2019-01-29 Nr. AB-2848-3-62-3-02806-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-82-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02806-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. T. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. A-4206 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei G. T.“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atkurti nuosavybės teises pareiškėjos G. T. vardu į pastatą, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė, jog Įsakymas pareiškėjos atstovui buvo pateiktas tik 2018 m. lapkričio 12 d., todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas. Jeigu teismas laikytų, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, ji prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjos G. T. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia, jog apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018 m. spalio 17 d. rašto Nr. 60-2-1260, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos atstovo 2018 m. spalio 9 d. prašymą, o patį Įsakymą atsakovas pateikė tik su 2018 m. lapkričio 12 raštu Nr. 60-2-1376. Tačiau iš dokumentų, pateiktų prie skundo, matyti, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu 2009 m. lapkričio 11 d. su lydraščiu Nr. 10-2-1163. Prie skundo taip pat yra pateiktas Lietuvos pašto įteikimo pranešimas, kuriame nurodytas minėto lydraščio numeris. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įteikimo pranešimas patvirtino su šiuo lydraščiu siųsto skundžiamo Įsakymo įteikimą pareiškėjai. Iš įteikimo pranešimo matyti, jog Įsakymas pareiškėjai asmeniškai buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 12 d. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos teiginį, jog apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjai tapo žinoma tik jos atstovui 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais pateikus užklausimus atsakovui, laikė nepagrįstu. Pareiškėja skundą teismui padavė 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. beveik 9 metais praleidusi skundo padavimo teismui terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios priklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Tikėjimasis, jog atsakovas priims vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimą galėtų būti reikšminga aplinkybė vertinant pareiškėjos veiksmus iki skundžiamo Įsakymo priėmimo, tačiau 2009 m. lapkričio 12 d. gavusi ginčijamą Įsakymą, pareiškėja turėjo suvokti, jog nuosavybės teisės į pastatą nebus atkurtos ir minėtą Įsakymą turėjo teisę skųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas termino atnaujinimo priežastis teismas nepripažino svarbiomis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai įstatymu nustatytu terminu pateikti skundą.

III. Pareiškėja G. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir jos skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėja nurodo, kad byloje pateiktas Lietuvos pašto pranešimas, kuris yra grindžiamas tik paties pašto jame pažymėta varnele ir pašto darbuotojo parašu, tačiau jokio pareiškėjos parašo jame nėra. Be to, jame nurodytas lydraščio numeris yra ranka nurodytas atsakovo, o jokių kitų duomenų apie tai, kada Įsakymas buvo įteiktas pareiškėjas, nėra. Ji apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018 m. spalio 17 d. rašto, o pats Įsakymas pareiškėjai pateiktas tik kartu su 2018 m. lapkričio 12 d. raštu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundu prašoma ne tik panaikinti Įsakymą, bet ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje apie šį skundo reikalavimą nepasisakyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena esminių tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra skundo pateikimas per įstatymo nustatytus terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjai tapo žinoma 2009 m. lapkričio 12 d., kai Įsakymas pareiškėjai buvo asmeniškai įteiktas, tačiau į teismą ji kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 29 d. todėl, akivaizdu, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą po daugiau nei 9 metų, buvo praleidusi 30 dienų terminą kreiptis į teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. <...> Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-152/2011, kt.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos pirmosios instancijos eismui nurodytų skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių, pažymi, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, jos argumentai, kad ji apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik 2018 m. spalio 17 d., laikytini nepagrįstais, nes bylos duomenys patvirtina, jog ginčijamas Įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 12 d. taigi būtent tad pareiškėjai tapo žinomas skundžiamo Įsakymo turinys ir nuo šios datos skaičiuodamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas skundui paduoti. Kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja objektyviai negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, nenustatyta.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atkurti nuosavybės teises, pažymėtina, jog tai yra išvestinis reikalavimas. Taigi netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir atsisakius priimti skundą, atsisakoma priimti ir skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė