Legislator Case Law & Legislation
e1ab4405-ec0b-48ba-89f0-31cd8ff0e9bb AI generated

e1ab4405-ec0b-48ba-89f0-31cd8ff0e9bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number e1ab4405-ec0b-48ba-89f0-31cd8ff0e9bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrÄ (toliau – RPLC) pagalbos dėl priklausomybės (lankyti psichologo ir kitų specialistų konsultacijas, laikytis numatyto priklausomybių gydymo plano, vartoti skiriamus medikamentus) - uždavinio atlikti testÄ RPLC M. L. iki Å¡iol neįvykdė;

Legislator headnote

AI generated

e1ab4405-ec0b-48ba-89f0-31cd8ff0e9bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas: bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atkreipti dėmesį į siÅ«lomas rekomendacijas, taikyti jas praktikoje. Informuoti apie vykstančius pokyčius Å¡eimoje - po paskutinio posėdžio (2018-12-31), socialinė darbuotoja pas M. L. lankėsi aÅ¡tuonis kartus. Per visus apsilankymus M. L. nerasta namie: buvo neatidaromos durys, nors pro duris girdėdavosi, kad namuose kažkas yra: į domofono skambučius atsiliepdavo vyriÅ¡kis (galimai dabartinis M. L. draugas), kuris teigdavo, kad jis yra nuomininkas ir durų atidaryti nežada.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1550-1019/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27710-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovės M.

L. atstovui advokatui ArÅ«nui Merkiui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei M. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ M.

L. vaiko N. L. atžvilgiu; priteisti iÅ¡ M. L. iÅ¡laikymÄ vaikui N. L. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo N. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais; laikinuosius globėjus skirti nepilnamečio vaiko iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo administratoriais.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovė M. L. turi nepilnametį sÅ«nų - N. L. (N. L.), gim. (duomenys neskelbtini). Tėvystė N. L. atžvilgiu nenustatyta. Nepilnametis N. L. yra netekęs motinos globos – ji yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiÅ«ros bei iÅ¡laikymo. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus - M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrÄ , kuri įvaikinta. Abiejų vaikų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu neterminuotai apribota M.

L. motinos valdžia. Tarnyboje (duomenys neskelbtini) gautas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos (toliau – Santaros klinikos) socialinės darbuotojos pranešimas apie tai, kad M. L. (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį, kuris dėl nepakankamo svorio ir sunkios būklės perkeliamas tolimesniam gydymui į Santaros klinikų filialo vaikų ligoninę. Socialinė darbuotoja taip pat paaiškino, kad motina nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį, o, pasak M.

L. artimųjų, ji taip pat vartoja narkotikus, bet tai neigia. 2018-10-05 gautas raÅ¡tas iÅ¡ Santaros klinikų filialo vaikų ligoninės, kuriame praÅ¡oma Tarnybos patikrinti motinos M. L. gyvenimo sÄ lygas bei raÅ¡tu informuoti, ar jos yra tinkamos naujagimio priežiÅ«rai ir saugumui užtikrinti. (duomenys neskelbtini) Tarnybos Pagalbos vaikui ir Å¡eimai organizavimo poskyrio specialistė lankėsi ligoninėje, kur paaiÅ¡kėjo, kad po gimimo naujagimis buvo hospitalizuotas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, motina su vaiku negulėjo, buvo atvažiavusi aplankyti kartu su savo motina.

Buvo nuvykta į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini). Stovint greta buto durų buvo girdėti, kad bute kažkas yra, tačiau durų niekas neatidarė, M. L. prisiskambinti nepavyko. Tarnybos specialistai keletÄ dienų pakartotinai skambino M. L., tačiau moteris telefonu neatsiliepė ir neperskambino. 2018-10-12 Tarnybos Pagalbos vaikui ir Å¡eimai organizavimo specialistėms pakartotinai nuvykus atsakovės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad moters namuose sÄ lygos labai skurdžios, baldai sulaužyti, pastebėta, kad motina nėra pasirÅ«pinusi naujagimiui reikalingais daiktais, namuose nėra net vaikiÅ¡kos lovytės; namuose tvyrojo rÅ«kalų kvapas.

Moteris teigė, kad anksčiau rūkė, bet dabar namuose neberūko, tačiau jos nuomininkas rūko savo kambaryje, bet ji ketina liepti jam neberūkyti. Apsilankymo M. L. namuose metu pastebėta, kad kambaryje yra sofa-lova ir lova, abi buvo paklotos, šalia lovos pastebėtas puodelis su pelenais ir nuorūkomis. M. L. teigimu, ji piktnaudžiavo alkoholiu būdama nėščia, tačiau tame nieko blogo nemato. Atsakovė nurodė, kad ji neguli Santaros klinikose su vaiku, nes jai buvo pasakyta pasikalbėti su gydytoja dėl galimybės gulėti ligoninėje su vaiku, tačiau ji to nepadarė.

Tarnybos specialistės 2018-10-15 telefonu kalbėjosi su Santaros klinikų socialine darbuotoja, kuri nurodė, kad 2018-10-13 vaikelio aplankyti buvo atvykusi senelė, o 2018-10-14 buvo atvykusi ir pati M. L.. Ji taip pat paaiškino, jog iš pradžių M. L. norėjo gultis į ligoninę su vaiku, tačiau tuo metu nebuvo vietų, o vietai atsiradus, motina neberodė iniciatyvos likti ligoninėje ir slaugyti savo naujagimį. Socialinė darbuotoja pažymėjo, kad gimus M. L. sūnui, buvo atlikti tyrimai, po kurių naujagimio kraujyje rasta metadono pėdsakų.

Atsižvelgiant į turimÄ informacijÄ , Tarnyba nustatė antrÄ grėsmės vaikui lygį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi iÅ¡davė teismo leidimÄ paimti vaikÄ N. L. iÅ¡ jo motinos M. L.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir N. L. apgyvendintas laikinųjų globėjų Å¡eimoje. Pal. J. Matulaičio Å¡eimos pagalbos centro specialistai nuo 2018 m. spalio 17 d. teikia atvejo vadybos ir soc. priežiÅ«ros paslaugas M.

L.. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nuo laikinosios globos nustatymo padėtis Å¡eimoje nepasikeitė – atsakovė vengia bendrauti su socialine darbuotoja, neatvyksta į konsultacijas, pateikia galimai klaidingÄ informacijÄ (kad serga, kad jos nėra namie, kad yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Vilniaus), galimai vartoja narkotines medžiagas. M. L. beveik nelanko savo sÅ«naus N. L., paskutinį kartÄ Ä¯ susitikimÄ su vaiku SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos globos centre buvo atvykusi 2019 m. sausio mėn. Atsakovė nesidomi vaiko raida, poreikiais. 2018 m. spalio 31 d. atvejo vadybos posėdyje iÅ¡keltus uždavinius M.

L. vykdė tik iš dalies arba nevykdė iš viso:

1) kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrÄ (toliau – RPLC) pagalbos dėl priklausomybės (lankyti psichologo ir kitų specialistų konsultacijas, laikytis numatyto priklausomybių gydymo plano, vartoti skiriamus medikamentus) - uždavinio atlikti testÄ RPLC M. L. iki Å¡iol neįvykdė;

2) sukurti namuose saugiÄ aplinkÄ kÅ«dikiui: vietÄ miegui, pervystymui ir kt.; pasirÅ«pinti drabužiais ir priemonėmis kÅ«dikio priežiÅ«rai - ankstesnių apsilankymų metu M. L. namuose buvo matoma vaikiÅ¡ka lova ir vežimėlis, nuo 2019 m. sausio mėn. M. L. nepavyksta rasti namuose;

3) užsirašyti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, įgytas žinias taikyti praktikoje, atsižvelgiant į siūlomas rekomendacijas - M. L. pozityvios tėvystės įgūdžių grupės nelankė;

4) bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atkreipti dėmesį į siūlomas rekomendacijas, taikyti jas praktikoje. Informuoti apie vykstančius pokyčius šeimoje - po paskutinio posėdžio (2018-12-31), socialinė darbuotoja pas M. L. lankėsi aštuonis kartus. Per visus apsilankymus M. L. nerasta namie: buvo neatidaromos durys, nors pro duris girdėdavosi, kad namuose kažkas yra: į domofono skambučius atsiliepdavo vyriškis (galimai dabartinis M. L. draugas), kuris teigdavo, kad jis yra nuomininkas ir durų atidaryti nežada.

Soc. darbuotojai į trumpÄ sias SMS žinutes M. L. dažniausiai neatsako. Nuo 2019-02-25 M. L. teigė, kad serga. 2019-04-01 M. L. vis dar teigė, kad serga, tačiau jos mama informavo, kad Marija jau yra pasveikusi. Nepilnamečio motina M. L. vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, vaiku nesidomi, nesirÅ«pina, neteikia iÅ¡laikymo, todėl Tarnyboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismÄ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsakovė yra teista, daug kartų bausta administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovė Å¡iuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, oficialių pajamų neturi, iÅ¡ kokių pajamų gyvena, nurodyti negali.

Atsakovė vaiko visiÅ¡kai neiÅ¡laiko. Atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiku, vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, iÅ¡laikyti, nerodo jokio noro susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ savo Å¡eimÄ , su vaiku negyvena, taip pat nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Ä®vertinus faktinę situacijÄ ir į tai, kad atsakovė turi du iÅ¡laikytinius, nenustatyta, kad ji bÅ«tų riboto darbingumo, iÅ¡ jos priteistinas vaikui po 150 Eur dydžio iÅ¡laikymas. Nepilnametis N. L. gyvena laikinųjų globėjų Å¡eimoje, kur jam sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, todėl N. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinųjų globėjų Å¡eimoje.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad sÅ«naus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystė nebuvo nustatyta tik todėl, kad tikrasis vaiko tėvas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsakovės teigimu, ji narkotikų nevartoja. PaaiÅ¡kino, kad su vaiku ligoninėje negulėjo, tačiau lankė jį beveik kiekvienÄ dienÄ ir rÅ«pinosi jo sveikata. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus buvo atiduotas Å¡eimos globon ir, pasak atsakovės, ji faktiÅ¡kai nebeturi galimybės lankyti sÅ«nų.

Nurodė, kad į telefono skambučius paprastai visada atsiliepdavo arba atskambindavo, kartais paraÅ¡ydavo žinutę. Galėjo bÅ«ti, kad į vienÄ ar kitÄ skambutį neatsakė ar neatskambino, bet tokių atvejų tikrai buvo nedaug. Kartais tiesiog telefono sÄ skaitoje nebuvo lėšų. Atsakovė nesutiko, kad namai visiÅ¡kai netinkami vaikui gyventi, nors neneigė, kad namuose galėjo bÅ«ti parÅ«kyta, tačiau tuo metu namuose vaiko nebuvo. Atsakovė nurodė, kad nėštumo metu alkoholiu nepiktnaudžiavo, parÅ«kydavo.

Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė gyvena kitame bute, kuris yra puikiai sutvarkytas ir tinkamas vaikui gyventi. Atsakovės teigimu, atvejo vadybos posėdyje iÅ¡keltų kai kurių uždavinių gal ir neįvykdė, nes jai atrodė, kad jie nereikalingi. Atsakovė nurodė, kad dabar supranta, jog, norint iÅ¡vengti motinos valdžios apribojimo, reikėtų atidžiau vykdyti iÅ¡keltus uždavinius. Atsakovė nurodė norinti vaiku rÅ«pintis ir jį auginti pati. Atsakovė dabar ieÅ¡ko darbo, gyvena su draugu S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nesutinka ir su reikalaujamu priteisti iÅ¡laikymu, nes nori ne mokėti iÅ¡laikymÄ , o iÅ¡laikyti sÅ«nų augindama jį pati. 2019-11-25 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį patenkinti.

IeÅ¡kovo atstovės teigimu, atsakovė, gimus vaikui, su juo negulėjo ligoninėje – iÅ¡ pradžių nebuvo vietų, o po to atsakovė nerodė iniciatyvos. Vaikas turėjo didelių sveikatos problemų, buvo labai silpnas, jam reikėjo rÅ«pesčio ir priežiÅ«ros, tačiau mamos nebuvo Å¡alia. Nuo 2018-10-18 atsakovei teikiamos atvejo vadybos paslaugos. Per metus turi bÅ«ti įvertinta, ar pasikeitė situacija. Nagrinėjamu atveju situacija Å¡eimoje nepasikeitė – atsakovė nebendradarbiauja, klaidingai pateikia informacijÄ , vartoja alkoholį, tai neigia.

Vienas iÅ¡ įpareigojimų lankytis priklausomybių ligų centre iki Å¡iol nėra įvykdytas. Taip pat nelankė pozityvios tėvystės kursų, net neužsiregistravo. IÅ¡laikymo vaikui iÅ¡vis neteikia, vaiku nesidomi. Kadangi situacija per metus nepasikeitė, nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis pasikeis. Tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovė pradėjo sakyti, kad kažkÄ darys. Tarnybos atstovės teigimu, mama nepasirengusi, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas vaikas. Per metus atsakovė su vaiku susitiko tik 5 kartus, 5 susitikimus atsakovė atidėjo dėl nežinomų priežasčių.

Vaikas mamos nepažįsta. Atsakovė M. L. 2019-11-25 teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad neaugina kitų savo dviejų vaikų, nes su pirmaisiais taip išėjo, kadangi jai sakė, jog nebegali susigrÄ Å¾inti vaikų. Atsakovė nurodė, kad nėštumo metu rÅ«kė, nes organizmas prašėsi, per dienÄ surÅ«kydavo 1-2 cigaretes. Dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu kategoriÅ¡kai nurodė, kad nevartojo, tačiau patikslino, kad ne kiekvienÄ dienÄ , gal vienÄ kartÄ per savo gimtadienį iÅ¡gėrė pusę raudono vyno taurės. Pasak atsakovės, ji nevartoja narkotikų, nėra bandžiusi.

Dėl vaiko kraujyje rasto metadono pėdsakų negalėjo paaiÅ¡kinti, atsakovės teigimu, „gal kažkas pripylė į Å¡lapimÄ â€œ. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad vaikÄ ligoninėje lankė kiekvienÄ dienÄ , o kai ji sirgo, lankė jos motina. IÅ¡ ligoninės jai neleido pasiimti vaiko, atidavė globėjams. Atsakovei buvo paaiÅ¡kinta, kÄ turi padaryti, kad susigrÄ Å¾intų vaikÄ , bet ji nevykdė nieko, nes galvojo, kad nieko nereikia ir ji pati viskÄ Å¾ino. Dėl įsipareigojimų paaiÅ¡kino, kad nors socialiniai darbuotojai davė siuntimÄ , nenuvyko į RPLC, nes sirgo apie 4 mėn., t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Be to, ji galvojo, kad jai nereikia. Pozityviosios tėvystės kursų taip pat nelankė, nes nenorėjo, galvojo, kad viskÄ Å¾ino pati. Å iuo metu atsakovė nedirba, ieÅ¡ko darbo. PaaiÅ¡kino, kad yra baigusi vidurinę mokyklÄ , nėra niekada dirbusi (2015 metais iÅ¡dirbo pusę dienos (duomenys neskelbtini), bet nepatiko), gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, jai padeda mama, sugyventinis. Sugyventinis dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini), jo pajamos apie 300 Eur. Dėl nebendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais teigė nežinanti, kodėl jos neranda namuose, ji su darbuotojais bendrauja, neatvyko gal porÄ kartų, nes sirgo.

Apie susitikimus su vaiku paaiÅ¡kino, kad gali vaikÄ lankyti 1 kartÄ per savaitę, tačiau, pasak atsakovės, lanko tada, kada gali. Dėl neatvykimo į susitikimus paaiÅ¡kino, kad 1-2 kartus reikėjo į poliklinikÄ (pamirÅ¡o pasakyti), kitÄ kartÄ buvo atėję apžiÅ«rėti buto dėl pirkimo, dar kitu atveju – važiavo į darbo pokalbius. Buvo, kad neįspėjo apie neatvykimÄ Ä¯ susitikimÄ , nes neturėjo tikriausiai telefono sÄ skaitoje lėšų. Susitikimų su vaiku metu atsakovė rodo žaisliukus, buvo atvežusi dovanų rÅ«belių.

Ä® klausimÄ , kÄ atsakovė veikia dienomis, ji atsakė, kad turi asmeninių reikalų, apie kuriuos negalinti pasakoti. Atsakovės teigimu, ji neprisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo, nes neturėjo pinigų, be to, niekas nesakė, kad ji turi duoti pinigų. Realių veiksmų, siekiant susigrÄ Å¾inti vaikÄ , atsakovė nesiėmė. Å iuo metu atsakovė gyvena naujame bute, kol kas už komunalines paslaugas nemokėjo, bet reikės apie 100 Eur/mėn. (iki Å¡iol, kol gyveno kitame bute, už paslaugas nemokėjo).

Kadangi atsakovė nori susigrÄ Å¾inti vaikÄ , darys viskÄ , kÄ pasakys socialiniai darbuotojai, susiras darbÄ . Atsakovės vertinimu, ji galėtų savarankiÅ¡kai auginti sÅ«nų. Atsakovė dirbtų pusę etato, vaikÄ padėtų prižiÅ«rėti močiutės. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad jos mama dirba visÄ dienÄ , su ja nedažnai bendrauja, o vaiko tėvo mama nedirba, yra neįgali (bet vaikÅ¡to), gyvena toli. Dėl vaiko poreikių paaiÅ¡kino, kad reiktų vaikÄ mokinti vaikščioti, sėsti „ant puoduko“, jam skaityti pasakas, pirkti žaidimus.

Atsakovė nežino, kokie vaikui diagnozuoti susirgimai, koks vaiko drabužių dydis, nežino, kÄ vaikas mėgsta valgyti, nes, pasak atsakovės, ji dar neklausė. Dėl 2019-10-17 atvejo, kai apsilankius socialinei darbuotojai atsakovė buvo neblaivi, ji paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡leistuvės, be to, nebuvo vaiko. Atsakovės teigimu, alkoholį vartoja tik per Å¡ventes. Dėl jos atžvilgiu taikytų administracinių nuobaudų paaiÅ¡kino, kad baudas apmokėjo jos mama (apie 5000 Eur). Dėl kitų vaikų paaiÅ¡kino, kad gimus pirmajam sÅ«nui, socialiniai darbuotojai lankėsi maždaug po metų.

Dukros neaugino visai – ji paprašė savo mamos prižiÅ«rėti dukrÄ , o ji paskambino VTAS, kuris dukrÄ paėmė ir negrÄ Å¾ino. Dėl 2014 m. sprendime dėl motinos valdžios apribojimo nurodytų aplinkybių, kad, artimųjų teigimu, atsakovė vartoja narkotikus, atsakovė nurodė, kad nežino, kas jos mamai „šovė į galvÄ â€œ. Atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė įsipareigojimus vykdė iÅ¡ dalies, atvejo vadyba tęsiama. 2019-11-25 teismo posėdžio metu liudytoja D.

K.-M. nurodė, kad yra Pal. J. Matulaičio Å¡eimos pagalbos centro socialinė darbuotoja. Su M. L. Å¡eima dirbo nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio/lapkričio mėnesio. Nurodė, kad vaiko kraujyje buvo rasta metadono. Socialinis darbas vyko prastai – sudarius pagalbos planÄ , buvo du pagrindiniai uždaviniai:

1) nuvykti į Priklausomybių ligų centrÄ (nes iÅ¡ gydymo įstaigų buvo informacija apie rÅ«kymÄ , alkoholio vartojimÄ );

2) lankyti pozityviosios tėvystės kursus. Nors socialinė darbuotoja skatino atsakovę vykdyti uždavinius, bet buvo įvairios priežastys, kodėl atsakovė nenuvykdavo. Liudytojos vertinimu, per metus buvo galima įgyvendinti įsipareigojimus. Atsakovei buvo siÅ«loma psichologo pagalba, bet atsisakė. Liudytojos teigimu, daugiausia bendraudavo SMS žinutėmis, atsakovė kelis kartus buvo atvykusi į centrÄ . Socialinei darbuotojai pavyko du kartus patekti į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai buvo susitarta iÅ¡ anksto.

Jos kambaryje buvo jaučiamas stiprus rÅ«kalų kvapas. Kitus kartus niekas neatidarydavo durų, nors lankydavo 1 kartÄ per 1-2 sav. Su atsakove buvo labai sunku susitarti dėl susitikimų, nes daug reikalų – atsakovė važiuodavo pas draugę, ilgÄ laikÄ sirgo, gyveno pas S. ir pan. Pasak liudytojos, iÅ¡ koordinatorės žino, kad apsilankymuose su vaiku atsakovė iÅ¡bÅ«davo trumpai, vėluodavo. 2019-10-17 liudytoja nuvyko į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ nepraneÅ¡usi, su atsakove bendravo prie laiptinės, atsakovė neneigė vartojusi alkoholį.

Atsakovė daug žada, bet nevykdo įsipareigojimų, iÅ¡skyrus, minimaliai bendravo su socialine darbuotoja. 2019-11-25 teismo posėdžio metu liudytoja J. G. nurodė, kad yra Pal. J. Matulaičio Å¡eimos pagalbos centro atvejo vadybininkė, atvejo vadybos paslaugos atsakovei teikiamos nuo 2018 metų spalio mėnesio. Liudytojos teigimu, patys specialistai teikė praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų kreiptasi dėl tėvų valdžios ribojimo, nes progreso, kad vaikas grįžtų į Å¡eimÄ , nėra. Kadangi vaiko kraujyje buvo rasta metadono, atsakovė turėjo iÅ¡sitirti, tačiau nenuvyko nė karto į RPLC.

Atsakovė aiÅ¡kindavo, kad nenuvyko dėl ligos, kad pametė pasÄ . Kiekvieno plano peržiÅ«ros metu buvo sprendžiama tęsti atvejo vadybÄ , nes niekas nevykdavo. Atsakovė bendradarbiavo su specialistais iÅ¡ dalies, tačiau nuoseklus darbas nevyko – skambinant, atsakovė neatsiliepia, neįsileidžia į namus. Buvo atvejis, kai S. nurodė, kad atsakovė iÅ¡vykusi į laidotuves, nors paaiÅ¡kėjo, kad ji laidotuvėse buvo prieÅ¡ porÄ savaičių. 2019 m. kovo mėnesį keli atvejo vadybos posėdžiai buvo nukelti, nes negalėjo dalyvauti atsakovė, tačiau 2019 m. balandžio mėnesį vis tiek neatvyko.

Å io posėdžio metu buvo nuspręsta, kad tikslinga kreiptis dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, apie tai informavo atsakovę, kuri sakė norinti auginti vaikÄ , kad padarys viskÄ , bet nieko nedarė. NorÄ auginti vaikÄ atsakovė reiÅ¡kė ir pirmo susitikimo metu, bet tai liko pažadais. Liudytojos teigimu, atsakovė meluodavo – neigė, kad vėl laukiasi, nors socialinė darbuotoja turėjo pažymÄ , taip pat ir dėl metadono vaiko kraujyje. Liudytojas A. T. 2019-11-25 teismo posėdžio nurodė, kad jis ir jo žmona yra N. L. laikinieji globėjai.

PaaiÅ¡kino, kad motinos susitikimų su vaiku dažnumas neribojamas, priklauso nuo biologinės mamos, giminaičių poreikių. Dėl susitikimo motina praneÅ¡a GIMK organizacijai, kuri susisiekia su globėjais. Susitikimai trunka apie valandÄ . Nurodė, kad iÅ¡ viso vyko 5 susitikimai – 2018-11-26, 2018-12-17, 2019-01-14, 2019-05-24, 2019-09-03. Visi atsakovės praÅ¡ymai dėl susitikimų buvo patenkinti. IÅ¡ viso buvo organizuota 10 susitikimų, tačiau į 5 atsakovė neatvyko ar pranešė iki susitikimo likus 20 min., kad neatvyks.

Pirmuosiuose trijuose susitikimuose dalyvavo ir vaiko močiutė. Å ių susitikimų metu daugiausia bendravo su močiute, ryÅ¡io kÅ«rimo iÅ¡ M. L. pusės nebuvo. Ä®pusėjus pirmajam susitikimui, atsakovė, pareiÅ¡kusi, kad jai neįdomu, iÅ¡vyko. Vieno susitikimo metu atsakovė, nors buvo raginama nežadinti miegančio vaiko, nepaisė praÅ¡ymo ir pažadino. Susitikimų metu globėjas stengiasi palaikyti pokalbį, tačiau atsakovės klausimai tokie patys, kaip ir pirmaisiais susitikimais – kÄ vaikas valgo, kaip miega ir ar sveikas. 2019-09-03 susitikimo metu globėjas neinicijavo pokalbio, laukė atsakovę dominančių klausimų, tačiau nesulaukė nė vieno.

Atsakovei bÅ«nant su vaiku, vaikas bumptelėjo į lentynÄ â€“ globėjas, nesulaukęs greitos atsakovės reakcijos dėl raminimo, vaikÄ nuramino pats. Globėjo teigimu, kadangi vaikas 6 savaites nuo gimimo buvo tik su medicinos personalu, jam trÅ«ko įgÅ«džio užmegzti santykį. Vaikas tik prieÅ¡ mėnesį pradėjo rodyti prieraiÅ¡umÄ . Dėl ekstremalaus nėštumo, gimdymo, vaiko nervų sistema buvo sutrikusi. Vaiko sveikatos rizikos – tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) (1,5 metų), gimė su (duomenys neskelbtini).

Vaiko sveikata nuolat stebima. Liudytojo teigimu, vaiko iÅ¡traukimas iÅ¡ saugios aplinkos nubrauktų visÄ Ä¯dirbį ir bÅ«tų sunkesnių padarinių. Nuo pirmų susitikimų su vaiko mama susidarė įspÅ«dis, kad yra tik pažadai, kurie nevykdomi. Tarnybos atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad yra pagrindai apriboti motinos valdžiÄ â€“ ji vengia atlikti pareigas, vaiko neaugina, nesidomi juo, nesirÅ«pina, neiÅ¡laiko. Nors atsakovė teigia, kad turi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tačiau jai buvo galimybė per metus iki ieÅ¡kinio rÅ«pintis vaiku, dėti pastangas, įrodyti, kad vaikui saugu augti su atsakove.

Atsakovė neįvykdė nė vieno uždavinio. Vaikui nesaugu augti atsakovės Å¡eimoje, nes namuose vartojamas alkoholis – pagal ATP duomenis, 2019-11 vakare vartojo alkoholį. Atsakovė stokoja socialinių įgÅ«džių, nesistengia keisti gyvenimo bÅ«do ir susigrÄ Å¾inti vaiko į Å¡eimÄ . Atsakovė nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, negalėjo nurodyti, iÅ¡ kokių pajamų gyvena. Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nori auginti vaikÄ pati, o neturint vaiko Å¡alia, sunku susiformuoti socialiniams įgÅ«džiams.

Viena aplinkybė yra pasikeitusi – atsakovė turi gyvenamÄ sias sÄ lygas, butas naujas, su patogumais. Dėl alkoholio vartojimo faktas neįrodytas, nėra duomenų, kad situacija nekontroliuojama bÅ«tų ir esant Å¡alia vaikui. Nors buvo teigiamas testas metadonui, tačiau nėra įrodymų, kaip metadonas veikia, kaip galėjo pakliÅ«ti į vaiko kraujÄ . Nors yra problemų, ne viskas padaryta, bet tai dėl įgÅ«džių stokos. Noras auginti vaikÄ iÅ¡lieka. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kita, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ , nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga.

Todėl Å¡ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra iÅ¡imtinė priemonė ir gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvas (ar motina) daro žalÄ vaiko raidai ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Teismui sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžiÄ , yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė M. L. yra nepilnamečio vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvystė vaikui nenustatyta (el. b. l. 10). Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus – M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrÄ A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri, Tarnybos duomenimis, įvaikinta. Abiejų vaikų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16419-127/2014 neterminuotai apribota M. L. motinos valdžia (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad Tarnyboje elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos socialinės darbuotojos pranešimas apie tai, kad M. L. (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį, kuris dėl nepakankamo svorio ir sunkios būklės perkeliamas tolimesniam gydymui į Santaros klinikų filialo vaikų ligoninę. Pranešimo duomenimis, motina nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį, o, pasak M. L. artimųjų, ji taip pat vartoja narkotikus, bet tai neigia (el. b. l. 49).

Tarnyba, gavusi Santaros klinikų filialo vaikų ligoninės praÅ¡ymÄ patikrinti motinos M. L. gyvenimo sÄ lygas bei raÅ¡tu informuoti, ar jos yra tinkamos naujagimio priežiÅ«rai ir saugumui užtikrinti, (duomenys neskelbtini) lankėsi ligoninėje, kur paaiÅ¡kėjo, kad po gimimo naujagimis buvo hospitalizuotas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, motina su vaiku negulėjo, buvo atvažiavusi aplankyti kartu su savo motina. Telefonu paskambinus M. L., moteris nurodė, kad yra namuose, tačiau jau iÅ¡vyksta į ligoninę aplankyti sÅ«naus.

TÄ pačiÄ dienÄ buvo nuvykta į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, nors stovint greta buto durų buvo girdėti, kad bute kažkas yra. M. L. prisiskambinti nepavyko. Tarnybos specialistai keletÄ dienų pakartotinai skambino M. L., tačiau moteris telefonu neatsiliepė ir neperskambino (el. b. l. 50, 51). Byloje nustatyta, kad 2018-10-12 Tarnybos Pagalbos vaikui ir Å¡eimai organizavimo specialistės pakartotinai nuvyko atsakovės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini).

Apsilankymo metu nustatyta, kad moters namuose sÄ lygos labai skurdžios, baldai sulaužyti, pastebėta, kad motina nėra pasirÅ«pinusi naujagimiui reikalingais daiktais. Namuose tvyrojo rÅ«kalų kvapas. Moteris teigė, kad anksčiau rÅ«kė, bet dabar namuose neberÅ«ko. Apsilankymo M. L. namuose metu pastebėta, kad kambaryje yra sofa-lova ir lova, abi buvo paklotos, Å¡alia lovos pastebėtas puodelis su pelenais ir nuorÅ«komis. Moteris teigė, kad niekas su ja kambaryje negyvena, tačiau, Tarnybos turimais duomenimis, pas M.

L. gyvena moteris, kuriai apribota motinos valdžia. M. L. teigimu, ji piktnaudžiavo alkoholiu bÅ«dama nėščia, tačiau tame nieko blogo nemato. Atsakovė nurodė, kad ji neguli Santaros klinikose su vaiku, nes jai buvo pasakyta pasikalbėti su gydytoja dėl galimybės gulėti ligoninėje su vaiku, tačiau ji to nepadarė (el. b. l. 51). 2018-10-17 Tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, ligoninės socialinė darbuotoja informavo TarnybÄ , kad gimus M. L. sÅ«nui, buvo atlikti tyrimai, po kurių naujagimio kraujyje rasta metadono pėdsakų.

Atsižvelgdama į turimÄ informacijÄ , Tarnyba nustatė antrÄ grėsmės vaikui lygį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-39201-1050/2018 iÅ¡davė teismo leidimÄ paimti vaikÄ N. L. iÅ¡ jo motinos M. L. (el. b. l. 52-62) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir N. L. apgyvendintas laikinųjų globėjų Å¡eimoje. Byloje nustatyta, kad M.

L. nuo 2018 m. spalio 17 d. teikiamos atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Laikinosios globos laikotarpiu vyko 5 atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu buvo sudaromas pagalbos šeimai planas (2018-10-31, 2018-12-31, 2019-04-11, 2019-06-06, 2019-12-04). 2018 m. spalio 31 d. atvejo vadybos posėdyje M. L. buvo iškelti uždaviniai:

1) per 10 darbo dienų (vėliausiai iki 2018-11-12) kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrÄ (toliau – ir RPLC) pagalbos dėl priklausomybės, lankyti psichologo ir kitų specialistų konsultacijas, laikytis numatyto priklausomybių gydymo plano, vartoti skiriamus medikamentus;

2) užsirašyti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, įgytas žinias taikyti praktikoje, atsižvelgiant į siūlomas rekomendacijas;

3) bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atkreipti dėmesį į siūlomas rekomendacijas, taikyti jas praktikoje. Informuoti apie vykstančius pokyčius šeimoje;

4) namuose sukurti saugiÄ aplinkÄ kÅ«dikiui (el. b. l. 68-72). Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo paaiÅ¡kinta, kÄ ji turi padaryti, kad susigrÄ Å¾intų vaikÄ . Byloje, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų D. K.-M., J. G. parodymais nustatyta, kad atsakovė laikinosios globos laikotarpiu įsipareigojimų neįvykdė arba įvykdė iÅ¡ dalies. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės 2018-10-18 raÅ¡to duomenimis, naujagimio N. L. anamnezėje raÅ¡oma, kad, artimųjų teigimu, M.

L. vartoja narkotikus, nors pati moteris tai neigia. (duomenys neskelbtini) naujagimiui atliktas biocheminis tyrimas, gautas teigiamas narkotikų testas metadonui (el. b. l. 63). Atsakovė neigia vartojanti narkotines medžiagas, jos teigimu, vaiko kraujyje metadonas galimai pateko iÅ¡ aplinkos. Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus vertina kritiÅ¡kai. Nors atsakovė 2018-10-31 buvo įsipareigojusi kreiptis į Respublikinį priklausomybių ligų centrÄ (atlikti testÄ ) iki 2018-11-12, 2018-12-31 atvejo vadybos posėdyje atsakovė teigė nuvyksianti iki 2019-01-07, 2019-06-06 atvejo vadybos posėdžio metu – po savaitės, jai socialinė darbuotoja buvo iÅ¡raÅ¡iusi siuntimÄ , tačiau iki Å¡ios dienos nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų kreipusis į Respublikinį priklausomybių ligų centrÄ (el. b. l. 48, 75, 80, 88) (CPK 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-04-28 sprendime dėl motinos valdžios ribojimo kitų atsakovės vaikų atžvilgiu, taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė galimai vartoja narkotines medžiagas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos Å¡io įsipareigojimo nevykdymo priežastys (liga, pamestas pasas ir pan.), įvertinus tai, kad, gyvendama Vilniuje, nedirbdama, per daugiau nei metus laiko nenuvyko į Respublikinį priklausomybių ligų centrÄ Ä¯ konsultacijÄ ir atlikti testÄ , nepripažįstamos objektyviomis, svarbiomis ar pateisinančiomis įsipareigojimo nevykdymÄ , prieÅ¡ingai, rodo atsakovės sÄ moningÄ vengimÄ vykdyti įsipareigojimÄ .

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį. Atsakovės teigimu, alkoholiu ji nepiktnaudžiauja. Byloje nustatyta, kad 2019-10-17 socialinei darbuotojai apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, atsakovė buvo neblaivi (el. b. l. 107). Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2019-11-29 atsakovė, būdama neblaivi (1,40 promilės girtumas), konflikto metu garsiai šūkavo, rėkavo, trikdydama kaimynų ramybę bei poilsį (el. b. l. 158-159).

Nustačius II grėsmės lygį N. L., atsakovei nuo 2018-10-17 yra teikiamos atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Tačiau atsakovė nesinaudojo siūloma pagalba, kuri turėjo padėti jai suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime. Kaip byloje nustatyta iš rašytinių įrodymų, liudytojų D. K.-M., J. G. parodymų, socialinis darbas vyksta vangiai, kadangi atsakovė minimaliai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, retai sudaro galimybes apsilankyti jos gyvenamojoje vietoje (pvz., nuo 2019-04-01 iki 2019-10-21 buvo lankytasi 19 kartų, 15 kartų į namus niekas neįsileido) (el. b. l. 106), į skambučius atsako retai, neteikia informacijos apie šeimoje vykstančius pokyčius. 2018-10-31 atsakovė taip pat įsipareigojo užsirašyti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, įgytas žinias taikyti praktikoje, atsižvelgiant į siūlomas rekomendacijas.

Byloje nėra duomenų, kad šis įsipareigojimas būtų vykdomas (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, ji nevykdė įsipareigojimų, nes galvojo, kad jai nieko nereikia ir ji pati žino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad N. yra trečias atsakovės vaikas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu neterminuotai apribota M. L. motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tarnybos duomenimis, dukra įvaikinta, vyresniajam sūnui nustatyta nuolatinė globa.

Nustatyta, kad atsakovė vyresnįjį sÅ«nų augino iki dvejų metų, o dukros neaugino nuo gimimo. Taigi, įvertinus visumÄ faktinių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė stokoja socialinių, tėvystės įgÅ«džių. Nagrinėjamu atveju, N. L. turi sveikatos problemų, todėl jo priežiÅ«ra reikalauja ypatingo rÅ«pesčio, dėmesio, įgÅ«džių ir žinių. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės, liudytojo A. T. paaiÅ¡kinimų, 2018-12-31 Pagalbos plano, 2019-04-17 SOS vaikų kaimai Informacijos apie M.

L., atsakovė turėjo galimybę susitikti ir bendrauti su vaiku kiekvienÄ savaitę, tačiau laikinosios globos laikotarpiu susitiko tik 6 kartus – 2018-11-26, 2018-12-10, 2019-01-14, 2019-05-24, 2019-09-03, 2019-12-23 (el. b. 1 t., b. l. 74, 85, 104-105, 158). Atsakovės teigimu, ji lanko tada, kada gali. Bylos duomenimis, atsakovė nesidomi vaiko sveikata, ugdymu, poreikiais, susitikimų metu bendrauja neatliepdama bÅ«tinųjų vaiko poreikių. Nors atsakovė yra dovanojusi sÅ«nui drabužėlių (kojines, pėdkelnes, glaustinukes), tačiau ne visi jie buvo tinkamo pagal vaiko amžių dydžio.

Nustatyta, kad atsakovė didžiÄ jÄ dalį planuotų susitikimų su vaiku atÅ¡aukė, neretai į susitikimus neatvykdavo, neinformavusi iÅ¡ anksto. Susitikimai dažnai baigdavosi anksčiau numatyto laiko atsakovės iniciatyva (el. b. 141, 146). Atsakovės teigimu, neatvykimo į sutartus susitikimus priežastys buvo įvairios – atsakovė pamirÅ¡o, kad reikėjo į poliklinikÄ , važiavo į darbo pokalbius ir pan. Teismas pažymi, kad pareigos auklėti, rÅ«pintis vaiku, bendrauti su juo nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas jokiais argumentais.

Teismas, įvertinęs atsakovės paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė visiÅ¡kai nesupranta motinos valdžios įgyvendinimo instituto, nesant kliūčių, be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių nebendrauja su vaiku, nesistengia sukurti emocinio ryÅ¡io su juo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė sÄ moningai nevykdė savo kaip motinos konstitucinės pareigos rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi, buvo visiÅ¡kai abejinga vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryÅ¡iui su sÅ«numi sukurti ir tÄ ryšį iÅ¡saugoti (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nustatyta, kad atsakovė visiÅ¡kai neteikia iÅ¡laikymo vaikui.

Atsakovės teigimu, išlaikymo vaikui neteikė, nes neturėjo pinigų, be to, niekas nesakė, kad ji turi duoti pinigų (2019-11-25 teismo posėdžio garso įrašas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nedirba (el. b. l. 125-126, 154), teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra dirbusi (išskyrus 2015 metais pusę dienos (duomenys neskelbtini)). Jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa (apie 122 Eur), atsakovės teigimu, jai padeda mama, jos sugyventinis, kuris taip pat niekur oficialiai nedirba.

Taigi byloje nustatyta, kad atsakovė, jaunas (29 metai), darbingas, sveikas asmuo, nedirba ir nesiima jokių priemonių gauti pajamų. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė apskritai žino, kokie yra jos sÅ«naus poreikiai ir kaip juos geriausiai bÅ«tų galima užtikrinti. Å ios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pino sÅ«numi ir nevykdė motinos pareigų. Surinkus atsakovę charakterizuojančiÄ informacijÄ , nustatyta, kad atsakovė nėra teista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka, yra bausta už administracinius teisės pažeidimus bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio (el. b. l. 21-45; el. bylos priedas, b. l. 25-31).

Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu teigė norinti pati auginti sÅ«nų. Noras auginti vaikÄ buvo reiÅ¡kiamas ir pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu (2018-10-31), atsakovė teigė darysianti viskÄ , kÄ reikia, kad vaikas bÅ«tų sugrÄ Å¾intas (el. b. l. 69). Tačiau, kaip byloje nustatyta, atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Todėl atsakovės iÅ¡sakomas noras auginti vaikÄ vertintinas kaip deklaratyvus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu laikotarpiu.

Atsakovė 2019-11-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo metu ji gyvena naujame bute. Nustatyta, kad atsakovei nuo 2019-11-04 asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 123-124). 2019-12-09 Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto duomenimis, bÅ«stas suremontuotas, yra visi patogumai, reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu (el. b. l. 148-149). Atsakovės teigimu, persikėlus į naujÄ bÅ«stÄ , prasidės naujas gyvenimas, ji darys viskÄ , kÄ pasakys socialiniai darbuotojai, nes nori susigrÄ Å¾inti vaikÄ , susiras darbÄ , dirbs.

Tačiau teismas Å¡iuos atsakovės teiginius laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Remiantis 2020-01-09 Administracinių nusižengimo registro iÅ¡raÅ¡u, 2019-11-29 22 val. 36 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), M. L., bÅ«dama neblaivi (nustatytas 1,40 promilės girtumas) konflikto metu garsiai šūkavo, rėkavo, trikdydama kaimynų ramybę bei poilsį (el. bylos priedas, b. l. 25-26). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes ir visumÄ byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė gebės užtikrinti saugiÄ aplinkÄ mažamečiam vaikui augti, vystytis, ugdytis.

Pažymėtina, kad laikinoji globa tęsiasi nuo 2018-11-12. Teismo vertinimu, laikinosios globos laikotarpis buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti motinos valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti motinos pareigas. Tačiau nuo laikinosios globos nustatymo padėtis Å¡eimoje nepasikeitė – atsakovė vengia bendrauti su socialine darbuotoja, neatvyksta į konsultacijas, pateikia galimai klaidingÄ informacijÄ (kad serga, kad jos nėra namie, kad yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Vilniaus), galimai vartoja narkotines medžiagas, nevykdo įsipareigojimų, tik epizodiÅ¡kai ir nereguliariai lanko savo sÅ«nų N. L., nesidomi vaiko raida, poreikiais.

Vertinant teismo procesÄ , byla teisme iÅ¡kelta 2019-09-27, atsakovei ieÅ¡kinys įteiktas 2019-10-09, byla baigta nagrinėti 2020-01-09. Taigi ir bylos nagrinėjimo procesas buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti motinos valdžiÄ , turėjo realias galimybes įrodyti, kad gali įgyvendinti motinos valdžiÄ . Tačiau iÅ¡ bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad atsakovė iÅ¡vis nevykdė jokių motinos pareigų nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjant bylÄ teisme. Nors 2019-11-25 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė suteikti galimybę įgyvendinti Tarnybos nustatytus įpareigojimus, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, t. y. 2020-01-09, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų.

Pažymėtina, kad 2020-01-03 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė viskÄ padarė, kÄ nurodė Tarnyba, t. y. buvo Priklausomybių ligų centre, gavo siuntimÄ pas psichiatrÄ , užsiregistravo į tėvystės kursus, tačiau atsakovė nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors teismas, sudarydamas atsakovei galimybę pagrįsti Å¡ias aplinkybes, padarė teismo posėdžio pertraukÄ . Atsakovė neatvyko į 2020-01-03 ir po pertraukos vykusį 2020-01-09 teismo posėdį – dėl nedalyvavimo 2020-01-03 teismo posėdyje telefonu informavo atstovÄ , kad serga, tačiau, teismui įpareigojus pateikti Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, jokių įrodymų nepateikė.

Ä®vertinus atsakovės elgesį iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, taip pat teismo proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės noras auginti vaikÄ , ketinimai vykdyti įsipareigojimus yra deklaratyvÅ«s, tuo tarpu tėvų valdžia turi bÅ«ti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuolat pasikartojančius atsakovės veiksmus. Teismas sprendžia, kad atsakovės gyvenimo bÅ«das ir požiÅ«ris į motinos valdžios įgyvendinimÄ iÅ¡ esmės nepasikeitė – atsakovė nevykdo įsipareigojimų, neteikia iÅ¡laikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sÅ«numi, tik deklaratyviai rodo norÄ auginti vaikÄ .

Toks atsakovės elgesys rodo atsainų jos požiÅ«rį į motinos valdžios įgyvendinimÄ , ji gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo iÅ¡saugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks motinos elgesys daro vaikui žalÄ . Konstatuotina, kad atsakovė stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad biologinė tėvystė nesuteikia jokių iÅ¡skirtinių teisių į vaikÄ .

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ . Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dienÄ reikalingos sveikos ir saugios raidos sÄ lygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko motina visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaikÄ ir yra nusiÅ¡alinusi nuo jo priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra motinos valdžios apribojimas.

IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, nustatyta, kad atsakovė yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinusi nuo rÅ«pinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovė dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rÅ«pintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiÅ«rėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytÄ turtinę pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ .

Toks atsakovės motinos pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovės veikimas prieÅ¡ingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovės gyvenimo bÅ«das ir požiÅ«ris į motinos valdžios įgyvendinimÄ iÅ¡ esmės nepasikeitė – laikinosios globos laikotarpiu (nuo 2018-11-12) atsakovė nesiėmė jokių realių veiksmų, siekdama susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , ji neteikia iÅ¡laikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su sÅ«numi, stokoja socialinių, tėvystės įgÅ«džių, nesistengia keisti savo gyvenimo bÅ«do, ji nėra pajėgi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų, tačiau nepriima ir nesinaudojo siÅ«loma socialine pagalba, tik deklaratyviai reiÅ¡kia norÄ auginti vaikÄ , todėl laikinas jos, kaip motinos, valdžios apribojimas sÅ«naus atžvilgiu bÅ«tų betikslis, pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsakovė nedės pastangų vykdyti motinos pareigų.

Byloje duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reikalavimÄ neterminuotai apriboti atsakovei M. L. motinos valdžiÄ vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismÄ dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimÄ ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžiÄ , motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžiÄ , vaikas be atskiro motinos sutikimo gali bÅ«ti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimÄ galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Remiantis CPK 4961 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribota atsakovės M. L. motinos valdžia nepilnamečiam vaikui N. L., teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui N. L. nustatymo ir globėjo jam paskyrimo. Neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžiÄ , nepilnamečio N. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje (pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Apribojus tėvų valdžiÄ ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri Å¡iuo metu, neatskaičius mokesčių, yra 607 Eur, atskaičius mokesčius – apie 437 Eur per mėnesį,) dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės vaikui iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį. IeÅ¡kovo teigimu, toks iÅ¡laikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovės darbingÄ amžių, turimų iÅ¡laikytinių skaičių ir patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, nors yra jauna ir darbinga. Duomenų apie atsakovės neįgalumÄ ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovei dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra. Taigi, teismo nuomone, atsakovė turi visas galimybes ieÅ¡koti pajamų Å¡altinio, kad turėtų lėšų prisidėti prie augančio N. poreikių tenkinimo. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, bei tai, kad atsakovė turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį M. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (dukra įvaikinta), iÅ¡ atsakovės sÅ«naus N. L. naudai priteistinas 150 Eur iÅ¡laikymas, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos (2019-09-17) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Laikinieji globėjai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) skirtini nepilnamečio vaiko iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo administratoriais. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo IeÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktai).

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-10-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. bylos priedas, b. l. 4-5). 2020-01-09 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 253,51 Eur (el. bylos priedas, b. l. 24). Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,18 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais, 4961 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Neterminuotai apriboti atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžiÄ nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki vaiko pilnametystės. Laikinuosius globėjus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) skirti nepilnamečio vaiko iÅ¡ atsakovės priteisto iÅ¡laikymo administratoriais. Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečiam vaikui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje (pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdoma skubiai. Pradėti civilinę bylÄ dėl nepilnamečio vaiko N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Jurgita Rimeikienė