2025-05-14 Nr. AB-8311-3-61-3-01345-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-528-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01345-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltra“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Deltra“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) 2025 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 39064 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad terminas apskųsti Nutarimą buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – VDI informavo Bendrovę, jog Nutarimo surašymas neturės jokių neigiamų pasekmių veiklos vykdymui. Apie kilusius padarinius Bendrovė sužinojo pasikreipusi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl kitam darbuotojui leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 19 d. per MIGRIS sistemą gavo pranešimą, kuriame nurodoma, jog nustatytas atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas, nes Bendrovei 2024 m. gruodžio 5 d. kaip juridiniam asmeniui už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimą buvo taikyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė.

Paaiškino, kad Bendrovė 2025 m. kovo 20 d. Migracijos departamentui išsiuntė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog VDI Nutarimu konstatuotas pažeidimas įvykdytas dėl objektyvių ir nuo Bendrovės valios nepriklausančių priežasčių – pakankamo kiekio užsakymų pervežti krovinius trūkumo. Bendrovė baudą sumokėjo 2025 m. sausio 24 d. Bendrovė sąžiningai ir teisėtai vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje: į valstybės biudžetą sumokėta 35 788 Eur mokesčių, Bendrovė yra didelė (įdarbinti 95 darbuotojai). Taigi sustabdžius leidimų gyventi išdavimą, tai neigiamai paveiks Bendrovės veiklą ir Lietuvos ekonomiką apskritai (tolimųjų reisų vairuotojų stygius Lietuvoje yra akivaizdus, dėl to transporto Bendrovės darbina trečiųjų šalių piliečius). Migracijos departamentas 2025 m. kovo 19 d. pranešimu per MIGRIS sistemą informavo, kad neapskundus VDI Nutarimo, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebus išduodami ir bus naikinami.

Bendrovė, gavusi nurodytus pranešimus per MIGRIS sistemą, nedelsdama kreipėsi į teisininkus / advokatus ir 2025 m. kovo 19 d. sudarė atstovavimo sutartį. Skundas dėl VDI Nutarimo panaikinimo parengtas itin skubiai, per vieną darbo dieną. Taigi Bendrovė nedelsdama, nuo pat susiklosčiusios situacijos pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistoms savo teisėms apginti. Tai įrodo ir baudos sumokėjimo faktas (2025 m. sausio 24 d.), ir paaiškinimai tiek VDI, tiek Migracijos departamentui. Pareiškėjo nuomone, dėl susiklosčiusių aplinkybių susidaro pagrindas atnaujinti terminą paduoti skundą. Priešingu atveju, neatnaujinus termino apskųsti VDI Nutarimą, Bendrovė prarastų galimybę apginti pažeidžiamas savo teises, dėl to Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje bus itin apsunkinta.

Teigė, kad Bendrovė, nepiktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, operatyviai, per vieną darbo dieną nuo atstovavimo sutarties sudarymo su advokatais dienos parengė skundą teismui. Be to, skundo pateikimo terminas praleistas nežymiai. Todėl prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Negalėjimas vienerius metus darbinti trečiųjų šalių piliečių ir pratęsti jiems leidimų laikinai gyventi Lietuvoje reikštų Bendrovės veiklos apsunkinimą. Ne tik Bendrovė patirs nuostolių, bet ir Lietuvos valstybė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Teismas nurodė, kad svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia VDI 2025 m. sausio 7 d. Nutarimą, terminas skundui paduoti baigėsi 2025 m. vasario 7 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. kovo 20 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus prašymui pagrįsti, pažymėjo, kad šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių, objektyvių, ekstraordinarių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Teismo vertinimu, skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo žinoma iš karto apie Nutarimo priėmimą, nėra. Pareiškėjas neneigia, kad terminą Nutarimui apskųsti praleido. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 24 d. yra sumokėjęs Nutarimu paskirtą baudą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad apie neva kilusias jam neigiamas pasekmes tapo žinoma tik 2025 m. kovo 19 d., gavus pranešimą per MIGRIS, nelaikytina objektyvia nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia per nustatytą terminą pateikti skundą. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl iš karto turėjo įvertinti iš Nutarimo kilsiančias teisines pasekmes, o ne teigti, kad pasekmių nežinojimas sutrukdė pateikti skundą.

Teismas pažymėjo, kad siekiant ginti pažeistas teises teisme, įstatymas numato proceso dalyviui ne tik teises, bet ir pareigas. Įstatymas numato pareigą būti apdairiam, atidžiam ir rūpestingam, aktyviam, sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant naudotis turimomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ABTĮ 30 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Grąžino pareiškėjui už skundą sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas UAB „Deltra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo reikšmingų faktų, teisinio reglamentavimo, pateiktų dokumentų ir neįvertino aplinkybių visumos, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad operatyviai neginčydamas VDI Nutarimo, pareiškėjas privalo prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas teigia, kad apie VDI Nutarimo neigiamas pasekmes sužinojo tik pasikreipęs į Migracijos departamentą dėl kitam darbuotojui leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 19 d. per MIGRIS sistemą pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog nustatytas atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindas yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas, nes Bendrovei 2024 m. gruodžio 5 d., kaip juridiniam asmeniui, už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimą buvo taikyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė. Bendrovė 2025 m. kovo 20 d. pateikė paaiškinimus Migracijos departamentui. Taigi pareiškėjas, priešingai nei konstatavo teismas, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, o skundą teismui pateikė itin skubiai, t. y. 2025 m. kovo 20 d.

Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Paaiškina, kad VDI Nutarimą gavo 2025 m. sausio 7 d., 2025 m. sausio 24 d. sumokėjo baudą. Tai parodo, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, apdairus, neketino apskritai bylinėtis su valstybės institucijomis. Pareiškėjas net negalėjo pagalvoti, kad Migracijos departamentas pradės stabdyti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procesus. Apie šias VDI Nutarimo neigiamas pasekmes pareiškėjas sužinojo tik 2025 m. kovo 19 d., todėl operatyviai, per vieną darbo dieną nuo atstovavimo sutarties sudarymo su advokatais dienos, parengė ir 2025 m. kovo 20 d. pateikė skundą teismui, t. y. skundas buvo pateiktas per 1 darbo dieną nuo sužinojimo apie VDI Nutarimo neigiamas pasekmes momento.

Pareiškėjo vertinimu, terminas paduoti skundą praleistas nežymiai, skundas paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Neatnaujinus termino skundui paduoti, Bendrovės veikla bus itin apsunkinta.

Pareiškėjas teigia, kad jis padarė ne sisteminį, o atsitiktinį pažeidimą, kuris padarytas dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas J. N. pats prašė suteikti nemokamų atostogų dėl asmeninių – šeimyninių priežasčių. Pareiškėjas baudą sumokėjo 2025 m. sausio 24 d., Bendrovė sąžiningai ir teisėtai vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje: į valstybės biudžetą sumokėta 35 788,00 Eur mokesčių, Bendrovė yra didelė (įdarbinta 95 darbuotojai). Taigi, sustabdžius leidimų gyventi išdavimą, tai neigiamai paveiks Bendrovės veiklą ir Lietuvos ekonomiką apskritai (tolimųjų reisų vairuotojų stygius Lietuvoje yra akivaizdus, dėl ko transporto Bendrovės darbina trečiųjų šalių piliečius). Migracijos departamentas į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus nereaguoja, be to, 2025 m. kovo 19 d. pranešimu per MIGRIS sistemą informavo, kad neapskundus VDI Nutarimo, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebus išduodami ir bus naikinami. Šiuo atveju, VDI Nutarimu paskirta sankcija ir atsiradusios neigiamos pasekmės (uždrausti Bendrovei darbinti užsieniečius vienerius metus) yra neproporcingai griežta padarytam smulkiam pažeidimui, kadangi pats baudos paskyrimo faktas sukelia neproporcingai sunkias, neigiamas pasekmes, tai neabejotinai sukels pareiškėjo veiklos sutrikdymą bei prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Taigi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, gavęs VDI Nutarimą 2025 m. sausio 7 d. (paskutinė skundo dėl Nutarimo padavimo diena buvo 2025 m. vasario 7 d.), o į teismą su skundu kreipdamasis 2025 m. kovo 20 d., praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad terminą paduoti skundą praleido dėl to, kad per MIGRIS sistemą tik 2025 m. kovo 19 d. gavo pranešimą, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebus išduodami, o turimi asmenų leidimai bus naikinami, nes Bendrovė bausta už Įstatymo pažeidimus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tokios aplinkybės, kai pareiškėjas tiek į teisininkus, tiek į teismą nusprendžia kreiptis jau pasibaigus įstatymo nustatytam Nutarimo apskundimo terminui, nes apie neigiamas skundžiamo Nutarimo pasekmes Bendrovei sužinojo tik tuomet, kai per MIGRIS sistemą gavo pranešimą dėl asmenims neišduodamų leidimų laikinai gyventi, vertinamos kaip pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, o teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Nutarime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos kreiptis į administracinį teismą pagal ABTĮ nustatytas taisykles.

Vertindama pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl to, kad terminas praleistas nežymiai, teisėjų kolegija pažymi, kad nedidelė termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Priešingas vertinimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas, o aplinkybė, kad dėl Nutarimo taikymo pareiškėjas patirs nuostolius, savaime nėra pagrindas atnaujinti terminą skundą paduoti. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltra“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė