2016-02-02 Nr. AB-2299-3-61-3-04205-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-1732-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04205-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1; 74

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Best Fert“ 2013 metais iš Rusijos Federacijos importavo mineralinių trąšų ir 2013-12-30 jas deklaravo elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTKR2000IMO39CB1 išleidimo į laisvą apyvartą procedūroms. Muitinio įforminimo metu, prekėms pritaikytas trečiųjų šalių muito tarifas, standartinis PVM tarifas (Mokestinių ginčų komisijos (toliau MGK) byla b. l. 28).

2014-01-06 UAB „Best Fert“ pateikė prašymą muitinei Nr. BSF-20140106-03-RS, prašydama perskaičiuoti mokesčius atsiradus naujiems dokumentams. Kartu bendrovė pateikė A formos kilmės sertifikatą Nr. A 060360, patvirtinantį jame išvardytų prekių Rusijos preferencinę kilmę (b. l. 3 – 4).

Kauno teritorinė muitinė, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2014-01-20 sprendimu Nr. 4KM19/39-0037S jo netenkino. Muitinė nurodė, kad 2012-10-25 buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (toliau – ir Reglamentas), kuriuo taikoma Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, patvirtinantis naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatos sistemos (toliau – ir BLS) taikymo schemą. Reglamentu nuo 2014-01-01 pakeistas lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, dalis šalių neteko BLS lengvatomis besinaudojančios šalies statuso, įskaitant ir Rusijos Federaciją (MGK byla b. l. 28 – 29).

UAB „Best Fert“ nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės sprendimu pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), kuris 2014-04-28 sprendimu Nr. 1A-220 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM19/39-0037S (MGK byla b. l. 18 – 19).

UAB „Best Fert“ nesutikdama su pastaruoju sprendimu pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK), kuri 2014-08-27 sprendimu Nr. S-162(7-172/2014) patvirtino Muitinės departamento 2014-04-28 sprendimą Nr. 1A-220 (MGK byla b. l. 56 – 60).

UAB „Best Fert“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2014-01-20 sprendimą Nr. 4KM19/39-0037S, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-28 sprendimą Nr. 1A-220 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-08-27 sprendimą Nr. S-162(7-172/2014) (b. l. 1–5). Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno teritorinei muitinei pateiktoje deklaracijoje nebuvo pridėti visi dokumentai, būtini siekiant taikyti sumažintą arba nulinį tarifą. Trūkstamas dokumentas, prekių kilmės sertifikatas forma A muitinei kartu su deklaracija nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių, o, šioms išnykus, buvo iš karto pateiktas. Pareiškėja teigia, kad anksčiau tokie prašymai buvo priimami ir tenkinami. Muitinė, taikydama ilgalaikę ir nusistovėjusią praktiką, iš esmės suklaidino pareiškėją ir taip pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 75–76). Atsakovas teigė, kad Reglamentas paskelbtas 2012 m. spalio 31 d., todėl nuo šio momento pareiškėja privalėjo žinoti apie lengvatinio tarifo panaikinimą prekėms nuo 2014-01-01 ir imtis priemonių, kad reikiami dokumentai būtų gauti laiku arba pasinaudoti galimybe prekes deklaruoti taikant supaprastintą procedūrą. Tam, kad būtų galima grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, turi būti išpildytos dvi sąlygos: pirma, išleidžiamoms prekėms į laisvą apyvartą galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir, antra, pateikus prašymą grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Nagrinėjamu atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, t. y. išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, tačiau pateikiant prašymą grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus (kilmės sertifikato forma A) buvo taikoma įprastinė muito norma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasi tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas (b. l. 74).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Best Fert“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatos (toliau – ir „Įgyvendinimo nuostatos“). Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies normos nustato, kad tam, kad būtų tenkinamas prašymas grąžinti muitą, būtinos dvi sąlygos, t. y. išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir, pateikiant prašymą grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus, neturi būti grąžinta įprastinė muito norma.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet pateikiant prašymą grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitus būtinus dokumentus (kilmės sertifikatus) jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Pareiškėjo 2014-01-06 prašymas perskaičiuoti mokesčius, taikant lengvatinį muito režimą kartu su Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatu, patvirtinančiu prekių Rusijos Federacijos preferencinę kilmę, pateiktas galiojant Reglamento nuostatai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 panaikinimo nuo 2014-01-01, bei pradėjus taikyti naująją bendrųjų lengvatų sistemos schemą, patvirtintą 2014–2023 metams, pagal kurią, be kitą ko, Rusijos Federacija buvo išbraukta iš šalių, kurioms suteikiamos lengvatos pagal bendrųjų lengvatų sistemą, sąrašo.

Teismas pareiškėjo motyvus dėl teisėtų lūkesčių teismo vertino kritiškai - jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti, kad Bendrijos priemonės priėmimas gali paveikti jo interesus, jis negali remtis šiuo principu, priėmus tą priemonę; dėl teisės akto leidėjo veiksmų laisvės veiklos vykdytojai negali tikėtis, kad išliks susiklosčiusi situacija, kurią Bendrijos institucijos, naudodamosi savo diskrecija, gali pakeisti. Teismo nuomone Reglamentu atlikti pakeitimai pareiškėjai, kaip atidžiam ir rūpestingam ūkio subjektui, turėjo būti žinomi jau nuo 2012-10-25.

Pareiškėjas UAB „Best Fert“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Best Fert“ skundą tenkinti.

Apeliantas nurodo, kad remiantis Įgyvendinimo nuostatų 256 str. 3 d. bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatas (forma A), t. y. dokumentas, suteikiantis teisę taikyti sumažintą arba nulinę muito normą, „gali būti pateiktas ir pasibaigus laikui, kuriam buvo nustatyta sumažinta arba nulinė muito norma, jeigu deklaracija, kuria deklaruotos atitinkamos prekės, buvo priimta iki nustatyto laiko pabaigos“. Šiuo atveju Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatai (formos A) gali būti pateikiami net ir pasibaigus lengvatiniam muitų tarifų režimui, nes prekių deklaracijos buvo pateiktos ir priimtos dar šiam laikotarpiui nepasibaigus.

Pareiškėjas deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą Nr. 13LTKR2000IMO39CB1 pateikė 2013-12-30 d., t. y. dar nepasibaigus lengvatiniam muitų tarifų režimui. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas situaciją vertino formaliai. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose. Vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių, muitinėje įformintų dokumentų pripažinimo negaliojančiais taisyklių ir dokumento taisymo (papildymo) pažymos formos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kartu su prašymu teritorinei muitinei turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys taisymo (papildymo) būtinumą (pvz., sąskaitos-faktūros, prekių kilmės dokumentai, prekių patikrinimo aktai, nauji kompensacinių produktų išeigos apskaičiavimai, sutarties papildymas ir kt.) - Įsakymo 16 p. Remdamasis šia tvarka, pareiškėjas 2014 m. sausio 6 d. pateikė prašymą, prie kurio pridėjo kilmės sertifikatą ir paprašė atlikti mokesčio perskaičiavimą.

Tačiau Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai atsisakė prašymą tenkinti, tai yra neleido pasinaudoti Įsakymu patvirtinta galiojančia bei teisėta tvarka. Anksčiau (tai yra iki 2014 m. sausio 1 d.) teritorinės muitinės tokius pareiškėjos prašymus priimdavo ir tenkindavo remiantis Įsakymu. Pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo prašymas bus priimtas ir patenkintas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog teisėti asmens lūkesčiai gali būti ginami ir saugomi, jeigu kompetentingos institucijos dėl savo veiksmų suteikė pagrindą tokiems lūkesčiams.

Pareiškėjas elgėsi maksimaliai apdairiai bei operatyviai. Buvo Naujųjų Metų švenčių dienos ir prekės deklaruotos 2013-12-30 d., prašymas pateiktas iškart po šventinių dienų, kad viršininkas galėtų priimti sprendimą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad Įgyvendinimo nuostatų 256 straipsnio 3 dalies taikymas yra neatsiejamas nuo kitų Įgyvendinimo nuostatų 255-256 straipsniuose įtvirtintų normų, t. y. 1) muitinio įforminimo metu deklarantas privalo įrodyti, kad atitinkamas nepateikiamas dokumentas egzistuoja, yra galiojantis, kad jis negalėjo būti pridėtas prie deklaracijos dėl nuo deklaranto valios nepriklausančių priežasčių, o bet koks delsimas priimti deklaraciją užkirstų kelią išleisti prekes į laisvą apyvartą arba dėl to prekėms būtų taikomos didesnės muitų normos. Tokiu atveju duomenys, susiję su nepateiktais dokumentais, visais atvejais turi būti nurodyti deklaracijoje (255 straipsnio 2 dalis); 2) prekių kilmės dokumentas bet kuriuo atveju turi būti pateiktas iki dienos, nuo kurios Bendrijos priemone vėl gražinamas įprastinių importo muitų taikymas (256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo leisti deklaruoti prekes išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai pateikiant deklaraciją, kartu su kuria nepateikti tam tikri būtini lydintieji dokumentai (prekių kilmės sertifikatas), muitinei neteikė, deklaracijos muitinio įforminimo metu pateiktoje deklaracijoje tokie duomenys nenurodyti, o prekės kilmės dokumentas muitinei pateiktas, kai importuotoms prekėms jau buvo grąžintas įprastinių importo muitų taikymas. Taigi, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi šiam ginčui netaikytinu teisiniu reglamentavimu.

Atsakovas teigia, kad iš Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio seka, kad tam, kad būtų galima grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti turi būti išpildytos dvi sąlygos, t. y. pirma, išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir antra, prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, tačiau prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų Forma A) pateikimo metu (2014-01-06) jau buvo taikoma įprastinė muito norma.

Apelianto nurodomas Įsakymas yra galiojantis, jis buvo taikomas tiek iki 2014 m. sausio 1 d., tiek ir vėliau, t. y. muitinėje įformintų deklaracijų prekių kilmės duomenų taisymas yra atliekamas vadovaujantis minėtu Įsakymu, jei yra išpildomos pirmiau minėtos Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnyje nustatytos sąlygos, ar kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos, suteikiančios importuotai prekei taikyti preferencinį muito tarifą pagal pateiktą prekės kilmės sertifikatą. Apeliantas nepagrįstai tapatina preferencinių muitų taikymo sąlygas su nustatyta muitinėje įformintų dokumentų taisymo tvarka.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad EID Nr.13LTKR2000lM039CBl (2013-12-30) deklaracijos pateikimo metu galiojo Tarybos reglamentas (EB) Nr.732/2008, patvirtinantis naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo schemą, kuria iš Rusijos Federacijos importuotoms prekėms galėjo būti paprašyta pritaikyti lengvatinį tarifų režimą. Pareiškėjas minėtos išleidimo į laisvą apyvartų deklaracijos ir įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, o savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad deklaracijos pateikimo metu (2013-12-30) neturėjo būtino dokumento sumažintam tarifui taikyti, todėl sprendžiant šį ginčą pagrįstai buvo vadovaujamasi tuo teisiniu reglamentavimu, kuris apibrėžia lengvatinio tarifų režimo suteikimą, išleidus prekes į laisvą apyvartą, bet ne pareiškėjos skunde cituotomis šių įgyvendinimo nuostatų 256 str. 3 d įtvirtintomis normomis, kurių taikymas yra susijęs su kitomis 2 skyriaus 1 skirsnio normomis, įtvirtintomis 254 ir 255 straipsniuose, reglamentuojančiomis šiam ginčui neaktualius teisinius santykius, kurie atsiranda, kai deklaranto prašymu muitinė leidžia deklarantui pateikti deklaracijas, kuriose nenurodyti tam tikri duomenys, nurodyti 37 priede, arba nepateikti tam tikri būtini lydintieji dokumentai. Kauno teritorinės muitinės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo sprendime kritiškai įvertino pareiškėjo motyvus dėl teisėtų lūkesčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 buvo priimtas 2012-10-25. Šio reglamento 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitų tarifų lengvatos, nustatytos pagal lengvatines priemones, nurodytas 1 straipsnio 2 dalyje, taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. Šiuo Reglamentu nuo 2014 m. sausio l d. pakeistas lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius. Dalis šalių neteko bendrųjų muitų tarifų sistemos lengvatomis besinaudojančios šalies statuso, tarp jų ir Rusijos Federacija. Šis reglamentas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas 2012-10-31. Taigi, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, jau nuo 2012 metų žinojo apie pasikeitimus jo ūkinės veiklos sferoje.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 889 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, pagal tarifinę kvotą, tarifinę viršutinę ribą arba kitą lengvatinį tarifų režimą, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu: tarifinė kvota, tais atvejais, kai ji taikoma, buvo neišnaudota; kitais atvejais, – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų nurodyto reglamentavimo sąlygų, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų Forma A) pateikimo metu (2014-01-06) jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Taigi, muitinės institucijos pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo UAB „Best Fert“ prašymą.

Apelianto minimoje Įgyvendinimo nuostatų 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis dokumentas, suteikiantis teisę taikyti sumažintą arba nulinę muito normą, gali būti pateiktas ir pasibaigus laikui, kuriam buvo nustatyta sumažinta arba nulinė muito norma, jeigu deklaracija, kuria deklaruotos atitinkamos prekės, buvo priimta iki nustatyto laiko pabaigos“. Taigi, 256 straipsnio 3 dalis yra skirta atvejams numatytiems to paties straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, iš Įgyvendinimo nuostatų 255 ir 256 straipsnių turinio seka, kad šiuose straipsniuose išdėstytos teisės normos negali būti aiškinamos nesistemiškai. Taigi, remiantis Įgyvendinimo nuostatų 256 str. 3 d. pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi ši teisės norma negali būti taikoma nesiejant jos su Įgyvendinimo nuostatų 255 straipsniu, 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis - byloje nėra duomenų, kad UAB „Best Fert“ ginčo muitinės deklaracijos pateikimo metu prašė taikyti tarifinę lengvatą, atitinkamus duomenis nurodė deklaracijoje.

Apelianto nurodomas 2003 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus Įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintų Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 16 p. nustato pareigą kartu su prašymu teritorinei muitinei pateikti dokumentus, pagrindžiančius taisymo (papildymo) būtinumą. Ši teisės norma jokių naujų taisyklių lyginant su Reglamentu ir Įgyvendinimo nuostatomis nenustatė. Paminėtas 16 p. negali būti interpretuojamas nesiejant jo su aukštesnės galios teisės aktais – Reglamentu ir Įgyvendinimo nuostatomis. Šios teisės normos pagrindu skundas negali būti tenkinamas, nes ji pareiškėjui teisės susigrąžinti mokesčius nesuteikė.

Apeliantas kelia teisėtų lūkesčių gynybos klausimą. Teismas, spręsdamas pareiškėjo teisėtų lūkesčių klausimą, ypač atsižvelgia į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kadangi šioje byloje taikomos ir Europos Sąjungos teisės normos.

Teismas pripažįsta, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra ne tik iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis principas, bei kartu yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimas byloje Nr. C-350/88, Delacre v Commission, § 33). Šis principas ne tik užtikrina individo apsaugą, jo pasitikėjimą viešosios valdžios priimamais sprendimais, bet jis prisideda ir prie veiksmingesnio viešojo administravimo.

ESTT yra pažymėjęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principu gali remtis kiekvienas asmuo, kuriam institucijos suteikė pagrįstų vilčių (ESTT sprendimai bylose Nr. C-369/09, ISD Polska sp. z o.o. and Others v European Commission, § 123, Nr. C-426/10, Bell & Ross v OHIM, § 56). Pagrįstos viltys savo ruožtu suteikiamos, kai valdžios institucijos iš leidžiamų ir patikimų šaltinių suinteresuotam asmeniui pateikė tikslius, besąlygiškus ir tikrovę atitinkančius patikinimus (ESTT sprendimai bylose Nr. C-537/08, Kahla Thüringen Porzellan v Commission, § 146, Nr. C-630/11 P, HGA and Others v Commission, § 132).

ESTT yra konstatavęs, kad ūkio subjektai negali turėti teisėtų lūkesčių, jog esama situacija, kurią, naudodamosi savo diskrecine teise, gali pakeisti Sąjungos institucijos, tęsis neribotą laiką. Ypač tas pasakytina apie sritis, kuriose bendras rinkos organizavimas yra susijęs su nuolatiniu poreikiu prisitaikyti prie pasikeitusios ekonominės situacijos (ESTT sprendimas byloje Nr. C-350/88, Delacre and Others v Commission, § 33).

Taip pat ESTT yra konstatavęs, kad jei atsargus ir nuovokus ūkio subjektas gali numatyti, kad Bendrijos akto priėmimas gali paveikti jo interesus, jis nebegali remtis šiuo principu priėmus šį aktą (ESTT sprendimas byloje C-17/03, VEMW and others, § 74).

Jau minėta, kad Reglamentas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas 2012-10-31. Apeliantas būdamas atsargus ir nuovokus ūkio subjektas neabejotinai galėjo numatyti, jog Reglamento priėmimas paveiks jo interesus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad muitinė būtų davusi kokius nors patikinimus pareiškėjui, kad jos praktika nekis keičiantis įstatymams. Netgi, jeigu tokius patikinimus muitinė ir būtų davusi, pareiškėjo lūkesčiai nebūtų ginami, nes jie nebūtų grindžiami galiojančia teise. Taigi, UAB „Best Fert“ lūkesčiai dėl muitų perskaičiavimo negali būti ginami.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius