e18b0809-cfdd-4eb4-bed5-5bd61f7efde0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Kopija                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-273-819/2015Proceso Nr. 2-68-3-00001-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 25.1.; 35.2.; (S) 35.4.; 35.5.; 44.5.2.8.; 116. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2015 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovui L.

Ž., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovo UAB „Grinda“ atstovui advokato padėjėjui Kasparui KÅ«riui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėja nustatė: ieÅ¡kovas L.

Ž. ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ 1067,55 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-3). IeÅ¡kinys buvo priimtas 2015-01-06, Å¡i diena laikoma bylos iÅ¡kėlimo teisme diena (CPK 137 str. 1 d.).IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad 2014-09-21 22.49 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini), pastato, užvažiavo ant praviro Å¡ulinio dangčio, dėl ko buvo apgadinta ieÅ¡kovo transporto priemonė Volkswagen Sharan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai buvo prakirstas automobilio kuro bakas ir apgadintas automobilio dugnas. Dėl prakirsto kuro bako ant gatvės iÅ¡bėgo visas kuro bake buvęs dyzelinis kuras. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, (duomenys neskelbtini) g. nėra gerai apÅ¡viesta, be to, nebuvo jokio įspėjamojo ženklo apie galimas duobes ar vykstančius kelio remonto darbus, todėl ieÅ¡kovas neturėjo jokios galimybės pastebėti, kad Å¡ulinys yra praviras. 2014-09-25 ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kovui nurodė, kad už Å¡ulinį, esantį (duomenys neskelbtini), yra atsakinga UAB „Grinda“. 2014-11-12 ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Grinda“ su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo. 2014-12-04 ieÅ¡kovas iÅ¡ UAB „Grinda“ gavo atsakymÄ su atsisakymu atlyginti žalÄ , patirtÄ 2014-09-21 eismo įvykio metu. IeÅ¡kovas pažymi, kad dėl automobilio remonto darbų sumos paskaičiavimo kreipėsi į UAB „Autovisatos servisas“, kuri priėmimo-perdavimo akte nurodė, kokie turėtų bÅ«ti atlikti remonto darbai, viso – 870 Lt sumai (be PVM).

IeÅ¡kovo teigimu, dėl iÅ¡ kuro bako iÅ¡siliejusio dyzelinio kuro, kurio bake buvo 45 litrai, jis taip pat patyrė 197,55 Lt nuostolių.Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (b.l. 23-28). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas, siekdamas patirtos žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo pagrindus. Pažymi, kad 2014-10-02 Vilniaus aps. VPK nutarime Nr. AV2-3697(14), kuriuo ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, nėra konstatuota, kad visi ieÅ¡kovo automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar atsakovo kaltės. Atsakovo manymu, policijos pareigÅ«nų užfiksuotos faktinės aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti, nes tai yra tik pagal žalÄ patyrusio asmens subjektyvų liudijimÄ užraÅ¡yti parodymai jau po įvykio.

Taip pat atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas nepateikė įvykio vietos nuotraukų ir kitų duomenų apie konkrečiÄ Å¾alos patyrimo vietÄ ir bÅ«dÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, ar žalÄ sukėlė bÅ«tent UAB „Grinda“ valdomas statinys. Be to, nurodo, kad vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliÅ«ties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu bÅ«du padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir bendruosius atsargumo ir atidumo principus.

Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ , įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių. Dėl Å¡ių priežasčių ir vairuotojo didelio neatsargumo vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo manymu, taip pat bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atviras kanalizacijos Å¡ulinys galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų bÅ«ti pilnai sugadintos visos ieÅ¡kovo nurodytos automobilio dalys. Nurodo, kad daugiau asmenų, kurie bÅ«tų apgadinę savo transporto priemones analogiÅ¡koje situacijoje nebuvo ir nėra.

Taip pat pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai neegzistuoja, tokių veiksmų ieÅ¡kinyje nenurodo ir ieÅ¡kovas. Be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių, nes nėra jokių nuotraukų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie apgadinimus, ieÅ¡kovas nekvietė atsakovo apžiÅ«rėti automobilio. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus remonto darbus, todėl, atsakovo manymu, automobilis galėjo bÅ«ti suremontuotas ne pagal pateiktÄ darbų sÄ matÄ .

Pažymi, kad pateiktuose dokumentuose iÅ¡ policijos jokie slenksčio sugadinimai nėra užfiksuoti, todėl Å¡ie apgadinimai nėra susiję su eismo įvykiu. IeÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė iÅ¡tekėjusių degalų kiekį, nepateikė degalų įsigijimo įrodymų. Be to, nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė žalai nustatyti, ieÅ¡kovas nepateikė tinkamo automobilio apžiÅ«ros akto sugadinimams nustatyti ir kitų transporto priemonės vertinimo dokumentų. IeÅ¡kovas, vertindamas automobiliui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , nepasitelkė atestuotų vertintojų, todėl automobiliui padaryta žala yra neįrodyta, automobilio sugadinimų mastas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas.

Byloje nėra įrodymų, kad automobilio remontas yra ne eilinis remontas, o ieÅ¡kovo nurodomo eismo įvykio pasekmė. Atsakovo teigimu, žalos atlyginio atveju atsakovas privalo atlyginti tik realiÄ Å¾alÄ , skaičiuojant nusidėvėjimÄ (amortizacijÄ ) – dėvėtas dalis pakeitus naujomis automobilis bÅ«tų ne atstatytas į pradinę bÅ«klę, buvusiÄ iki eismo įvykio, o pagerintas. Tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį reikalaujamos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas mažiausiai 50 procentų, nes už žalÄ iÅ¡ dalies yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, esant geroms meteorologinėms sÄ lygoms, įvažiavo į atvirÄ kanalizacijos Å¡ulinį.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b.l. 31-36).

Trečiojo asmens teigimu, už autoavarijas, įvykusias dėl inžinerinių tinklų gedimo arba netinkamo Å¡ulinių dangčių aukščio, atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovas yra sudarę privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo paslaugas. Pažymi, kad bÅ«tent atsakovas privalėjo prižiÅ«rėti Å¡ulinį, kuris lėmė tariamus automobilio sugadinimus, todėl atsakovas privalo atlyginti žalÄ .

Taip pat nurodo, kad po eismo įvykio vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ atsakovo bei trečiojo asmens atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas ir tikrumas kvestionuotinas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai automobiliui buvo bÅ«tini, nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. IeÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio sugadinimai atsirado bÅ«tent dėl eismo įvykio, nebuvo suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas.

Atkreipia dėmesį, kad naujo kuro bako keitimas neapskaičiavus nusidėvėjimo nepagrįstas, nes automobilis įvykio dienÄ buvo 15 metų amžiaus. Be to, nurodo, kad nors numatoma remontuoti ir dažyti automobilio priekinį deÅ¡inį slenkstį, tačiau niekur nėra užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio priekinis deÅ¡inys slenkstis. Pažymi, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog automobilio priekinis deÅ¡inys slenkstis buvo sugadintas eismo įvykio metu. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad iÅ¡sipylė bÅ«tent 45 litrai dyzelinio kuro, neįrodė, kad už dyzelinį kurÄ mokėjo bÅ«tent jis, neįrodė, kad kuras pirktas Lietuvos Respublikoje.

UAB „Autovisatos servisas“ priėmimo-perdavimo aktas neatitinka imperatyvių įstatymo normų reikalavimų ir neįrodo ieškovo realiai patirtos žalos. Trečiojo asmens manymu, priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų nustatyti negalima, nes šulinio dangtis buvo nukeltas trečiųjų asmenų. Be to, žala atsirado dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė KET reikalavimų, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kanalizacijos šulinio.

Taip pat nurodo, kad nėra įregistruoti duomenys apie pasikeitusį automobilio savininkÄ , todėl ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo teisės byloje.IeÅ¡kovas pateiktame dublike (b.l. 51-52) nurodė, kad jis nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl eismo įvykio, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo veiksmai buvo teisėti, o atsakovas neužtikrino kanalizacijos statinio eksploatavimo ir dėl tokių jo veiksmų atsirado žala. Pažymi, kad nėra tokio priekinio deÅ¡inės pusės slenksčio, yra tik deÅ¡inės pusės slenkstis, kuris yra tarp priekinio ir galinio rato.

Taip pat nurodo, kad ant prasivėrusio Å¡ulinio dangčio užvažiavo priekiniu ratu, dėl ko besiverčiantis dangtis prarėžė deÅ¡inės pusės slenkstį ir galiausiai palindęs pilnai po automobiliu ir pakėlęs jį į orÄ prakirto kuro bakÄ . IeÅ¡kovo teigimu, visi automobilio apgadinimai buvo matomi tik pakėlus jį keltuvu autoservise. Atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl papildomos ekspertizės patirtai žalai nustatyti, tačiau ieÅ¡kovas to iÅ¡ atsakovo nesulaukė.Atsakovas teismui pateiktu tripliku iÅ¡ esmės palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ (b.l. 61-64).

Pažymėjo, kad administracinės atsakomybės netaikymas pats savaime nereiÅ¡kia, jog paÅ¡alinama ir civilinė atsakomybė – kaltės už atsiradusiÄ Å¾alÄ dalis, tenkanti pačiam vairuotojui. Taip pat nurodo, kad 2011-12-29 UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36.UK), kurios pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų bÅ«ti laikoma gatvių ir kelių valdytoju, tuo pačiu ir atsakovu Å¡ioje byloje, savarankiÅ¡kai atsakingu už Å¡ių statinių sukeltÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims.

Atsakovo valdymo teisės į Vilniaus miesto gatves nėra įregistruotos registre, gatvių valdymas atsakovui nėra perduotas. Atsakovo manymu, UAB „Grinda“ neturi galimybės iÅ¡ anksto numatyti kiekvieno atsivėrusio Å¡ulinio mieste, bendrovė nebuvo gavusi informacijos apie Å¡ioje byloje žalÄ sukėlusio Å¡ulinio atsivėrimÄ . Atsakovas pažymi, kad tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje yra ne UAB „Grinda“, bet Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad dirba taksi vairuotoju ir todėl automobilyje nuolat turi bÅ«ti kuro.

Pažymėjo, kad jo automobilyje visuomet bÅ«na pripildyta daugiau negu pusė bako degalų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad automobilio remonto paskaičiavimas buvo atliktas naudotoms detalėms.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kadangi ieÅ¡kovas verčiasi individualia veikla teikdamas taksi paslaugas ir eismo įvykio dienÄ taip pat rengėsi tuo užsiimti, todėl tikėtina, kad buvo įpilta apie pusę bako degalų, t. y. apie 45 litrus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai pažymėjo, kad žalos dydis sudaro apie 25 proc. automobilio vertės, todėl yra neadekvatus ir nepagrįstas. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai.Ieškinys tenkintinas iš dalies.Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-09-21 ieškovas, važiuodamas ties pastatu (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant nestabiliai uždengto (praviro) lietaus nuotekų šulinio ir apgadino automobilio Volkswagen Sharan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakÄ ir dugnÄ (b.l. 7, 14-17, 11-12). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-10-02 nutarime Nr. AV2-3697(14) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo konstatuota, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, ieÅ¡kovas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b.l. 13). Dėl automobilio apgadinimo ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Autovisatos servisas“, kuri 2014-09-24 priėmimo-perdavimo akte (transporto priemonės remonto-aptarnavimo užsakyme) nurodė, kad automobilio remonto darbų (deÅ¡inės pusės slenksčio remontas, kuro bako keitimas, kuro bako juostos gamyba, slenksčio dažymas) kaina – 620 Lt, keičiamų dalių, medžiagų (kuro bako) kaina – 250 Lt, viso užsakymo vertė – 870 Lt (b.l. 8).

IeÅ¡kovas automobilio faktiÅ¡kai neremontavo. IeÅ¡kovas 2014-11-12 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2014-12-03 raÅ¡tu Nr. 329 atsisakė atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ (b.l. 11-12). Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-06-05 automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡duotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. vardu (b.l. 9), tačiau į bylÄ pateikta 2014-09-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad Å¡is automobilis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui (b.l. 10, CK 6.305 str. 1 d., 4.49 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad sandoris, kuriuo ieÅ¡kovas nusipirko automobilį, turėjo bÅ«ti įregistruotas VÄ® Regitra, nes tai įsakmiai nustato įstatymas (CK 1.75 str. 1, 2 d.). Neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Su Å¡iais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. CK 1.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ . Tokios registracijos tikslas – iÅ¡vieÅ¡inti sandorio sudarymo faktÄ tretiesiems asmenims.

Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, Å¡alims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto Å¡alys negali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikÅ¡mės ne kartÄ pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448, 2010-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, 2010-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495; kt.).

Esmine nagrinėjamam ginčui spręsti laikytina kasacinio teismo iÅ¡vada, kad nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrÄ dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75.1, 76.3 p.), yra skirtos daiktams registruoti.

Tuo tarpu CK 1.75 str. reglamentuoja sutarčių įregistravimÄ ir Å¡i nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas.

             Dėl ginčo esmės Å ioje byloje tarp Å¡alių ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl kelio įrenginio – lietaus nuotekų Å¡ulinio, esančio (duomenys neskelbtini), trÅ«kumo, atlyginimo (Kelių įstatymo 2 str. 4 d.). ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, ir jos dalimi esantis joje įrengtas lietaus nuotekų Å¡ulinys ties namu (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., 4 str. 1, 3 d., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 22 d., 16 str. 5 d.), o gatvės priežiÅ«ra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.).

Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas laikytinas lietaus nuotekų šulinio ties namu (duomenys neskelbtini), valdytoju CK 6.266 str. prasme.Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Ä®statymų nustatytais atvejais ir tvarka vieÅ¡Ä sias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Taigi savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ros, taisymo ir saugaus eismo organizavimo funkcija pagal veiklos pobÅ«dį yra viešųjų paslaugų teikimas, kurias teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti vieÅ¡ai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-12-29 UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189(3.1.36-UK) (b.l. 38-40), pagal kuriÄ UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomÄ sias paslaugas, tame tarpe ir Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo bei avarinių situacijų lokalizavimo (sutarties 1.1 p.). UAB „Grinda“ įsipareigojo lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo paslaugas teikti vadovaujantis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis (sutarties 4.2.2), teikdama avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo paslaugas paÅ¡alinti kliÅ«tis iÅ¡ gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikÅ¡telių, pravažiavimų ir pan., gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams nustatyti jų priežastis ir koordinuoti inžinierines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų darbÄ iki pilno dangos atstatymo (sutarties 4.2.3 p.).

Taip pat UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sÄ skaita atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (sutarties 4.2.9 p.). Nors į bylÄ proceso dalyviai nepateikė Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklių, taip pat Vilniaus miesto valdybos 1993-10-07 potvarkio Nr. 546, minimo sutartyje (sutarties 4.2.3 p.), vertinant minėtas Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties nuostatas, taip pat į bylÄ pateiktÄ Vilniaus miesto valdybos 1994-09-29 potvarkį Nr. 1894V, numačiusį, kad už autoįvykių padarinius atsako inžinierinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sulūžta Å¡ulinių dangčiai (atviri Å¡uliniai) arba netinkamas jų aukÅ¡tis gatvės dangos atžvilgiu (b.l. 37), teismui nekyla abejonių, kad Å¡ia sutartimi buvo perkamos Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo paslaugos, tarp jų ir saugų eismÄ užtikrinti skirti nuolatiniai kelio darbai (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.), betarpiÅ¡kai susiję su keliuose esančiais jų įrenginiais – lietaus nuotekų Å¡uliniais: atsakovo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryta sutartis yra ilgalaikė (sutarties 2.1 p.), pagal Å¡iÄ sutartį atsakovas atlieka ne pavienius lietaus nuotekų remonto darbus, o teikia lietaus nuotekų priežiÅ«ros ir eksploatavimo paslaugas apskritai pagal Vilniaus mieste galiojančias taisykles (sutarties 1 p.), jų platus pobÅ«dis (Å¡ulinių eksploatavimas, jų apžiÅ«ra, keitimas, remontas, kt.) yra atskleistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendime Nr. 1-322 (sutarties 3.2 p., www.vilnius.lt, CPK 179 str. 3 d.), visos atsakovo teikiamos paslaugos yra finansuojamos iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo Å¡altinių pagal Vilniaus miesto savivaldybės institucijų tvirtinamus įkainius jas atsakovui suteikus, po paslaugų rezultatų priėmimo, kuriems jokios įtakos neturi atlikimo terminų pažeidimai (sutarties 4.1.1, 4.1.3 p., 3.1, 3.4, 3.7 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties nuostatas bei remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 str. aiÅ¡kinimo ir taikymo, atsakovas UAB „Grinda“ pripažintinas (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko įvykis, dalimi esančio lietaus nuotekų Å¡ulinio valdytoju CK 6.266 str. prasme, kuriam prievolinės teisės (Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti šį objektÄ . Tokia praktika yra patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013.

Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad prievolinės teisės pagrindu atsakovui perėmus pareigÄ eksploatuoti, prižiÅ«rėti bei tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko įvykis, dalimi esančio lietaus nuotekų Å¡ulinį, CK 6.266 str. prasme jis tapo atsakingas už žalos ieÅ¡kovui atlyginimÄ .Pažymėtina, kad CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiÅ¡kiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimÄ dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

TÄ ne kartÄ kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Å iuo teisiniu pagrindu reiÅ¡kiant reikalavimÄ kaltė yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi esančio lietaus nuotekų Å¡ulinio, turėjusio trÅ«kumų – nestabiliai uždengtas (praviras), valdymo faktas, toliau teismas pasisako dėl žalos ieÅ¡kovui padarymo ir priežastinio ryÅ¡io.

Atsakovas, trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo nurodoma patirta žala, jos dydžiu, priežastinio ryšio buvimo faktu. Žalos automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarymo faktas yra neginčijamai nustatytas byloje esančiais įrodymais – ieškovo paaiškinimais, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2014-10-02 nutarimu, 2014-09-21 pažyma apie eismo įvykį (b.l. 7, 13), liudytojo R. P. parodymais (b.l. 81), kurie patvirtina, kad 2014-09-01 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dugnas ir kuro bakas, tai buvo padaryta būtent nestabiliai uždengto lietaus nuotekų šulinio dangčio, o automobilio vairuotojo (ieškovo) kaltės dėl kilusios žalos nėra nustatyta.

Pažymėtina, kad Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2014-10-02 nutarimas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Abejoti Å¡iame oficialiajame įrodyme nurodytomis aplinkybėmis apie ieÅ¡kovo kaltės nebuvimÄ vairuojant automobilį teismas neturi pagrindo, nes ji nepaneigta kitais byloje surinktais įrodymais – byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų virÅ¡ijęs greitį ar manevravęs neleistinu bÅ«du, taip pat duomenų, kad iki užvažiuodamas ant lietaus nuotekų Å¡ulinio ties namu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo matyti jį esant pravirÄ , dėl ko privalėjo sustoti arba sulėtinti greitį ir jį apvažiuoti (CPK 178 str.).

Atsakovo, trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose teikiami samprotavimai dėl leistino greičio virÅ¡ijimo, vertinant Å¡ulinio riedėjimo ilgį, gatvės apÅ¡vietimo, sudariusio sÄ lygas pravirÄ Å¡ulinį matyti, tėra prielaidos, kuriomis grįsti sprendimÄ teismas negali. Taip pat atmestini atsakovo argumentai dėl žalos, padarytos automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dydžio nepagrįstumo. Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo sugadintas automobilio kuro bakas ir automobilio dugnas.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktame automobilio remonto darbų užsakyme (b.l.

8) iÅ¡vardinti remonto darbai Å¡iuos sugadinimus atitinka: jie susiję su prakirsto kuro bako keitimu, automobilio dugno remontu. Abejoti, kad kurie nors iÅ¡ automobilio remonto darbų užsakyme nurodytų darbų negalėjo atsirasti ginčo eismo įvykio aplinkybėmis, teismas neturi pakankamo pagrindo, nes tokius atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų atsakovas, trečiasis asmuo į bylÄ nepateikė (CPK 178 str.). Jų nepaneigia ir trečiojo asmens įrodymais, reikalaujančiais specialių žinių, nepagrįsti samprotavimai apie pakilusio Å¡ulinio riedėjimo trajektorijÄ .

Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti automobilio remonto darbų užsakyme nurodyta remonto darbų ir automobilio dalių kaina, jos pagrįstumu. Tokias kainas nurodė remonto paslaugas teikianti įmonė, paaiÅ¡kindama ieÅ¡kovui, jog už Å¡iÄ kainÄ ji sutiktų automobilį jam suremontuoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui teigti, kad Å¡i kaina yra nepagrįsta, paskaičiuota neįvertinus ginčo automobilio gamybos metų, ieÅ¡kovo nurodomus automobilio sugadinimus galima bÅ«tų ar jie buvo faktiÅ¡kai paÅ¡alinti žymiai mažesnėmis sÄ naudomis.

Pažymėtina, kad įstatymas neriboja įrodymų, kuriais gali bÅ«ti grindžiama patirta žala dėl automobilio sugadinimo, jos dydis, rato, nenumato, kad jais gali bÅ«ti tik turto vertinimo ataskaitos, suraÅ¡ytos remiantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 101 (CK 177 str. 3 d.). Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omas žalos (iÅ¡laidų automobilio remontui) atlyginimas – 870 Lt (251,97 Eur), priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui (CK 6.266 str. 1 d.).IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 197,55 Lt žalos, kuriÄ jis patyrė dėl iÅ¡ prakirsto automobilio kuro bako iÅ¡siliejusių 45 litrų dyzelinio kuro.

Nurodo, kad automobilio kuro bake tiek kuro ginčo eismo įvyko metu buvo dėl ieÅ¡kovo vertimosi taksi paslaugų verslu. Å iÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas paskaičiavo pagal mažiausiÄ dyzelinio kuro kainÄ 2014-09-24 dienai. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymo taisykles žalos atlyginimo bylose įrodyti padarytos žalos dydį turi pareigÄ ieÅ¡kovas (CK 6.249 str. 1 d.). IeÅ¡kovas pakankamų įrodymų nustatyti žalos, atsiradusios iÅ¡ prakirsto automobilio kuro bako iÅ¡siliejus dyzeliniam kurui, dydį į bylÄ nepateikė (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad jis dirba taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymÄ , kas, ieÅ¡kovo teigimu, savaime patvirtina jo vairuojamo automobilio bake įvykio metu buvus 45 litrus dyzelinio kuro, nepakankamas Å¡iai aplinkybei pagrįsti: ieÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie jo vertimÄ si taksi paslaugų verslu iki įvykio, automobilio Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo Å¡iam verslui, sugadinto automobilio po eismo įvykio jis neremontavo, kuro iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų į bylÄ nepateikė.

Nors ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad individualiÄ veiklÄ vykdantiems asmenims suteikta teisė atskaityti 30 procentų iÅ¡laidų nepateikiant jokių jas pagrindžiančių dokumentų, t. y. ieÅ¡kovas, kaip individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, nėra įpareigotas rinkti kuro iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, tačiau Å¡is argumentas nepanaikina ieÅ¡kovo pareigos civiliniame procese įrodyti aplinkybių, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdydamas individualiÄ veiklÄ per paskutinį mokestinį laikotarpį jis pasirinko individualios veiklos leidžiamais atskaitymais pripažinti 30 proc. gautų pajamų, t. y.

įrodymais nepagrindė, kad jam neprivaloma turėti atskaitomÄ sumÄ pagrindžiančių dokumentų. Taip pat ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad per eismo įvykį automobilio kuro bake buvo daugiau nei pusė bako kuro, t. y. 45 litrai, tačiau byloje esančiais įrodymais ieÅ¡kovo automobilio kuro bako talpa irgi nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl 197,55 Lt žalos iÅ¡ prakirsto automobilio kuro bako iÅ¡siliejus dyzeliniam kurui priteisimo neįrodytas, todėl atmestinas.IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas praleido terminÄ piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 251,97 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo žyminį mokestį – 74 Lt (21,43 Eur) (b.l.

4) ir turėjo išlaidų advokato pagalbai – 350,90 Eur (b.l. 18, 76-78). Bendra ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 372,33 Eur. Ieškinį tenkinus 81,49 proc., bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 303,41 Eur (372,33 Eur x 81,49 %) bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas turėjo 8,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.), t. y. iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, o iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja nutarė: ieškovo L.

Ž. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, ieÅ¡kovo L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai žalos atlyginimÄ â€“ 251,97 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt vienas Eur 97 ct), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 251,97 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt vienas Eur 97 ct) sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 303,41 Eur (trys Å¡imtai trys Eur 41 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, 6,74 Eur (Å¡eÅ¡i Eur 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Priteista iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma valstybės naudai turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                (parašas)                                                                       Asta Misiūnaitė-BashirKopija tikra:Teisėja