N-575-749-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-749/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00395-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. M. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.50 val., Tauragėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę pusę sukusį automobilį bei su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8, 9, 142 ir 145.1 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu M. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 160 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad, siekiant išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą, buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas D. J., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei 5 metų ekspertinio darbo stažą. Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. kovo 29 d. ekspertizės akto Nr. 11K-458 (10) išvadoje konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio Ford Focus, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. B. veiksmai – priešpriešines eismo juostas skiriant horizontalaus kelio ženklinimo ištisinei linijai nevažiavo dešiniau nuo jos, o vairuojamu automobiliu vykdė priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimo manevrą bei, pastarajam automobiliui leistinoje vietoje vykdant posūkio į kairę manevrą, su juo susidūrė. Be to, minėtame akte nurodyta, jog, sprendžiant iš papildomai tirti pateiktoje nuotraukoje matomų, tikėtina, automobilio Ford Focus ratais paliktų stabdymo pėdsakų bei transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, tikėtina, kad susidūrimo metu posūkio į kairę manevrą vykdantis automobilis Nissan Primera priekine dalimi jau buvo dalinai ar visiškai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.

Teismas pabrėžė, jog tokia pozicija išsamiai pagrįsta ekspertizės metu nustatytomis transporto priemonių deformacijomis ir automobilių apgadinimų pobūdžiu (įvykio metu buvo kliudyta automobilio Nissan Primera kairiojo šono galinė dalis) bei patvirtina, kad automobilio Nissan Primera posūkio į kairę manevras buvo pradėtas vykdyti anksčiau, nei jo lenkimo manevras. Pažymėjo, jog teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, todėl, atsižvelgęs į KET 142 punktą, numatantį, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonių sugadinimą sąlygojo M.

B. padarytas minėto KET punkto pažeidimas. Nustatęs, kad M. B. padarytas pažeidimas visiškai įrodytas, jo veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ir buvo laikomasi nuobaudos skyrimo tvarkos, teismas konstatavo, jog skundžiamas Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį ir skirti techninę ekspertizę objektyviai tiesai nustatyti. Teigia, jog automobilio Nissan Primera vairuotojas, atlikdamas posūkio manevrą, nerodė posūkio signalo, ką patvirtino liudytojai O. G., N. K. ir M. P., o įvykio vietoje likusios stabdymo žymės yra būtent minėto automobilio, bet ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio Ford Focus. Pažymi, kad lenkimo manevrą atliko ne sankryžoje, o ties įvažiavimu į pravažiavimą link (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriam nėra suteiktas gatvės statusas, be to, įvykio vietoje esantis kelio ženklinimas neatitinka Lietuvos standarto LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“ reikalavimų. Mano, jog nagrinėjamo eismo įvykio kilimą lėmė automobilio Nissan Primera vairuotojo padaryti pažeidimai, t. y. kad jis nesilaikė KET 106 punkto reikalavimų. Taip pat abejoja byloje esančio ekspertizės akto, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstumu, kadangi nebuvo tinkamai įvertinti liudytojų parodymai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, matydamas, jog kelio važiuojamoji dalis yra paženklinta KET 3 priedo 1.1 ir 1.6 punktuose numatytu kelio ženklinimu, privalėjo važiuoti savo eismo juosta ir neįvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą, o būtent šių reikalavimų nesilaikymas lėmė nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad M. B. yra Tauragės gyventojas ir puikiai žino Tauragės miestą, todėl turėjo galimybę suprasti, jog priekyje gali būti ištisinė kelio ženklinimo linija, be to, būdamas neįsitikinęs eismo reguliavimu, turėjo važiuoti atsargiai, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju M. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo mechanizmą, paskyrė autotechninę ekspertizę. Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. kovo 29 d. ekspertizės akto Nr. 11K-458 (10) (b. l. 142-148) matyti, kad minėtą ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas D.

J., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei 5 metų ekspertinio darbo stažą, kuris, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingos ekspertizės išvados davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio Ford Focus vairuotojo M. B. veiksmai – priešpriešines eismo juostas skiriant horizontalaus kelio ženklinimo ištisinei linijai nevažiavo dešiniau nuo jos, o vairuojamu automobiliu vykdė priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Nissan Primera lenkimo manevrą bei, pastarajam automobiliui leistinoje vietoje vykdant posūkio į kairę manevrą, su juo susidūrė.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti minėtame ekspertizės akte pateiktomis ir objektyviais byloje esančiais duomenimis pagrįstomis išvadomis, todėl nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Tai, kad įvykio vietoje esantis kelio ženklinimas galimai neatitinka Lietuvos standarto LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“ reikalavimų, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutartį, kadangi, nepriklausomai nuo kelio ženklinimo, KET 142 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Aplinkybė, kad liudytojai O. G., N. K. ir M. P. patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilio Nissan Primera vairuotojas, atlikdamas posūkio manevrą, nerodė posūkio signalo, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. G. yra M. B. kaimynas (b. l. 118), o N. K. jo pažįstamas (b. l. 118), todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių jų suinteresuotumu bylos baigtimi. Be to, N. K. ir M.

P. tvirtino į įvykio vietą atvažiavę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tuo tarpu automobilio Nissan Primera vairuotojas N. M. ir kartu su juo važiavusi R. D. nuo pat pradžių kategoriškai teigė, jog įvykio metu aplink jokių kitų automobilių nebuvo, į įvykio vietą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažįstami atvažiavo tik po kelių minučių ir paaiškino atvažiavę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o M. B. siūlė N. M. už pinigus prisiimti kaltę dėl nagrinėjamo eismo įvykio, taip pat pažymėjo, kad įvykio metu, prieš atliekant posūkio manevrą, N. M. iš anksto, iki posūkio likus apie 10 metrų, įjungė posūkio signalą (b. l. 13, 14, 117-118).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. B. kaltės daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas