2020-06-23 Nr. AB-12638-3-63-3-00195-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-684-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00195-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. M., R. M., A. M., B. M., D. M., L. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, S. U., Kretingos miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. K., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., Kretinos rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) 3) panaikinti 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 4) panaikinti 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalį, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 5) panaikinti 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 6) taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1613 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovei L. P. 13 707,38 Eur .

2. Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) gautas 2018 m. vasario 2 d. raštas, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises į Kretingos mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus. Patikrinus informaciją, buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimai. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 4-4139-(1.3) ir sprendimu Nr. 1192 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant A. V. M. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,9800 ha žemės sklypą (žemės sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko 0,11 ha valstybinės reikšmės miško. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas tretiesiems asmenims ir pertvarkytas padalinimo būdu, pertvarkytam žemės sklypui, į kurį patenka valstybinės reikšmės miško plotas, suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalį mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktriną, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.) (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie yra miesto miškai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ Klaipėdos apskrities Kretingos rajono teritorijoje patvirtino 14,7 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 Kretingos rajono teritorijoje buvo patvirtintas 16,4 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į tai, kad į 0,9800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pateko dalis valstybinės reikšmės miško ploto ir neteisėtai atkūrė nuosavybės teises A.

V. M. į 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, tuo būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį. Šiuo teisiniu pagrindu panaikintinos Klaipėdos apskrities viršininko administracinių aktų dalys, prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turėtų būti taikoma restitucija ir žemės sklypo dalis – 0,11 ha plotas, kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintinas valstybės nuosavybėn. Ginčo žemės sklypas įvairių sandorių pagrindu buvo perleistas tretiesiems asmenims, todėl turi būti panaikintos visų vėlesnių sandorių dalys, susijusios su šiuo turto vienetu.

Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų, todėl valstybė turi būti įpareigota paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

L. P. 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 000 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 20 100 Eur, todėl proporcingai, ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,11 ha, vertė yra 13 707,38 Eur. Atsakovė L. P., kaip paskutinis ginčo turto įgijėjas, taikant restituciją, privalo grąžinti valstybei sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą, ir atsakovei iš valstybės turėtų būti priteista 13 707,38 Eur.

Prašymas pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą, nes valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėjas teigė į teismą kreipęsis nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. per vieną mėnesį nuo Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. rašto gavimo dienos.

4. Atsakovai Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5. NŽT nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas administraciniais aktais A. V. M. atkūrė nuosavybės teisės grąžinant jam natūra 0,9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkymo būdu šis žemės sklypas buvo padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių vienam – 0,1613 ploto žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dalis (0,11 ha) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. NŽT nesutiko, kad 2008 metais, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, žemės sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Apskrities viršininkas, prieš priimdamas sprendimus atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, buvo įsitikinęs, kad nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nėra priskirtas valstybės išperkamam. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, iš tuo metu turimos miškų schemos, mastelyje M1-50000, nebuvo įmanoma nustatyti, kad į planuojamą sugrąžinti natūra žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Prieš priimant ginčijamus administracinius aktus, 2007 m. spalio 2 d. S. U. geodezinių darbų įmonė parengė tuometinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir nustatė žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nebuvo nurodyta, kad žemės sklype yra miško. Kai Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių vienam (0,1613 ha, esančiam (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui 2013 m. sausio 25 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla ir nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys. Minėtuose žemės sklypo kadastro duomenyse (Žemės naudmenų eksplikacijose) taip pat nebuvo duomenų apie miško buvimą šiame sklype. Matininkas E. P. pažymėjo, jog žemės sklypą sudaro ariama žemė – 0,0392 ha ir želdiniai – 0,1221 ha.

6. NŽT teigė, kad pareiškėjas neanalizavo konkrečiu atveju susiklosčiusios viešųjų interesų konkurencijos, nenurodė, kodėl ginami vieni viešieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo ar galbūt pažeisti viešieji interesai bus apginti racionaliomis sąnaudomis ir pan. Viešasis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant privataus asmens įgytas teises. Asmenims pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigyto ir naudojamo žemės sklypo, o valstybė šiuo atveju veikė pasyviai, prisidėdama prie atsakovų teisėtų lūkesčių susiformavimo ir praėjus beveik 10 metų po nuosavybės teisių atkūrimo momento, kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovų nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Prokuratūros pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei.

7. Atsakovų Lietuvos valstybės ir NŽT atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovė L. P. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

9. L. P. nurodė, jog 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo jos tėvai. Prokuroras, atlikdamas skaičiavimus, neatsižvelgė į tai, kad paėmus 0,11 ha žemės sklypą, ji praras ne tik 0,11 ha dalį, tačiau ir kitus du sklypus, kurie liktų po 0,11 ha dalies paėmimo, nes vienas iš sklypų būtų netaisyklingos formos, o kitas net neturėtų privažiavimo, todėl rinkoje toks sklypas prarastų likvidumą, o ji negalės naudotis. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pateiktu kompensavimo dydžiu už paimamą valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalį ir neteikia kitų įrodymų dėl kompensuojamos vertės.

10. Atsakovai A. V. M., R. M., A. M. atsiliepime į prašymą nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas skundžiamus administracinius sprendimus priėmė kitų administracinių aktų pagrindu, t. y. rėmėsi Kretingos rajono savivaldybės tarybos suderinta laisva neužstatyta žeme ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šio sklypo nustatyti kadastriniai duomenys ir sklypo ribos paženklintos vietoje, žemės sklypas performuotas pagal detalųjį planą į keletą sklypų. Ši procedūra atlikta pagal galiojančius teisės aktus, parengus žemės sklypo pertvarkymo projektą, kuris buvo tinkamai suderintas ir patvirtintas įgaliotų institucijų. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkos ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-330 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto rengimo ir derinimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad į mieste esančius valstybinės reikšmės miško plotus yra atkurtos nuosavybės teisės. Tai įrodo, kad iki 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio parengto projekto viešo svarstymo Valstybinė miškų tarnyba žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikšmės miško patekimą į konkretų privatų sklypą, tačiau Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1208 surašytas 2017 m. gruodžio 12 d. Prokuroras prašo šalinti atsiradusius materialinius teisinius padarinius praėjus 9 metams po administracinių aktų priėmimo, tai nepagrįstai ilgas laikotarpis kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, dėl to yra pažeidžiamos asmenų teisės į teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir teisinių santykių stabilumą. Valstybės institucijos turi prisiimti visus neigiamus padarinius šiame nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės miškų tarnyba atsiliepime į prašymą prašo jį patenkinti.

12. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad rengė Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, kuriuo metu paaiškėjo aplinkybė, jog į Kretingos mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus yra atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims. Nustatyta, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas, kuris Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 (toliau – ir Nutarimas Nr. 713) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Nuosavybės teisių atkūrimo metu nurodytas žemės sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir Nutarimu Nr. 713 buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 1208 nurodyti duomenys patvirtina, jog Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Klaipėdos apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teises normas, kuriose miestų miškai yra priskiriami prie valstybinės reikšmės miškų, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracinių aktų dalys yra neteisėtos ir turi būti panaikintos. Panaikinus administracinių aktų dalis, taip pat turėtų būti taikoma restitucija ir žemės sklypo dalis (0,11 ha plotas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintina valstybės nuosavybėn.

13. Trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

II.

14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkino, t. y.: panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalį, kuria A.

V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), panaikino 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas, panaikino 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A.

M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalį, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas, panaikino 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L.

P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas, taikė restituciją ir grąžino natūra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1613 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atsakovei L. P., 13 707,38 Eur patirtą turto netekimo išlaidų atlyginimą, atmetė atsakovų A. M., A. V. M. ir R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

15. Teismas aptarė ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 55 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualia teismų praktiką, ir sprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas panaikinti galbūt neteisėtas viešojo administravimo subjekto priimtų individualių aktų dalis, kuriomis galbūt neteisėtai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu privatiems asmenims perleista Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti miško dalis. Todėl byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą.

16. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Valstybinės miškų tarnybos gautas 2018 m. vasario 2 d. raštas Nr. R2-182, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises į Kretingos mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus ir atlikęs tyrimą, skundą teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

17. Teismas, vertindamas proceso šalių argumentus, jog turi būti taikoma ieškinio senatis, nes nuo administracinių aktų priėmimo praėjo nepagrįstai ilgas laiko tarpas kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo (9 metai po administracinių aktų priėmimo), ir, kad Valstybinė miškų tarnyba galbūt iki 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio parengto projekto viešo svarstymo žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikšmės miško patekimą į ginčo sklypą, pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką, viešasis interesas, kai kuriais atvejais, kai siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, gali būti ginamas net ir tais atvejais, jei yra praleistas ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018). Skundžiami administraciniai aktai priimti 2008 m. birželio 12 d., o pareiškėjas prašymą teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleidęs bendrojo prašymo padavimo termino, numatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras nepraleido vieno mėnesio termino, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl šio termino praleidimo arba atnaujinimo. Aplinkybė, kad Valstybinė miškų tarnyba galbūt anksčiau žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikšmės miško patekimą į ginčo sklypą ir neinicijavo teisminio proceso, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio senatį ar praleistą terminą prašymui paduoti, nes prokurorui kreipimosi termino pradžia dėl viešojo intereso gynimo skaičiuojama tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad prokuroras anksčiau žinojo apie galbūt patenkantį 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą į privatų žemės sklypą. Todėl teismas proceso šalių argumentus dėl praleisto prašymo padavimo, ieškinio senaties taikymo pripažino nepagrįstais.

18. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ 1 punktu ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 1 punktu A. V. M. atkūrė nuosavybės teises į žemę, grąžindamas natūra laisvą (neužstatytą) 0,9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant į penkis sklypus, iš kurių vienas – 0,1613 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu taip pat patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatyti kadastriniai duomenys pagal matininko E. P. 2013 m. sausio 25 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatsiejamos šio sprendimo dalys.

19. Teismas nurodė, kad ginčas kyla dėl to, kad Klaipėdos apskrities viršininko priimtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 0,9800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurią pateko 0,11 ha valstybinės reikšmės miško.

20. Teismas nustatė, kad remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. R2-182, 2018 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 81594 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas), 2018 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 81593 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1208, nustatyta, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patenka 0,11 ha Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinio valstybinės reikšmės miško sklypo dalis. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinio sklypo plotas 0,60 ha. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 1208 nurodyti duomenys patvirtina, jog Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nuosavybės teisių atkūrimo metu miško sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“. Todėl teismas atsakovo NŽT argumentus, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nebuvo įmanoma nustatyti, jog į planuojamą sugrąžinti natūrą žemės sklypą patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško, laikė nepagrįstais. Įrodymai patvirtina, kad 0,11 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo taksacinį sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 priskirtas valstybinės reikšmės miškui.

21. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas administraciniais aktais atkūrė nuosavybės teises į 0,9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai į 0,11 ha dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės mišką, todėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. V. M. į žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidžia Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius, Žemės įstatymo 6 straipsnį. Administracinių aktų dalys naikintinos kaip neteisėtos ir nepagrįstos, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

22. Teismas nustatė, kad A. V. M. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., padovanojo savo sūnums R. M. ir A. M. lygiomis dalimis. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkius 0,98 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į penkis žemės sklypus, vienas iš šių sklypų, t. y. naujai suformuotas 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini), ir kuris 2013 m. balandžio 29 d. turto padalinimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-2640 pagrindu atiteko A. M., 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., buvo parduotas D. M. ir B. M.. D. M. ir B. M. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., dovanojo dukrai L. P..

23. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalį, 4.7 ir 6.157 straipsnius, ir pripažinus, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. V. M. į žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, yra neteisėtos, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, naikintini jų pagrindu sudarytų sandorių dalys: 1) 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 2) 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalis, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 3) 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

24. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovų sąžiningumo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, neginčija. Byloje nėra duomenų, kad pretendentai elgėsi neteisėtai. Nuosavybė buvo atkurta natūra turėtoje vietoje, todėl panaikinus skundžiamus aktus padėties atkūrimas neįmanomas, nes nuosavybė toje vietoje negali būti grąžinta. Teismas vertino, kad sąlygos, kuriomis atsakovai netenka savo nuosavybės teisių į žemės sklypų atitinkamas dalis, uždėjo jiems pernelyg didelę asmeninę naštą, todėl valdžios institucijos ir teismas šiuo atveju privalo užtikrinti teisingos pusiausvyros tarp visuomenės intereso poreikių ir atsakovų teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

25. Teismas, atsižvelgęs Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) suformuotą praktiką bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016 ir kt.), t. y. kad kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog nekilnojamojo turto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 20 100 Eur. Todėl teismas sprendė, kad ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,11 ha, vertė yra 13 707,38 Eur. Atsakovei L. P. teismas buvo pasiūlęs pateikti įrodymus dėl šio turto vertės, ji tokių įrodymų nepateikė ir sutinka su prašyme nurodyta kompensuojamąja žemės sklypo verte. Taikant restituciją natūra ir grąžinant žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 0,11 ha, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, Lietuvos valstybei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, teismas priteisė atsakovei L. P. 13 707,38 Eur patirtas turto netekimo išlaidų atlyginimas.

26. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, atsakovų A. M., A. V. M. ir R. M. prašymo dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

III. 27. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti.

28. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ginamo viešojo intereso pusiausvyra. 2007 m. spalio 2 d. atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai įrodo, kad šio žemės sklypo naudmenų eksplikacijoje nėra nurodyta miško. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-657 patvirtino 9800 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir detaliuoju planu suformavo penkis 0,1212 ha, 0,1607 ha, 0,1648 ha, 0,1613 ha ir 0,3720 ha naujus žemės sklypus. Šis detalusis planas yra galiojantis ir neapskųstas, plano sprendiniuose miškas nenurodytas, nes jo ir nebuvo. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 ir 14 straipsnių nuostatas, viešasis interesas plėtoti valstybinius miškus supriešinamas su viešuoju interesui užtikrinti darnią teritorijų planavimo plėtrą bei piliečių teisėtus lūkesčius į nuosavybės teisių atkūrimą į 1940 metais neteisėtai nusavintus žemės sklypus dėl 0,11 ha dalies, kurie mūsų manymu 2007 metais sklypinės miškų inventorizacijos metu per klaidą įtraukta į apskaitą kaip valstybinis miškas.

29. Atsakovo nuomone, svarbi faktinė aplinkybė, kad Valstybinė miškų tarnyba, tikslindama valstybinių miškų schemą 2018 metais, turėjo (ir turi) galimybę įtraukti naujus valstybinėje žemėje esančius miško plotus, nes šalia ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 0,11 ha ploto žemės, kuri apaugusi mišku ir nemažinti valstybei priklausančius miškų plotų Kretingos mieste. Techninės klaidos, padarytos inventorizacijos metu nepagrįstai taisomos prašant apginti viešąjį interesą, kurio, NŽT nuomone, šioje byloje nėra. Valstybinė miškų tarnyba NŽT Kretingos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 14SD-1362-(14.14.104.) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje klaidos ištaisymo“, pateiktą prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje klaidos ištaisymo atmetė. 2007 metais rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvo galbūt neteisingai nustatyta valstybinio miško sklypo riba, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad yra praleistas terminas administraciniam aktams apskųsti, nes Valstybinė miškų tarnyba dėl viešojo intereso gynimo į prokurorą kreipėsi praėjus daugiau nei septyneriems metams, nors nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio žemės savininko A. V. M. natūrinę žemę įvykdytas Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 4-4139-(1.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“. Pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1369, 15 punktą kadastro duomenų patikrinimą vietoje atlieka išimtinai tik Valstybinė miškų tarnyba, taigi ir kontrolę išimtinai vykdo taip pat, tik Valstybinė miškų tarnyba.

31. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti pakitusią, užfiksuotą rašytiniuose įrodymuose faktinę situaciją ir įvertinti viešųjų interesų sankirtą bei įvertinti teisėtus asmenų lūkesčius ir apginti teisingumą. Teismų sprendimuose viešojo ir privataus intereso sankirta nagrinėjama proporcingumo principo, racionalaus rezultato ir naudos kriterijaus požiūriais. Prioritetas teikiamas privačiam interesui, jei nustatoma, kad siekis atkurti visuomenės poreikį į ginčo teritoriją, apsunkinant bei apribojant privataus asmens teises, neatitinka proporcingumo principo kriterijaus, ir konstatuojama, kad šia priemone nebus pasiektas racionalus rezultatas, iš kurio ir visuomenė, ir fizinis asmuo gaus protingą bei realiai apčiuopiamą naudą. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad priimtų administracinių aktų panaikinimas nulėmė didesnes sąnaudas valstybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nei iš šio ginamo viešojo intereso kylanti nauda.

32. Atsakovas pažymi, kad viešojo intereso galimos naudos dydis yra fakto klausimas, todėl teismas turėjo įvertinti dėl atitinkamų sričių specialistų ekspertizės skyrimo, ar 0,11 ha privataus žemės sklypo dalis atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą miško apibrėžimą.

33. Atsakovo vertinimu, nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų, t. y. Valstybinės miškų tarnybos 2011 metais atlikus schemos patikslinimą, delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, turėjo lemti atsisakymą ginti viešąjį interesą, nes šiuo atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tapo neribota laiko požiūriu. Todėl būtina laikytis teisinės valstybės principo, kuris reikalauja užtikrinti tvirtus teisinius santykius.

34. Atsakovas teigia, kad šio ginčo atveju, prioritetas turėjo būti teikiamas asmens teisėtiems interesams ir lūkesčiams, nes valstybės institucijos turi tarnauti žmonėms. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į socialinio solidarumo principą, nes vertinant padėtį proporcingumo pricipo požiūriu, būtų neteisinga iš nukentėjusiojo asmens reikalauti prisiimti žalos riziką arba neigiamus padarinius, kurie jam taptų pernelyg didele našta. Valdžios institucijų klaidų ištaisymas būtų vykdomas iš esmės tik atsakovų A. V. M., R. M., B. M., D. M., L. P. ir valstybės – NŽT, sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prokuroro pareiškimą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtų pretendentų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą turtą teisėtus piliečių lūkesčius, teritorijų planavimo plėtros principą, teisėtos ir sąžiningos įgijėjos L. P. teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 str. 1 d.), Konstitucijos 5 straipsnio nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

35. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu – 2008 m. birželio 12 d., miško sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713. Todėl atsakovo NŽT argumentai, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nebuvo įmanoma nustatyti, jog į planuojamą sugrąžinti natūrą žemės sklypą patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško, laikytini nepagrįstais. Jokios viešųjų interesų konkurencijos nuosavybės teisių atkūrimo, teritorijų planavimo vientisumo ir išskirtinės valstybės teisės į valstybinės reikšmės miškus srityse nėra. Nuosavybės teisės A. V. M. 2008 m. birželio 12 d sprendimu buvo atkurtos neteisėtai grąžinant jam nuosavybėn natūra žemės sklypo dalį, kurioje buvo valstybinės reikšmės miško plotas, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu jau buvo įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Ši schema buvo patvirtinta Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713. Todėl teigti ir konstatuoti, jog lokalios teritorijos detalusis planas, patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-935, kuriame taip pat nebuvo įvertintas valstybinės reikšmės miško buvimo faktas, turi aukštesnę teisinę galią, negu Vyriausybės nutarimu patvirtinta valstybinės reikšmės miškų schema, nėra jokio teisinio pagrindo ir yra teisiškai neteisinga.

37. Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentais, jog vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra iš pateiktos Valstybinės miškų tarnybos miškų schemos neįmanoma buvo nustatyti, kad į planuojamą sugrąžintiną natūrinę žemę, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateko dalis 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Teisminio nagrinėjimo metu šiuo klausimu buvo išsamiai išdetalizuota situacija, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus prašymu Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2007 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 1091 pateikė šiam skyriui kompaktinę plokštelę (CD) su skaitmenizuotais Kretingos rajono valstybinės reikšmės miškų plotų schemos duomenimis. Todėl konstatuotina, jog šiuos duomenis institucija galėjo matyti ne masteliu M1:50000, bet pagal poreikį reikiamu formatu.

38. Pareiškėjas nurodo, kad dėl techninės klaidos ištaisymo Valstybinės miškų tarnybos pozicija yra išsamiai išdėstyta 2018 m. birželio 7 d. rašte Nr. R2-1021, adresuotame NŽT Kretingos skyriui. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu minėta, jog Miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. gruodžio 12 d. patikrinimo metu dalyvavo NŽT Kretingos skyriaus vedėjas D. V., ir šio patikrinimo metu buvo konstatuota, jog Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas atitinka miškui keliamus reikalavimus. Būtent šio patikrinimo metu aktu Nr. 1208 buvo užfiksuotos medžių rūšys, medžių amžius, kitos aktualios medžių charakteristikos. Todėl argumentai dėl galimos klaidos nustatant mišką ginčo teritorijoje nepagrįsti.

39. Pareiškėjas sutinka, kad Įstatymo nustatyti kreipimosi į teismą terminai nebuvo praleisti. Valstybinė miškų tarnyba į prokurorą su prašymu ginti viešąjį interesą kreipėsi tada, kai jai tapo žinoma, jog valstybinės reikšmės miško dalis patenka į privačią nuosavybę, t. y. kai tarnybai apie tai pranešė Kretingos rajono savivaldybės administracija bei NŽT, atitinkamai, 2018 m. sausio 24 d. bei 2018 m. spalio 25 d. raštais. Negalima tokia teisinė situacija, kuomet valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. Valstybinės miškų tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Restitucija natūra ir valstybės nuosavybėn grąžintas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas nagrinėjamoje byloje pritaikyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 42. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. individualių administracinių aktų dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklype esantį 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miškui priskirtą žemės sklypą, bei ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiais po to sekusius civilinius sandorius dėl to paties turto ir taikyti restituciją.

43. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymą, pripažino, jog ginčijamos individualių administracinių aktų dalys bei sudaryti sandoriai dėl 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miškui priskirto žemės sklypo yra neteisėti, pažeidžiantys išimtinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės miškus, todėl juos panaikino ir taikė restituciją, priteisdamas dabartiniam sklypo savininkui piniginę kompensaciją.

44. Apeliacinį skundą pateikė vienas iš atsakovų – Nacionalinė žemės tarnyba. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą keletu aspektų. Visu pirma, abejojama, ar teismas pagrįstai teikė pirmenybę vienam viešajam interesui prieš kitus, neatsižvelgdamas į teritorijų planavimo procesą ir privačios nuosavybės neliečiamumą; antra, nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su miško buvimo ginčo sklype, valstybinio miško ribų nustatymo klaidos tikimybę; trečia, keliamas klausimas dėl terminų administraciniams aktams apskųsti ir senaties taikymo.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

47. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005).

48. Pasisakydama dėl viešųjų interesų priešpriešos, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės gynė du viešuosius interesus – išimtinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės miškus ir nuosavybės teisių atkūrimą, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

49. Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokį šio nekilnojamojo turto statusą nulemia ypatinga miškų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Taigi išimtinės valstybės nuosavybės teisės gynimas yra viešasis interesas.

50. . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008 m. lapkričio 25 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, be kitų valstybinės reikšmės miškų – miestų miškai. Taigi, miestų miškai yra valstybinės reikšmės ex lege. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

51. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai, remdamasis nuosekliai vystoma tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad pats nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas pasižymi specifika, o jo tinkamas įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant visuomenės pasitikėjimo valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procese susiformuojantys teisiniai santykiai ir jų teisėtumo gynimas yra viešasis interesas.

52. Viešojo administravimo subjektai nuosavybės teisių atkūrimo procese privalo veikti taip, kaip nustato įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, todėl teigti, kad viešojo administravimo subjektai tam tikru metu neveikdami įstatymų nustatyta tvarka šį neveikimą galėtų „kompensuoti“ veiksmais (teisės aktais), nenumatytais įstatymų, dėl ko teisė kiltų be teisėto pagrindo, nėra teisinių pagrindų.

53. Iš paminėtų nuostatų seka, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi ne tik įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, bet ir ar grąžinant natūra žemės sklypą jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pateko ir patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, o pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams.

55. Nors apeliantas teigia, jog atkuriant nuosavybės teises, nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, ar ginčo sklype yra valstybinės reikšmės miško bei kur buvo tokio miško riba, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų visumos pripažintina, jog NŽT turėjo pakankamai informacijos ( tame tarpe ir 2007 m. gruodžio mėnesį pateiktus skaitmenizuotus duomenis apie Kretingos rajono valstybinės reikšmės miškų schemą), kurios pagrindu prieš atkuriant nuosavybės teises galėjo nustatyti , kad ginčo sklype yra 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško. 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1208 nurodyti šio miško taksaciniai rodikliai (42 metų mišrus miškas) patvirtina, kad šis valstybinės reikšmės miškas minėtame žemės sklype buvo ir priimant ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktus. Dėl šios priežasties atmestini ir apelianto argumentai, susiję su valstybės klaidų taisymo ypatumais ar neproporcingomis to sąnaudomis. Būtent dėl netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotojų bei matininkų funkcijų atlikimo ir susiklostė tokia situacija, kad tapo būtinu ginti viešąjį interesą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

56. Tokių išvadų nepaneigia ir kiti apeliacinio skundo argumentai. Nors atsakovas teigia, kad buvo praleistas terminas administraciniams aktams apskųsti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą, ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019). Byloje nustatyta, kad pradiniai duomenys dėl teisės aktų, reguliuojančių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pažeidimų Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. vasario 7 d., į teismą kreiptasi 2018 m. kovo 7 d., taigi terminas prašymui paduoti nepraleistas. Nors nuo ginčijamų aktų priėmimo praėjo pakankamai ilgas laikotarpis, tačiau jis nesiekia numatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje dešimties metų termino, todėl ši aplinkybė negali eliminuoti būtinybės ginti viešąjį interesą.

57. Spręsdamas dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo (pateisinimo), teismas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl viešo intereso poreikių ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimo taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 14966/04). EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turto režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybė netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo turto apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra.

58. Nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Be to, teritorijų planavimo dokumentai neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, tarp jų ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-657 patvirtintas 0,9800 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Kretingos m., detalųsis planas prieštaravo Lietuvos Respublikos 2007 m. liepos 11 d. nutarimui Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ bei juo patvirtintai Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemai. Nagrinėjamu atveju nėra būtina panaikinti minėto detaliojo plano galiojimo, kad būtų atkurta tinkama teisinė padėtis.

59. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamus administracinius aktus ir sandorius, taikė restituciją – grąžino valstybei 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, o šio turto sąžiningam, nors ir neteisėtam įgijėjui priteisė 13 707,38 Eur patirtą turto netekimo išlaidų atlyginimą. Tai reškia, kad atsakovės L. P.teisės buvo apgintos, šios teisės bei teisėti interesai ir viešasis interesas nėra priešpriešinami.

60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius