2021-08-18 Nr. CB-7598-2-68-3-04018-2013-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4249

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04018-2013-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. liepos 23 d. paduotu ieškovų J. Ž. ir A. Ž. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo, trukdymo naudotis nuosavybės teise pašalinimo ir žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog savivaldybės viešojo administravimo subjekto individualiu administraciniu aktu galima apriboti nuosavybę, o vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra visuomenės viešasis interesas, teisiniais argumentais nemotyvavo tokių išvadų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos teisinės esmės, tinkamai nekvalifikavo šalių teisinių santykių, nurodė prieštaringus motyvus, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, nustatė faktines aplinkybes, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes aiškindamas 2003 m. balandžio 18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį padarė išvadą, kad ieškovai įsipareigojo atsakovei leisti naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir iš esmės tai prilygino ieškovų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus jų žemėje, nors ieškovai tokio sutikimo nedavė. Be to, teismas nenustatė fakto, ar individualaus naudojimo, ar bendro naudojimo inžineriniai tinklai priklauso atsakovui. Negatorinio ieškinio pareiškimo atveju teismams sprendžiant kitam subjektui priklausančios nuosavybės naudojimo teisėtumo, o ne daiktinių teisių pažeidimo klausimą, nėra apginamos ieškovų nuosavybės teisės, pažeidžiami teisės aktai, nustatantys nuosavybės neliečiamumą. Ieškovų teigimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98, 4.103, 4.163 straipsnių, 4.160 straipsnio 1 dalies ir CPK nustatytas įrodymų vertinimo nuostatas, nukrypo nuo šių nuostatų taikymą aiškinančios kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika skunde nurodomais aspektais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats; kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Remiantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi prie pateikiamo kasacinio skundo turi būtų pridėtas atstovavimo pagrindą patvirtinantis dokumentas.

Šiuo atveju kasacinis skundas paduotas elektronine forma per ieškovo A. Ž. EPP paskyrą ir pasirašytas ieškovo elektroniniu parašu, o rašytiniais parašais pasirašytas ieškovų ir advokatės Alfredos Pūkienės bei pateiktas skenuotas PDF formatu, tačiau advokatės atstovavimui patvirtinti nepridėta teisinių paslaugų teikimo sutartis (CPK 347 straipsnio 3 dalis).

CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai.

Ieškovų kasaciniame skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys tretieji asmenys – G. Ž., I. Č., J. Č., E. G., O. G., I. U., M. U., R. V., D. V., A. K., J. K., A. S., D. S., D. J. M.. Taigi, ieškovų kasacinis skundas neatitinka ir bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 57 straipsnio 3 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau šiems trūkumams ištaisyti terminas nenustatytinas, nes kasacinis skundas nepriimamas dėl jo neatitikties CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 151 (vieną šimtą penkiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 23 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 1330.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas