2020-06-17 Nr. AB-12231-3-63-3-00821-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-728-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00821-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. ji buvo periodiškai etapuojama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areštinę. Areštinės kamerose yra įrengtos filmavimo kameros. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pripažino, jog Klaipėdos AVPK, tvarkydamas vaizdo ir balso duomenis, gautus areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, pažeidė pareiškėjos teisę į asmens privatumą, tokie veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 18 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pareiškėja teigė dėl nepertraukiamo vaizdo bei garso duomenų fiksavimo areštinės kamerose (akcentuota, jog dauguma areštinėje dirbančių pareigūnų yra vyrai) patyrusi didelius nepatogumus, įtampą, stresą, tai menkino jos pasitikėjimą savimi ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas pripažino, jog pareiškėjos teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau manė, jog nėra pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Paaiškino, jog Inspekcija 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 3R-430 (2.13-1.) nustatė, kad balso duomenys, gauti vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, nebuvo tvarkomi tinkamai įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, nesilaikyta ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Inspekcija įpareigojo Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose, tvarkymą ir sunaikinti surinktus balso duomenis (garso įrašus). Minėtas nurodymas buvo nedelsiant įvykdytas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde Inspekcijai savo teisių pažeidimus siejo tik su vaizdo įrašais, nereiškė pretenzijų dėl daromų garso įrašų. Pareiškėja apie areštinės kamerose daromus garso įrašus sužinojo tik susipažinusi su Inspekcijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, kaip ir kada dėl areštinėje vykdytų, niekur nepanaudotų ir sunaikintų garso įrašų pablogėjo jos sveikata, reputacija, bendravimo su kitais asmenimis galimybės ir pan.

5. Pareiškėja 2018 m. liepos 12 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą nesutiko su atsakovo teiginiais. Pažymėjo, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie jos duomenų tvarkymą. Ji apie garso įrašinėjimą sužinojo tik iš Inspekcijos sprendimo. Manė, kad atsakovas sąmoningai pažeidinėjo jos teises į privatumą. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad areštinės kameroje Nr. 2 nebuvo durų, atskiriančių sanitarinį mazgą. Tvirtino, kad areštinėje nėra dirbančio psichologo, todėl ji negalėjo pasinaudoti jo pagalba, nors jautėsi gniuždoma, patyrė gėdos jausmą ir baimę eidama pasinaudoti tualetu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo atstovas tikrai sunaikino padarytus garso įrašus.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 12d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos A. S. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir iš byloje esančių duomenų nustatė, kad siekiant sudaryti galimybę Klaipėdos AVPK sėkmingai užtikrinti sulaikytų asmens sveikatos ir gyvybės apsaugą, Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 1 d. prašymu Nr. 30-S-53975 (4.68) kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atnaujinti Asmenų duomenų valdytojų registre esančią informaciją apie jį. Prašyme nurodyta, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančiose kamerose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti jose laikomų asmenų saugumą, t. y. apsaugoti jų sveikatą ir gyvybę tiek nuo kitų asmenų, tiek ir savęs žalojimo atvejais, operatyviai reaguoti ir tam užkirsti kelią. Inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) tenkino šį Klaipėdos AVPK prašymą. Taigi, nuolatinė Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai.

8. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 11 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriame nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, kuriose ji būdavo patalpinta 24 val. per parą, vykdomas jos vaizdo stebėjimas, ji talpinama į tokias areštinės kameras, kuriose sanitariniai mazgai neatskirti nuo kito kameros ploto bei patenka į vaizdo stebėjimo kamerų lauką, o vaizdo stebėjimą vykdo ir pareigūnai vyrai, todėl pareiškėja negali pasirūpinti būtiniausia higiena.

9. Inspekcija 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 3R-420 (2.13-1.) pareiškėjos skundą pripažino iš dalies pagrįstu. Sprendime nurodoma, jog vaizdo duomenų tvarkymą Klaipėdos AVPK areštinėje reglamentuoja Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintas Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Inspekcija, įvertinusi Aprašo turinį, nustatė, jog jame nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, o tai laikytina ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu Inspekcija taip pat nustatė, jog ji be kitų areštinės kamerų buvo patalpinta kameroje Nr. 2, kurioje sanitarinis mazgas yra įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų t. y. minėtoje kameroje esančiame sanitariniame mazge neįrengtos durys. Aptartoje kameroje vykdomas vaizdo stebėjimas bei į vaizdo stebėjimo kameros lauką patenka kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, o vykdant vaizdo stebėjimą sanitarinis mazgas yra užtušuojamas. Inspekcija konstatavo, jog Klaipėdos AVPK, vykdydamas vaizdo stebėjimą kameroje Nr. 2, pažeidė ADTAĮ 19 straipsnio 3 dalį. Inspekcija akcentavo, kad areštinės patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomas garso įrašų fiksavimas prieštarauja ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kadangi garso įrašų tvarkymas Apraše ar kituose Klaipėdos AVPK dokumentuose nėra reglamentuotas, todėl nėra galimybės patikrinti, ar jis vykdomas vadovaujantis teisės reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų.

10. Teismas padarė išvadą, jog ginčo laikotarpiu Klaipėdos AVPK vykdytas nepertraukiamas sulaikytų asmenų vaizdo (dalyje patalpų) bei garso duomenų fiksavimas buvo atliekamas pažeidžiant ADTAĮ reglamentuotas teisės normas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos AVPK, susipažinęs su Inspekcijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu, neatidėliotinai ėmėsi veiksmų pašalinti jame nurodytus pažeidimus, t. y. areštinės kameroje Nr. 2 įrengė sanitarinio mazgo dureles, Klaipėdos AVPK viršininkas 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-534 atnaujino Apraše reglamentuotus vaizdo stebėjimo tikslus bei apimtis ir nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose, kaupimą bei sunaikino anksčiau surinktus balso duomenis.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, akcentavo, jog pareiškėja, nurodydama patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius. Pareiškėja nepagrindė ir neindividualizavo dėl minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jai padarytos neturtinės žalos. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į konstatuotus neteisėtus veiksmus, tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo būtų kilusios realios pasekmės pareiškėjos fizinei sveikatai ar būtų sutrikdyta jos psichologinė būsena, dėl ko būtų prireikę specialistų pagalbos, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja patyrė neturtinę žalą, tačiau nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 12. Pareiškėja A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir tenkinti jos skundo reikalavimus.

13. Pareiškėja pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamoms vertybėms padarytą žalą, kurią dažnai sunku pagrįsti konkrečiais įrodymais. Toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už netinkamas suėmimo vykdymo sąlygas. Pareiškėja tvirtina, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog areštinės kameroje, kurioje ji buvo laikoma, sanitariniame mazge nebuvo durų ir jokios pertvarkos atskiriant sanitarinį mazgą, nors kameroje vyko nepertraukiamas vaizdo stebėjimas. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo sprendimu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepaisant jos prašymo bylą nagrinėti vaizdo konferencijos būdu, teigia, kad tokiu būdu iš jos buvo atimta teisė sau atstovauti.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovo įsitikinimu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK neužtikrinimu pareiškėjai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d., atlyginimo priteisimo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjos buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjos nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo dėl konstatuotų ADTAĮ pažeidimų pareiškėjos atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiu pareiškėjos nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai neturtinės žalos atlyginimą pinigais, bei subjektyviu įsitikinimu, kad teismas nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu). Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su dauguma pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

19. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pareiškėja 53 paras buvo laikoma areštinės kamerose (įskaitant kamerą Nr. 2, kurioje įėjimas į sanitarinį mazgą, kuriame pareiškėja pagrįstai tikėjosi visiško privatumo, nepridengtas durimis ir patenka į vaizdo stebėjimo lauką), kuriose vykdomas vaizdo ir garso stebėjimas nevisiškai atitiko teisės aktų reikalavimus (duomenų tvarkymo tikslai ir apimtis netinkamai, nepakankamai apibrėžti Apraše). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjai sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių ji nebūtų patyrusi, jei būtų buvusi laikoma teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėja dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

20. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Klaipėdos AVPK padaryto pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėja periodiškai, iš viso 53 paras, buvo laikoma areštinės kamerose, kuriose vykdomas vaizdo ir garso duomenų stebėjimas, įrašymas, tokių duomenų tvarkymo tikslo ir apimties tinkamai neapibrėžiant Apraše; pareiškėja dalį paros praleido kameroje Nr. 2, kurioje įėjimas į sanitarinį mazgą (t. y. patalpą, kurioje asmuo pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemina žmogaus orumą) nepridengtas durimis ir patenka į vaizdo stebėjimo lauką), kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, jog byloje nėra duomenų apie sveikatos priežiūros specialistų konstatuotą neigiamą poveikį pareiškėjos fizinei ar psichinei sveikatai), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjos teisių pažeidimo pripažinimas jai bus pakankama satisfakcija.

21. Dėl pareiškėjos pretenzijų, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjam žodžiu (78 str. 2 d.), bet byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (78 str. 6 d.), arba jeigu į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka (78 str. 5 d.).

22. Šiuo atveju pareiškėja skunde nurodė pageidaujanti dalyvauti bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šį pareiškėjos prašymą, 2018 m. liepos 4 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas suteikti leidimą konvojuoti pareiškėją į teismo posėdį. Lietuvos apeliacinis teismas tokį sutikimą davė 2018 m. liepos 11 d. raštu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi nurodė konvojuoti pareiškėją iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinę ir pristatyti į 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2018 m. rugsėjo 20 d. rašte teismui nurodė, kad pareiškėja nepageidauja dalyvauti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose įvyksiančiame posėdyje. Kartu su šiuo raštu Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė teismui pareiškėjos prašymą jos neetapuoti į Klaipėdos AVPK, kuriame ji nurodė sutinkanti, jog bylos nagrinėjimas vyktų nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu, paaiškino turinti sveikatos problemų. Pareiškėja nedetalizavo savo teiginių apie sveikatos problemas, dėl kurių ji negali atvykti į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose įvyksiantį posėdį, ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą atidėti 2018 m. spalio 12 d., atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atsisakė atvykti į teismo posėdį, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nėra įrengta vaizdo konferencijų įranga ir todėl nėra galimybių pareiškėjai teismo posėdyje dalyvauti kitokiu būdu. Taigi, pirmosios instancijos teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti pareiškėjos dalyvavimą 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje, bet nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nurodė neatvyksianti ir neatvyko į 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdį bei nebuvo galimybių jai teismo posėdyje dalyvauti kitokiu būdu.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokiomis savo procesinėmis teisėmis ji negalėjo pasinaudoti, teismui nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti išsiaiškintos šalims teikiant rašytinius paaiškinimus (pastebėtina, jog pareiškėja savo poziciją dėl atsakovo atsiliepime į skundą pateiktų argumentų išdėstė 2018 m. liepos 12 d. atsikirtime į atsiliepimą į skundą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepadarė esminio proceso teisės normų pažeidimo, sudarančio pagrindą panaikinti priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.), todėl pareiškėjos pretenzijos šiuo aspektu atmestinos.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė