e1a8a234-4396-45d5-ae64-e507e0cf2704 · Panevėžio apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-4-1175/2023

Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00027-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 2 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis,

sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B.,

atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimÄ â€“ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Kęstučiui Vaitaičiui (nuotoliniu bÅ«du),

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Irmanto Ruželės skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-4915-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. 22169072976 pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-4915-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. 22169072976 (toliau – Nutarimas) J. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2022 m. gegužės 23 d., 16.15 val., RokiÅ¡kio r. sav., kelio Daugpilis – RokiÅ¡kis – Panevėžys 18,30 km, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ lenkė ta pačia kryptimi važiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. atstovas advokatas Irmantas Ruželė pateiktu skundu praÅ¡o teismo NutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ J. B. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pagal bylos medžiagÄ padarytÄ teisės pažeidimÄ galimai nustatė kelių policijos pareigÅ«nai, kurie pagal kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukcijÄ vykdė vieÅ¡Ä jį patruliavimÄ , t. y. patruliavo su specialiomis spalvomis dažytu automobiliu, dėvėjo policijos pareigÅ«nų uniformas.

Taigi, patruliuodami vieÅ¡ai, nagrinėjamu atveju pareigÅ«nai pasirinko netinkamÄ darbo metodÄ , t. y. iÅ¡ bylos filmuotos medžiagos matyti, kad pareigÅ«nai sėdi tarnybiniame automobilyje, kuris nuo pagrindinio kelio Daugpilis – RokiÅ¡kis - Panevėžys yra pastatytas atokiame siaurame keliuke, vedančiame į miÅ¡kÄ , tarnybinis automobilis nuo minėto pagrindinio kelio stovi nearčiau kaip 100 m tarp gausios lapuotos augmenijos, elektros inžinierinių statinių. PareigÅ«nų pravažiuojančioms transporto priemonėms pagrindiniu keliu nesimato (bent jau iÅ¡ kairės, iÅ¡ kurios pusės atvažiavo J.

B.). Viešai patruliuojant slėptis už objektų ir būti nematomiems kitiems eismo dalyviams draudžia policijos vidaus tvarkos taisyklės. Be kita ko, pareigūnams draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje. Numatytos to išimtys byloje neatskleistos, todėl laikytina, kad jų nebuvo. Kadangi pasislėpę dirbami pareigūnai elgėsi neteisėtai, tai jų surinkti įrodymai yra gauti neleistinu būdu ir negali byloje būti pripažinti įrodymais, kurių pagrindu būtų grindžiama J.

B. kaltė. Be to, J. B. ranka raÅ¡ytas prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo yra ne jo tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡ka, kadangi iÅ¡ filmuotos bylos medžiagos (failas 2022-0523-173103, 00:40s) matyti, kad policijos pareigÅ«nas diktuoja J. B., kÄ reikia raÅ¡yti, todėl tai negali bÅ«ti pakankama jo kaltei pagrįsti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad sankryžos zona, kurioje įvyko tariamas lenkimas, yra paženklinta ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, t. y. byloje esanti viena fotonuotrauka yra neinformatyvi, neaiÅ¡ku, ar Å¡is ženklas stovi toje kelio dalyje, kurioje įvyko aptariamas lenkimas, o byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose iÅ¡ viso nesimato jokio kelio ženklinimo.

Abejonių dėl Å¡io ženklo kelia ir Nutarime nurodyta aplinkybė, kad kelio ženklas Nr. 110 iki sankryžos buvo pastatytas 150-300 m. atstumu, iÅ¡ ko akivaizdžiai matyti, kad pareigÅ«nai tik spėja ženklinimo buvimÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareigÅ«nas matė kaip J. B. iÅ¡važiavo, lenkdamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o tai nematyti, nes pareigÅ«nai pakankamai toli stovėjo nuo pagrindinio kelio, todėl pagrįstai abejojama, ar realiai pareigÅ«nai galėjo tai matyti.

Subjektyvų tyrimÄ atskleidžia ir kitos apraÅ¡ytos Nutarime abejotinos aplinkybės, kai nesant jokiems objektyviems matavimams, tik spėliojant teigiama, kad lenkino metu J. B. virÅ¡ijo leistinÄ greitį.

Institucija atsiliepime su J. B. atstovo skundu nesutinka, mano, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl praÅ¡oma praÅ¡o NutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsilepime nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, policijos pareigÅ«nai, pastebėję J. B. padarytÄ administracinį nusižengimÄ , ne tik galėjo, bet privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam administraciniam nusižengimui ir sulaikyti asmenį, kÄ jie ir padarė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. B. padarė vienÄ iÅ¡ grubiausių KET pažeidimų, sukeliančių ypatingÄ pavojų eismo saugumui, už kÄ yra nustatyta griežta atsakomybė. Nors skunde taip pat abejojama, ar prieÅ¡ minėtÄ sankryÅ¾Ä yra pastatytas kelio ženklas Nr. 110, tačiau pagal kelių ženklinimo standartÄ užmiesčio keliuose, įspėjami kelio ženklai statomi bÅ«tent Nutarime nurodytu atstumu ir jokių abejonių dėl tokio kelio ženklo buvimo nėra, nes Å¡is kelio ženklas buvo užfiksuotas fotonuotraukoje. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo fiksavimo metu neginčijo, jog pažeidė KET reikalavimus ir tai patvirtino administracinio nusižengimo protokole savo ranka raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime. Dėl to, Institucijos manymu, administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai J. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Irmantas Ruželė teismo posėdyje palaikė skundÄ , patvirtino jame nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiÅ¡kino, kad byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e kelias matosi labai fragmentiÅ¡kai, o J. B. lenkimo manevrÄ galėjo atlikti, ir neiÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o tada KET pažeidimo nebÅ«tų. Tuo tarpu tarnybiniame automobilyje sėdėję policijos pareigÅ«nai negalėjo matyti lenkimo manevro, kadangi jie stovi pakankamai toli nuo pagrindinio kelio ir jie patys sėdi automobilyje žemiau nei yra kelio ženklinimas. Be to, iÅ¡ internetinės svetainės „google Maps“ duomenų matyti, kad į kairę pusę prieÅ¡ pat ženklÄ Nr. 110 yra ir kitas nusukimas į kairę, kuris taip pat yra klaidinantis. Taip pat iÅ¡ įvykio eismo vietos schemos matyti, kad ženklas Nr. 110 stovi kelis kartus arčiau nei nurodyta Nutarime, o vienos eismo uostos kelio plotis kartu su kelkraščiu yra pakankamas aplenki kitÄ automobilį, jei Å¡is pasitraukia į Å¡alikelę, todėl galimas lenkimas, ir neiÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Be to, teismo posėdyje apklausto policijos pareigÅ«no nurodytos aplinkybės yra netikslios ir jis nemažai aplinkybių neprisimena.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. teismo posėdyje nurodė, kad kelio ženklo Nr. 110 nematė. Jo lenkiamas automobilis važiavo lėčiau ir jis lenkimo metu pasitraukė į Å¡alikelę, o jo (J. B.) valdomas automobilis tilpo savo eismo juostoje. O pravažiavus minimÄ sankryÅ¾Ä už 2-3 km pamatė, kad jį stabdo policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nai jam padiktavo, kÄ raÅ¡yti ir jis pasirašė protokole, tačiau jis neprisipažino, padaręs nusižengimÄ . Taip pasielgė, kadangi jis buvo iÅ¡sigandęs, nežinojo, kÄ daryti, todėl parašė tai, kÄ diktavo pareigÅ«nai. Stovinčio policijos pareigÅ«nų automobilio nematė.

Institucijos atstovas K. V. teismo posėdžio metu Institucijos atsiliepimÄ palaikė ir nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o 00:40 sek. matyti, kaip pirmas pasirodo raudonas automobilis ir antras – pilkas automobilis, o už 4 sekundžių pilkas automobilis pasirodo pačioje sankryžoje, kadangi pilkas automobilis važiuoja dideliu greičiu – jis negalėjo grįžti į savo eismo juostÄ . IÅ¡tisinės linijos J. B. galėjo ir nekirsti, tačiau jis važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta per sankryÅ¾Ä . Deja, vaizdo kamera policijos tarnybiniame automobilyje negali visko užfiksuoti. Taip pat policijos pareigÅ«nas tik pasiÅ«lo J. B., kÄ raÅ¡yti, o pats pažeidėjas neginčijo, kad pažeidė KET reikalavimus. Tuo tarpu kelio ženklas Nr. 110 buvo prieÅ¡ nuvažiavimÄ Ä¯ Varaščinos kaimÄ ir jis negalėjo klaidinti vairuotojų, nes minimas kitas nusukimas į kairę tėra nuvažiavimas į lauko keliukÄ . Mano, kad pagal kelio plotį aplenkti automobilį, neiÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ tokiame kelyje nebÅ«tų galimybės, be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad lenkiamas automobilis bÅ«tų pasitraukęs į Å¡alikelę, jis važiavo apie 90 km/val. greičiu ir toks manevras bÅ«tų pavojingas. J. B. automobilis važiavo dideliu greičiu, nes policijos automobilis vijosi 180 km/h greičiu ir tai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, nors nebuvo iÅ¡matuotas važiavimo greitis. Vaizdo įraÅ¡e nematyti lenkimo manevro, priimant NutarimÄ papildomi matavimai nebuvo atlikti, įvykio vietos schema nebuvo nubraižyta, buvo pasiremta pareigÅ«nų parodymais. Nutarimui priimti pakako byloje esančių duomenų.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. dirbo su Mantu ČereÅ¡ka kelyje Daugpilis – RokiÅ¡kis – Panevėžys. Jų tarnybinis automobilis stovėjo Å¡alutiniame kelyje, važiuojant į deÅ¡inę pusę link Daugpilio. Pamatė, kaip iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo Daugpilio prieÅ¡ sankryÅ¾Ä prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta „BMW“ automobilis lenkė kitÄ automobilį, o sankryÅ¾Ä kirto, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Ä® deÅ¡inę kelio pusę grįžo jau už sankryžos. Patį lenkimo manevrÄ matė, kliūčių jį matyti nebuvo. „BMW“ automobilio greičio nematavo, bet jį pasivijo ne iÅ¡ karto. Sustabdžius, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, J. B. automobilį, prie jo nuėjo jo kolega Mantas ČereÅ¡ka. Stabdė todėl, kad lenkė prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Kokiu atstumo jų automobilis stovėjo netoli nuo pagrindinio kelio, tikslaus atstumo neprisimena.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.

Nagrinėjamu atveju J. B. Nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę, tuo pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad kelio ženklas Nr. 110 yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris įspėja apie bÅ«simÄ pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä (Å¡iuo atveju sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu iÅ¡ kairės), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, t. y. sankryžoje galioja KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti.

Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ , nustatyta, kad pareigÅ«nas, priėmęs NutarimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi Å¡iais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto Manto ČereÅ¡kos 2022 m. gegužės 23 d. tarnybiniu praneÅ¡imu ir jo suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu, į bylÄ pateiktais vaizdo įraÅ¡ais (failai „2022-0523-173103“, „P1527-(duomenys neskelbtini)sankryza“, 2022-0523-173103), paties J. B. administracinio nusižengimo protokole sutaÅ¡ytu paaiÅ¡kinimu. Nors NutarimÄ priėmusio pareigÅ«no vertinimu, Å¡ių duomenų pakanka J. B. kaltei pagrįsti, tačiau teismas nesutinka su tokiu duomenų vertinimu ir Nutarimu priimtu galutiniu sprendimu dėl Å¡io asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nenustatyta surinktų įrodymų visuma, nebejotinai pagrindžianti J. B. galimÄ kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo.

Vieni objektyviausių, informatyviausių ir išsamiausių bylos įrodymų – byloje esantys vaizdo įrašai (failai „2022-0523-173103“, „P1527-(duomenys neskelbtini)sankryza“, 2022-0523-173103), o reikšmingas įrodymas nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti – byloje esantis vaizdo įrašas „P1527-LT0771-sankryža“, kurį peržiūrėjus teismo posėdyje, matyti, kad policijos pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje šalutiniame kelyje šalia pagrindinio kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys.

Vaizdo kamera, kaip matyti iÅ¡ kitų vaizdo įrašų, yra įrengta virÅ¡utinėje priekinio lango dalyje, ties galinio vaizdo veidrodėliu. IÅ¡ deÅ¡inės pusės keliÄ policijos pareigÅ«nų tarnybiniam automobiliui užstoja įvairÅ«s objektai: elektros stulpai, elektros pastotė, įvairi augmenija – medžiai, krÅ«mai. Vaizdo įraÅ¡o 00:39 sek. matyti, kaip deÅ¡inėje pusėje tolumoje pasirodo raudonas automobilis, vaizdo įraÅ¡o 00:40 sek. matyti link raudono automobilio artėjantis pilkos spalvos automobilis, vaizdo įraÅ¡o 00:44 sek. sankryžoje matyti pilkos spalvos automobilis, už sekundės vaizdo įraÅ¡e sankryÅ¾Ä pravažiuoja raudonos spalvos automobilis.

Taigi, byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e „P1527-LT0771-sankryža“ neužfiksuotas J. B. atliktas lenkimo manevras, kuomet pilkos spalvos automobilis prasilenkia su raudonos spalvos automobiliu, kadangi tai objektyviai užstoja prieÅ¡ tai minėti objektai. Kitas Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas momentas – kaip J. B. valdomas automobilis pravažiuoja minimÄ kelių sankirtÄ , tačiau kelio ženklinimo nematyti, kadangi policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio buvimo vieta yra žemiau nei pagrindinis kelias.

Vien remiantis Å¡iuo vaizdo įraÅ¡u, kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl Nutarime nurodytos aplinkybės, kad sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, J. B. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę, bet ir dėl Institucijos atstovo teiginio, kad J. B. važiavo prieÅ¡ingo eismo juosta per sankryÅ¾Ä . Teismas šį vaizdo įraÅ¡Ä priima, kaip reikÅ¡mingÄ bylos įrodymÄ , nors skunde praÅ¡oma nelaikyti jį įrodymu, nes jis galimai gautas neleistinu bÅ«du, t. y. pareigÅ«nai užfiksavo tuos duomenis, atokiai pasislėpę nuo kitų transporto dalyvių.

Teismas kreipia dėmesį į patį vaido įraÅ¡Ä â€žP1527-(duomenys neskelbtini)sankryza“, iÅ¡ kurio matyti, kaip policijos tarnybinis automobilis stovi Å¡alutiniame kelyje, kuris aiÅ¡kiai pažymėtas kelio ženklinimu, ir nors iÅ¡ deÅ¡inės pusės policijos tarnybinis automobilis yra sunkiau pastebimas kitų eismo dalyvių, tačiau iÅ¡ kairės pusės judantiems eismo dalyviams policijos tarnybinio automobilis yra puikiai pastebimas, todėl teiginiai apie pasislėpusius patruliuojančius policijos pareigÅ«nus nepagrįsti.

Taip pat Å¡iuo klausimu sutiktina ir su Institucijos atsiliepime iÅ¡dėstyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad policijos pareigÅ«nai, pastebėję daromÄ administracinį nusižengimÄ , privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam administraciniam nusižengimui, sulaikyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimÄ . Tokį policijos patrulių veikimo modelį numato ir  Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 5-V-420 (aktuali redakcija nuo 2022 m. balandžio 9 d.) (toliau – ApraÅ¡o) nuostatai, numatantys, kad sektoriuje dirbantys policijos pajėgų vienetų pareigÅ«nai privalo, be kita ko, aktyviai stebėti aplinkÄ ; įtarę, kad daroma nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, ar pastebėję, kad bÅ«tina neatidėliotina pagalba, – nutraukti pastebėtÄ daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , administracinį nusižengimÄ ar suteikti neatidėliotinÄ pagalbÄ . Kilus įtarimui, kad asmenys elgsis neleistinai, prieÅ¡ingai visuomenės ar jos narių interesams, privalo įspėti juos dėl atsakomybės už teisės aktų reikalavimų pažeidimus (ApraÅ¡o 16.1 punktas).

Tuo tarpu kiti byloje esantys tiesioginiai įrodymai – policijos pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės, t. y. teisme liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas J. B. nurodė, kad matė, kaip J. B., lenkdamas kitÄ automobilį, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sankryÅ¾Ä kirto, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, o į deÅ¡inę kelio pusę grįžo jau už sankryžos. Taip pat liudytojas teismui patvirtino, kad patį lenkimo manevrÄ matė ir kliūčių jį matyti nebuvo. Daugiau konkrečių aplinkybių dėl aptariamo įvykio liudytojas nenurodė. Tokias pats iÅ¡ esmės aplinkybes nurodė ir kitas policijos pareigÅ«nas Mantas ČereÅ¡ka pateiktame tarnybiniame praneÅ¡ime, t. y. jiems stovint Å¡alutiniame kelyje pastebėjo, kaip automobilis „BMW“ prieÅ¡ sankryÅ¾Ä pradėjo lenkti kitÄ lėčiau važiavusį automobilį. AiÅ¡kiai buvo matoma, kad jis lenkdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , į savo juostÄ grįžo už sankryžos. Nors abiejų Å¡ių tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės yra iÅ¡ esmės sutampančios, tačiau, teismo vertinimu, tokios Å¡ių liudytojų nurodytos aplinkybės yra neiÅ¡samios, grindžiamos labiau subjektyviu vertinimu ir net prieÅ¡tarauja kitam objektyvesniam ir iÅ¡samesniam bylos įrodymui – prieÅ¡ tai aptartam vaizdo įraÅ¡ui „P1527-LT0771-sankryža“, iÅ¡ kurio matyti, kad dėl objektyvių priežasčių ne tik nesimatė paties J. B. atlikto lenkimo manevro iki aptariamos sankryžos, bet ir to, ar jis važiavo prieprieÅ¡inio eismo juosta per pačiÄ sankryÅ¾Ä . Taigi, teismas Å¡ių liudytojų nurodytas aplinkybes vertintina kritiÅ¡kai ir mano, kad vadovautis vien Å¡iais policijos pareigÅ«nų teiginiais ir jais grįsti Nutarime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes negalima.

Taip pat teismas vertina į bylÄ pateiktÄ 2022 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos schemÄ (b. l. 44), iÅ¡ kurios matyti, kad pagrindiniame kelyje nuo Daugpilio link RokiÅ¡kio 72 m atstumu nuo sankryžos su Å¡alutiniu keliu link Rudelių kaimo stovi kelio ženklas Nr. 110. Nuo Å¡io kelio ženklo iki sankryžos kelias pažymėtas tokiu bÅ«du: 22 m brÅ«kÅ¡ninė linija, 22 m iÅ¡tisinė linija, 12 m brÅ«kÅ¡ninė linija sankryžoje su Å¡alutiniu keliu iÅ¡ kairės, 24 m iÅ¡tisinė linija. Kelio plotis deÅ¡inėje pusėje 3,30 m, kairėje pusėje - 3,50 m, kelkraščio plotis deÅ¡inėje pusėje – 1,60 m. Teismo vertinimu, Å¡is byloje esantis įrodymas tik sustiprina abejones dėl pateiktame skunde nurodytų ir J. B. atstovo teismo posėdyje iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl Å¡io asmens atlikto lenkimo manevro eigos ir trajektorijos teisingumo, t. y. dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės paÅ¡alinti abejonių, ar J. B. atliktas lenkimo manevras galėjo bÅ«ti baigtas iki prasidedant iÅ¡tisinės linijos žymėjimui, ar kitas lenkiamas automobilis buvo pasitraukęs į Å¡alikelę, siekiant praleisti J. B. valdomÄ automobilį, tokiu bÅ«du iÅ¡ viso jam neiÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingo eismo uostÄ . Å ios aplinkybės bÅ«tent ir rodytų J. B. atlikto lenkimo manevro teisėtumÄ , tačiau, kaip jau minėta, jų patikrinti objektyviai nėra galimybės. Juolab Å¡ių abejonių nepaÅ¡alina Institucijos atstovo subjektyvÅ«s vertinimai apie tokio lenkimo manevro, lenkiam automobiliui pasitraukus į Å¡alikelę, nesaugumÄ ar labai didelį J. B. valdomo automobilio greitį, dėl ko neįmanoma grįžti į savo važiavimo juostÄ , kai byloje nėra objektyvių duomenų apie Å¡io asmens atlikto lenkimo manevro eigÄ ir trajektorijÄ .

Priimant NutarimÄ taip pat remtasi tuo, kad J. B. neginčijo, padaręs administracinį nusižengimÄ , ir tai patvirtino savo ranka raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime. PeržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022-0523-173103“, įraÅ¡o 00:45 sek. matyti, kaip policijos pareigÅ«nas Mantas ČereÅ¡ka stovi prie J. B. vairuoto automobilio ir sako, kad kelyje yra trikampis ženklas ir sankryža, o J. B. atsako „...kad turėtų bÅ«ti“. Po to, pareigÅ«nas sako, kad jis Å¡ioje sankryžoje lenkė maÅ¡inÄ ir paklausia, ar sutinka. J. B. aiÅ¡kaus atsakymo į šį klausimÄ vaizdo įraÅ¡e negirdėti. PeržiÅ«rėjus į bylÄ pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä â€ž2022-0523-173103“, įraÅ¡o 00:40 sek. matyti, kad policijos pareigÅ«nas diktuoja J. B., kÄ reikia raÅ¡yti :„..Juozapai paraÅ¡yk čionai, kad kelyje lenkiau kitÄ automobilį, kuris važiavo lėčiau...“. Byloje esančiame 2022 m. gegužės 23 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 50-ANR_P_3623-2022 skiltyje „Asmens paaiÅ¡kinimai dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, yra J. B. ranka raÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas „lenkiau automobilį kuris važiavo lėčiau per sankryÅ¾Ä , dėl pažeidimo gailiuosi“. Teismo posėdžio metu J. B. neginčijo, kad protokole pasirašė, paaiÅ¡kino, kad jis sustabdytas iÅ¡sigando, todėl parašė tai, kÄ diktavo pareigÅ«nai, tačiau pažeidimo nepripažino. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. B. yra jauno amžiaus, o jo vairavimo patirtis nėra ilga, ankščiau administracine tvarka jis nėra baustas. Visi Å¡ie duomenys pagrindžia, kad J. B. raÅ¡ytinis prisipažinimas administracinio nusižengimo protokole neiÅ¡reiÅ¡kia tikrosios jo valios, kÄ patvirtina ir jo paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje. Juolab vien Å¡io asmens prisipažinimas, pasiraÅ¡ant protokole, nesant kitų objektyvių jo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių duomenų, nebÅ«tų pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju jį nubausti už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ .

Ä®vertinus aukščiau byloje surinktus įrodymus, visgi darytina iÅ¡vada, kad byloje surinkti ir prieÅ¡ tai aptarti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vienÄ nuosekliÄ grandinę, neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados dėl J. B. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo turiniu bei atsižvelgus į pažeidėjui suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju institucija, suraÅ¡iusi NutarimÄ , privalėjo įrodyti, kad J. B. lenkdamas kitÄ automobilį iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tuo pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ prieÅ¡ tai aptartų duomenų, Å¡iuo konkrečiu atveju nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimÄ , nei pažeidėjo skundÄ nagrinėjant teisme, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje neįrodyta, jog J. B. Nutarime nurodytoje vietoje ir laiku, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę, t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Teismo įsitikinimu, byloje esant prieÅ¡taringiems duomenims ir liekant nepaÅ¡alintoms abejonėms, J. B. objektyviai negali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje.

Esant nurodytiems argumentams, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs NutarimÄ skundo ir bylos medžiagos apimtyje ir įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo nubausti J. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl Nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena Å¡io asmens atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo J. B. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundÄ tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimÄ Nr. 50-ANR_N-4915-2022 ir administracinio nusižengimo teisenÄ J. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Giedrius Nemeikšis