2020-02-26 Nr. AB-4253-3-61-3-00637-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-971-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00637-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1P-1746 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. D.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl jo perkėlimo iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) inspektoriaus A lygio 8 kategorijos pareigų į MGP inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas yra neadekvati, neteisėta, nes paskirta remiantis prielaidomis, t. y. neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Paaiškino, jog dirbo miškingoje pasienio zonoje, kurioje kontrabandos vežėjai naudojasi miško keliukais. Slapto stebėjimo tikslas – pažeidimus darantys asmenys neturi matyti juos stebinčių pareigūnų. Aplinkybė, kad automobilio variklis buvo įjungtas, o šviesos užgesintos, nėra pagrindas teigti, kad jis nevykdė pareigų. Automobilio variklis nebuvo išjungtas dėl to, kad būtų galima operatyviai pradėti persekioti tikrinamus asmenis, negaištant laiko automobiliui užvesti. Iš patikrinimo duomenų neaišku, kur tikrinimo metu buvo tikrintojai, kai nustatė tarnybinio automobilio buvimo vietą, neaiški programa „Akis“ ir jos panaudojimo teisėtumas. Per visą stebėjimo laiką, išskyrus 7 filmavimo minutes, tikrintojai buvo nutolę nuo tarnybinio automobilio, todėl kyla abejonės, ar jie naktį išvis ką nors matė. Išvados, kad iš tarnybinio automobilio niekas neišlipo ar įlipo, yra grįstos tik prielaidomis.

3. Pareiškėjas nesutiko, kad jis laikotarpiu nuo 4.56 val. iki 5.03 val. pažeidė darbo drausmę. Pamaina trunka 14 val., poilsiui skiriama 30–45 min. ir šis laikas įsiskaičiuojamas į darbo laiką. Poilsio laiką ir trukmę pareigūnas pasirenka savo nuožiūra, atsižvelgęs į esamą situaciją.

4. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo atliktas vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės). Tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu už MGP ekipažo darbo organizavimą, paskirtų užduočių vykdymą ir darbo drausmę, tyčia ir sistemingai nevykdė jam paskirtų užduočių, priimtas įsakymas skirti jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo 2017 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. 7B-1535 (toliau – ir Išvada), kurioje surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tyčia ir sistemingai nevykdė jam paskirtų užduočių, taip pat nustatyti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė minėtais veiksmais, taigi tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl įjungto automobilio variklio ir užgesintų šviesų. Paaiškino, kad MGP ekipažas, kurio vyresniuoju paskirtas pareiškėjas, nebuvo jam priskirtose pareigų ir užduočių atlikimo vietose, todėl nėra pagrindo teigti, jog ekipažas atliko paskirtas užduotis. Nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais dėl poilsio laiko. MGP darbas organizuojamas nepertraukiamai, todėl pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką ir pareigūnas šia pertrauka neturi teisės naudotis savarankiškai, t. y. jis išlieka darbdavio žinioje (pareigūnai negali miegoti ar savavališkai pasitraukti iš paskirties vietos), o pareigūnui kompensuojama už tą laiką mokant darbo užmokestį. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinės mobiliųjų grupių ekipažų stebėjimo sistemos „Akis“ naudojimas yra patvirtintas Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B-418. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas konstatuotas įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą ir nėra grindžiamas vien tik sistemos „Akis“ parodymais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjo S. D. skundą ir panaikino Departamento generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1P-1746, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl jo perkėlimo iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto inspektoriaus A lygio 8 kategorijos pareigų į Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas.

8. Teismas nustatė, kad Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas D. S. 2017 m. kovo 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 3TT-34 Departamento Imuniteto tarnybos viršininką informavo, kad kartu su Departamento vyriausiuoju tyrėju R. S. bei Vilniaus teritorinės muitinės laikinai atliekančiu direktoriaus pavaduotojo funkcijas A. S. atliko vyresniųjų inspektorių S. D. ir J. V. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą, kurio metu nustatė, jog 2017 m. kovo 9 d. apie 2 val. tarnybinis automobilis „Subaru Forester“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ekipažo Nr. VM01) stovėjo Šalčininkų r.

šalia kelio Nr. 3927 esančiame miškelyje. Tamsoje priėjus prie automobilio nieko nesimatė, tik girdėjosi užvestas automobilio variklis, pareigūnai iš šios vietos iki 04:54 val. niekur nevažiavo, o, 4:56 val. pašvietus žibintuvėliu, matėsi, kad jie, atlenkę automobilio sėdynes, miega. Pabeldus į durelių stiklą, pareigūnai buvo pažadinti. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis tarnybos viršininko funkcijas, 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6BE-422 Departamento generalinį direktorių informavo, kad Imuniteto tarnybos pareigūnai, 2017 m. kovo 9 d. nuo 2 val. iki 5:03 val. atlikę Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniųjų inspektorių S. D. ir J.

V. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą, nustatė, kad šie pareigūnai 2017 m. kovo 9 d. atlikdami pareigas naktinės pamainos metu miegojo tarnybiniame automobilyje „Subaru Forester“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) šalia kelio Nr. 3927 esančiame miškelyje, nors pagal 2017 m. kovo 8 d. užduotį Nr. 7NMB1003034 nuo 22:00 val. iki 5:30 val. privalėjo dirbti Šalčininkų kelio poste – atlikti transporto priemonių, atvykusių į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, rekontrolę, dokumentų patikrą ir kitas nurodytas užduotis (viso 6 užduotis).

Taip pat informavo, kad, atlikę šių pareigūnų, pagal iš anksto sudarytą darbo planą dirbančių tarnybiniu automobiliu MB VITO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patrulyje VM01, GPS analizę (programa „Akis“), nustatė, kad patrulis VM01 2017 m. sausio 11, 18, 23, 26, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4 d., nevykdydami jiems paskirtų užduočių, po kelias valandas per pamainą praleido miško keliukuose ir aikštelėse toliau nuo kelio (galbūt miegodami tarnybiniame automobilyje), viršydami jiems darbo plane nustatytą 0,5 val. pietų ir poilsio laiko limitą.

9. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinime Nr. 8P-880 nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. dirbdamas patrulyje VM07 su automobiliu „Subaru Forester“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) netoli Šalčininkų kelio posto, t. y. vietoje, kur buvo tikrinti, stebėjo aplinką, tačiau neprisimena, ar naudojo papildomas priemones aplinkai stebėti. Paaiškino, kad įprastai aplinkai stebėti nakties metu naudoja prožektorius, automobilio šviesas. Patikrinimo metu galėjo būti trumpa pertraukėlė (iki 15 min.) poilsiui, kurią daro 1–3 kartus per pamainą, neprisimena, kiek laiko tuo metu užtruko. Sprendimą vykdyti pareigas šioje vietoje jis priėmė kartu su kolege J. V..

10. Departamento generalinio direktoriaus sudaryta komisija Išvadoje konstatavo, kad MGP vyresnysis inspektorius S. D., 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4 ir 9 d. paskirtas ekipažo vyresniuoju, būdamas atsakingas už MGP ekipažo darbo organizavimą, užduočių vykdymą ir darbo drausmę, privalėdamas vykdyti paskirtas užduotis, to tinkamai neatliko, nes: 2017 m. sausio 11 d. nuo 15:06 val. iki 17:00 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 11 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002230, 2017 m. sausio 13 d. nuo 1:38 val. iki 5:49 val. nevykdė MGP viršininko R.

Š. žodžiu perduotų užduočių dirbti: Šalčininkų KP, ir vykdyti užduotis – darbas poste, rekontrolė posto prieigose, keliai A15, 104, 126, 127, 5003, 105, 3909, 5213, šalia jų esančios teritorijos, Stasylų GS, Eišiškių PKP; 2017 m. sausio 23 d. nuo 2:15 val. iki 5:45 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 20 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002373, 2017 m. sausio 26 d. nuo 12.53 val. iki 15:29 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 25 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002438; 2017 m. sausio 28 d. nuo 2:34 val. iki 5:47 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 27 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB100247; 2017 m. vasario 2 d. nuo 1:48 val. iki 5:39 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 2 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002530; 2017 m. vasario 7 d. nuo 1:34 val. iki 5:28 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 6 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002601; 2017 m. vasario 10 d. nuo 13:39 val. iki 15.56 val. nevykdė MGP viršininko R.

Š. žodžiu perduotų užduočių dirbti: tikrinimo vieta - Medininkų KP, užduotis - darbas poste, rekontrolė posto prieigose, keliai a3, 5235, 5213, 3909, 104, 101, 106, šalia jų esančios teritorijos, Šumsko PKP; 2017 m. vasario 17 d. nuo 1:55 val. iki 5:52 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 15 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002704; 2017 m. vasario 22 d. nuo 2:10 val. iki 5:34 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 21 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002786; 2017 m. vasario 25 d. nuo 14.40 val. iki 16:52 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 24 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002848; 2017 m. vasario 27 d. nuo 1:07 val. iki 5:48 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 24 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002855; 2017 m. kovo 4 d. nuo 1:49 val. iki 5:50 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. kovo 3 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002962; 2017 m. kovo 9 d. nuo 1:53 val. iki 5:03 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. kovo 8 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1003034.

Konstatavo, kad pareiškėjas šia veika (neveikimu) šiurkščiai pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 3, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-328 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.14, 7.18 papunkčius, MGP tipinių nuostatų, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-256, 7 ir 16 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Kodeksas), 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus. Komisija taip pat konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia ir sukėlė neigiamas pasekmes – minėtais laikotarpiais nevykdyta pažeidimų prevencija, neužkardyti numanomi nusižengimai ar nusikalstamos veikos, nepagrįstai naudotas tarnybinio automobilio kuras. Komisija nustatė tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų, t. y. pareigūnai S. D. ir J. V. 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinimuose patvirtino, kad sprendimą 2017 m. kovo 9 d. vykdyti pareigas minėtoje vietoje priėmė kartu su ekipažo partneriu.

11. Teismas taip pat nustatė, kad Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Išvadą, ginčijamu Įsakymu paskyrė pareiškėjui (A lygis, 8 kategorija) tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas ir nuo 2017 m. gruodžio 27 d. perkėlė į MGP inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas. Tuo pačiu Įsakymu suteikė jam III klasės muitininko pareiginį laipsnį bei pavedė finansų skyriui mokėti jam už pareiginį laipsnį 0,3 koeficiento bazinio dydžio priedą iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų.

12. Teismas, vadovaudamasis Statuto 33–35, 37 straipsniais, Taisyklių nuostatomis, konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo nustatymo diena laikoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo diena. Išvada surašyta 2017 m. balandžio 18 d., o ginčijamas Įsakymas priimtas 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. po daugiau nei 8 mėnesių nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Taigi, terminas nuobaudai skirti yra akivaizdžiai praleistas. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda ir Įsakymas naikintini.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pripažino, jog taip pat yra pagrindas tenkinti antrąjį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Departamentą išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl jo perkėlimo iš MGP inspektoriaus A lygio 8 kategorijos pareigų į MGP inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas.

III. 14. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo S. D. skundą.

15. Atsakovas nurodo, kad savo veika (neveikimu) pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.14, 7.18 papunkčius, Mobiliųjų grupių postų tipinių nuostatų 7 ir 16 punktus, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Mano, kad teismas, konstatuodamas, jog terminas nuobaudai skirti yra praleistas, nepagrįstai nenagrinėjo faktinių ginčo aplinkybių ir šalių argumentų.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo kilęs ginčas dėl praleistų terminų nuobaudos skyrimui, t. y. nei pareiškėjas skunde, nei teismas posėdžio metu nekėlė klausimo dėl termino nuobaudai skirti, todėl Departamentas neturėjo galimybės išsamiai paaiškinti, kodėl tarnybinė nuobauda buvo paskirta praėjus 8 mėnesiams nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Paaiškina, kad komisija 2017 m. balandžio 18 d. surašė Išvadą, kurioje pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, su Išvada pareiškėjas supažindintas 2017 m. balandžio 26 d., laikantis Taisyklių 22 punkto reikalavimų. Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 26 punktu, per 2 darbo dienas priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Kadangi pareiškėjas yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir Susivienijimas) renkamojo organo narys. Departamentas kreipėsi į Susivienijimą, prašydamas duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Per kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 27.3 papunktyje nustatytą terminą gavęs Susivienijimo nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Departamentas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti nesutikimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3727-535/2017 tenkino Departamento prašymą ir panaikino Susivienijimo nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-8566-556/2017 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą. Todėl atsakovas 2017 m. gruodžio 22 d. Įsakymu skyrė pareiškėjui minėtą tarnybinę nuobaudą.

17. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, t. y. nuobauda negali būti paskirta profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nesant išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Departamento nuomone, Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas vertintinas kaip procedūrinis ir negali būti aiškinamas taip, kad leistų nutraukti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, kai šios procedūros metu privaloma vadovautis kitomis imperatyviai taikomomis įstatymų nuostatomis. Vertinant Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų vieno mėnesio ir vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų santykį taip, kad darbdavys ir teismai turi išspręsti darbdavio ginčą su profesine sąjunga, atsisakiusia duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą jos renkamojo organo nariui, per vieną mėnesį, būtų pažeistas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principas, kadangi šio įpareigojimo darbdaviui ir teismui būtų neįmanoma įgyvendinti. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog naikinamasis vienerių metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas, o pati tarnybinė nuobauda buvo paskirta laikantis visų įstatymuose numatytų privalomų procedūrų, įskaitant ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. Taigi Įsakymas yra priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas bei įpareigojimo atsakovui išmokėti darbo užmokesčio skirtumą teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta praleidus vieno mėnesio terminą, akcentuoja, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

21. Statuto 35 straipsnio 2 dalies lingvistinė ir loginė analizė suponuoja išvadą, jog minėta nuostata numato dviejų rūšių nuobaudos skyrimo terminus – naikinamąjį vienerių metų ir nenaikinamąjį vieno mėnesio terminą. Naikinamasis vienerių metų terminas, priešingai nei nenaikinamasis vieno mėnesio terminas, negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą.

Skirtingai nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje – 39 str. 5 d., tiek ankstesnėje redakcijoje – 26 str. 5 d.), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nenurodyta, kad į minėtus vieno mėnesio ir vienerių metų terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Aiškindamas aktualioms Statuto nuostatoms labai panašias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 30 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas (pagal Valstybės tarnybos įstatymą – 6 mėn.) dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nelaikomi išimtis, dėl kurių naikinamasis terminas gali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas (žr., pvz., 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015).

Per nustatytą laiką negavęs išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokio profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo ir, jei teismas tokį nesutikimą panaikina bei nebūna praėjęs Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tarnybinę nuobaudą galima skirti. Kitu atveju vadovas turėtų savo sprendimu tik pripažinti, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skiriama (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-415/2018).

22. Teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama jau praėjus naikinamajam nuobaudos skyrimo terminui (šiuo atveju – vieneriems metams). Esant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytai pareigai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (kaip šiuo atveju – pareiškėjui), kreiptis išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo, ir dėl to užtrukus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai ilgiau nei Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos muitinės pareigūnams skyrimo terminas, šio termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, jei išpildoma antroji imperatyvi šios nuostatos sąlyga – nepraėjo vieneri metai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos. Taip aiškinant ir taikant Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš esmės būtų užtikrintas viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1031-261/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018).

23. Aiškindamas Statuto 35 straipsnio 2 dalies normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-360/2011, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018). Kadangi pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4 ir 9 d., tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t. y. Išvados patvirtinimo (surašymo) diena – 2017 m. balandžio 18 d., o pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) Įsakymu paskirta 2017 m. gruodžio 22 d., atsižvelgiant į laikotarpį, kai buvo kreiptasi į Susivienijimą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, teisme nagrinėjamas ginčas dėl Susivienijimo atsisakymo duoti tokį sutikimą (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3727-535/2017 panaikino Susivienijimo išreikštą nesutikimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5233-556/2017 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo Statuto 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino praleidimą pripažinti esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu.

24. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti minėto įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3606-968/2019).

25. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į Susivienijimą, siekiant gauti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tačiau nepraleidus naikinamojo vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-170/2004, 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-415/2018). Nagrinėjamu atveju buvo iš anksto kreiptasi dėl profesinės sąjungos sutikimo gavimo.

27. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

28. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio ginčijamas Įsakymas yra naikintinas, t. y. praleido vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminą, todėl teismas neišnagrinėjo ginčo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės. Konstatavusi, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė