e18a6685-5f66-4c50-920a-6bb6e4aae2bf · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                      Administracinio nusižengimo byla                                                                                       Nr. ATP-470-312/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02410-2017-8 (S)                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7;                                                                                      16.9.10; 21.11.10.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS 2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal K. S. atstovo advokato V. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 725 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir K.

S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, panaikinimo, n u s t a t ė : K. S. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau tekste – ir KET), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė, padaryta žala nevirÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Po eismo įvykio K. S. vartojo alkoholį. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 126, 221, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu K. S. atstovas advokatas V. O. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde, analizuojant liudytojų E. V., G.

K., V. V. ir nukentėjusiojo A. R. parodymus, duotus teisme, pažymima, kad parodymai yra prieÅ¡taringi, iÅ¡ jų visumos negalima nustatyti eismo įvykio mechanizmo. Ant automobilio „VW Touran“ nerasta jokių pažeidimų toje bamperio vietoje, kuria, anot liudytojos E. V., jis atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“. Pažeidimas ant automobilio „Opel Astra“, kurį nurodė liudytojas G. K. ir kuris neva yra užfiksuotas nuotraukoje, yra automobilio Å¡one, o ne priekyje, kas paneigia tokiÄ automobilių susidÅ«rimo versijÄ , kokiÄ nurodė liudytoja E. V..

Liudytojos V. V. teigimu, apgadintas buvo automobilio „Opel Astra“ ne keleivio pusės priekinis bamperis, kaip nurodė liudytoja E. V., o vairuotojo pusės. Liudytojas A. R. nurodė teismui, kad jo automobiliui jokie pažeidimai padaryti nebuvo. Nepaisant šių prieštaravimų, skundžiamame nutarime liudytojų parodymai perteikti kaip sutampantys ir vienareikšmiškai patvirtinantys buvus eismo įvykį, nors net policijos pareigūnų parodymai apie jų nustatytas automobilių susidūrimo pasekmes yra skirtingi.

Esminė aplinkybė, ar automobiliai pagal savo aukÅ¡tį galėjo kontaktuoti tomis konstrukcijos dalimis - bamperiais, kuriose policijos pareigÅ«nai įžiÅ«rėjo apgadinimus, nebuvo tirta. Liudytojas G. K. neigė, kad K. S. prašė pamatuoti automobilių aukÅ¡tį, o pats to neatliko, todėl, kad automobilis „VW Touran“ stovėjo galu virÅ¡ vejos, jo patraukti negalėjo, nes vairuotojas buvo neblaivus, o jis neturėjo teisės vairuoti svetimÄ automobilį. Å ie veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti automobilį „VW Touran“ tiesiog pastumiant pirmyn arba kuriÄ nors kitÄ dienÄ .

Pagal K. S. atliktus matavimus, automobilių aukÅ¡tis bamperių lygyje nesutampa 10 cm - automobilis „Opel Astra“ yra aukÅ¡tesnis, todėl jų kontakto negalėjo bÅ«ti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja E. V. kaip neblaivaus vairuotojo vairavimÄ Ä¯vertino tai, kad automobilis „VW Touran“ tai sulėtėdavo, tai vėl pradėdavo važiuoti greičiau. Å ios aplinkybės parodo liudytojos patirties stokÄ , nes, ieÅ¡kant parkavimosi vietos aikÅ¡telėje, automobiliai juda bÅ«tent taip - vairuotojas, pamatęs lyg ir tinkamÄ vietÄ parkavimuisi, sulėtina greitį ir vėl pradeda važiuoti toliau, jei nusprendžia, jog tos vietos nepakanka.

Liudytojos įsitikinimÄ dėl vairuotojo neblaivumo susitirpino tai, kad K. S., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kurį laikÄ stovėjo atsirėmęs į jį, o po to svyruodamas ir Å¡lubuodamas nuėjo namų link. Å ias faktines aplinkybes paaiÅ¡kina pateiktos medicininės pažymos, iÅ¡duotos dar iki įvykio, kur nurodoma, kad K. S. jau ilgÄ laikÄ kenčia skausmus dėl kelio ligos, yra apsunkintas jo judėjimas, jis Å¡lubuoja. Teisme K. S. paaiÅ¡kino, kad visada, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kurį laikÄ turi pastovėti, kad kelio sÄ narys apsiprastų ir nebÅ«tų didelio skausmo einant.

Liudytoja teisme patvirtino, kad automobilio parkavimÄ si stebėjo maždaug 30 metrų atstumu. K. S. atstovo nuomone, taip stebint važiuojantį automobilį, pamatyti jo susilietimo su kitu automobiliu neįmanoma. Ant automobilių neaptikta jokių aiÅ¡kių susidÅ«rimo požymių. Liudytojos girdėtas garsas buvo K. S. uždaromų automobilio durelių garsas, nes jis laikė jas atidarytas, kad kontroliuotų parkavimÄ si, o įsitikinęs, jog per mažai vietos pastatytÄ automobilį, uždarė ir nuvažiavo į kitÄ vietÄ .

Be to, viskas vyko dienos metu Å¡alia vaikų žaidimo aikÅ¡telės, o vos už 50 metrų yra greitkelis Vilnius-Kaunas, kur nuolat važiuoja automobiliai. Taigi, liudytojos E. V. praneÅ¡imÄ policijai apie neva matytÄ eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alinusi neblaivų vairuotojÄ sÄ lygojo neteisingai suprastos faktinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK 426 ir 423 straipsnius, bÅ«tina įrodyti buvus automobilių kontaktÄ , teisiÅ¡kai kvalifikuojamÄ kaip eismo įvykis, tam pateikiant duomenis apie transporto priemonėms padarytÄ Å¾alÄ Å¡io kontakto metu ir dėl to atsiradusius nuostolius.

Jeigu policijos pareigÅ«nams nekėlė abejonių automobilio „Opel Astra“ savininko A. R. paaiÅ¡kinimas, jog jo automobilis apgadintas nebuvo, administracinio nusižengimo teisena turėjo bÅ«ti nutraukta, tačiau byla vis tiek buvo perduota teismui. Teismas A. R. siuntė užklausÄ , teiraudamasis, kokio dydžio žala jam buvo padaryta. Nukentėjusysis A. R. teisme paaiÅ¡kino, kad atsakė pagal užklausos formÄ , t. y. žalÄ Ä¯vardijo kaip niekinę, iki 15 MGL, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jo automobiliui jokia žala nepadaryta, paaiÅ¡kino, kad nulakavo automobilio galines arkas ir priekinį bamperį, lakas kainavo iki 10 Eur.

Nekreipiant dėmesio į Å¡io asmens paaiÅ¡kinimus, kad tai niekaip nesusiję su byloje tiriamais įvykiais, kad tai jo periodiÅ¡kai atliekamas seno automobilio priežiÅ«ros darbas, Å¡ie 10 Eur teismo buvo įvertinti kaip automobilio remonto po eismo įvykio iÅ¡laidos, t. y. patirtas nuostolis. Be to, automobilio „Opel Astra“ savininkas A. R. byloje įvardijamas kaip nukentėjusysis, nors tokia procesinė padėtis jam nėra suteikta ANK 578 straipsnyje nustatyta tvarka, nepaisant to, kad jis kategoriÅ¡kai neigia nukentėjęs.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.K.

S. atstovo advokato V. O. apeliacinis skundas tenkintinas.ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos sieja su žalos padarymu.Kaip matyti iÅ¡ E. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. paaiÅ¡kinimo, ji matė, kaip automobilis „VW Touran“, parkuodamasis atbulomis, atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“ ir apgadino Å¡io automobilio priekinį bamperį ir kapotÄ , buvo ir susidÅ«rimo garsas (b. l. 8).

Apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja E. V. patikslino, kad automobilis „VW Touran“ galinio bamperio iÅ¡ vairuotojo pusės kampu atsitrenkė į automobilio „Opel Astra“ bamperį deÅ¡inėje pusėje, ji girdėjo garsÄ , ant abiejų automobilių bamperių buvo Å¡iek tiek apdraskymo žymių (b. l. 59-60). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (toliau tekste – tarnybinis praneÅ¡imas) užfiksuota, kad ant automobilio „Opel Astra“ priekinio bamperio deÅ¡inėje pusėje ir ant automobilio „VW Touran“ galinio bamperio matėsi akivaizdžios susidÅ«rimo žymės (b. l. 3).

Nurodant papildomus duomenis apie eismo įvykį, taip pat užfiksuota, kad automobilio „Opel Astra“ apgadintas priekinis, o automobilio „VW Touran“ galinis bamperiai (b. l. 7). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas G. K. patvirtino, kad ant automobilio „VW Touran“ galinio bamperio matėsi pažeidimai, tačiau sunkiai, nes jis buvo juodas ir purvinas, taip pat pažeidimai matėsi ir ant automobilio „Opel Astra“ priekinio keleivio pusės bamperio kampo, jis buvo subraižytas (b. l. 60-62).

Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, administracinio nusižengimo byloje esančioje fotolentelėje viršutinėje nuotraukoje yra užfiksuotas „VW Touran“ automobilis, ant kurio bamperio matyti smulki nubraukimo žymė, kitoje nuotraukoje užfiksuotas automobilis Opel Astra, ant kurio jokių akivaizdžių apgadinimų nematyti (b. l. 20, 61). Nors liudytoja V. V. apklausos metu nurodė, kad automobilis Opel Astra buvo apgadintas iš vairuotojo pusės (b. l. 64), tačiau šios liudytojos parodymus paneigia kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie patvirtina, kad kontakto žymės buvo ant šios transporto priemonės bamperio dešinėje, t. y. keleivio, pusėje.

Automobilio „Opel Astra“ savininkas A. R. patvirtino, kad jis įvykio dienÄ telefonu bendravo su policijos pareigÅ«nu, kuris jam nurodė, kad yra nežymiai apgadintas jo automobilio priekinis bamperis, tačiau tiksliai įvardinti apgadinimų policijos pareigÅ«nas negalėjo (b. l. 9, 38). K. S. patvirtino, kad tÄ dienÄ parkavosi stovėjimo aikÅ¡telėje prie automobilio Opel Astra, tačiau neigė su juo susidÅ«ręs, nubraižė schemÄ (b. l. 35, 37). Å i schema iÅ¡ esmės sutampa su liudytojos E. V. nubraižyta schema (b. l. 57), o taip pat ir su policijos pareigÅ«nų eismo įvykio vietos schema (b. l. 6).

Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp automobilių „Opel Astra“ priekinio bamperio dešinės pusės ir „VW Touran“ kairės pusės galinio bamperio buvo nežymus kontaktas, K. S. automobiliu „VW Touran“ parkuojantis atbulomis. Esant tokio pobūdžio kontaktui, laikytina, kad K. S. galėjo jo nepajausti. Pastarasis neigė kliudęs automobilį „Opel Astra“, nurodė, kad ant jo automobilio jokių pažeidimų nėra, po įvykio jo neremontavo (b. l. 38).

Teismo posėdžio metu E. V. nurodė, kad K. S. po susidÅ«rimo atidarė langÄ , pažiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo, iÅ¡ ko ji sprendžia, kad jis matė, kÄ padarė, ar vairuotojas buvo atidaręs dureles, ji nematė (b. l. 59). Tuo tarpu, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad E. V. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog automobilio „VW Touran“ vairuotojas pravėrė automobilio dureles, pažiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo į kitÄ vietÄ (b. l. 3). Apie lango atidarymÄ nieko neminima. K. S., duodamas parodymus, paaiÅ¡kino, kad dureles jis buvo atsidaręs, tai darė tam, kad geriau galėtų matyti, kaip parkuojasi atbulomis, tačiau pamatęs, kad jo automobilis netelpa, nuvažiavo kitur (b. l. 37).

Tokiu būdu, esant abejonėms dėl to, kad K. S. suprato, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „Opel Astra“, kyla abejonių ir dėl jo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Nesant galimybės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu šių abejonių pašalinti, jos aiškintinos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Be to, 2017 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime A. R. nurodė, kad naujų automobilio „Opel Astra“ pažeidimų po įvykio nepastebėjo, pretenzijų dėl apgadinimų neturi (b. l. 9).

Elektroniniu paÅ¡tu atsakydamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo siųstÄ užklausÄ dėl patirtos žalos, A. R. nurodė, kad žala nebuvo padaryta (b. l. 24). Apklausos pirmosios instancijos teisme metu jis taip pat patvirtino, kad pažeidimų ant automobilio „Opel Astra“ po įvykio nepastebėjo, kalbėdamas telefonu policijos pareigÅ«nas taip pat abejojo, ar pažeidimai yra padaryti, įbrėžimai gali bÅ«ti nuo dažno važinėjimo žvejoti, nes tenka važiuoti pro krÅ«mus, žala yra niekinė, lygi 0 Eur (b. l. 38-39).

Nors pirmosios instancijos teismas žalos, patirtos dėl eismo įvykio, dydžiu laikė apie 10 Eur, sumokėtų už lakÄ , tačiau iÅ¡ A. R. parodymų matyti, kad jis lakavo automobilio „Opel Astra“ užpakalines arkas ir priekinį bamperį, tačiau tai nėra susiję su įvykiu, tai buvo kosmetinis automobilio remontas (b. l. 40), todėl nėra jokio pagrindo Å¡ių remonto darbų laikyti žalos Å¡alinimu. Kadangi automobilio „Opel Astra“ savininkas jokių naujų pažeidimų ant savo automobilio nepastebėjo, jokių pretenzijų dėl žalos neturi, teigia, kad jam žala padaryta nebuvo, byloje esančioje fotonuotraukoje akivaizdžių pažeidimų taip pat neužfiksuota, laikytina, kad A.

R. žala padaryta nebuvo. Kadangi žala yra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, o šis požymis, nagrinėjamu atveju, nenustatytas, be to, esant nepašalintoms abejonėms dėl K. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, šio administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, nepašalintos abejonės dėl to, kad K. S. jautė ir suprato susidūręs su automobiliu „Opel Astra“, ir būtent dėl to pasišalino iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Tokiu bÅ«du, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, teisena taip pat nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : K. S. atstovo advokato V. O. apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinių nusižengimų teisenÄ nutraukti. Teisėja                                                                                             Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė