e19fd328-9b5c-45a2-bc17-78a6a8aef73e · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1S-175-768/2017 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2017 m. birželio 28 d.

Panevėžys                 Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui B. Å .,D. V. atstovui - gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,nedalyvaujant VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovui,                iÅ¡nagrinėjęs D. V. atstovo Arvydo Penelio (toliau Atstovas) skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nutarties, kuria D.

V. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, n u s t a t ė :             2013-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi D. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje griežto stebėjimo sÄ lygomis. 2015-06-04 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis D.

V. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. 2016-06-02, 2016-12-02 ir 2017-06-02 to paties teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis buvo pratęsta. Atstovas Arvydas Penelis skundu praÅ¡o 2017-06-02 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi pratęstÄ D. V. taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis ir gydymÄ pratęsti.

Atstovas nurodo, kad D. V. diagnozuota ne psichinė liga, o (duomenys neskelbtini) (sutrikimas), todėl iÅ¡ komisijos rekomendacijų neaiÅ¡ku – koks ir kokio pobÅ«džio gydymas D. V. yra reikalingas. Atstovas pažymi, kad liga susergama, o su (duomenys neskelbtini) gimstama. (duomenys neskelbtini), kaip ypatumas, žmogų lydi visÄ gyvenimÄ , jo iÅ¡gydyti neįmanoma, todėl teigia, kad iÅ¡ medikų iÅ¡vados nesuprantama, kokio rezultato siekiama tęsiant gydymÄ ne nuo ligos, o nuo žmogaus prigimties, t.y., nuo įgimtos (duomenys neskelbtini).

Skunde pažymima, kad (duomenys neskelbtini) geriau jaučiasi ir ugdosi bÅ«dami namuose su artimaisiais, o Å¡iuo konkrečiu atveju akivaizdžiai matyti D. V. artimas ir gilus ryÅ¡ys su mama V. V.. Dėl Å¡ių priežasčių, teismo padaryta iÅ¡vada, kad D. V. psichikos bÅ«sena vis dar iÅ¡lieka nepagerėjusi ir nestabili, kad jis nekritiÅ¡kas padarytos veikos ir ligos atžvilgiu yra nepagrįsta ir formali, nes tokia jo psichikos bÅ«sena iÅ¡liks visÄ gyvenimÄ , be to, jis neserga jokia liga, yra neįgalus nuo prigimties bei Å¡ios aplinkybės nesupranta ir nesupras, niekada nebus kritiÅ¡kas veikai, kuriÄ padarė.

   Aptartų aplinkybių kontekste Atstovas taip pat pažymi, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių apžiÅ«ros iÅ¡vadoje, neužsimenama apie D. V. pavojingumÄ visuomenei, todėl jos prieÅ¡tarauja Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo nuostatoms dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sÄ lygų, Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio nuostatoms bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms dėl priverstinai hospitalizuotų psichikos ligomis sergančių asmenų teisinės apsaugos.

Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2016-01-19 Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (toliau Ekspertizės aktas) yra padaryta išvada, kad D. V. gali būti pavojingas visuomenei tik esant jo psichikos sutrikimo paūmėjimui. Tiek teismas, tiek komisija lakoniškai užsiminė, jog yra stebimi D. V. pykčio protrūkiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad D. V. elgesys būtų pavojingas jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Todėl, Atstovo nuomone, teismo įvardijamas pavojingumas yra tik tariamas, menamas ir pagrįstas prielaidomis, o ne konkrečiais bylos duomenimis.

Tai reiÅ¡kia, kad D. V. laikymas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje yra ne kas kita kaip valstybės jam taikoma bausmė už jo padarytÄ veikÄ . Taigi, nesant duomenų apie D. V. pavojingumÄ visuomenei, Atstovo nuomone, nebėra teisinio pagrindo tęsti priverstinį gydymÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis.                Skundo nagrinėjime dalyvavęs prokuroras prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Prokuroras nurodė, kad D. V., kaip nurodė ekspertai, yra pavojingas, todėl kitokia, nei tęsti gydymÄ , iÅ¡vada, negalima.

          D. V. gynėjas advokatas Arvydas Penelis teigė, kad D. V. galėtų bÅ«ti prižiÅ«rimas mamos, nes jis vartoja tik raminamuosius vaistus, joks specialus gydymas jam nereikalingas, nes jo psichinė bÅ«sena niekada nepagerės.Skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pagrįstai D. V. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundÄ nėra pagrindo.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Vertindamas asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį socialinį pavojingumÄ , pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ . Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog D. V. psichinė bÅ«sena yra nepasikeitusi (nestabili). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. V. dėl jo neprognozuojamo ir permainingo elgesio gali kelti pavojų aplinkiniams. Å ie duomenys užfiksuoti komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pakeitimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje bei įstaigos atstovės paaiÅ¡kinimuose.

Tai, kad 2016-01-19 Ekspertizės akte padaryta išvada, kad D. V. tik gali būti pavojingas visuomenei esant psichikos sutrikimo paūmėjimui, pirmos instancijos teismo sprendimo nepaneigia. Iš minėtos Ekspertizės akto išvadų taip pat matyti, kad D. V. dėl psichikos sutrikimo gali su aplinkiniais elgtis agresyviai (b.l. 50). 2017-05-05 gydytojų psichiatrų komisija (b.l.

3) taip pat pateikė iÅ¡vadÄ , kad D. V. stebimu laikotarpiu buvo impulsyvus, pasireiÅ¡kė lengvai provokuojamos pykčio reakcijos, permainingos nuotaikos. Å ie duomenys nesuteikia pagrindo pritarti Atstovo argumentams, kad D. V. pavojingumas tik tikėtinas, kad jo socializacija galima jam bÅ«nant prižiÅ«rimam jo mamos V. V.. Pažymėtina, kad D. V. padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ taip pat prižiÅ«rimas mamos, o tai reiÅ¡kia, kad mama nesugebėjo užtikrinti, kad D. V. psichikos sutrikimas nebÅ«tų pavojingas visuomenei, t.y., kad jo agresija nepasireikÅ¡tų (nepaÅ«mėtų). 2013-05-30 Panevėžio apygardos teismui priimant nutartį skirti D.

V. priverčiamÄ jÄ medicinos poveikio priemonę, jam buvo nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Be to, kaip ir Å¡io skundo nagrinėjimo metu, taip ir priimant minėtÄ nutartį, D. V. negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, jis gali bÅ«ti pavojingas, neprognozuojamas, t.y., Å¡ios iÅ¡vados patvirtina, kad jis gali bÅ«ti socialiai pavojingas. Ä®vertinus stebimojo elgesį ir galimÄ jo pavojingumÄ bei neprognozuojamÄ elgesį, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, Å¡ių duomenų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino kriterijus, bÅ«tinus įvertinti taikant ar pratęsiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ , tai asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumÄ .

Priimtas teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 27 straipsnio nuostatai, kad asmuo, sergÄ s sunkia psichikos liga ir atsisakÄ s hospitalizavimo, gali bÅ«ti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių sveikatai, gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad gydymas raminamais vaistais taip pat priskirtinas prie medicininių priemonių, taikomų D. V., tuo pačiu stebint jo elgesį, kuris apibÅ«dintas Komisijos iÅ¡vadoje.Taip pat teismas vertindamas bylos aplinkybes privalo patikrinti ir kitas aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 400, 405 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendimÄ priėmusiam teismui viena iÅ¡ esminę reikÅ¡mę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimÄ , visų pirma buvo D. V. psichinės bÅ«klės įvertinimas bei jo turimi socialiniai ryÅ¡iai, Å¡iuo atveju ryÅ¡ys su mama, kurios pagalba, tikėtina, bÅ«tų siekiama padėti užtikrinti D. V. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Pažymėtina ir tai, kad BPK nekeliama sÄ lyga kokiu nors bÅ«du užtikrinti taikomÄ ambulatorinį stebėjimÄ , tai yra visų pirma paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir reguliariai vartoti medikamentus, todėl esant arba atsiradus prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams, arba esant kitoms nenumatytoms aplinkybėms tarp D.

V. ir jo mamos V. V., dėl D. V. nustatyto psichikos sutrikimo, galimai nebÅ«tų įmanoma užtikrinti jo ambulatorinio stebėjimo, o tai gali kelti pavojų visuomenei. Be to, byloje nėra patikimų duomenų (įrodymų), kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti atitinkamas iÅ¡vadas apie aplinkÄ Ä¯ kuriÄ D. V. grįžtų, jeigu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis bÅ«tų pakeista į ambulatorinį stebėjimÄ . Taip pat vertinant gynėjo argumentus, kad D.

V. sveikatos bÅ«klė pagerėtų, jeigu jis gyventų su mama, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra Å¡iuos argumentus pagrindžiančių duomenų, t.y., Å¡ie argumentai, neatlikus specialių tyrimų, yra tik tikėtini, todėl jais remtis nėra teisinio pagrindo. Tokiu bÅ«du iÅ¡vada, kad dabartinė D. V. sveikatos bÅ«klė kelia grėsmę, kad jis yra pavojingas, yra visiÅ¡kai pagrįsta. Esant Å¡ioms aplinkybėms RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

V. stebėjimÄ ir gydymÄ galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. Taigi visuma aplinkybių patvirtina tai, kad D. V. psichinė bÅ«klė nėra stabili, socialinis pavojingumas iÅ¡likęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å¡iuo metu yra reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Remiantis iÅ¡dėstytu teismas konstatuoja, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jÄ naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,n u t a r i a : atmesti D.

V. atstovo Arvydo Penelio skundÄ ir palikti galioti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                          Donatas Jatužis