritorijos, o MGP pareigūnų įtarimai dėl galimo pažeidimo būtų pašalinti patikrinant Krovininiu automobiliu gabenamą krovinį. MGP pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nebuvo keliamas, nors akivaizdu, kad tai turėjo būti daroma, todėl šios aplinkybės suponuoja tai, jog pareiškėjas buvo suklaidintas dėl minėtų aplinkybių visumos ir net yra diskriminuojamas jam taikant ypatingai griežtą tarnybinės atsakomybės formą, kas yra draudžiama tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir net Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjui negali būti taikoma tokio griežtumo tarnybinė atsakomybė, kada kitiems pareigūnams ji buvo taikoma žymiai švelnesnė ar visai nebuvo taikoma.

2.7. Vertinant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į žmogiškąjį faktorių. Tarp (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto ir (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto galioja sutartinis pralaidumas, numatantis praleisti 1 000 transporto priemonių per parą. Pareiškėjas privalėjo įvykdyti ir užtikrinti šį procesą savo pamainos metu. Dėl didelio darbo krūvio ir mažo tuo metu dirbančių posto pareigūnų skaičiaus buvo nepalankios ir sudėtingos darbo sąlygos, todėl Komisija turėjo įvertinti ir žmogiškojo faktoriaus aplinkybes.

2.8. Vertinant pareiškėjo tarnybinę atsakomybę nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo iniciatyva minėtas Krovininis automobilis buvo grąžintas į posto teritoriją, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje Komisijos nurodytas teiginys, kad pareiškėjas neprisidėjo prie grąžinimo, yra atmestinas kaip neatitinkantis faktinių aplinkybių ir parašytas siekiant pabloginti pareiškėjo padėtį sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės rūšies parinkimo.

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasiūlyta nuobaudą skirti ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) R. G., todėl teigti, kad atsakomybė tenka tik pareiškėjui nėra pagrindo. Pareiškėjo bandymas parodyti, kad ir kiti pareigūnai padarė pažeidimus, nepaneigia fakto, kad pats pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas ir pats neginčija fakto, kad neatliko veiksmų, konstatuotų Tarnybinio patikrinimo išvadoje, už kuriuos ir buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

3.2. Pats pareiškėjas nukreipė Krovininį automobilį atlikti rentgeno kontrolę ir tai yra konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodant, kad būtent D. K. 2020 m. lapkričio 9 d. 01:56:49 Rizikos įvertinimo ir kontrolės informacinės sistemos patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 suformavo užduotį patikrinti krovinį rentgeno kontrolės sistema, nurodė muitinio tikrinimo būdo kodą 976 (skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis). Pats pareiškėjas nurodė, kad R. G. tik informavo transporto priemonės vairuotoją apie tai, kad galimai reikės atlikti rentgeno kontrolę, ir to vadinti sprendimo priėmimu negalima, juo labiau, kad iki to momento, kai pareiškėjas suformavo pavedimą tikrinti ginčo transporto priemonę rentgeno kontroles sistema (01:56:49), ji dar buvo tikrinama Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir VAT) (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos poste (iš jo grįžo tik apie 2.30 val.), t. y., transporto priemonė nebuvo pasiekusi rentgeno kontrolės aikštelės iki kol pareiškėjas suformavo pavedimą atlikti rentgeno kontrolę. Akivaizdu, kad tik pats pareiškėjas formavo pavedimus. Pats pareiškėjas įžvelgia tik kitų pareigūnų galimai netinkamas veiksmus ir nebando įrodyti, kad jis pats veiksmus atliko tinkamai, ar kad negalėjo atlikti tinkamai dėl kitų pareigūnų veiksmų, t. y. pareiškėjas neginčija fakto, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą.

3.3. Pats pareiškėjas, 2020 m. lapkričio 9 d. 01:56:49 val. RIKS įforminimo dalies RKS patikrinime suformuodamas muitinio tikrinimo būdo kodą 976 (skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis), nepaskyrė vykdančio pareigūno, kuris asmeniškai palydi transporto priemonę į rentgeno kontrolės aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduoda MGP rentgeno kontrolės sistemos vyresniajam pareigūnui, kaip to reikalavo Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. 2019 m. birželio 25 d. nurodymas Nr. 4V-1113 „Dėl transporto priemonių, nukreiptų į rentgeno kontrolės sistemą, tikrinimo ir įforminimo“ (toliau – ir Nurodymas). Dėl šios priežasties rentgeno kontrolę atlikę pareigūnai ir jo MGP vyresnysis pareigūnas neturėjo ką perduoti asmeniškai atgal vadovaujančiam pareigūnui (pareiškėjui), todėl kaltinti kitus posto pareigūnus dėl paties pareiškėjo (vadovaujančio pareigūno) sukeltų veiksmų nėra pagrindo.

3.4. RIKS sistemoje, prie paties pareiškėjo suformuoto muitinio tikrinimo būdo kodo 976, buvo aiškiai nurodytas rentgeno kontrolės rezultatas T05 (atlikus patikrinimą, pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas), ir aprašymas (tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo). Pareiškėjas ir pats neginčijo, kad tokį pranešimą ir rentgeno kontrolės rezultatą matė. Rentgeno kontrolės rezultatas yra konkretus ir aiškus, nieko detalizuoti papildomai žodžiu nereikia. Matydamas minėtą rentgeno kontrolės rezultatą T05, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad prekės būtų patikrintos detaliai, nes tai numatė tikrinimo būdo kodas 707 (patikrinti prekes detaliai), tai taip pat nurodyta patikrinimo instrukcijoje. Minėtas rentgeno kontrolės rezultatas ir patikrinimo būdo kodas akivaizdžiai neleido RIKS sistemoje pareiškėjui įvesti tikrovės neatitinkančio galutinio transporto priemonės patikrinimo rezultato T01 (neatitikimų nenustatyta), nors tą pareiškėjas dėl nesuvokiamų priežasčių padarė, nors turėjo reikalingą informaciją tinkamo sprendimo priėmimui.

3.5. Pareiškėjas jo diskriminavimą patvirtinančių faktų nepateikia. Tai, kad kitam pareigūnui buvo skirta švelnesnė nuobauda, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas. Pareiškėjo (vadovaujančio pareigūno) veiksmai, už kuriuos buvo paskirta tarnybinė nuobauda, yra akivaizdžiai šiurkštesnio pobūdžio, pažeidimų yra padaryta daugiau, jo priimti sprendimai tiesiogiai darė poveikį Krovininio automobilio išleidimui iš posto teritorijos, nors suformuotas muitinis tikrinimas nebuvo atliktas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinti kiekvieno pareigūno atlikti veiksmai ir padaryti pažeidimai, o nustačius, kad jie yra netapatūs, buvo paskirtos individualios tarnybinės nuobaudos.

3.6. Muitinės postas dirba 24 val. per parą ir tai yra įprastas darbo laikas, į kurį įeina ir darbas naktį, už kurį pareigūnams apmokama padidintu tarifu. Pareiškėjo argumentas dėl didelio darbo krūvio yra visiškai abstraktus ir neparemtas jokiais įrodymais ir paaiškinimais, kaip padidintas darbo krūvis įtakojo pareiškėjo priimamus sprendimus konkrečiu atveju.

3.7. Muitinės pareigūnas privalo jam priskirtas konkrečias funkcijas atlikti tinkamai. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija nustatė, kad nebuvo aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjui tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas. Net esant dideliam darbo krūviui pareiškėjas negalėjo nematyti, kad Krovininio automobilio negalima išleisti iš posto teritorijos, jo detaliai nepatikrinus pagal RIKS nurodymus. RIKS sistemoje patikrinimo rezultatai T01 (neatitikimų nenustatyta) negali būti spaudinėjami atsitiktinai, net nepatikrinus transporto priemonės, o šiuo konkrečiu atveju tai buvo sąmoningi ir valingi pareiškėjo veiksmai.

3.8. Krovininis automobilis buvo surastas ir grąžintas į postą ne dėl pareiškėjo iniciatyvos, t. y. jam pačiam nustačius, kad šią transporto priemonę jis išleido pažeisdamas teisės aktų nuostatas. Krovininio automobilio pasigedo ir pradėjo ieškoti kiti pareigūnai ir jų iniciatyva pareiškėjo išleista ginčo transporto priemonė buvo surasta ir grąžinta į posto teritoriją. Atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjas važiavo į aikštelę, kurioje stovėjo nepagrįstai išleista ginčo transporto priemonė, tačiau pareiškėjas šioje dalyje buvo labiau stebėtojas. Pats pareiškėjas nei pastebėjo, kad pažeisdamas teisės aktų nuostatas išleido Krovininį automobilį iš posto teritorijos, nei tą transporto priemonę pats surado, todėl važiavimas iki aikštelės, kurioje jau buvo surasta ieškoma transporto priemonė, nelaikytinas lengvinančia aplinkybe, nes tai jau nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Skundo padavimo metu pareiškėjas ėjo Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pareigas. Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininkas J. B. 2020 m. lapkričio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo“. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė paaiškinimą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto viršininkui.

5.2. Departamento generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1B-947 sudaryta Komisija, kuri atliko tarnybinį patikrinimą pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 lapkričio 19 d. rašte Nr. (3.50)-2V-16739 pateiktą informaciją dėl pareiškėjo, atliekančio pareigas Krovinių poste (duomenys neskelbtini) bei kito pareigūno veiksmų. Pareiškėjui nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 11 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. pasirašytinai supažindintas su papildomu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo.

5.3. Komisija Departamento generaliniam direktoriui 2021 m. vasario 22 d. pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 8–9 dienomis dirbant (duomenys neskelbtini) kelio poste darbo vietose Nr. 8, 9 ir 11 (nuo 9.00 val. iki 9.00 val.), 2020 m. lapkričio 8 d. apie 17.12 val. į atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo GI eismo juostą atvykusiam Krovininiam automobiliui priėmus Tranzito deklaraciją (priėmė pareigūnas R. G.), suveikė rizikos profilis ir 17.15 val.

ši transporto priemonė buvo nukreipta į raudoną kanalą (privalomas muitinis tikrinimas), nurodant muitinio tikrinimo būdų kodus 707 (patikrinti prekes detaliai) bei 960 (patikrinti, ar muitinei pateiktoms prekėms atlikta privaloma kitų institucijų kontrolė). Pareiškėjui žinant, kad minėta transporto priemonė pagal muitinio tikrinimo būdo kodą 960 tikrinimui nusiųsta pas Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistus ir tikrinimas dar nėra baigtas, RIKS patikrinimo rezultatų dalyje prie tikrinimo būdo kodo 960 pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. 1:55:25 val. nepagrįstai įvedė tikrinimo rezultatą T01 (neatitikimų nenustatyta), nors apie tikrinimo rezultatus neturėjo duomenų iš VAT specialistų (tikrinimas baigtas apie 2.30 val.).

Be to, pareiškėjas, RIKS patikrinime 2020 m. lapkričio 9 d. 1.56 val. Krovininiam automobiliui pats suformavęs pavedimą tikrinti pagal muitinio tikrinimo būdo kodą 976, nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno, dėl ko nebuvo pagal nustatytą tvarką RKS pareigūnams pateikti skenuojamos ginčo transporto priemonės krovinio dokumentai, kurie vėliau, po RKS skenavimo, pareiškėjui nebuvo grąžinti. Taip pat pareiškėjui aiškiai matant, kad RIKS patikrinime prie paties pareiškėjo suformuoto muitinio tikrinimo būdo kodo 976 MGP pareigūnai 2020 m. lapkričio 9 d. 1.56 val. patikrinimo rezultato dalyje nurodė rezultato kodą T05 (atlikus patikrinimą, pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas), ir aprašymą (tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo), pareiškėjas pats neatliko krovinio tikrinimo pagal pateiktus aprašymus bei nepavedė kitam posto pareigūnui atlikti krovinio tikrinimo, tačiau 2020 m. lapkričio 9 d. 2.53 val.

RIKS patikrinime prie muitinio tikrinimo būdo kodo 707 nepagrįstai nurodė tikrovės neatitinkantį patikrinimo rezultatą T01 (neatitikimų nenustatyta). Nors Krovininis automobilis ir juo gabenamos prekių ir krovininės dalies tikrinimas nebuvo atliktas tinkamai, pareiškėjas Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis 2020 m. lapkričio 9 d. 2.58 val. užregistravo garantiją, prekes, gabenamas Krovininiu automobiliu, leido gabenti, uždėdamas plombą L517161 ir krovininių automobilių įvažiavimo/išvažiavimo į (iš) pasienio kontrolės posto (PKP) kontroliniame talone tai pažymėdamas savo antspaudu.

5.4. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) D. K., atsižvelgiant į jo tarnybinio nusižengimo kaltės formą (tyčia), kilusias pasekmes (leido įvažiuoti kontrabandai į Lietuvos Respubliką), į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo šiurkščiai buvo pažeistos jo veiklą reglamentuojančios teisės normos, į jo veiklą iki pažeidimo padarymo (patenkinama), įvertinus pareiškėjo charakteristiką už pastaruosius 2 tarnybos metus, kurioje jis vertinamas vidutiniškai bei į tai, kad pareigūnas yra ilgametis muitinės darbuotojas (dirba nuo 1992 m.) bei į tai, jog poste 2020 m. lapkričio 9 d. apie 4.00 val. sužinojus, jog Krovininis automobilis yra išleistas neatlikus privalomo tikrinimo, pareiškėjas aktyviais veiksmais padėjo sugrąžinti minėtą transporto priemonę į postą ir ją detaliai patikrinti, fiksuoti nustatytus pažeidimus, Komisija pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

5.5. Departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-1152 kreipėsi į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą, prašydamas duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) D. K. skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai 2021 m. kovo 12d. raštu Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakius duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Departamentas kreipėsi į teismą dėl minimo rašto panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Departamento skundą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 12 raštą Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5.6. Departamento generalinis direktorius 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Statuto 21 straipsnio 6 punkto, 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto, 54 straipsnio, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas), aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98 patvirtintų (duomenys neskelbtini) kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktą (posto vadovaujantis pareigūnas paveda atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priima sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo); Taisyklių 1 priedo (nauja redakcija, patvirtinta Vilniaus TM direktoriaus 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3V-38) „(duomenys neskelbtini) kelio posto darbo vietų aprašymas“ 8 ir 9 darbo vietoms 5 punkte nustatytus reikalavimus (tiek kiek nukreipęs transporto priemonę į RKS nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno); Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 (toliau – ir Rizikos valdymo taisyklės), 9 punkto nuostatas (tiek kiek muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai neatliko RIKS ir Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema (toliau – ir NAS) nurodytų tikrinimų, taip pat kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus); Nurodymo 1 punkto nuostatas (toje apimtyje, kad vadovaujantis pareigūnas, suformavęs RIKS užduotį RKS tikrinimui atlikti, nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno); Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.1, 5.3, 5.12, 5.14 papunkčius, Statuto 21 straipsnio 6 punktą, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Rizikos valdymo taisyklių 9 punkto nuostatas, muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti RIKS ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo pozicija, jog ne pareigūnas R. G., kuris tik informavo Krovininio automobilio vairuotoją apie tai, kad galimai reikės atlikti rentgeno kontrolę, o pats pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. 01:56:49 val. RIKS patikrinime suformavo muitinio tikrinimo būdo kodą 976 ir nepaskyrė vykdančio pareigūno, kuris asmeniškai turėjo palydėti Krovininį automobilį į rentgeno kontrolės aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduodi MGP rentgeno kontrolės sistemos vyresniajam pareigūnui, be to, nors buvo suformuotas muitinės tikrinimo būdo kodas 707, pareiškėjas įvedė tikrovės neatitinkantį galutinį transporto priemonės patikrinimo rezultatą T01 (neatitikimų nenustatyta). Teismas konstatavo, jog tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė tiek ginčijamame Įsakyme, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus. Teismas skundo argumentus dėl neteisėtų kitų pareigūnų veiksmų vertino kritiškai.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl didelio darbo krūvio pažymėjo, kad esant per dideliam darbo krūviui pareiškėjas turi imtis konkrečių aktyvių veiksmų problemai spręsti (kreiptis į vadovą, informuoti apie problemas, su kuriomis susiduria, prašyti jas spręsti), o ne tiesiog atlikti pareigas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl didelio darbo krūvio ir pan., todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl didelio darbo krūvio bei žmogiškumo faktoriaus.

11. Teismas sutiko su atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo tarnybinių nusižengimų buvo tyčia, bei nenustatė pareiškėjo kaltę šalinančių aplinkybių.

12. Teismas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai (pareiškėjas įrašo RIKS tikrovės neatitinkantį įrašą, registruoja garantiją, plombuoja, užpildo taloną išvykimui iš posto ir kt.) tiesiogiai įtakojo Krovininio automobilio išleidimą iš posto teritorijos, nors suformuotas muitinis tikrinimas, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nebuvo atliktas, kas galėjo turėti įtakos dėl nelegalių (kontrabandinių) prekių (1 870 000 Eur vertės) pateikimo į Lietuvos vidaus rinką.

13. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas teisingai nustatė priežastinį ryšį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas vertino būtent pareiškėjo, o ne kitų pareigūnų, tarnybinę atsakomybę, bei konstatavo, jog kitų pareigūnų padaryti pažeidimai nepaneigia fakto, jog pats pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus.

14. Teismas, atsižvelgdamas į Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas – pagrįstumą, įvertino pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmės) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (nenustatyta), padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes dėl R. G. neteisėtų (aplaidžių) veiksmų siunčiant Krovininį automobilį į rentgeno kontrolės aikštelę ir apie tai neinformavus pareiškėjo, taip pat netinkamai vertino Nurodymo 3 punkto nuostatas, kad atlikus visus formalumus, susijusius su transporto priemonės skenavimu, rentgeno kontrolės sistemos (RKS) grupės vyresnysis pareigūnas asmeniškai pristato dokumentus vadovaujančiam pareigūnui, kuris priima sprendimą dėl tolimesnių veiksmų. Minėtų aplinkybių visuma (t. y. aplaidūs kitų posto pareigūnų veiksmai) suklaidino pareiškėją, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikoma tokia griežta tarnybinė atsakomybė. Teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės, kaip turinčios lemiamą reikšmę.

17.2. Teismas priimtame sprendime nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjo iniciatyva Krovininis automobilis buvo grąžintas į muitinės postą, nes ši lengvinanti aplinkybė turėjo turėti esminę reikšmę parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo darbo krūvio.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo iniciatyva Krovininis automobilis buvo grąžintas į muitinės postą, jis nepateikia jokių tokio teiginio įrodymų. Pats pareiškėjas tinkamai neatliko savo pareigų, nes nepaskyrė vykdančio pareigūno, kuris asmeniškai palydėtų transporto priemonę į rentgeno kontrolės aikštelę, todėl rentgeno kontrolę atlikę pareigūnai ir jo MGP vyresnysis pareigūnas neturėjo ką perduoti asmeniškai vadovaujančiam pareigūnui (pareiškėjui).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 1P-1453 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – skyrimas į žemesnes pareigas nustatant žemesnį pareiginės algos koeficientą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

21. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodomos lengvinančios aplinkybės (pats inicijavo pažeidimo pašalinimą) vertinant jo tarnybinį nusižengimą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

24. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Įsakymu, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 54 straipsniu, bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

25. Pagal LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

26. LVAT praktikoje išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus (Tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą, šalių paaiškinimus ir kt.) sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai.

28. Tarnybinio nusižengimo išvadoje konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai – kad jis, dirbdamas posto vadovaujančio pareigūno, lokalaus rizikos vertinimo ir muitinės deklaracijos duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių su kroviniu darbo vietose ir privalėdamas organizuoti sklandų pareigūnų darbą atvykimo bare, atlikti krovininių automobilių su kroviniu lokalios rizikos vertinimą, vykdyti rizikos veiksnių paiešką, atlikti atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių su kroviniu muitinį tikrinimą ir įforminimą bei, kai būtina skenuoti transporto priemonę RKS, suformuoti RIKS užduotį tokiam tikrinimui atlikti ir paskirti vykdantįjį posto pareigūną, netinkamai atliko šias pareigas, nes (i) žinodamas, kad Krovininis automobilis pagal muitinio tikrinimo būdo kodą 960 yra nusiųstas tikrinimui pas VAT pareigūnus, ir šis tikrinimas dar nėra baigtas, RIKS patikrinimo rezultatų dalyje prie šio tikrinimo būdo kodo nepagrįstai suvedė tikrinimo rezultatą T01 (neatitikimų nenustatyta), neturėdamas duomenų iš VAT specialistų; (ii) RIKS patikrinime Krovininiam automobiliui suformavęs pavedimą tikrinti pagal muitinio tikrinimo būdo kodą 976 (skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis), nepaskyrė vykdančio posto pareigūno, ir dėl to RKS specialistams nebuvo pateikti Krovininio automobilio krovinio dokumentai, bei šie dokumentai nebuvo grąžinti atgal pareiškėjui; (iii) RIKS patikrinime prie muitinio tikrinimo būdo kodo 976 MGP pareigūnei J.

J. sistemoje įvedus tikrinimo rezultato kodą T05 (atlikus patikrinimą, pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas), aprašymą (tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo), bei prie tikrinimo būdo kodo 707 (patikrinti prekes detaliai) nurodžius patikrinimo instrukciją, pareiškėjas, atsakingas už šių užduočių atlikimą, nei pats atliko šią užduotį, nei paskyrė kitą atsakingą pareigūną tikrinimui atlikti, ir klaidingai sistemoje pažymėjo tikrinimo rezultatą, kad neatitikimų nenustatyta, uždėjo plombą ant Krovininio automobilio, uždėjo antspaudą ant transporto priemonių įvažiavimo / išvažiavimo kontrolinio talono ir taip nepagrįstai leisdamas Krovininiam automobiliui išvykti iš muitinės posto.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Taisyklių 47 punkto, Taisyklių 1 priedo 5 punkto, Rizikos valdymo taisyklių 9 punkto, Nurodymo 1 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1, 5.3, 5.12, 5.14 papunkčius, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus.

29. Tarnybinio nusižengimo išvadoje taip pat buvo konstatuota, jog paminėti pareiškėjo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes: į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiavo Krovininis automobilis, kuriame buvo paslėpta kontrabanda – 11 000 000 vnt. cigarečių; nurodytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (pareiškėjas neatliko ir kitiems pareigūnams nepavedė atlikti detalaus Krovininiu automobiliu gabenamų prekių detalaus patikrinimo, ir dėl to nuo muitinės nuslėptos prekės (cigaretės) nebuvo laiku aptiktos ir buvo įleistos į Lietuvos teritoriją); išvadoje taip pat buvo nustatyta pareiškėjo kaltė dėl neteisėtų veiksmų padarymo (tyčia).

30. Pareiškėjas neginčija, jog jis atliko Tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodytus neteisėtus veiksmus, tačiau teigia, jog jis buvo suklaidintas kitų Krovininio automobilio patikrinimą vykdžiusių pareigūnų aplaidžių veiksmų (R. G. neinformavo pareiškėjo, kad jis siunčia Krovininį automobilį į RKS aikštelę patikrinimui; RKS grupės vyresnysis pareigūnas nepristatė pareiškėjui Krovininio automobilio dokumentų), ir dėl to RIKS sistemoje įvedė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Krovininio automobilio tikrinimo rezultatus (kad neatitikimų nenustatyta).

31. Teisėjų kolegija, pirmiausiai, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog kitų pareigūnų veiksmai (neveikimas) nepaneigia pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų. Šiuo aspektu akcentuotina, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis, (i) R. G. priėmus Krovininio automobilio Tranzito deklaraciją ir suveikus rizikos profiliui, pastarasis nukreipė minėtą transporto priemonę privalomam muitiniam tikrinimui, nurodydamas tikrinimo būdų kodus 707 (patikrinti prekes detaliai), ir 960 (patikrinti, ar muitinės pateiktoms prekėms atlikta privaloma kitų institucijų kontrolė), ir (ii) prieš tai buvo vykdoma Krovininio automobilio patikra VAT, ir tik atlikus šį patikrinimą, užduotį (skenuoti Krovininį automobilį rentgeno kontrolės sistema) RIKS sistemoje suformavo būtent pareiškėjas, į minėtą sistemą įvesdamas tikrinimo būdo kodą 976 (skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis). Kartu pažymėtina, jog pareiškėjas, suformavęs minėtą užduotį, nepaskyrė šią užduotį vykdančio posto pareigūno, ir dėl to RKS specialistams nebuvo pateikti Krovininio automobilio krovinio dokumentai, bei šie dokumentai nebuvo grąžinti atgal pareiškėjui. Be to, pareiškėjas RIKS sistemoje matė, jog sistemoje buvo įvestas RKS tikrinimo rezultato kodas T05 (atlikus patikrinimą, pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas) bei nurodyta tikrinti krovinį vizualiai, iškrauti pirmas paletes nuo galo, tačiau būtent pareiškėjas klaidingai sistemoje pažymėjo tikrinimo rezultatą, kad neatitikimų nenustatyta, uždėjo plombą ant Krovininio automobilio, uždėjo antspaudą ant transporto priemonių įvažiavimo / išvažiavimo kontrolinio talono, leisdamas Krovininiam automobiliui išvykti iš muitinės posto. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ne pareiškėjo, o kitų pareigūnų veiksmai lėmė tai, jog Krovininis automobilis ir jo vairuotojas pasišalino iš muitinės posto teritorijos. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, jog būtent pareiškėjui, kaip posto vadovaujančiam pareigūnui, keliamas reikalavimas organizuoti ir užtikrinti sklandų pareigūnų darbą, t. y. pareiškėjas taip pat buvo atsakingas, kad kiti poste dirbantys pareigūnai tinkamai vykdytų savo funkcijas.

32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus dėl didelio darbo krūvio, galėjusio nulemti žmogiškąją klaidą. Šiuo aspektu akcentuotina, kad, kaip savo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, pagal 2019 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybų bendradarbiavimo tvarką numatyta, jog tarp (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto ir (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto numatytas sutartinis 1 000 transporto priemonių per parą pralaidumas. Vadinasi, toks darbo krūvis nebuvo vienkartinis, toks automobilių pralaidumas buvo jau beveik metus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog ginčo laikotarpiu šis minėtu susitarimu nustatytas darbo krūvis (transporto priemonių pralaidumas) buvo didesnis nei įprastai, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Departamente dirba labai ilgą laiką – 28 m., ir savo funkcijas vykdo pamainomis, t. y. naktinis darbas jam yra įprastas. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei didelis darbo krūvis nei kiti žmogiškieji faktoriai negali būti vertinami kaip objektyvios priežastys netinkamai vykdyti transporto priemonių muitinį tikrinimą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip lengvinančios aplinkybės nevertino fakto, kad pareiškėjo iniciatyva Krovininis automobilis buvo grąžintas į muitinės postą. Jo nuomone, ši aplinkybė turėjo lemiamą reikšmę parenkant nuobaudos rūšį. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios sąlygos, tarp jų – ir aplinkybė, jog tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams (40 str. 1 d. 3 p.) bei kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (40 str. 1 d. 8 p.).

34. Iš byloje esančių duomenų (vyriausiojo inspektoriaus V. M. 2020 m. lapkričio 12 d. paaiškinimas, inspektorės J. J. 2020 m. lapkričio 9 d. paaiškinimas) matyti, jog aplinkybę, kad iš posto pasišalino nepatikrinta transporto priemonė, išsiaiškino ne pareiškėjas, bet kiti posto pareigūnai. Taigi, ne tik pareiškėjo veiksmai lėmė, jog Krovininis automobilis buvo grąžintas į postą detaliam patikrinimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėta aplinkybė Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame teismo sprendime nebuvo nurodyta kaip pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau į šią aplinkybę Komisija atsižvelgė, siūlydama (parinkdama) tarnybinės nuobaudos rūšį pareiškėjui. Tarnybinio patikrinimo išvados siūlymų 3 punkte pažymėta, jog už pareiškėjo padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tačiau įvertinus pareiškėjo charakteristiką, ilgametį stažą tarnyboje, bei tai, kad poste sužinojus, jog Krovininis automobilis yra išleistas neatlikus privalomojo tikrinimo, pareigūnas D. K. aktyviais veiksmais padėjo sugrąžinti minėtą transporto priemonę į postą, Komisija siūlė skirti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė nebuvo vertinama sprendžiant dėl nuobaudos rūšies.

35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą, nustatė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė