e18a2cdc-ed6f-4a9b-8bcc-cd015dd4f8d2 · Prienų rajono apylinkės teismas

Baudžiamojoje byloje NrBaudžiamoji byla Nr. 1-278-878/2013Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00500-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.1; 1.2.5.4.; 1.2.20.15.; 2.3.6.4.5.(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 3 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui,gynėjui advokatui V.

M.,nukentėjusiajai M. M.,specialistui S. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2012 m. kovo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį vieÅ¡aisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs;2) 2012 m. balandžio 30 d.

Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutine bausme – areštu 80 parų, įpareigojant 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. M., ir sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas 6 mėnesius artintis prie nukentėjusio asmens, įpareigojimas 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M.

M. ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs;3) 2013 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-4 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligÄ (alkoholizmÄ ), 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Å¡eimos nariui, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 4) 2013 m. spalio 10 d.

Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, subendrinta bausme laisvės atėmimu 7 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje, padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamasis P. M. 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) kaime motinos M. M. gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vienÄ kartÄ smogė delnu nukentėjusiajai M. M. į veidÄ , tokiais savo veiksmais savo motinai M. M. sukėlė fizinį skausmÄ .Be to, kaltinamasis P. M. 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) kaime motinos M. M. gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priekaiÅ¡tavo motinai M.

M. dėl to, kad ji 2013 m. liepos mėnesį parašė pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimo, ir griežtu tonu pasakė: „užmuÅ¡iu“, „nukirsiu tau galvÄ â€œ, dėl to M. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, nes iÅ¡ karto po to jis nukentėjusiajai M. M. tyčia smogė delnu į veidÄ , ir, užstojęs duris, neleido jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų pasikviesti pagalbos.Be to, kaltinamasis P. M., žinodamas, kad įsiteisėjusia Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi jam yra skirti įpareigojimai iki bylos nagrinėjimo pabaigos iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie M.

M., nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡io su ja, 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) kaime, motinos M. M. gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priekaiÅ¡tavo motinai M. M. dėl to, kad ji 2013 m. liepos mėnesį parašė pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimo, jai grasino ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M. M., tokiais savo veiksmais tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.Kaltinamasis P. M. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo motinai ir teismo sprendimo nevykdymo pripažino visiÅ¡kai, kaltę dėl grasinimo nužudyti M.

M. neigė. Parodė, kad rugsėjo 27 d. apie 11 val. parėjo iÅ¡gėręs į motinos namus. Žinojo, kad negali pareiti į ten. PriekaiÅ¡tavo motinai, kad Å¡i parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl sudavimo jai. Motinos užmuÅ¡ti nenorėjo, negrasino jÄ nužudyti. Gal koks žodis iÅ¡sprÅ«do netyčia. Gal jai Å¡iek tiek delnu Å¡velniai sudavė per veidÄ . Motina nuėjo pas K. ir paskambino policijai. Jis jai durų neužtvėrė. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo ir paaiÅ¡kinimų, jo kaltę dėl skausmo kaltinamojo motinai M.

M. sukėlimo ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo patvirtina kiti žemiau aptarti bylos faktiniai duomenys.Nukentėjusioji M. M. parodė, kad sÅ«nus grįžo pas jÄ Ä¯ namus girtas. Ji jam pasakė eiti valgyti. SÅ«nus kirto jai vienÄ kartÄ per veidÄ , per deÅ¡inį skruostÄ , bet nelabai stipriai, sakė, kad ji negerai kalbėjo teisme, kad jam reikės į kalėjimÄ , tai jÄ nužudys, sukapos. Jai neskaudėjo, bet tuo metu lyg skausmas nusmelkė. Ji pagalvojo, kad sÅ«nui krito ant proto, nes jis niekada anksčiau taip nesakė.

Ji nuėjo pas kaimynę K., nes norėjo paskambinti dukrai. SÅ«nus atėjo iÅ¡ paskos, kažkÄ sakė, klausė, ar ji eina skambinti. Dukrai skambinti ėjo, nes nežinojo, kÄ daryti, pagalbos Å¡auktis pas kaimynus ji nėjo, nes jai niekas negelbsti. IÅ¡ namų išėjo pati. Kai kaimynė nepaskambino jos dukrai, nukentėjusioji nuėjo pas kitÄ kaimynę K., nes bijojo eiti namo. SÅ«nus gulėjo prie sodo nuvirtęs, tai ji grįžo namo, paskambino dukrai, pasakė, kad jo bijo. Dukra iÅ¡kvietė policijÄ .

Tokius savo parodymus M. M. patvirtino ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama savo gyvenamÄ jį namÄ , kur P. M. jai sudavė į veidÄ , vietÄ virtuvėje, kur ji tuo metu sėdėjo ant kėdės (b.l. 17-18, 19). Liudytoja A. K. parodė, kad pas jÄ apie 11.30 val. verkdama atėjo kaimynė M., buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad sÅ«nus sumušė, uždavė per veidÄ , grasino, sakė, kad P. priekaiÅ¡tavo dėl teismo. Ji atėjo paskambinti dukrai, gal norėjo policijÄ kviesti.

Liudytoja neturėjo laiko skambinti jos dukrai, tad M. paverkė ir išėjo. IÅ¡ paskos jai atėjo M.. Jis nebuvo agresyvus, įėjo tik į koridorių. Jam ji liepė eiti namo, ir M. išėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialistas S. J. paaiÅ¡kino, kad kaltinamajam P. M. teisiamajame posėdyje prisipažinus, jog jis sudavė savo motinai į veidÄ ranka, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai galimybė. Fizinis skausmas lydi trauminį poveikį.

Nuo trauminio poveikio kinetinės energijos priklauso trauminis pavirÅ¡ius, gali bÅ«ti, kad trauminio poveikio žymės ir nepasireiÅ¡kia. SÄ lytis irgi yra trauminis poveikis. Å iuo atveju buvo trauminis poveikis į skruostÄ . Protokole-pareiÅ¡kime 2013 m. rugsėjo 27 d. užfiksuota, jog M. M. policijai pranešė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. jos sÅ«nus P. M., bÅ«damas neblaivus, priekaiÅ¡tavo dėl 2013 m. liepos mėnesį paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo ir sudavė rankomis kelis smÅ«gius į veidÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ (b.1. 2).Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 12 val. 53 min. gautas telefoninis praneÅ¡imas, kad smurtauja sÅ«nus, nuvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad apie 11 val.

P. M. sudavė kelis kartus į veidÄ rankomis motinai M. M. į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ (b.l. 4-5).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole 2013 m. rugsėjo 27 d. užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), M. M. priklausančiame gyvenamajame name (b.l. 6, 7, 8).Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Laimos Lubauskienės 2013 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00344-13 P. M. skirti įpareigojimai iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens M.

M., nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡io su ja (b.l. 25-26). Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia P. M. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis iÅ¡ pykčio tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ M. M. ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties ir nukentėjusiosios parodymai. Teismas patikslina kaltinimo aplinkybę dėl M.

M. suduotų smÅ«gių, nes tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teigė, jog buvo suduotas tik vienas smÅ«gis į veidÄ M. M., o ne du. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo - yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nors kaltinamasis neigė smogęs stipriai, aiÅ¡kino, kad motinai sudavė Å¡velniai, nukentėjusioji teisme parodė, jog jai sudavimo į skruostÄ metu suskaudo, toks jos paaiÅ¡kinimas užfiksuotas ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, be to, skausmo sukėlimo galimybę tokiu atveju patvirtino ir specialistas S. J..

Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat aptarti duomenys pagrindžia P. M. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia nevykdė Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtÄ patyrusios M. M., nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, sÄ lygų, nes jis, žinodamas apie Å¡ių įpareigojimų paskyrimÄ ir juos suvokdamas, vėl grįžo gyventi į savo motinos M.

M. namus ir vėl Å¡ios atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ . Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Nors kaltinamasis neigė savo kaltę dėl grasinimo M. M. jÄ nužudyti, jo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina pačios nukentėjusiosios, liudytojos A. K. parodymai. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. P. M. grasinimas nužudyti M. M. buvo konkretus ir realus - byloje nustatyta, kad P. M. sudavė delnu smÅ«gius motinai į veidÄ ir žodžiu tiesiogiai grasino jÄ užmuÅ¡ti, jis griežtu tonu pasakė: „užmuÅ¡iu“, „nukirsiu tau galvÄ â€œ.

Pripažintina, kad nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas - grasinimas jai sukėlė baimę, nes kaltinamasis buvo neblaivus, agresyvus, prieÅ¡ jÄ tuo pačiu metu vartojo ir fizinį smurtÄ , be to, jis anksčiau ne vienÄ kartÄ yra nuteistas už M. M. sumuÅ¡imÄ . M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad anksčiau jos sÅ«nus taip nebuvo sakęs, ji nežinojo, kÄ jai daryti, išėjo iÅ¡ namų ieÅ¡koti pagalbos pas kaimynę, vėliau, Å¡iai nesutikus paskambinti nukentėjusiosios dukrai, M.

M. vis tiek negrįžo namo, bijodama P. M., ėjo pas kitÄ kaimynę, namo parėjo tik tada, kai pamatė, kad P. M. guli prie sodelio. Namuose nukentėjusioji paskambino ir viskÄ pasakė savo dukrai, kuri ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Pastebėtina, kad nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama iÅ¡ karto po įvykio, parodė, jog ji labai bijojo, kad kaltinamasis jos tikrai neužmuÅ¡tų, nes jis ne pirmÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ smurtauja ir sumuÅ¡a (b.l. 15). Liudytoja A. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 22), parodė, kad M.

M. pas jÄ atėjo iÅ¡sigandusi, o paskui jÄ Ä¯ liudytojos namus atėjo ir įpykęs, rankas į kumščius gniaužiantis P. M.. Pažymėtina, kad kaltinamasis fizinį smurtÄ pavartojo ir grasinimus iÅ¡sakė kitÄ dienÄ po teisiamojo posėdžio, kuriame jam už nežymų M. M. sveikatos sutrikdymÄ prokuroras pasiÅ«lė skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Taigi, yra pakankamai duomenų, jog nukentėjusioji tokioje situacijoje iÅ¡sigando P. M. iÅ¡sakytų grasinimų nužudyti. Kaltinamojo veiksmų pobÅ«dis, kai jis, suduodamas smÅ«gius į veidÄ , iÅ¡sakė grasinančius žodžius toje situacijoje, rodo, jog jis suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiajai sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl darytina iÅ¡vada, kad P. M. veikė tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kuriuo pasikėsinta į teismo sprendimų vykdymo tvarkÄ , teisingumo institucijos autoritetÄ , ir du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į asmens fizinę ir psichinę sveikatÄ , nusikalsta prieÅ¡ artimÄ asmenį – senyvo amžiaus motinÄ . Kaltinamasis yra teisiamas nebe pirmÄ kartÄ (b.l. 37-40), jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis nedirba (b.l. 30), darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 33), baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (b.l. 33-35), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 50), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 32). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nors jis pripažino kaltę dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, duodamas parodymus, savo kaltę stengėsi kuo labiau sumenkinti, nebuvo atviras ir nuoširdus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,03 promilių girtumas, b.l. 51), ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamasis vos per pusantrų metų laikotarpį jau penktÄ kartÄ teisiamas už motinos muÅ¡imÄ , nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, kaltinamojo charakteristikÄ , jo teistumÄ , tai, jog neliko jokių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nusikalstamos veikos nepasižymėjo žiaurumu, P. M. skirtina BK 140 straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. redakcija) sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios bausmės dydžio vidurkis – 5 mėnesiams, už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, skiriama sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t.y. 30 parų, o už BK 245 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veika skirtinas areÅ¡tas, kurio trukmė, atsižvelgiant į Å¡io baudžiamojo nusižengimo pakartotinį padarymÄ , nustatytina artima BK numatytam vidurkiui, t.y. 20 parų.

Å ios bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas P. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. iki 2013 m. lapkričio 27 d. (b.l. 61, 66-67, 89-90).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

P. M. pripažinti kaltu:padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) mėnesiams;padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ ,padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti P. M. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. laikÄ .Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Inga Liubinienė