2024-09-25 Nr. AB-14288-3-63-3-00229-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-303-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00229-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 8, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.11 punktai, ta apimtimi, kai yra taikomos ir privačios nuosavybės teise valdomiems sklypams, atitinka įstatymų viršenybės, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 36 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalies, 1.3 straipsnio 4 dalies ir 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo T. L. prašymą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, kai tai susiję su individualiąja byla, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 114 straipsniu, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualiosios bylos nagrinėjimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo, nurodydamas, kad tai susiję su individualia byla. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo T. L. administracinio nusižengimo yra nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (t. y. bendrosios kompetencijos teisme).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.). Teismas paaiškino, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas, kai tai susiję su individualia byla, gali būti inicijuotas pareiškėjo, tačiau sprendimą dėl tokio tyrimo reikalingumo priima teismas, nagrinėjantis individualią bylą, nes individualioje byloje taikytino akto nustatymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra būtent šio teismo prerogatyva, o norminio administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo teismas nurodė, kad teismas nagrinėja skundą administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, kurioje nėra numatyta teismo galimybė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo, tačiau yra teisės norma, kad teismas gali stabdyti bylą, gavęs duomenų, jog yra kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui, turinčiam atstovą, pačiam kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl savivaldybės tarybos priimto teisės akto teisėtumo, ir gavęs tokius duomenis, spręs dėl administracinio nusižengimo bylos sustabdymo.

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susidarė situacija, kai bendrosios kompetencijos teismas atsisako tirti ginčijamo teisės akto teisėtumą, o administracinis teismas atsisako priimti prašymą dėl teisėtumo tyrimo, todėl neištyrus teisės akto teisėtumo, bus pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos asmens konstitucinės teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirto norminio administracinio akto teisėtumą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismui ir administraciniam teismui atsisakius priimti jo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo bus pažeistos pareiškėjo teisės, įtvirtintos Konstitucijoje.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 str. 2 d.). Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 114 straipsnis (ABTĮ 113 str. 3 d.). ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo, kai tai susiję su individualia byla, yra pateikiamas toje individualioje byloje ir toks pareiškėjo prašymas vertinamas kaip procesinio pobūdžio prašymas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo individuali byla yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Kaip jau minėta, ABTĮ numato bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis