e1928928-dae9-4dcc-a445-2f8b8a77c489 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3745-535/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02295-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant atsakovės atstovei Juditai Kaminskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018-06-06 įsakymÄ Nr. 460-Ä®VK(T)-11 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (toliau – Ä®sakymas).

PaaiÅ¡kina, kad ginčijamu Ä®sakymu buvo pripažinta, kad jis, Komisijų sekretoriato patarėjas D. K., padarė tarnybinį nusižengimÄ - vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės dėl pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbo. Savo veiksmais jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 15 straipsnio l dalies 5 punkto reikalavimus (laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), nesilaikė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pastebi, kad atsakovė nėra patvirtinusi „Darbo grupės sekretoriaus“ pareigybės apraÅ¡ymo. Nors savo iÅ¡vadoje nurodo, kad turėtų bÅ«ti pagal analogijÄ taikomas patarėjo pareigybės apraÅ¡ymas, tačiau Å¡is teiginys yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes vieÅ¡ojoje teisėje taikomas imperatyvusis teisinis reguliavimo metodas ir konstatuojant teisės pažeidimÄ analogija negalima. Be to, Seimo valdybos sprendime dėl darbo grupės sudarymo, taip pat ir Seimo Komisijų sekretoriato vedėjos raÅ¡te pavedama atlikti sekretoriaus, o ne patarėjo funkcijas, tačiau pavedime buvo galima nurodyti, kad pavedama atlikti patarėjo funkcijas (pagal kurias taip pat privaloma organizuoti posėdžius), be to, atsakovė galėjo patvirtinti sekretoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ . Bet kuriuo atveju nei jis, nei atsakovė tiksliai nežinojo kokias funkcijas turėjo vykdyti darbo grupės sekretorius. Kita vertus, komisija savo iÅ¡vadoje nenurodė kurios iÅ¡ pareigybės apraÅ¡yme nurodytų funkcijų nebuvo vykdomos, nes buvo rengiami darbotvarkių projektai ir organizuojami posėdžiai (užsakomos salės, siunčiami kvietimai, susiraÅ¡inėjamÄ su posėdžių dalyviais, dauginama ir dalinama medžiaga ir t. t.), taip pat buvo mėginama aptarinėti darbo grupės uždavinius su darbo grupės vadovu, teikiami jam pasiÅ«lymai dėl nagrinėjamų klausimų ir kt. PareiÅ¡kėjo teigimu, yra sunku suprasti nurodomos „padėjimo suorganizuoti posėdį“ tarnautojo funkcijos turinį.

Pastebi, kad Ä®sakyme nėra įvardinama kuriuos valstybės tarnautojų etikos principus jis pažeidė. Be to, Ä®sakyme savaip interpretuojama VTÄ® 3 straipsnyje įvardinta valstybės tarnautojo etikos „pavyzdingumo principo“ sÄ voka, nes pagal įstatymo nuostatÄ laikydamasis pavyzdingumo principo tarnautojas „privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, tolerantiÅ¡kas, pagarbus ir tvarkingas“. Taigi tinkamai neįvardinus teisinės normos dispozicijos atsakovė negalėjo teisingai jos taikyti.

Darbo grupės vadovo A. N. 2018-05-02 raÅ¡te Seimo kanclerei iÅ¡vardinamos priežastys dėl ko reikėtų pakeisti darbo grupės sekretorių yra abstrakčios, nepagrįstai kaltinimai iÅ¡ esmės yra sunkÅ«s, sudarantys įspÅ«dį, kad darbo grupės sekretoriaus funkcijos buvo iÅ¡viso neatliekamos arba atliekamos aplaidžiai. Komisija iÅ¡ esmės nepagrindė nei vieno nurodyto teiginio, o ji privalėjo iÅ¡tirti darbo grupės vadovo kreipimesi nurodytas aplinkybes ir padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl ko darbo grupės darbas nevyko sklandžiai. NežiÅ«rint to, komisija savo iniciatyva ėmėsi ieÅ¡koti smulkių pažeidimų (pvz. klaidų rengiamuose dokumentuose ir pan.), jais bandydama pagrįsti darbo grupės neveiklumÄ , sugalvojo „padėjimo organizuoti posėdžius“ pareigÄ ir pan.

Komisija nenurodo dėl kurių sekretoriaus funkcijų darbo grupės veikla vyko „su trukdžiais, nesklandžiai“ - ar dėl neteisingai nurodytos institucijos rengiamame raÅ¡te, ar dėl neteisingai įraÅ¡yto darbo grupės vadovo vardo protokole. Komisija nenurodo, kad pvz. darbo grupės nariai nebuvo informuoti, nebuvo pateikta medžiaga ar pan. Todėl tokie teiginiai nėra teisiÅ¡kai pagrįsti. Pažymi, kad už sklandų darbo grupės darbÄ , visų pirma, atsakingas jos vadovas, kuris nuo 2018-02-02 (raÅ¡to frakcijoms iÅ¡siuntimas) iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos nesiėmė veiksmų Å¡aukti posėdžius, niekaip nekomunikavo, atsisakė jo pagalbos parengti pasiÅ«lymus, nesiėmė, kad jo frakcija pateiktų pasiÅ«lymus darbo grupei. NežiÅ«rint to, komisija parinko tam tikras patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo (nors Å¡iuo metu ir netaikytino) nuostatas ir jas Å¡iuo atveju pritaikė darbo grupės sekretoriui. Taigi komisija neįrodė nei priežastinio ryÅ¡io su galimu tarnybiniu nusižengimu, nei pačių pasekmių.

Ä®sakyme nurodyta, kad jis ,,nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius“ savaime yra paini ir prieÅ¡taringa, nes darbo grupės posėdžių Å¡aukimas taikant analogijÄ dėl komitetų ir komisijų pirmininkų (jei jam taikomos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios nuostatos, tai tuo labiau turėtų bÅ«ti taikoma darbo grupės vadovui) yra darbo grupės vadovo prerogatyva (Seimo statuto 52 str.), o jų organizavimas jau priskiriamas darbo grupės sekretoriaus funkcijoms. Pastebi, kad jei posėdis nėra inicijuojamas, nėra įmanoma padėti jį suorganizuoti. Taigi nėra aiÅ¡ku ar tarnautojui reikėtų rodyti iniciatyvÄ ir siÅ«lyti darbo grupės vadovui organizuoti posėdį su tam tikra darbotvarke, ar padėti jį organizuoti jau jį inicijavus ir pan. Kita vertus, Ä®sakyme ir iÅ¡vadoje nenurodoma kokio teisės akto nuostatoje nurodoma „iniciatyva padėti suorganizuoti posėdį“.

Komisija suraÅ¡o daug kaltinančių teiginių, tame tarpe ir tų apie kuriuos nieko pati nepasisako, pvz. savarankiÅ¡ko planavimo, darbo metodų pasirinkimo. Kitais atvejais komisija nepagrįstai nurodo, kad jis nerodė iniciatyvos parengti darbotvarkių projektus, nors tai jis darė. Komisija teiginiai, kad nebuvo rodoma jokia iniciatyva parengti darbo grupės posėdžius, darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams yra jokiais įrodymais nepagrįsti.

Jokiuose parodymuose jis nenurodė, kad sulaukdavo raginimų atlikti tam tikras funkcijas iÅ¡ darbo grupės vadovo padėjėjos-sekretorės Z. B., jau vien dėl to, kad ji pagal savo pareigas neturėjo galimybių jam juos duoti. Z. B. tik perduodavo darbo grupės vadovo pavedimus ir jo parengtus dokumentus darbo grupės vadovui. Kita vertus, komisija nepagrįstai konstatavo, kad yra įrodymai, jog tik nuolat Ž. B. raginant buvo atliekami kokie nors darbo grupės sekretoriaus darbai, nes tokių įrodymų pateikta nebuvo. NežiÅ«rint to, nepagrįsti Z. B. paaiÅ¡kinimai turėjo įtakÄ Komisijai priimant IÅ¡vadÄ .

Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-Oženko 2018-05-25 raÅ¡te Nr. V-2018-5264 Komisijai pateikė tendencingus paaiÅ¡kinimus. Sekretoriato vedėja jam pati pripažino, kad savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose komisijai melagingai liudijo apie tai, kad ji dar po pirmojo darbo grupės posėdžio įspėjo apie darbo grupės vadovo A. N. nepasitenkinimÄ jo darbu ir suteiktÄ â€žantrÄ jį Å¡ansÄ â€œ. Taip pat neatitinka tiesos ir jos parodymai dėl nuolatinių pastangų darbo grupės veikloje, o kiti jos parodymai remiasi darbo grupės vadovo padėjėjos-sekretorės Z. B. nepagrįstais parodymais. Taip pat komisija nenurodo kokiais įrodymais remiasi, kad darbo grupės posėdžių darbotvarkės nebuvo persiųstos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyriui. Kita vertus, vedėjos J. K.-O. pateikti įrodymai yra su nagrinėjamu atveju nesusiję. NežiÅ«rint to, nepagrįsti J. K.-O. paaiÅ¡kinimai turėjo įtakÄ komisijai priimant iÅ¡vadÄ .

Komisija nurodo: „J. K. rengtame raÅ¡te Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siÅ«lymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiÅ«lymus, todėl jo iÅ¡siuntimas nedavė jokių rezultatų“. Pažymi, kad šį raÅ¡tÄ pasirašė darbo grupės vadovas A. N., todėl jo reikėtų teirautis dėl kokių priežasčių buvo priimtas toks sprendimas.

Komisija išvadose turėjo nurodyti kokiuose raštuose, kokie netikslumai nustatyti, nes galima suprasti, kad netikslumai buvo visuose rengtuose raštuose, posėdžių protokoluose, darbotvarkių projektuose.

Komisijos iÅ¡vada, kad jis padarė tęstinį pažeidimÄ , t. y. pažeidimas buvo daromas nuo jo paskyrimo darbo grupės sekretoriumi 2017-12-22 iki darbo grupės vadovo 2018-05-02 raÅ¡to „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“ nepagrįsta, nes pati komisija savo iÅ¡vadoje dėsto aplinkybes kaip savarankiÅ¡kų pažeidimų pagrindÄ (pvz. klaidos dokumentuose - žr. į IÅ¡vadÄ ). Taigi komisija atskirai nagrinėja tariamus pažeidimus, tačiau vėliau juos sujungia į vienÄ â€œtęstinį pažeidimÄ â€œ. Kita vertus, konstatuojami nenustatyti faktai, kad „buvo nerodoma iniciatyva parengti darbo grupės posėdžių protokolus, medžiagÄ posėdžiams“ (nors buvo atvirkščiai), nenurodoma, kad už posėdžių Å¡aukimÄ atsakingas darbo grupės vadovas, o ne sekretorius, aiÅ¡kiai neįvardinamos pasekmės ir t. t. Pastebėti, kad pats darbo grupės vadovas nuo darbo grupės veiklos pradžios iki savo 2018-05-02 raÅ¡to nei karto nesakė jam nei apie vienÄ pažeidimÄ , taip pat nesikreipė (jokia forma) į Seimo kanceliarijÄ . Taigi iÅ¡ esmės nėra aiÅ¡ku nuo kokio momento skaičiuoti 1 mėnesio terminÄ skirti nuobaudÄ .

Komisija paviršutiniškai įvertino kai kuriuos jo pateiktus paaiškinimus, pati įrodymų nerinko ar rinko tik kaltinančius. Komisija teigia, kad jai nepakako įrodymų dėl darbo grupės vadovo nekomunikavimo, tačiau ji jų nerinko (pvz. neapklausė darbo grupės vadovo), nors juos išreikalavo iš Z. B. ir J. K.-O.. Taigi Komisija nebuvo objektyvi, šališkai ir vienpusiškai išnagrinėjo pateiktus paaiškinimus ir kitus įrodymus, pažeidė lygiateisiškumo, „silpnesnės“ teisinių santykių šalies principus.

Dėl darbo grupės vadovo teisėtų lÅ«kesčių paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju nagrinėjami vieÅ¡ieji teisiniai santykiai, kuriems taikomas teisės principas „leidžiama, tai kas nustatyta“, todėl darbo grupės vadovo lÅ«kesčiai negalėjo bÅ«ti komisijos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, darbo grupės vadovas atsiribojo nuo bendravimo su juo nurodydamas bendrauti tik per jo padėjėjÄ , nepageidavo, kad jis rengtų pasiÅ«lymus, nebuvo paskyręs jam susitikimo ir pan.

PareiÅ¡kėjo teigimu, komisija pažeidė VTÄ® ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ nuostatas, lygiateisiÅ¡kumo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir kitus valstybės tarnybos etikos bei bendruosius teisės principus, todėl atsakovė priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Ä®sakymÄ .

Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – Kanceliarija) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad ginčijamas Ä®sakymas buvo priimtas atsižvelgiant į komisijos iÅ¡vadÄ , kurioje buvo nustatyti visi bÅ«tini pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, pareiÅ¡kėjo kaltė. Siekdama užtikrinti Komisijų sekretoriato funkcijų vykdymÄ ir sklandų darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbÄ , pavedė pareiÅ¡kėjui vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas ir padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbÄ . Su Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2017-12-21.

Mano, kad aukščiau nurodytas pavedimas pareiÅ¡kėjui buvo aiÅ¡kus užduoties įvykdymo pobÅ«džiu, jis buvo kompetentingas suprasti jo turinį bei vykdymo aplinkybes, kadangi analogiÅ¡kos funkcijos numatytos tiek Komisijų sekretoriato nuostatų 4 punkte (padėti Seimo nuolatinėms komisijoms ir laikinosioms tyrimo, kontrolės ir kitoms komisijoms vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytus įgaliojimus ir padėti užtikrinti sklandų Seimo komisijų darbÄ ), tiek Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2015-12-31 įsakymo Nr. 460-Ä®VK(P)-103 „Dėl Komisijų sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymų patvirtinimo“ 1.2 papunkčiu, 4 punkte (padėti Lietuvos Respublikos Seimo komisijai (komisijoms), kuriÄ (kurias) jis paskirtas aptarnauti vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytus įgaliojimus ir padėti užtikrinti sklandų jos (jų) darbÄ , taip padėti užtikrinti sklandų kitos (kitų) Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu sudarytos (sudarytų) komisijos (komisijų) darbÄ ). Be to, tokias funkcijas pareiÅ¡kėjas Komisijų sekretoriate vykdo daugiau kaip treji metai.

Pažymi, kad Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. 2017-12-21 raÅ¡te Nr. V-2017-11736 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sekretoriaus funkcijų“, kaip teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ji paveda patarėjui D. K. „padėti užtikrinti sklandų darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbÄ â€œ nurodomas ir Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 papunktis, kuriame nurodyta, kad Komisijų sekretoriatas dalyvauja Seimo valdybos ir Seimo kanclerio sudaromų ir kitų darbo grupių bei komisijų veikloje. Todėl patarėjas D. K., bÅ«damas darbo grupės sekretoriumi ir turėdamas aiÅ¡kų pavedimÄ â€žpadėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbÄ â€œ, turėjo pareigÄ vykdyti analogiÅ¡kas funkcijas, kurios yra priskirtos jam kaip patarėjui, t. y. jo pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktyje numatytÄ funkcijÄ - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbÄ , įskaitant Å¡io pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunktyje nurodytų funkcijų, atsižvelgiant į aptarnaujamos komisijos kompetencijÄ ir vykdomÄ veiklÄ , atlikimÄ . Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunktyje nurodytos funkcijos - rengti posėdžių darbotvarkių projektus, teikti pasiÅ«lymus dėl komisijos uždavinių ir nagrinėjamų klausimų; padėti organizuoti posėdžius, rengti ir pateikti komisijos nariams posėdžiui reikalingÄ informacijÄ (7.1.8 ir 7.1.9 papunkčiai). Su Å¡iuo pareigybės apraÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas supažindintas 2016-02-09 pasiraÅ¡ytinai. Atsižvelgiant į tai, atskiras darbo grupės sekretoriaus darbo apraÅ¡as nebuvo rengiamas. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad turėjo bÅ«ti parengtas darbo grupės sekretoriaus pareigybės apraÅ¡ymas. Pareigybių apraÅ¡ymai rengiami tik Seimo kanceliarijoje įsteigtoms pareigybėms. Å iuo atveju tai buvo ne nauja pareigybė su specifinėmis funkcijomis, o laikinas terminuotas pavedimas, t. y. funkcija pačioje darbo grupėje, todėl rengti darbo grupės sekretoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Komisija, vertindama pareiÅ¡kėjo veikÄ , pavyzdingumo principo turinį yra iÅ¡samiai atskleidusi, t. y., jog pareiÅ¡kėjas nerodė iniciatyvos organizuojant darbo grupės posėdžius, rengiant darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams, nekomunikavo su darbo grupės vadovu. AiÅ¡kinantis tarnybinio nusižengimo aplinkybes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡reiÅ¡kęs požiÅ«rį į darbo grupės aptarnavimo funkcijos turinį, kurį jis supranta kaip schemÄ â€žpavedė - atlikau“. Pagal tokiÄ schemÄ paprastai darbÄ organizuoja padėjėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas, kurio pagrindinė funkcija yra organizacinė-techninė. Darbo grupei aptarnauti neatsitiktinai buvo skirtas ne padėjėjas, o patarėjas, turintis analitinio darbo, teisės aktų, iÅ¡vadų projektų rengimo patirties. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Seimo kanceliarijoje dirba nuo 1998 m., turi nemažai darbo patirties Komisijų sekretoriate, asmeniui, einančiam jo užimamas A lygio 16 kategorijos pareigas yra keliami specialÅ«s reikalavimai. PareiÅ¡kėjui suteikta trečia kvalifikacinė klasė (anksčiau buvo suteikta 2 kvalifikacinė klasė; įvertinus 2017 m. veiklÄ patenkinamai, suteikta nuosekliai žemesnė - 3 klasė).

Komisija iÅ¡samiai įvertino aplinkybes ir pateikė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡samiai atskleidė bei pagrindė visus tarnybinio nusižengimo požymius. Komisijai pateikti duomenys (D. K. rengti raÅ¡tai valstybės institucijoms, posėdžio protokolai, darbotvarkių projektai) patvirtina, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raÅ¡tai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais, o darbo kokybę turėjo nuolat kontroliuoti tiesioginė vadovė J. K.-O., o taip pat ir Darbo grupės vadovo A.

N. padėjėja-sekretorė Ž. B.. Tam tikrus veiksmus pareiÅ¡kėjas tik atlikdavo po nuolatinių raginimų. Pavyzdžiui raÅ¡tÄ Seimo frakcijoms pareiÅ¡kėjas parengė tik po Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. pavedimo ir paaiÅ¡kinimo pareiÅ¡kėjui, kad telefoniniai pokalbiai su Seimo frakcijų referentais, kad jie paragintų Seimo frakcijų politikus pateikti atsakymÄ , neveiksmingi ir reikia siųsti raÅ¡tus. D. K. rengtame raÅ¡te Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siÅ«lymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiÅ«lymus, todėl jo iÅ¡siuntimas nedavė jokių rezultatų.

Taip pat komisija nustatė, kad darbo grupės posėdžiams nebuvo pateikta iÅ¡sami, tiksli, apibendrinanti informacija - Darbo grupėms nariams buvo persiunčiami patys įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai, tik antrojo, 2018-02-11 posėdžio metu buvo iÅ¡dalinti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies keitimo variantai, nors, kaip nurodo ir pats D. K., Å¡ie variantai buvo rengti dar praeitos Seimo kadencijos Konstitucijos komisijos. Å iame kontekste pažymėtina, kad Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybė yra A lygio 16 kategorijos, jÄ užimančiam valstybės tarnautojui keliami specialieji reikalavimai „labai gerai mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informacijÄ ir rengti iÅ¡vadas; gebėti atlikti sudėtingų teisės aktų ekspertinį sisteminį vertinimÄ , rengti sudėtingus teisės aktų projektus, analitinę medžiagÄ ; gebėti savarankiÅ¡kai planuoti, organizuoti savo veiklÄ , rinktis darbo metodus, atlikti pavedimus“.

Komisijų sekretoriato A lygio 16 kategorijos patarėjas turi gebėti labai gerai ir savarankiškai atlikti sudėtingus, didelės apimties ir aukštos kompetencijos reikalaujančius darbus, gebėti kokybiškai talkinti bet kuriai komisijai ar darbo grupei.

Surinktų įrodymų ir duomenų visuma leido teigti, kad D. K. tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nes nepakankamai rÅ«pestingai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas, kurios iÅ¡plaukia iÅ¡ jo pareigybės apraÅ¡ymo ir Komisijos sekretoriato vedėjos 2017-12-21 raÅ¡tu Nr. V-2017-11736 duoto pavedimo. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas paskirtas darbo grupės sekretoriumi ir žinodamas jam duotÄ pavedimÄ bei pareigybės apraÅ¡yme nustatytÄ funkcijÄ - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbÄ , t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius, neužtikrino sklandaus darbo grupės darbo. IÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad D. K. nenumatė, kad dėl jo aplaidaus pareigų atlikimo gali kilti pasekmės, tačiau, atsižvelgiant į jo einamas pareigas, kompetencijÄ ir darbo patirtį, galėjo ir turėjo jas numatyti. Atsižvelgdama į tai, komisija konstatavo, kad D. K. kaltė pasireiÅ¡kė aplaidžių savo pareigų atlikimu, o tarnybinio nusižengimo padarymo priežastimi laikytinas aplaidus Komisijų sekretoriato patarėjo pareigų atlikimas, tuo pačiu nesilaikymas valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo. Taip pat Komisija aiÅ¡kiai įvardijo, kad padarytos tarnybinio nusižengimo pasekmės - netinkamai atliktos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo pareigos, kas sudarė prielaidas Seimo nariams suabejoti Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencija; neatlikti darbai turėjo bÅ«ti atliekami kitų Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų, o tokia situacija protingumo ir teisingumo principų pagrindu laikytina neleistina. Be to, Seimo valdybos 2018-05-16 sprendimu Nr. SV-S-735 buvo pakeistas darbo grupės sekretorius. Todėl tarp pareiÅ¡kėjo veikos ir pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, nes jei D. K. bÅ«tų tinkamai atlikęs darbo grupės sekretoriaus funkcijas, darbo grupės veikla bÅ«tų vykusi be trukdžių, sklandžiai, nebÅ«tų bÅ«tinumo pasitelkti darbo grupės aptarnavimui ir veiklai organizuoti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus ir nebÅ«tų susidariusi bÅ«tinybė skirti darbo grupės sekretoriumi kitÄ valstybės tarnautojÄ .

Atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėjo rengti dokumentai buvo parengti nekokybiÅ¡kai, su klaidomis. Tiesioginė vadovė J. K.-O. turėjo nuolat turėjo raginti ir priminti pareiÅ¡kėjui apie dokumentų parengimÄ , posėdžių darbotvarkių vieÅ¡Ä paskelbimÄ ir t. t. Tai taip pat patvirtina ir susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu tarp pareiÅ¡kėjo ir Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Z. B.. Komisija objektyviai įvertino visus surinktus įrodymus, o pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog „Komisija...> įrodymų nerinko ar rinko tik kaltinančius <...> Komisija nebuvo objektyvi, Å¡aliÅ¡kai ir vienpusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir kitus įrodymus <...>“ vertintini kaip pareiÅ¡kėjo gynybinė pozicija. Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. K. pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, vėliau paaiÅ¡kino žodžiu, kad kalbėjo su D. K. ir pasakė jam, kad darbo grupės vadovas A. N. skundėsi dėl netinkamo darbo grupės aptarnavimo, bet suaktyvinus veiklÄ , ateityje gal pavyks iÅ¡vengti nusiskundimų. Pirmininko priekaiÅ¡tÄ ji nurodė iÅ¡reiÅ¡kusi tokiais ar panaÅ¡iais tokiÄ pačiÄ prasmę turinčiais žodžiais, todėl PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nebuvo užsiminta apie „antrÄ jį Å¡ansÄ â€œ nepagrįstas. Komisija iÅ¡vadoje grįsdama tarnybinio nusižengimo sudėtį, sistemiÅ¡kai vertino Seimo, kaip Tautos atstovybės ir Seimo kanceliarijos vykdomų funkcijų santykį bei specifiÅ¡kumÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. komisijai pateikė melagingus ir tiesos neatitinkančius liudijimus, vertintini kaip PareiÅ¡kėjo gynybinė pozicija. Pažymi, kad Komisija nagrinėdama tarnybinio nusižengimo sudėtį rėmėsi kelių Å¡altinių įrodymais (J. K.-O., Ž. B.), taip pat ir paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu bei jo požiÅ«riu į atliekamas funkcijas. Atsižvelgiant į kasmetinių veiklos vertinimų iÅ¡vadas, Seimo narių skundus tiek Seimo kancleriui, tiek Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus vadovui ir tiesioginiam vadovui dėl pareiÅ¡kėjo atliekamų darbų kokybės, nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo tiesioginės vadovės J. K.-O. pateiktų Komisijai parodymų objektyvumu. Taigi Komisija priimdama iÅ¡vadÄ objektyviai įvertino visų surinktų įrodymų visumÄ , ir pagrindė visus tarnybinio nusižengimo elementus (veikÄ , kaltę, pasekmes, priežastinį ryšį, motyvus).

Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. pateikė komisijai konkrečius pareiÅ¡kėjo rengtus dokumentus, kurie patvirtino, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raÅ¡tai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais. J. K.-O. pažymėjo, kad patarėjas pareiÅ¡kėjas nevykdė jos pavedimo iÅ¡taisyti paties parengtuose raÅ¡tuose padarytas turinio klaidas - keli raÅ¡tai buvo iÅ¡siųsti skirtingoms institucijoms, tačiau juose nurodyta, kad praÅ¡oma deleguoti į darbo grupę atstovÄ iÅ¡ kitos institucijos arba raÅ¡te visiÅ¡kai nenurodytas institucijos pavadinimas (pvz., „nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos praÅ¡ant deleguoti savo atstovÄ Ä¯ darbo grupę“). Taip pat D. K. rengtame raÅ¡te Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siÅ«lymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiÅ«lymus, todėl jo iÅ¡siuntimas nedavė jokių rezultatų. Visi komisijai pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kai bei parengti bei iÅ¡siųsti raÅ¡tai yra pridėti prie komisijos iÅ¡vados.

Komisija nustatė, kad nuo 2017-12-20, kada buvo sudaryta darbo grupė iki 2018-05-02, kada buvo gautas darbo grupės vadovo darbo grupės vadovo A. N. raÅ¡tas, buvo suorganizuoti 2 darbo grupės posėdžiai, t. y. 2018-01-11 ir 2018-02-01. Dar vienas darbo grupės posėdis buvo suorganizuotas 2018-05-11. Ä®vertinus tai, kad Komisijų sekretoriato patarėjas D. K. darbo grupės sekretoriumi buvo paskirtas nuo 2017-12-22 (kai įsigaliojo Seimo valdybos sprendimas dėl darbo grupė sudarymo), Komisija konstatavo, kad D. K. padarė tęstinio pobÅ«džio tarnybinį nusižengimÄ . Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmÄ neteisėtÄ veiksmÄ ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia Å¡iuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigÅ«nas nustato teisės pažeidimo faktÄ . Taigi pažeidimo padarymo diena sutampa su tęstinio pažeidimo pabaigos diena, t. y. laikytina, kad tarnybinio nusižengimo padarymo data yra 2018-05-02, kada Seimo kancleris gavo darbo grupės vadovo A. N. raÅ¡tÄ .

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Seimo kanclerio Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , ir jam skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2017-12-20 sprendimu Nr. SV-S-532 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sudarymo“ sudarė darbo grupę pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti.

Komisijų sekretoriato vedėja 2017-12-21 raÅ¡tu Nr. V-2017-11736, vadovaudamasi Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 ir 11 punktais, siekdama užtikrinti Komisijų sekretoriato funkcijų vykdymÄ ir sklandų darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbÄ , pavedė Komisijų sekretoriato patarėjui D. K. vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas ir padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbÄ .

Lietuvos Respublikos Seimo kancleris, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. 2018-05-02 raÅ¡tÄ Nr. V-2018-4518 „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“, 2018-05-07 įsakymu Nr.460-Ä®VK(T)-7 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti sudarymo“ sudarė komisijÄ iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo D. K. galimÄ tarnybinį nusižengimÄ (toliau - Komisija) ir pavedė jai teisės aktų nustatytais terminais raÅ¡tu pateikti Seimo kancleriui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, 2018-05-11 praneÅ¡imu Nr. V-2018-4806 „PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ pasiraÅ¡ytinai informavo Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjÄ D. K. apie įtarimÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ ir paprašė pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl praneÅ¡ime nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo per 5 darbo dienas nuo Å¡io praneÅ¡imo įteikimo dienos.

PraneÅ¡ime nurodyta, kad yra duomenų (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. 2018-05-02 raÅ¡tas Nr. V-2018-4518 „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“), jog D. K. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , t. y.: netinkamai atliko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 460-Ä®VK(P)-103 (kartu su 2016-02-08 įsakymu Nr. 460-Ä®VK(P)-16 ir 2017-05-08 įsakymu Nr. 460-Ä®VK(P)-132 padarytais pakeitimais), 7.2 punkte numatytÄ funkcijÄ - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbÄ , t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-12-20 sprendimu Nr. SV-S-532 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sudarymo“ sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbo (nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, neteikė pasiÅ«lymų dėl darbo grupės uždavinių ir nagrinėjamų klausimų, neteikė darbo grupės nariams reikalingos informacijos ir dokumentų).

Tokiu bÅ«du pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytÄ pareigÄ tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; nesilaikė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 (toliau – Etikos taisyklės), 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams, nekomunikavo su darbo grupės vadovu.

Tokiu bÅ«du pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ pareigÄ laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.

D. K. 2018-05-17 paaiÅ¡kinime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 punkte numatytÄ funkcijÄ - padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbÄ - negalima Seimo valdybos sprendimu sudaromų darbo grupės veiklÄ prilyginti Seimo komisijoms, o darbo grupės sekretoriaus funkcijas - Komisijų sekretoriato patarėjo funkcijoms. D. K. nuomone, vieÅ¡oje teisėje turi bÅ«ti taikomas imperatyvusis teisinis reguliavimo metodas, pagal kurį pagrindžiant teisės pažeidimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi tam tikra teisės norma, o ne teisės analogija ar praneÅ¡ime nurodomais teisės principais (Å¡iuo atveju - valstybės tarnybos), kurie skirti teisės spragoms užpildyti ir teisės normoms aiÅ¡kinti. Pastebėjo, kad Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 punkte nurodyta, kad Komisijų sekretoriatas tik dalyvauja Seimo valdybos ir Seimo kanclerio sudaromų ir kitų darbo grupių bei komisijų veikloje. Nurodė, kad VTÄ® 3 priede „Valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡as“ nėra tokios pareigybės kaip „darbo grupės sekretorius“, be to, jis nebuvo supažindintas su darbo grupės sekretoriaus pareigybės apraÅ¡ymu. Pažymėjo, kad pažeidimo dispozicija yra paini, nes darbo grupės posėdžių inicijavimas yra darbo grupės vadovo prerogatyva (taikant analogijÄ su komisijos pirmininku), o posėdžių organizavimas jau priskirtas sekretoriui. Nurodė, kad darbo grupei savo iniciatyva siÅ«lė darbotvarkės projektus, teikė medžiagÄ iÅ¡ praeitos Seimo kadencijos, pasiÅ«lė iÅ¡platinti parengtus Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo variantus, daugino pagrindinius teisės aktus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, darbo grupės narius supažindino su visa tam gauta informacija ir dokumentais, pasiÅ«lė į darbo grupę pakviesti PrezidentÅ«ros, Vyriausios rinkimų komisijos atstovus ir kt. Pažymėjo, kad darbo grupės vadovo dar po antro posėdžio paklausė ar patarėjų lygyje rengti Konstitucijos pakeitimo variantus, tačiau darbo grupės vadovas to atsisakė.

Komisija, atlikdama galimÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , 2018-05-22 posėdyje apklausė Komisijų sekretoriato vedėjÄ J. K.-O. ir paprašė raÅ¡tu pateikti jai žinomÄ ir jos turimÄ informacijÄ apie Komisijų sekretoriato patarėjo D. K. darbÄ , vykdant darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sekretoriaus funkcijas.

Komisija 2018-05-23 posėdyje apklausė Komisijų sekretoriato patarėjÄ D. K., kuris paaiÅ¡kino, kad darbo grupės vadovas - Seimo Pirmininko pavaduotojas A. N. jam dėl darbo grupės veiklos organizavimo pavedė bendrauti per jo padėjėjÄ - sekretorę Ž. B.. BÅ«damas darbo grupės sekretoriumi, jis tikėjosi aktyvesnių veiksmų iÅ¡ darbo grupės vadovo ir suprato, kad jis turi atlikti tai, kas jam yra pavedama. Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. padėjėja Ž. B. jį informuodavo apie numatomÄ darbo grupės posėdžio datÄ , o jis atlikdavo visus reikalingus veiksmus. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. N., kaip darbo grupės vadovas, jokių priekaiÅ¡tų jam dėl jo darbo kokybės nereiÅ¡kė, raginimų atlikti sekretoriaus funkcijas jis sulaukdavo tik iÅ¡ jo padėjėjos-sekretorės Ž. B..

D. K. 2018-05-24 pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus. Nurodė, kad sudarius darbo grupę, jis savo iniciatyva apsilankė pas darbo grupės vadovÄ aptarti bÅ«simų darbų. Darbo grupės vadovui nutarus organizuoti pirmÄ jį 2018-01-11 posėdį, elektroniniu paÅ¡tu sukvietė visus darbo grupės narius, savo iniciatyva iÅ¡siuntė medžiagÄ , susijusiÄ su nagrinėjamu klausimu (Seimo nutarimÄ dėl darbo grupės sudarymo, Pilietybės įstatymÄ , Referendumo įstatymÄ , Konstitucinio Teismo nutarimus), apie darbo grupės posėdį savo iniciatyva informavo 3 kartus elektroniniu paÅ¡tu. Darbo grupės posėdžio darbotvarkės nerengė, nes taip buvo nusprendęs darbo grupės vadovas. PrieÅ¡ posėdį savo iniciatyva darbo grupės vadovui surinko ir nusiuntė medžiagÄ , susijusiÄ su Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimu, tarp jų ir praeitos kadencijos metu Konstitucijos komisijos priimtas iÅ¡vadas bei parengtus Konstitucijos pakeitimo variantus, sociologinį tyrimÄ ir t. t. Taip pat pasiÅ«lė į darbo grupę pakviesti Respublikos PrezidentÅ«ros, VRK atstovus. Po posėdžio D. K. paklausus darbo grupės vadovo, ar patarėjų lygyje reikėtų parengti Konstitucijos pakeitimo variantus, jam buvo atsakyta, kad tuo pasirÅ«pins jis pats. Parengė posėdžio protokolÄ bei iÅ¡siuntė raÅ¡tus institucijoms dėl atstovų į darbo grupę delegavimo. D. K. nurodė, kad darbo grupės vadovui praneÅ¡us apie reikalingumÄ Å¡aukti antrÄ jį posėdį, jo datÄ derino su darbo grupės nariais, jo pavedimu parengė darbotvarkę. Apie darbo grupės posėdį darbo grupės narius informavo 2 kartus elektroniniu paÅ¡tu. Darbo grupės posėdžiui savo iniciatyva surinko ir padaugino praeitos kadencijos Konstitucijos komisijos rengtus Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo variantus. Nurodė, kad po posėdžio parengė raÅ¡tÄ frakcijoms dėl siÅ«lytinos formuluotės bei posėdžio protokolÄ . Pavedus darbo grupės vadovui, 2018-05-11 suorganizavo dar vienÄ darbo grupės posėdį, apie jį darbo grupės narius informavo 4 kartus elektroniniu paÅ¡tu. Po posėdžio parengė posėdžio protokolÄ .

Komisija, atlikdama galimÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , susipažino su Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. 2018-05-25 raÅ¡tu Nr. V-2018-5264, kuriame ji paaiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio viduryje gavusi iÅ¡ Seimo kanclerės žodinį pavedimÄ deleguoti iÅ¡ Komisijų sekretoriato patarėjÄ numatomos Seimo valdybos sprendimu sudaryti darbo grupės sekretoriaus funkcijoms atlikti, nusprendė į jÄ deleguoti Komisijų sekretoriato patarėjÄ D. K., nes jis labiausiai iÅ¡ Komisijų sekretoriato tarnautojų yra įsigilinęs į dvigubos pilietybės klausimus, kadangi kelerius metus talkina Seimo Konstitucijos komisijai. Nepaisydama to, kad Seimo valdybos sprendime yra nurodyta patarėjo D. K. pavardė ir funkcijos (darbo grupės sekretorius), ji, vadovaudamasi Komisijų sekretoriato nuostatų 6.7 ir 11 punktais ir siekdama užtikrinti Komisijų sekretoriato funkcijų vykdymÄ ir sklandų darbo grupės darbÄ , 2017-12-21 pavedimu Nr. V-2017-11736 „Dėl darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti sekretoriaus funkcijų“ pavedė D. K. vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas ir padėti užtikrinti sklandų darbo grupės darbÄ bei informuoti jÄ apie atvejus ir aplinkybes, dėl kurių nėra galimybių vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijų.

Nurodė, kad nuo darbo grupės sudarymo iki 2018 m. gegužės vidurio vyko 3 darbo grupės posėdžiai: 2018-01-11, 2018-02-01 ir 2018-05-11. Dėl patarėjo D. K. neatsakingumo ir aplaidaus funkcijų vykdymo, darbo grupės veikla ne visada vyko sklandžiai, todėl ja turėjo aktyviai rÅ«pintis darbo grupės vadovo A. N. kaip Seimo nario padėjėja-sekretorė Ž. B., kuri įvairiais bÅ«dais (žodžiu ir el. paÅ¡tu) ragino patarėjÄ D. K. tinkamai ir laiku vykdyti darbo grupės sekretoriaus funkcijas - atlikti konkrečius posėdžių organizavimo ir posėdžių medžiagos rengimo darbus. Dėl patarėjo D. K. nepareigingumo ir neatsakingumo (bÅ«tinybės darbo grupės vadovui ir padėjėjai- sekretorei Ž. B. nuolat raginti patarėjÄ D. K. atlikti konkrečius darbus) 2018-01-31 Ž. B. telefonu perdavė jai kaip Komisijų sekretoriato vedėjai darbo grupės vadovo nusiskundimus. Nurodė, kad 2018-02-01 ji Å¡iuo klausimu kalbėjosi su darbo grupės vadovu A. N., kuris pokalbio metu patvirtino, kad turi nusiskundimų dėl patarėjo D. K. veiklos, tačiau nusprendė visgi suteikti patarėjui D. K. dar vienÄ galimybę tęsti sekretoriaus funkcijas, tikėdamasis, kad patarėjo D. K. kaip darbo grupės sekretoriaus atsakingumas ir aktyvumas padidės. TÄ pačiÄ dienÄ ji perdavė D. K. darbo grupės vadovo nusiskundimus ir sprendimus bei paragino bÅ«ti pareigingam, atsakingam, laiku ir kokybiÅ¡kai vykdyti darbo grupės vadovo pavedimus bei užtikrinti sklandžiÄ darbo grupės veiklÄ .

Pažymėjo, kad patarėjas D. K. nevykdė jos pavedimo iÅ¡taisyti paties parengtuose raÅ¡tuose padarytas turinio klaidas - keli raÅ¡tai buvo iÅ¡siųsti skirtingoms institucijoms, tačiau juose nurodyta, kad praÅ¡oma deleguoti į darbo grupę atstovÄ iÅ¡ kitos institucijos arba raÅ¡te visiÅ¡kai nenurodytas institucijos pavadinimas. Ji kelis kartus žodžiu ragino patarėjÄ D. K. el. paÅ¡tu paraÅ¡yti priminimÄ Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siÅ«lymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės. Jai 2018-05-10 pasiteiravus, ar frakcijos neatsakė į raginimus, patarėjas D. K. atsakė, kad jis nesiuntė raginimų, bet skambino telefonu frakcijoms, o tai nedavė jokių rezultatų.

Patarėjas D. K. darbo grupės trijų posėdžių darbotvarkių nepersiuntė el. paÅ¡tu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyriui, todėl apie posėdžius nebuvo praneÅ¡ta Seimo interneto svetainėje renginių kalendoriuje. Apie 2018-05-11 darbo grupės posėdį D. K. el. paÅ¡tu pranešė Informacijos ir komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyriui tik po jos raginimo. Nurodė, kad dvigubos pilietybės (Lietuvos Respublikos pilietybės iÅ¡saugojimo) klausimas yra labai aktualus užsienyje gyvenantiems lietuviams - Pasaulio lietuvių bendruomenei, todėl informacijos apie numatomus darbo grupės posėdžius paskelbimas vieÅ¡ai Seimo interneto svetainėje yra bÅ«tinas. Dėl darbotvarkių skelbimo Seimo interneto svetainėje ir jų perdavimo Informacijos ir komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyriui patarėjas D. K. ne vienÄ kartÄ yra gavęs pastabų iÅ¡ jos, kaip Komisijų sekretoriato vedėjos, bet patarėjo D. K. veikla Å¡iuo klausimu iÅ¡ esmės nepasikeitė.

Pažymėjo, kad 2018-05-11 darbo grupės posėdžio organizavimu daugiausiai rūpinosi ne patarėjas D. K., o Seimo nario padėjėja-sekretorė Z. B. ir Komisijų sekretoriato patarėja J. Š., talkinanti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai (toliau - Seimo ir PLB komisija), kadangi šios komisijos pirmininkas pažadėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovams, kad 2018-05-11 vyks darbo grupės posėdis ir bus svarstomi Seimo ir PLB komisijos siūlymai dėl pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Ne patarėjas D. K., o patarėja J. Š. darbo grupės nario A. V. (kuris yra Seimo ir PLB komisijos pirmininkas) prašymu į darbo grupės posėdį pakvietė kviestuosius asmenis - Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus ir jų pasiūlytus teisininkus.

Darbo grupės vadovui pateikus praÅ¡ymÄ pakeisti darbo grupės sekretorių, jos pavedimu patarėjas D. K. perdavė Komisijų sekretoriato patarėjai V. K. darbo grupės dokumentus. Dokumentų perdavimo metu paaiÅ¡kėjo, kad trÅ«ksta dalies dokumentų - patarėjas D. K. dėl to pasiteisino, kad jis nežino, kur yra trÅ«kstami dokumentai, teigdamas, kad jie galbÅ«t kur nors pas jį kabinete Seimo komisijų dokumentų segtuvuose. Dalis dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti sudėti į dokumentų bylÄ , kopijų buvo papildomai renkama iÅ¡ padėjėjos sekretorės Ž. B.. Tai pagrindžia, kad patarėjas neatsakingai elgėsi su darbo grupės dokumentais.

Pažymėjo, kad darbo grupės sekretoriaus funkcijų vykdymas yra identiÅ¡kas talkinimo Seimo komisijoms darbams, tik yra žymiai mažesnės apimties. Todėl nekyla abejonių, kad patarėjas D. K. žinojo, kÄ privalo atlikti vykdydamas darbo grupės sekretoriaus funkcijas. Nurodė, kad patarėjo D. K. veikla nepagerėjo net po darbo grupės pirmininko ir jos pastabų ir įspėjimo dėl aplaidaus darbo grupės sekretoriaus funkcijų vykdymo.

Komisijų sekretoriato vedėja raÅ¡te nurodė patarėjo D. K. darbo krÅ«vį 2017 m. gruodžio mėn. - 2018 m. balandžio mėn. Jam be darbo grupės sekretoriaus funkcijų buvo pavesta: nuolat talkinti Seimo Konstitucijos komisijai (minėtu laikotarpiu vyko 3 komisijos posėdžiai – 2018-03-21, 2018-04-25 ir 2018-05-16. 2017 m. nevyko nei vienas posėdis); su kitais dviem Komisijų sekretoriato patarėjais - talkinti Seimo Antikorupcijos komisijai (komisijos pirmininkas D. K. yra pavedęs rengti atsakymus į komisijos gautus raÅ¡tus. 2018-02-01 – 2018-05-21 patarėjas D. K. parengė 22 raÅ¡tų projektus (vidutiniÅ¡kai 6-7 raÅ¡tų projektus per mėnesį), iÅ¡ jų dauguma - pareiÅ¡kėjo kreipimųsi persiuntimas kitoms institucijoms iÅ¡nagrinėti pagal kompetencijÄ ); laikinai (patarėjos R. B. nedarbingumo laikotarpiu) talkinti Seimo Migracijos komisijai (patarėjas D. K. talkino Å¡ios komisijos 2 posėdžiams (2018-03-21 ir 2018-03-28); kartu su kitais patarėjais talkinti Lietuvos Respublikos Seimo specialiajai tyrimo komisijai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesÄ Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. S. pagrįstumui iÅ¡tirti ir iÅ¡vadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesÄ parengti (jam buvo pavesta tik padaryti Antikorupcijos komisijos tyrimo dokumentų skaitmenines kopijas ir iki 2018-03-30 įkelti į komisijos e-aplinkÄ . Maksimali pavedimo vykdymo trukmė - 3 dienos).

J. K.-O. savo raÅ¡te nurodo dar keletÄ patarėjui D. K. balandžio-gegužės mėn. jos duotų nenuolatinio pobÅ«džio pavedimų, kurių įvykdymo trukmė 1-3 dienos. Å iais pavedimais ji siekė patarėjui D. K. užtikrinti reikiamÄ darbo krÅ«vį, nes jis buvo mažas dėl Konstitucijos komisijos veiklos nepakankamo aktyvumo, Antikorupcijos komisijos pirmininko pavedimų nedidelio skaičiaus ir apimties, taip pat pavedimais siekta užtikrinti visų komisijų sklandų darbÄ Komisijų sekretoriato tarnautojų nedarbingumo metu. Komisijų sekretoriato vedėja pasiÅ«lė Komisijai, priimant sprendimus ir teikiant siÅ«lymus Seimo kanclerei, atsižvelgti į tai, kad patarėjo D. K. aplaidus funkcijų vykdymas ir neatsakingumas yra dažnai pasikartojantis ir tapęs latentiniu, todėl jo veiklai bÅ«tina nuolatinė jos kontrolė, darbo grupės vadovo ir komisijų pirmininkų pavedimų vykdymo (kokybės ir vykdymo terminių laikymosi aspektais) kontrolė.

Komisija 2018-05-24 posėdyje apklausė darbo grupės vadovo - Seimo nario A. N. padėjėjÄ -sekretorę Ž. B.. Ji nurodė, kad Seimo valdybai priėmus sprendimÄ sudaryti darbo grupę, darbo grupės vadovas A. N. pavedė jai kuruoti bei koordinuoti darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus ir bendrauti su paskirtu darbo grupės sekretoriumi D. K.. Bendravimas su darbo grupės sekretoriumi dėl darbo grupės darbo dažniausiai vykdavo jos iniciatyva, ji planuodavo darbus ir praÅ¡ydavo D. K. juos atlikti. Jis jokios iniciatyvos praktiÅ¡kai nerodė.

Komisija, atlikdama galimÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , susipažino su Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Ž. B. 2018-05-29 raÅ¡tu Nr. V-2018-5353 kuriame nurodė, kad nepasitenkinimas D. K., kaip darbo grupės sekretoriaus darbu, kilo praktiÅ¡kai nuo pirmos darbo grupės posėdžio dienos, kuris įvyko 2018-01-11. Å io posėdžio protokolas buvo pateiktas su klaidomis - neteisingai paraÅ¡ytas posėdžio pirmininko vardas. PirmÄ kartÄ nekreipė į tai dėmesio, suprato, kad visko gali nutikti ir ji protokolÄ pataisė, bet ta pati problema kartojosi ir vėliau. Ji praÅ¡ydavo, jog parengtų darbotvarkes (kartÄ net surašė papunkčiui svarstytinus klausimus), kad iÅ¡siųstų reikalingÄ informacijÄ darbo grupės nariams, jei reikia - paskambintų, taisydavo protokolus, kurių, irgi reikėjo praÅ¡yti, kad bÅ«tų atsiųsti. Nurodė, kad iÅ¡ D. K. trÅ«ko iniciatyvos, darbo grupės posėdžių sklandaus planavimo, organizuotumo, savarankiÅ¡ko darbo. KartÄ D. K. iÅ¡siuntė el. paÅ¡tu visiems darbo grupės nariams, nepatvirtintÄ darbo grupės pirmininko paraÅ¡u, darbotvarkę. D. K. parengė 2018-02-02 raÅ¡tÄ Nr. V-2018-1419 „Dėl referendumo“, kuriuo buvo kreiptasi į Seimo frakcijas su praÅ¡ymu pateikti pasiÅ«lymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotės, kuri galėtų bÅ«ti teikiama referendume dėl dvigubos pilietybės, tačiau ilgÄ laikÄ frakcijos pasiÅ«lymų nepateikė ir ji žodžiu jo paprašė, kad bÅ«tų kreiptasi dar kartÄ . Jos nuomone, turėjo bÅ«ti parengtas oficialus, papildomas raÅ¡tas, kuriuo bÅ«tų kreiptasi į frakcijas, o ne skambinat telefonu, kaip padarė D. K.. Nurodo, kad jai dažnai tekdavo kelis kartus pakartoti ir priminti, kÄ reikia atlikti, ji pati turėjo atlikti posėdžių sekretoriaus funkcijas, kurios neįeina į jos pareigas. Bendras darbas buvo sunkus ir varginantis. RaÅ¡te nurodo, kad visų el. laiÅ¡kų nėra iÅ¡sisaugojusi, tačiau iÅ¡ pateiktų pridedamų susiraÅ¡inėjimų, galima matyti, kad D. K. trÅ«ksta atsakomybės, iniciatyvumo, organizuotumo, atidumo, savo pareigas atliko aplaidžiai, neatsakingai ir neapgalvotai.

Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2018-05-31 iÅ¡vadÄ Nr. V-2018-5435 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos komisijų sekretoriato patarėjo D. K. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje padarė iÅ¡vadÄ , kad D. K., turėdamas pareigÄ savarankiÅ¡kai planuoti, organizuoti savo veiklÄ , rinktis darbo metodus, atlikti pavedimus, bÅ«ti atsakingu, iniciatyviu, nesugebėjo užtikrinti sklandaus darbo grupės darbo, nerodė jokios iniciatyvos savarankiÅ¡kai padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbotvarkių projektus, parengti reikalingÄ medžiagÄ posėdžiams, elgėsi atmestinai (nepakankamai atidžiai, rÅ«pestingai ir protingai). Komisija konstatavo, kad patarėjas D. K., vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktyje numatytÄ funkcijÄ â€žSeimo kanclerio pavedimu padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbÄ â€œ, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės darbo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimus (tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), nesilaikė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams. Komisija pasiÅ«lė skirti Komisijų sekretoriato patarėjui D. K. tarnybinę nuobaudÄ - papeikimÄ .

Seimo kancleris Ä®sakymu pripažino, kad Komisijų sekretoriato patarėjas D. K. padarė tarnybinį nusižengimÄ - D. K., vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės Dėl pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti darbo. Savo veiksmais jis pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), nesilaikė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo (gebėti deramai atlikti savo pareigas, jas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams. Skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTÄ®, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTÄ® 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtÄ teisės normÄ tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedÅ«riniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 punktÄ nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTÄ® straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu jÄ Ä¯manoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siÅ«loma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedÅ«ros, gali bÅ«ti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTÄ® įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTÄ® 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.

Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi bÅ«ti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikÅ¡to kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali bÅ«ti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikÅ¡ti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir skiriant tarnybinę nuobaudÄ (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , jo kvalifikacijÄ , įforminami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuri pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Ä®vertinus iÅ¡vadÄ ir įsakymÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjo veika kvalifikuota pagal VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrÄ jÄ pareigÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina, kad Å¡i įstatymo norma gali bÅ«ti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtÄ tarnybinį nusižengimÄ , kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje iÅ¡vadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamÄ (pažeisto) teisės akto normÄ (straipsnį, dalį, punktÄ ). IÅ¡vadoje nurodyta, kad D. K. pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 punkto ir Taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 punkte nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas Seimo kanclerio pavedimu padeda organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų, iÅ¡skyrus Komisijų, nurodytų Å¡io pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunktyje, darbÄ , įskaitant Å¡io pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunktyje nurodytų funkcijų, atsižvelgiant į aptarnaujamos komisijos kompetencijÄ ir vykdomÄ veiklÄ , atlikimÄ .

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, privalo: 9.1. bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis; 9.2. bÅ«ti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas; 9.3. savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; 9.4. bÅ«ti tolerantiÅ¡kas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; 9.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniÅ¡kai, teikti tÄ informacijÄ , pagalbÄ ar paslaugÄ , kuri yra bÅ«tina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiÅ¡kai atmesti neteisėtus praÅ¡ymus; 9.6. suteikti žmonėms informacijÄ apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams; 9.7. konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡klausyti abiejų pusių argumentus ir ieÅ¡koti objektyviausio sprendimo; 9.8. pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siÅ«lyti taisyti.

Teismo vertinimu, iÅ¡vada akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjo tiriamÄ pažeidimo faktÄ , argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiÅ¡kinimais, kitais duomenimis vadovaujantis Å¡i iÅ¡vada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTÄ® 3 str. 2 d. 8 p., 15 str. 1 d. 4 p., 5 p., Taisyklių 9 p., Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 p.), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, pateiktas pasiÅ«lymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai (Seimo Pirmininko pavaduotojo A. N. 2018-05-02 raštas Nr. V-2018-4518 „Dėl darbo grupės sekretoriaus funkcijų“, Komisijų sekretoriato vedėjos J. K.-O. 2018-05-25 raštas Nr. V-2018-5264 ir prie jo pridedami dokumentai, Komisijų sekretoriato patarėjo D. K. 2018-05-17 paaiškinimas ir 2018-05-24 papildomas paaiškinimas ir prie jo pridėti dokumentai, Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Ž. B. 2018-05-29 raštas Nr. V-2018-5353) ir nustatyta reali esama padėtis, susijusi su darbo grupės pasirengimo dėl dvigubos pilietybės referendumo veikla.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ ir jam skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo darbo grupės sudarymo 2017-12-20 buvo suorganizuoti 2 darbo grupės posėdžiai, t. y. 2018-01-11 ir 2018-02-01. Dar vienas darbo grupės posėdis buvo suorganizuotas 2018-05-11. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu tarp patarėjo D. K. ir Seimo nario A. N. padėjėjos-sekretorės Ž. B. matyti, kad tik esant jos nuolatiniams raginimams bei tik Komisijų sekretoriato vedėjai J. K.-O. kontroliuojant D. K. darbÄ , buvo atliekami konkretÅ«s darbai, pačiam D. K. nerodant jokios iniciatyvos. Tai, kad jis sulaukdavo raginimų atlikti darbo grupės sekretoriaus funkcijas iÅ¡ Seimo nario A. N. padėjėjos- sekretorės Ž. B. pripažįsta ir pats patarėjas D. K.. Patarėjas D. K. darbo grupės trijų posėdžių darbotvarkių nepersiuntė el. paÅ¡tu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyriui, todėl apie posėdžius nebuvo praneÅ¡ta Seimo interneto svetainėje renginių kalendoriuje. D. K. rengti raÅ¡tai valstybės institucijoms, posėdžio protokolai, darbotvarkių projektai patvirtina, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raÅ¡tai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais. D. K. rengtame raÅ¡te Seimo frakcijoms, kad jos pateiktų darbo grupei siÅ«lymus dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dėl dvigubos pilietybės įteisinimo) formuluotės, nenurodytas terminas, iki kada jos turėtų pateikti pasiÅ«lymus, todėl jo iÅ¡siuntimas nedavė jokių rezultatų. Darbo grupės posėdžiams nebuvo pateikta iÅ¡sami, tiksli, apibendrinanti informacija - darbo grupėms nariams buvo persiunčiami patys įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai, tik antrojo 2018-02-11 posėdžio metu buvo iÅ¡dalinta Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies keitimo variantai, nors kaip nurodo ir pats D. K., Å¡ie variantai buvo rengti dar praeitos Seimo kadencijos Konstitucijos komisijos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ , surinkti duomenys patvirtina iÅ¡vadoje suformuluotÄ teiginį, kad D. K., turėdamas pareigÄ savarankiÅ¡kai planuoti, organizuoti savo veiklÄ , rinktis darbo metodus, atlikti pavedimus, bÅ«ti atsakingu, iniciatyviu, nesugebėjo užtikrinti sklandaus darbo grupės darbo, nerodė jokios iniciatyvos savarankiÅ¡kai padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbotvarkių projektus, parengti reikalingÄ medžiagÄ posėdžiams, elgėsi atmestinai, nepakankamai atidžiai, rÅ«pestingai ir protingai. Darytina iÅ¡vada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad patarėjas D. K., vykdydamas jam pavestas užduotis, netinkamai atliko savo pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktyje numatytÄ funkcijÄ â€žSeimo kanclerio pavedimu padėti organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų komisijų ir Seimo nutarimu sudarytų komisijų darbÄ â€œ, t. y. kaip paskirtas darbo grupės sekretorius neužtikrino sklandaus darbo grupės darbo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto reikalavimus, nesilaikė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Taisyklių 9 punkte nustatyto valstybės tarnautojų veiklos etikos pavyzdingumo principo - nerodė jokios iniciatyvos padėti suorganizuoti darbo grupės posėdžius, parengti darbo grupės posėdžių darbotvarkių projektus, medžiagÄ posėdžiams, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir Ä®sakyme pareiÅ¡kėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikÅ¡tas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiÅ¡kėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantÄ atitinkamoje situacijoje, pareiÅ¡kėjas privalėjo laikytis.

Dėl nuobaudos skyrimo termino konstatuotina, kad D. K. padarė tęstinio pobÅ«džio tarnybinį nusižengimÄ . Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmÄ neteisėtÄ veiksmÄ ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia Å¡iuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigÅ«nas nustato teisės pažeidimo faktÄ . Taigi pažeidimo padarymo diena sutampa su tęstinio pažeidimo pabaigos diena, t. y. laikytina, kad tarnybinio nusižengimo padarymo data yra 2018-05-02, kai Seimo kancleris gavo darbo grupės vadovo A. N. raÅ¡tÄ .

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad turėjo bÅ«ti parengtas darbo grupės sekretoriaus pareigybės apraÅ¡ymas. Pažymėtina, kad pareigybių apraÅ¡ymai rengiami tik įsteigtoms pareigybėms. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ne į naujas pareigas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas laikinas terminuotas pavedimas, t. y. funkcija pačioje darbo grupėje, todėl rengti darbo grupės sekretoriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ nebuvo teisinio pagrindo.

Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Komisijų sekretoriato vedėja J. K.-O. K. pateikė melagingus ir tiesos neatitinkančius liudijimus, vertina kaip pareiÅ¡kėjo gynybinę pozicijÄ . Komisijų sekretoriato vedėja pateikė Komisijai konkrečius pareiÅ¡kėjo rengtus dokumentus, kurie patvirtina, kad patarėjas D. K. atmestinai vykdė darbo grupės sekretoriaus funkcijas - parengti raÅ¡tai ir protokolai yra su klaidomis, netikslumais.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Seimo kanclerio 2018-06-06 įsakymas Nr. 460-ĮVK(T)-11 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič