2020-06-03 Nr. AB-11206-3-64-3-00040-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2046-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00040-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykus į Šiaulių TI, jis būdavo patalpinamas į „boksikus“, kur reikėdavo būti 2–6 valandas. Ten buvo smarvė, tvaikas, nėra jokios vėdinimo sistemos, pilna dūmų, nes visi rūko, nešvaru, purvas, sanitarinis mazgas – atviras, gamtinius reikalus reikia atlikti visų akivaizdoje. Po to yra atliekama krata, kurios metu reikia išsirengti iki apatinių rūbų, o patalpoje šalta, drėgna. Po kratos jis buvo perkeliamas į kitas trumpalaikio laikymo kameras, kur reikėjo būti 4–6 valandas, ten irgi smarvė, drėgmė, nešvara, sanitarinis mazgas atitvertas tik iš vienos pusės, maisto netiekdavo. Perkėlus į gyvenamąsias kameras, ten trūkdavo ploto, ypač atėmus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose nėra iškvietimo mygtukų. Trūksta gryno oro, nes vėdinama tik per langą, kameroje Nr. 53 – pelėsis, sanitarinis mazgas – atviras, tik 1,25 m aukščio skarda užkalta, visose kamerose didelė drėgmė. Kameroje Nr. 23 jis buvo laikomas kartu su sergančiu tuberkulioze asmeniu. Nors buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Rūbų neskalbdavo. Maistą dažnai gaudavo atšalusį. Dėl to jis patyrė gėdos jausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 23,4 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose. Kamerose ventiliacija vyksta natūraliu būdu, per langus. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančių kvapų parametrų. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas. Kamerose tvarką privalo palaikyti patys esantys kameroje asmenys. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, asbesto konstrukcijose nėra. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėjas nesikreipė. Trumpalaikio buvimo kamerose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas, šioms kameroms netaikomi higienos reikalavimai, kurie taikomi gyvenamosioms kameroms, sanitariniai mazgai yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, pagal prašymus asmenys gali būti išvedami į atskirą tualeto patalpą, šiose kamerose rūkyti draudžiama. Nerūkantys asmenys laikomi atskirai nuo rūkančių, nustačius asmeniui aktyvią tuberkuliozės formą, jis būna izoliuojamas nuo kitų asmenų. Maitinimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas iš atsakovo pateiktos 2019 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 60/09-2840 „Dėl A. S.“, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., aptariamu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 23,37 kv. m kameros ploto. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 300 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, jam teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

8. Vertinant baldų buvimą kamerose, iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų perteklius nustatytas kameroje Nr. 22, kur įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų. Kameros Nr. 22 plotas yra 20,29 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,6 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 17,69 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 9 dienas, kameroje buvo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,54 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys) kameros ploto, tad pareiškėjo judėjimo laisvė buvo 9 dienas nors ir nežymiai, tačiau apribota daugiau nei būtina.

9. Pastebėta, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra iš dalies paneigti, iš dalies patvirtinti. Nustatyta, jog kamerose Nr. 89 (pareiškėjas ten buvo 1 dieną), Nr. 10 (24 dienas), Nr. 24 (21 dieną), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 29 kamerose (pareiškėjas ten buvo 5 dienas), Nr. 61 (7 dienas), Nr. 66 (2 dienas), Nr. 82 (2 dienas), Nr. 24 (21 dieną), kameroje Nr. 23 (37 dienas), kameroje Nr. 43 (8 dienas, kameroje Nr. 61 (7 dienas) oro temperatūra atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 29, 61, 66, 82, 10, 24, 23, 25, 53, 43, 61 pelėsio nenustatyta, tačiau kameroje Nr. 25, 53 buvo nustatytas per didelis santykinis drėgnumas, ten pareiškėjas viso buvo 23 dienas. Kai kuriose kamerose nustatyti nesaugūs lempų gaubtai, per mažas apšvietimas, tačiau pareiškėjas šiomis aplinkybėmis neargumentavo neturtinės žalos atsiradimo. Duomenų apie higienos sąlygas (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas) kitose kamerose nebuvo, kaip nebuvo ir kitų duomenų jau paminėtose kamerose, tad abejonės traktuotos pareiškėjo naudai.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

11. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 78 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 53 buvo per žema sanitarinio mazgo sienelė, tačiau šis jo argumentas paneigiamas tiek Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentele, tiek pateiktomis kameros fotonuotraukomis, tad atmestas. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Skundų dėl maisto trūkumo pareiškėjas nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė, tačiau nors atlikti maisto kokybės patikrinimai pažeidimų nenustatė, bet buvo nustatyta, jog kartais maistas buvo patiekiamas ne karštas, o tik šiltas, tad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog būdavo tiekiamas atšalęs maistas, iš dalies patvirtinti.

12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog šios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjas apskritai nenurodė, jog dėl tokio mygtuko nebuvimo jam kilo kokios nors problemos, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmesti kaip nepagrįsti.

13. Vertinant pareiškėjo buvimą trumpalaikio sulaikymo kamerose ir kratos atlikimą, pažymėta, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie higienos sąlygas šiose kamerose, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Pažymėta, jog šioms kameroms yra netaikomos higienos normos, kurios yra taikomos gyvenamosioms kameroms. Pats pareiškėjas neginčija, jog sanitarinis mazgas šiose kamerose yra iš vienos pusės atitvertas, be to, pažymėta, jog ne kiekvieną buvimo laiką asmeniui gali būti reikalinga pasinaudoti sanitariniu mazgu. Rūkyti šiose kamerose draudžiama, skundų iš pareiškėjo apie kitų asmenų daromus pažeidimus gauta nebuvo. Kratos yra vykdomos pagal nustatytą tvarką. Pažymėta, jog pareiškėjas per visą savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. šiose kamerose buvo 15 kartų, atsakovas nurodo, kad ne daugiau kaip 2 valandas, pareiškėjas nurodo, jog iki 6 valandų, tad toks buvimas negali būti laikomas ilgalaikiu poveikiu.

14. Vertinat pareiškėjo nurodymą, jog jis kameroje Nr. 23 buvo laikomas kartu su aktyvia tuberkuliozės forma sergančiu asmeniu, pažymėta, jog pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 29 d. Kaip nurodoma Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. 76/10-71, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 16 d. su pareiškėju vienoje kameroje buvo suimtasis J. M., kuriam 2018 m. liepos 16 d. buvo atlikta plaučių rentgenograma, ir radus pakitimus bei įtarus plaučių tuberkuliozę, jis buvo izoliuotas ir nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tokiu būdu, iš karto, tik sužinojus apie asmens ligą, jis buvo izoliuotas, dėl ko atsakovo veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, ir šis argumentas atmestas.

15. Vertinant, ar į tinkamą kamerą buvo patalpintas pareiškėjas, pažymėta, jog talpinant asmenį kamerą, yra vykdoma pačių nuteistųjų ar suimtųjų apklausa, kur jie savo ranka nurodo, ar sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymėta, jog šiuo atvejų nėra vadovaujamasi pirminės gydytojų apžiūros rezultatais, ši apžiūra tik fiksuoja žalingus įpročius, tame tarpe ir tai, ar pareiškėjas mano, jog turi žalingą įprotį – rūkymą, tačiau net ir neturint šio įpročio, ar priešingai, jį turint, pareiškėjui išlieka teisė pasirinkti gyventi kameroje kartu su rūkančiais ar nerūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas kaip žalingą įprotį rūkymą pirminės gydytojų apklausos metu nurodė. Tokiu būdu, pareiškėjui išreiškus sutikimą būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių tardymo izoliatorius, apgyvendindamas jį tokioje kameroje, pažeidimo nepadarė. Tokį sutikimą pareiškėjas davė, 2018 m. sausio 5 d. pildydamas atvykusių Asmenų, pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, kur nurodė, kad sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat ir 2018 m. birželio 26 d. nurodė, kad sutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.

Tačiau pažymėta, jog 2014 m. kovo 21 d. pildydamas atvykusių Asmenų, pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, pareiškėjas nurodė, kad nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, tad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjas turėjo būti patalpintas į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi pareikalavo iš atsakovo įrodymų, kuriose kamerose nurodytu laikotarpiu buvo laikomi nerūkantys asmenys, atsakant į šį teismo įpareigojimą, gauta Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. 103/05-700, kurioje nurodoma, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, bei nurodoma, jog ten taip pat buvo laikomi asmenys, kurie pareiškė norą būti laikomi su nerūkančiais asmenimis.

Pažymėta, jog jokių kitų įrodymų, jog šiose kamerose buvo laikomi nerūkantys asmenys, teismui nepateikta. Teismui buvo pateikti Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planai, tačiau iš šių planų nebuvo galima teigti, jog šios kameros buvo skirtos nerūkantiems, kadangi pagal šiuos planus bet kuri kamera gali būti skirta nerūkantiems. Tokiu būdu, atsakovo pateikti įrodymai neleido kategoriškai atmesti pareiškėjo argumento, jog jis buvo laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis, ir abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo teiginiai taip pat yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nenurodantys nei laikotarpio, nei konkrečių kamerų.

Taip pat pažymėta, jog pareiškėjas šį žalingą įprotį turėjo, ir jo vėliau neatsisakė, tad žala didelė negalėjo būti.

16. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

17. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių TI, ir net pasirinkdamas tokias kraštutines priemones, kaip badavimas. Tačiau, pareiškėjas kaip bado streiko priežastį nurodė prokuroro paskirtą draudimą skambinti, o kitų priežasčių, kaip kamerų neatitikimas higienos normoms, per mažas tenkantis plotas vienam suimtajam ar pan., nenurodė. Tolesnio savo buvimo Šiaulių TI metu jis taip pat nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, tad ir šie jo veiksmai leido daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime ar teismo posėdyje.

18. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (galimai prastos higienos sąlygos kamerose, perteklinis judėjimo ribojimas, atvėsęs maistas, galimai laikymas su rūkančiais asmenimis) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, įvertinta tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, tačiau 9 dienas, nors ir labai nežymiai, jo judėjimo laisvė buvo ribojama daugiau, negu būtina, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik iš dalies buvo užtikrintos, esant abejonėms, kurios traktuojamos pareiškėjo naudai, dėl higienos sąlygų kamerose užtikrinimo. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas, tačiau įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip galimai netinkamas sąlygas kameroje, perteklinis judėjimo ribojimas, atvėsęs maistas, galimai laikymas su rūkančiais asmenimis, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, pareiškėjui priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 19. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant jo skundą.

20. Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo kalinamas pažeidžiant higienos normas, trūko ploto, buvo laikomas su sergančiu tuberkulioze, buvo laikomas su rūkančiais. Pareiškėjas mano, kad šie pažeidimai yra rimti, prašė priteisti 10 000 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas mano, kad plotas neturi būti skaičiuojamas su baldais. Taip pat pažymi, jog patyrė pažeminimą, nes sanitariniai mazgai atviri.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.

23. Pareiškėjas A. S. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą papildomai akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose, švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų, sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo, ventiliacijos bei įrodymų pateikimo / nepateikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus: konstatavo, kad 9 dienas dėl perteklinių baldų kameroje pareiškėjo judėjimo laisvė, nors ir nežymiai, buvo apribota daugiau nei būtina, be to, buvo iš dalies patvirtinti pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų pažeidimų, atšalusio maisto, jo laikymo kamerose su rūkančiais asmenimis, kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 150 Eur.

26. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris apeliaciniame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo nustatytus jo kalinimo sąlygų pažeidimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu gyvenamojo ploto skaičiavimu, taip pat teigia, kad buvo laikomas kartu su asmeniu, sergančiu tuberkulioze, sanitariniai mazgai buvo atviri, bei mano, kad dėl pažeidimų jam turi būti priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

29. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjui tekusio ploto apskaičiavimu, pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydį reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuriame įtvirtina, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Šioje nuostatoje nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jam tekęs plotas neturėjo būti skaičiuojamas su baldais, nepagrįstas.

31. Vertinant apeliacinio skundo teiginius, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovo į bylą pateikti duomenys (2017 m. birželio 1 d. san. mazgų zonų kamerose lentelė, kamerų nuotraukos) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskiriami mūrinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis (nuo 1,78 m aukščio), o praėjimas į sanitarinį mazgą atitveriamas durimis arba užuolaida. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo skunde skundėsi dėl kameros Nr. 53, teigdamas, kad šioje kameroje sanitarinis mazgas buvo atviras. Šis pareiškėjo teiginys buvo paneigtas minėtais atsakovo pateiktais duomenimis, iš kurių nustatyta, kad kameroje Nr. 53 sanitarinis mazgas atskirtas 1,82 m aukščio OSB plokštėmis, taip pat yra uždengtas ir praėjimas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pakankamai užtikrinta.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad jis buvo laikomas kartu su sergančiu tuberkulioze asmeniu, pažymėtina, kad iš Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymos Nr. 76/10-71 nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 16 d. su pareiškėju vienoje kameroje buvo laikomas suimtasis, kuriam 2018 m. liepos 16 d. buvo atlikta plaučių rentgenograma, ir radus pakitimus bei įtarus plaučių tuberkuliozę, jis buvo izoliuotas ir nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taigi ši žyma patvirtina, kad iš karto įtarus tuberkuliozę asmuo buvo izoliuotas ir išvežtas į ligoninę. Byloje nėra jokių duomenų apie konkrečias pasekmes pareiškėjui dėl gyvenimo kartu su šiuo asmeniu, kuriam įtarta plaučių tuberkuliozė, iki pastarojo izoliacijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė su tuo susijusius pareiškėjo skundo teiginius.

34. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (dėl perteklinių baldų 9 dienas trukęs papildomas judėjimo ribojimas, nepaneigtos aplinkybės dėl prastų higienos sąlygų kamerose, atvėsusio maisto, laikymo su rūkančiais asmenimis), tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė