2020-05-06 Nr. AB-9048-3-62-3-00546-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-302-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00546-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl sprendimų, pažymos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2);

2) panaikinti Tarnybos 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3.);

3) panaikinti Tarnybos 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34) (toliau – ir Pažyma);

4) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – ir atsakovas, Skyrius) grąžinti Kauno apskrities 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 Kretingos skyriui ir grąžinti žemę natūra;

5) pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises J. J. (miręs) į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0476 ha žemės sklypą;

6) priteisti iš atsakovo 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, be kita ko, nutarė priimti pareiškėjo L. J. skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) ir 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3.) bei įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių grąžinti Kauno apskrities 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 Kretingos skyriui ir grąžinti žemę natūra, taip pat priteisti iš atsakovo 1 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau atsisakė priimti skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34) bei pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises J. J. į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0476 ha žemės sklypą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pažymoje nustatyta valstybės išperkamo natūra negrąžinamo nekilnojamojo turto vertė, joje jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nėra nustatyta. Teismo vertinimu, Pažyma pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti ją negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, tačiau pažymėjo, jog, remiantis teismų praktika, argumentai dėl pažymos, kuria nustatyta išperkamos žemės vertė, gali būti įtraukti į skundą, prašant panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teismas dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises J. J. į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0476 ha žemės sklypą, akcentavo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas.

III. Pareiškėjas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34) bei pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises J. J. į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0476 ha žemės sklypą, ir perduoti klausimą dėl šios skundo dalies priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo vertinimu, Pažymoje nepagrįstai nustatyta sumažinta turto vertė – 147 Eur. Šios Pažymos pagrindu buvo priimtas ginčijamas Tarnybos 2020 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 8S-100-(14.8.3.), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,0066 ha žemės) atlyginant pinigais – 147 Eur. Iš minėto sprendimo neaišku kodėl sumažinta žemės vertė, nenurodomi jokie teisiniai dokumentai nustatytai žemės vertei pagrįsti. Pareiškėjas pastebi, kad Skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakyme Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) nustatyta nominali žemės vertė – 1 192 Lt (345,23 Eur). Pažymą palikus galioti, toliau būtų nepagrįstai remiamasi joje nustatyta žemės verte, tokiu būdu pareiškėjui sukeliant nepageidaujamas teisines pasekmes, todėl būtina ją panaikinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš neteisėtų veiksmų – Skyriaus darbuotojų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir kuo greičiau, įstatymuose nustatytais terminais išnagrinėti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti vilkinimo faktą. Pareiškėjas tvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje 2013–2019 metais nebuvo atliekami jokie veiksmai, o žemės vertė 2020 metais tikrai yra pasikeitusi. Pareiškėjas taip pat apžvelgia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjas mano, kad jei skundo pagrindas ar dalykas teismui nebuvo pakankamai aiškūs, jis turėjo pasiūlyti pareiškėjui juos patikslinti, tačiau šiuo atveju to nepadarė, tokiu būdu nepagrįstai apribodamas pareiškėjo galimybes ginti galbūt pažeistas savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti pažymą apie valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę ir pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34), konstatavęs, kad šis aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr. 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-69-438/2016), kuriuose akcentuota, jog argumentai dėl pažymos, kuria nustatyta išperkamos žemės vertė, gali būti įtraukti į skundą, prašant panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, jog Pažyma iš tiesų nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pastebėtina, kad Pažyma buvo priimta po Tarnybos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 8S-100-(14.8.3.), kuriuo nutarta atkurti nuosavybės teises pinigais, priėmimo. Be to, pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepateikė savo skaičiavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų ar kitų dokumentų. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Pažymos priėmimo pagrindus ir nustatyti, ar šis aktas iš tiesų pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus dėl teisingos grąžintino nekilnojamojo turto vertės ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-286-415/2020.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti skundo reikalavimą pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises J. J. į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0476 ha žemės sklypą, kadangi, net tenkinus tokį pareiškėjo reikalavimą, jo pažeistos teisės (interesai) nebūtų apginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Pažymėtina, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka šio įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-371-822/2019).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstai pabrėžia, jog tam, kad būtų tenkintas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, privalo būti konstatuoti tam tikri valdžios institucijų neteisėti veiksmai (jo teigimu – vilkinimas atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad neteisėtų veiksmų konstatavimas proceso teisės požiūriu gali būti laikomas tinkamu savarankišku skundo reikalavimu. Pareiškėjo prašymas pripažinti tam tikrus valdžios institucijų veiksmus neteisėtais laikytinas skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dalimi (faktiniu pagrindu) ir jo teiginių, kad Tarnybos tarnautojų delsimas atlikti jų kompetencijai priskirtinus veiksmus nėra suderinamas su teisės aktų reikalavimais, t. y. neteisėtas, teisėtumas ir pagrįstumas bus patikrintas bylą nagrinėjant iš esmės, nepriklausomai nuo to, kad neteisėtų veiksmų konstatavimas nėra formaliai priskirtas prie skundo reikalavimų. Taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriimti nagrinėti skundo reikalavimo pripažinti, kad atsakovas vilkino atkurti nuosavybės teises J. J. į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 0,0476 ha žemės sklypą, yra atmestinos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti vieną iš pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinama, grąžinant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34), panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė