2020-01-08 Nr. AB-444-3-61-3-01522-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-469-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01522-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 38 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m, jis buvo laikomas su dviem ar daugiau asmenų, todėl vienam asmeniui teko po 2 kv. m kameros ploto, kurį dar labiau mažino kamerose esantys gultai, stalas ir sanitarinis mazgas. Dėl nurodytų priežasčių buvo sunku judėti ir kvėpuoti, trūko oro bei privatumo. Kamerose nebuvo įrengtų iškvietimo mygtukų, todėl, norėdamas išsikviesti pareigūną, turėjo šaukti ar daužyti geležines duris. Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos ventiliacijos, tvyrojo nemalonus kvapas, buvo drėgna, todėl nuolat skaudėjo galvą. Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, todėl, tvyrant nemaloniam kvapui, turėjo gyventi, valgyti ir miegoti. Prieblandoje negalėjo skaityti knygų. Sanitarinis mazgas buvo be durų, nuo likusios kameros dalies atskirtas 1,2 m aukščio ir 1 m pločio sienele. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrąjį bendrąjį pranešimą Nr. CPT/inf 9213 jis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Lukiškių TI-K pareigūnai leisdavo jam pasivaikščioti kiemelyje tik 1 valandą per dieną, o esant prastam orui, iš viso nevesdavo pasivaikščioti, nors jis tam sutikimo neduodavo. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, 0,5 m pločio iš asbesto pagaminti kiauri stogeliai neapsaugo nuo lietaus (šie stogeliai turėtų būti 1,2 m pločio). Lukiškių TI-K buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą, dėl to patyrė stresą, t. y. kameros buvo skirtinguose aukštuose, tarp kurių atstumas yra pakankamai didelis, be to, turėjo 30 kg asmeninių daiktų, neskaitant pagalvės, čiužinio, antklodės. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortą, emocinę depresiją, sveikatos ir savijautos pablogėjimą, sumažėjusį pasitikėjimą savimi, visaverčio gyvenimo ir socialinių įgūdžių sutrikimą, ramaus miego sutrikimą, dirglumą, padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjusias bendravimo galimybes.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis arba su užuolaidomis privatumui užtikrinti. Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Oro temperatūra periodiškai matuojama, Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Suimtieji kasdien turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelio valymo darbus atlieka kiemsargis ir dalis nuteistųjų. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui suimtieji ir nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tačiau toks atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmens privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

7. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nė vienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Be to, kamerų Nr. 292, 293, 294, 295, 301, 302, 307 sanitarinio mazgo patalpose nebuvo įrengtų užuolaidų. Teismas pažymėjo, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nenuneigtos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu objektyviai galėjo būti pažeista visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, iš viso 292 paras.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio per mažo kamerų ploto, dėl atskiros vėdinimo sistemos sanitarinio mazgo zonoje neįrengimo, aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimo, higienos normų reikalavimų pažeidimo, netinkamo apšvietimo, per trumpo pasivaikščiojimo lauke, pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo bei tvarkos juose, asbesto pasivaikščiojimo kiemelių stogelio dangoje, perkėlimo į kitas kameras sukeliamų nepatogumų.

9. Teismo vertinimu, 292 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, pažeidimo mastą, jo trukmę bei aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį kamerose buvo laikomas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

III. 10. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, nes buvęs įrengimas atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus, įrengtas klozetas, praustuvas, užuolaidos privatumui užtikrinti (kitur – kabinos su durimis),

12. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti nepakaktų pripažinimo, kad jos buvo pažeistos; nenurodė pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui nustatęs, jog ginčo laikotarpiu 292 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. kad atsakovo atstovas, įrengdamas sanitarinius mazgus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė; mano, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes jam būtų užtekę pripažinimo, jog jo teisės buvo pažeistos.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą (b. l. 13–25) nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. spalio 11 d., iš viso 292 dienų. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas 72 dienas kameroje buvo laikomas vienas, o 220 dienų kartu su dar vienu asmeniu (t. y. dviese). Nė vienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo zona nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau nuo 2017 m. visose kamerose buvo įrengtos užuolaidos asmens privatumui užtikrinti. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo įrengtų užuolaidų, iš viso 17 dienų.

18. Teisėjų kolegija nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

19. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408‑261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Atitinkamai buvo konstatuoti ir Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ypač ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis (pareiškėjas 220 dienų buvo laikomas kameroje kartu su dar vienu asmeniu, taip pat 17 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo įrengta jokių užuolaidų) ar mažareikšmis, o sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (220 dienų neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, kai kamerose jis buvo laikomas ne vienas, taip pat 17 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo įrengta užuolaidų, skiriančių gyvenamąjį kameros plotą nuo sanitarinio mazgo zonos), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisiant 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė