2K-538/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-538/2012

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4; 2.4.2.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž. , D. M. ir D. T. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti iš A. Ž. 4400 Lt;

D. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dėl 59,805 g MDMA įgijimo, laikymo, gabenimo ir pardavimo 2006 m. gegužės 17 d.), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti iš D. M. 200 Lt;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl 0,579 g metamfetamino ir 0,112 g MDE įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą parduoti, ir pardavimo 2006 m. birželio 8 d.), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dėl 50,695 g metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir jo pardavimo 2006 m. liepos 4 d.), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punktu konfiskuoti 200 Lt;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl 0,096 g MDMA ir 0,004 g amfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas platinti, ir jų platinimo 2006 m. rugsėjo 14 d.), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006 m. rugsėjo 14 d.), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti 1500 Lt;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl 165,313 g metamfetamino, 224,773 g amfetamino įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir, pardavimo kavinėje „Šaulys“ 2006 m. lapkričio 22 d.), taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausme šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus po dalį švelnesnių bausmių, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus bausmes su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punktu, iš viso konfiskuoti 1900 Lt.

D. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. K. , S. R. , R. V. , O. P. , A. E. ir J. P.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutartimi A. Ž. , D. M. , D. T. ir J. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Kasacinių skundų dėl nuteistojo J. P. nepateikta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė:

A. Ž. , D. T. ir D. M. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti, o D. M. dar ir už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagomis bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ir jų pardavimą. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis:

D. M. , veikdamas organizuota grupe kartu su R. K. , S. R. , R. V. , neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

2006 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, R. K. ir S. R. susitarė neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti. Įgyvendindami susitarimą, jie pasiskirstė vaidmenimis: S. R. turėjo rūpintis psichotropinių medžiagų įgijimu, o R. K. organizuoti šių medžiagų platinimą kitiems asmenims.

Vykdydamas tokį susitarimą, R. K. į šią nusikalstamą veiklą įtraukė: iki 2006 m. kovo 28 d., 12 val. 47 min., tiksliau nenustatytu laiku, – D. M. , iki 2006 m. gegužės 17 d., 16 val. 17 min., tiksliau nenustatytu laiku, – R. V. , iki 2006 m. rugpjūčio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, – A. E. , kurie už tam tikrą atlygį turėjo platinti S. R. ir R. K. įgytas psichotropines medžiagas.

2006 m., laikotarpiu nuo balandžio 19 d., 9 val. 33 min., iki gegužės 17 d., 18 val., telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. K. bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), metu D. M. susitarė su R. K. parduoti 1000 vienetų tablečių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga D. M. surastam psichotropinių medžiagų pirkėjui. R. K. minėtu laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų su S. R. bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), metu 2006 m. gegužės 17 d., 12 val. 22 min., tam tikslui S. R. paprašė įgyti 1000 psichotropinės medžiagos tablečių. S. R. iki 2006 m. gegužės 17 d., 16 val. 15 min., tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 905 tablečių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 59,805 g – psichotropinės medžiagos – MDMA. 2006 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 16 val. 17 min. iki 16 val. 35 min., Klaipėdos m., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. K. , vykdydamas susitarimą, neteisėtai, turėdamas tikslą šias tabletes parduoti ar kitaip platinti, nurodė R. V. šią psichotropinę medžiagą iš S. R. paimti ir atgabenti R. K. . Vykdydamas R. K. nurodymą, R. V. 2006 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 16 val. 35 min. iki 16 val. 52 min., prie sporto klubo „Titanikas“, esančio Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 18A, tą psichotropinę medžiagą iš S. R. paėmė, ją su savimi bei automobilyje „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno, kol tą pačią dieną iki 17 val. 17 min. atgabeno į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir perdavė R. K. . R. K., vykdydamas susitarimus, tą pačią gegužės 17 dieną šias tabletes neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), o apie 17 val. 45 min. perdavė nieko apie šių tablečių tikrąjį turinį nežinojusiai D. M. žmonai I. M. , kuri tabletes su jame esančia psichotropine medžiaga 2006 m. gegužės 17 d., apie 18 val., atgabeno į kavinę „Čili pica“, esančią Klaipėdoje, Taikos pr. 139, ir perdavė D. M. . D. M. ten pat tuo pačiu laiku šias tabletes už 6000 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui A. Š. .

D. M. veikdamas organizuota grupe su R. K. ir S. R. , neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, ir jas platino:

D. M. iki 2006 m. birželio 8 d., 16 val., telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. K.bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), metu susitarė platinti psichotropinių medžiagų pavyzdžius D. M. surastam šių medžiagų pirkėjui A. Š. . R. K. , kaip organizuotos grupės narys, paprašė šios grupės nario S. R. įgyti psichotropinių medžiagų pavyzdžius. S. R. iki 2006 m. birželio 8 d., 16 val., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo tris tabletes, kurių sudėtyje yra 0,579 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir miltelių, kurių sudėtyje yra 0,112 g psichotropinės medžiagos – MDE. Šias medžiagas, tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė R. K. . R. K. , vykdydamas išankstinį susitarimą, šias psichotropines medžiagas laikė bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. birželio 8 d., 18 val. 13 min., o po to iš šio buto balkono jas išmetė D. M. . D. M. tabletes ir miltelius su psichotropinėmis medžiagomis paėmė ir tą pačią dieną, apie 18 val. 15 min., prie to paties namo perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š. .

D. M. , veikdamas organizuota grupe su R. K. , S. R. , neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

D. M. 2006 m., laikotarpiu nuo birželio 19 d. iki liepos 4 d., telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. K. pastarojo bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), metu susitarė parduoti 300 g miltelių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – amfetaminu D. M. surastam pirkėjui. Tuo tikslu R. K. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini)esančiame bute, S. R. paprašė įgyti šį kiekį šios psichotropinės medžiagos. S. R. iki 2006 m. liepos 3 d. vakaro, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo apie 300 g (291,284 g) miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 50,695 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią su savimi laikė, ir 2006 m. liepos 3 d., vakare, atgabenęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, perdavė R. K. . Tą patį vakarą, vykdydamas išankstinį susitarimą, R. K. psichotropinę medžiagą neteisėtai parsigabeno į butą Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas tikslą ją parduoti, laikė, o 2006 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., tą psichotropinę medžiagą perdavė D. M. . D. M. neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą laikė ir tą pačią dieną, apie 18 val., nugabenęs Klaipėdoje, prie Baltijos pr. 47 namo, automobilyje „Lexus RX 330“ už 3500 Lt pardavė nusikalstamą veiką imitavusiam A. Š. .

D. M. , veikdamas organizuota grupe su R. K. , S. R. ir A. E. , neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, ir jas platino:

S. R. iki 2006 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo dvi tabletes su jų sudėtyje esančiais 0,096 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir šias tabletes iki minėto laiko, tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, perdavė R. K. . R. K. šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė bute Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas platinti. 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 10 val. 05 min., telefoninio pokalbio su D. M. metu R. K. su juo susitarė šias dvi tabletes platinti D. M. surastam asmeniui. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 10 val. 05 min. iki 13 val., tikslesnis laikas nenustatytas, vykdydamas susitarimą, šias tabletes minėtame bute perdavė į šią nusikalstamą veiklą įtrauktam A. E. . R. K. A. E. pavedė psichotropines medžiagas nugabenti ir perduoti D. M. platinti. A. E. tą pačią dieną paminėtas psichotropines medžiagas automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno Klaipėdoje, prie Pievų Tako g. 26-to pastato, kur tame pačiame automobilyje psichotropinių medžiagų tabletes laikotarpiu nuo 13 val. 49 min. iki 13 val. 51 min. perdavė D. M. . D. M. gautas iš A. E. psichotropinių medžiagų tabletes laikė, gabeno, kol laikotarpiu nuo 14 val. 43 min. iki 15 val. 05 min. automobilyje „BMW 728“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jas perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š. .

D. M. ir J. P. , veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

2006 m., laikotarpiu nuo rugsėjo 12 d., 15 val. 09 min., iki rugsėjo 14 d., 15 val. 30 min., D. M. ir J. P. , veikdami bendrininkų grupe, telefoninių pokalbių ir susitikimų metu susitarė parduoti 150 vienetų tablečių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga D. M. surastam šių medžiagų pirkėjui. Vykdydamas bendrą sumanymą, 2006 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpiu nuo 13 d., 13 val. 47 min. iki 14 d., 15 val. 30 min., J. P. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 151 tabletę, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10,126 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir šią psichotropinę medžiagą nenustatytoje vietoje, o vėliau su savimi neteisėtai laikė, kol 2006 m. rugsėjo 14 d., 15 val. 30 min., ją neteisėtai atgabeno prie baro „Žvejo sodyba“, esančio Klaipėdos rajone, Karklės k., ir perdavė D. M., kad šis ją parduotų. D. M. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai šio baro viduje už 1500 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š. , o gautus pinigus pasidalijo su J. P. .

Kaltinamieji R. K. , R. V. , A. E. , veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį – 328,692 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdami tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.

D. M. , veikdamas organizuota grupe su R. K. , S. R. , A. E. , neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį – 165,313 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, turėdami tikslą jį parduoti, ir jį pardavė kartu su R. K. ir A. E., veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgytu labai dideliu kiekiu – 224,773 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino (dalimi to, ką R. V. parvežė iš Kauno 2006 m. rudenį).

Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms:

2006 m. rudenį, tikslus laikas nenustatytas, R. K. , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, susitikimų su R. V. metu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), R. V. nurodė iš R. V. pažįstamo asmens įgyti 1 kg psichotropinės medžiagos miltelių ir tam tikslui R. V. davė 6500–7500 litų, tiksli suma nenustatyta. Netrukus po to R. V. vietovėje, esančioje už Kauno miesto, kelyje Kaunas–Alytus, tiksli vieta ir tikslus laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens įgijo apie 1 kg miltelių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 328,692 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį automobiliu „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į butą, esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ir perdavė R. K. . Po to tą patį 2006 m. rudenį R. K. šiuos miltelius su psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą juos parduoti ar kitaip platinti, minėtame bute neteisėtai laikė, po to juos perdavė A. E. , kad šis nugabentų į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir šiame bute laikytų. A. E. minėtas psichotropines medžiagas atgabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Dalį tų miltelių kiekio su jų sudėtyje buvusiu 104,346 g amfetamino, kurį 2006 m. rudenį R. K. iš Kauno pargabeno R. V. ir kurį namuose, (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. lapkričio 22 d. dar laikė A. E. , 2006 m. lapkričio 22 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2006 m., laikotarpiu nuo lapkričio 19 d., 16 val. 47 min. iki 22 d. 13 val. 8 min., telefoninių pokalbių ir susitikimų metu bute, esančiame Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), D. M. ir R. K. susitarė parduoti 2 kg miltelių su jų sudėtyje buvusia psichotropine medžiaga D. M. surastam šių medžiagų pirkėjui. R. K. telefoninio pokalbio metu 2006 m. lapkričio 20 d., 14 val. 28 min., tam tikslui S. R. paprašė įgyti šį kiekį miltelių. S. R. iki 2006 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo tik apie 910 g miltelių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 165,313 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir perdavė A. G. , kuris miltelius laikė apie jų tikrąjį turinį nieko nežinodamas iki 2006 m. lapkričio 21 d.

2006 m. lapkričio 21 d., 20 val., telefoninių pokalbių metu R. K. , turėdamas tikslą šiuos miltelius su juose esančia psichotropine medžiaga parduoti, nurodė A. E. miltelius iš A. G. paimti ir juos atgabenti jam. 2006 m. lapkričio 21 d., apie 20 val. 02 min., prie „Liepos“ parduotuvės, esančios Palangos m., Sodų g. 14B, A. E. psichotropinę medžiagą iš A. G. paėmė ir automobiliu „Mercedes–Benz 190“ atgabeno į Klaipėdą. Tą patį vakarą, vykdydamas R. K. nurodymą, iš buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dar paėmė apie 1 kg miltelių su jų sudėtyje buvusiu labai dideliu kiekiu – 224,773 g psichotropinės medžiagos amfetamino, t. y. dalį to kiekio, kurį R. K. iš Kauno m. 2006 metų rudenį buvo parvežęs R. V. , kurį A. E. R. K. nurodymu laikė savo gyvenamojoje vietoje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir visas šias psichotropines medžiagas automobiliu atgabeno bei perdavė R. K. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

Tą patį 2006 m. lapkričio 21 d. vakarą šiame bute R. K. A. E. atvežtus iš S. R. ir R. V. parvežtus iš Kauno miltelius su jų sudėtyje esančiais labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų – 224,773 g amfetamino ir 165,313 g metamfetamino – supylė į vieną polietileninį maišelį, tą patį vakarą šias psichotropines medžiagas grąžinęs A. E. , nurodė jas nugabenti į butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir jas ten laikyti. A. E. nurodymą įvykdė, psichotropines medžiagas nugabeno į šį butą ir ten laikė.

2006 m. lapkričio 22 d., apie 13 val. 21 min., R. K. A. E. nurodė tuos 2 kg miltelių su 224,773 g amfetamino ir 165,313 g metamfetamino nugabenti į Klaipėdos rajono Kisinių kaimo barą „Šaulys“ ir juos perduoti D. M. . A. E. tą pačią dieną, apie 13 val. 36 min., šias psichotropines medžiagas atgabeno į Klaipėdos rajono Kisinių kaimą, prie baro „Šaulys“, ir perdavė D. M. . Šis tuojau pat psichotropines medžiagas už 25 000 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š. .

D. T. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė. R. V. didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė.

Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms:

2007 m. birželio mėnesį, laikotarpiu nuo 2 iki 6 d., R. V. paprašė A. Ž. padėti iš D. T. nusipirkti 50 g narkotinės medžiagos heroino, nes turėjo tikslą šį narkotiką parduoti nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui – liudytojui Nr. 1. 2007 m. birželio mėn., laikotarpiu nuo 5 d., 13 val. 45 min. iki 6 d., 10 val. 06 min., A. Ž. ir D. T. , veikdami bendrininkų grupe, susitarė 50 g narkotinės medžiagos heroino parduoti R. V. . Vykdydamas savo ir A. Ž. sumanymą, D. T. iki 2007 m. birželio 6 d., maždaug 7 val. 36 min., tikslus laikas nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 50 g miltelių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 8,625 g narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą jį parduoti R. V.; tą narkotinę medžiagą su savimi laikė, 2007 m. birželio 6 d. atsigabeno į Kretingos m., Kęstučio gatvę, tikslesnė vieta nenustatyta, kol 2007 m. birželio 6 d., apie 8 val. 30 min., ją perdavė A. Ž. . A. Ž. , turėdamas bendrą su D. T. tikslą neteisėtai iš D. T. įgytą narkotinę medžiagą parduoti, neteisėtai ją laikė, gabeno, kol tą pačią dieną, maždaug 10 val. 06 min., tikslus laikas nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kretingos m., prie Kęstučio g. 33 pastato, už 4400 Lt pardavė R. V. R. V. nupirktą heroiną su savimi bei automobilyje „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno, kol 2007 m. birželio 6 d., apie 11 val. 30 min., ją atgabeno ir paliko Klaipėdos mieste, prie Naujakiemio g. 2 namo. Tuoj po to R. V. tą narkotinę medžiagą nurodė pasiimti nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui K. B. ir perduoti nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui – liudytojui Nr. 1. K. B. R. V. pavedimą įvykdė, iš D. T. ir A. Ž. nupirktą heroiną perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui – liudytojui Nr. 1.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai, vertindami surinktus įrodymus, neįžvelgė provokacijos požymių, nagrinėdamas A. Ž. apeliacinį skundą pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neanalizavo galimo teisėsaugos institucijų provokuojančio elgesio vykdant atitinkamus proceso veiksmus kasatoriaus atžvilgiu, nors apie tai apeliaciniame skunde buvo, nors ir netiesiogiai, pasisakyta. Visa tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nurodoma, kad teisėsaugos institucijos, tirdamos nusikalstamas veikas, atliko slaptuosius veiksmus, kurių pernelyg užsitęsęs taikymas atliko provokacijos požymių turinčius veiksmus, NVIEM A. Ž. buvo atliekamas ypač ilgai ir nepateisinamai neoperatyviai. Nuteistasis teigia, kad atliekant NVIEM buvo provokuojamas ir priverstas padaryti nusikalstamas veikas, be to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ilgai trukęs NVIEM skatino naujų nuskalstamų veikų pakartotinumą ir vėliau labai pasunkino nagrinėjimą teisme. Kasatorius skunde cituoja pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuri, jo manymu, suponuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neįsigilino į nurodytus bylos duomenis, galinčius reikšti, jog A. Ž. atžvilgiu galbūt buvo atlikti provokuojantys veiksmai. Kasatorius pažymi, kad iš konkrečių teismų praktikos pavyzdžių (kasacinės nutartis Nr. 2K-7-86/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-157/2011, Nr. 1A-226/2011) akivaizdu, jog ilgalaikis teisėsaugos institucijų pareigūnų iniciatyvos palaikymas atliekant operatyvinius veiksmus (netgi procesinius), susijusius su slaptų tyrimo veiksmų atlikimu, kelia abejones, ar iš tiesų pirmosios instancijos teismas galėjo daryti vienareikšmę išvadą apie A. Ž. atliktų NVIEM faktinį ir teisinį pagrįstumą.

Nuteistojo A. Ž. pažymėta, kad į pirmiau iškeltus klausimus privalėjo atsakyti apeliacinės instancijos teismas. Nurodyta, kad nors iš A. Ž. apeliacinio skundo lyg ir matyti, jog jis tarsi nurodė, kad buvo visi NVIEM faktiniai ir teisiniai pagrindai, vis tik apeliacinės instancijos teismas, gavęs tokį skundą, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, privalėjo tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą ir į jį atsakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma, jog: „Nors teisiniai ir faktiniai pagrindai taikyti NVIEM buvo ir taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo pažeista nei Operatyvinės veiklos įstatymo tvarka, nei BPK reikalavimai, tačiau daugkartinis ir ilgalaikis NVIEM panaudojimas prieš tą patį asmenį netoleruotinas, nes dirbtinai pasunkino kaltininko teisinę padėtį“ (šis apeliacinio skundo teiginys buvo nurodytas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pranešėjo padarytame pranešime apie nagrinėjamą bylą). Iš šios apeliacinio skundo dalies apeliacinės instancijos teismas privalėjo matyti ir įžvelgti, kad pats teismas ex officio matydamas, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė tik labai deklaratyviai be gilesnės NVIEM faktinių ir teisinių pagrindų analizės, turėjo gana detaliai ir nuosekliai patikrinti, ar iš tiesų NVIEM taikymas ir A. Ž. atžvilgiu, nuo vienų nuteistųjų pereinant galiausiai prie A. Ž. veiksmų, nereiškė ilgalaikio teisėsaugos institucijų pareigūnų iniciatyvos palaikymo, peraugusio į provokuojančius veiksmus.

Kasatoriaus skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką (kasacinės nutartys 2 K-P-412/2007, Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2A-P-2/2009, Nr. 2K-1040/2001, 2K-619/2003, 2K-549/2006, 2K-332/2006, 2K-343/2006, 2K-676/2006, 2K-32/2007), iš kurios matyti, jog bet kuris teismas, susidūręs su operatyvinių veiksmų arba ne viešo pobūdžio procesinių veiksmų metu gautų duomenų vertinimu, privalo vertinti tokių operatyvinių arba procesinių veiksmų faktinius ir teisinius pagrindus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tokios pareigos pagal pirmiau minėtą BPK straipsnį neįvykdė, dėl to kasatoriaus manymu, esama esminio BPK pažeidimo.

Nuteistasis D. M. kasaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutartį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėti po dalį švelnesnių bausmių, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Kasatorius nurodo, kad teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė aiškiai per griežtą subendrintą bausmę. D. M. teigia, kad teismas, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės šešeriems metams pridėdamas po dalį bausmių, nenurodė, kokią konkrečią bausmės dalį pridėjo už kiekvieną kitą nusikalstamą veiką, ir paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams. Kasatoriaus įsitikinimu, pridėtos švelnesnės bausmės yra aiškiai per didelės. Nuteistasis nurodo, kad nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą ją parduoti, pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006 m. rugsėjo 14 d., nes šiame epizode nėra nurodomas MDMA kiekis, todėl jis turi būti išteisintas dėl šio epizodo, nes nėra nusikaltimo sudėties. Nuteistasis teigia, kad padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, nuoširdžiai gailisi, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, todėl, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas skirdamas galutinę subendrintą bausmę galėjo taikyti apėmimo būdą. Skunde teigiama, kad jeigu teismas taikė dalinio sudėjimo būdą, tai iš dalies turėjo būti pridedama ne daugiau kaip po 3 mėnesius už kiekvieną švelnesnę veiką, pažymima, jog teismas į bausmę neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d., o bausmės pradžią, jo nuomone, reikėtų skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 22 d.

Nuteistasis D. T. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo panaikinti, jam bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas).

Nuteistasis nepripažįsta savo kaltės ir teigia, kad niekada neplatino narkotinių medžiagų, jog buvo apkalbėtas R. V. , kad kaltinimas grindžiamas vien R. V. parodymais ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra perkeltas iš kaltinamojo akto, neparemtas įrodymais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus, nes netyrė ir nepatikrino telefoninių pokalbių įrašų. D. T. pažymi, kad nuteistasis A. Ž. davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejose teismų instancijose, kad iš jo nėra įgijęs narkotinių medžiagų.

A. Ž. patvirtino, kad tiek jį, tiek kasatorių (D. T. ) R. V. dėl narkotinių medžiagų apkalbėjo. Nuteistasis nurodo, kad apeliaciniame skunde rašė, jog pirmosios instancijos teismas, tikėdamas nuteistojo R. V. parodymais, buvo nenuoseklus, nepakankamai atsižvelgė į prieštaringus jo parodymus ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Tvirtinama, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, dėl jo (D. T. ) kaltės, liudytojų ir kitų nuteistųjų parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamas informacijos protokolų turinio ir pokalbių telefonais suvestinių bei kitos aplinkybės pagrįstos neišsamiais, ne iki galo ištirtais įrodymais, teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių, nes ne visi bylos įrodymai yra ištirti ir įvertinti, kai kurių jų esmė nutylėta, taip iškreipiant jų prasmę, neįvertinta įrodymų visuma.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų motyvai išdėstyti taip, kad pati įvykio situacija lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių. Kasatorius nurodo, kad, R. V. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nebuvo sudarytos galimybės toje apklausoje dalyvauti nei jam, nei jo gynėjui, o tai būtų leidę patikslinti su kaltinimu susijusias aplinkybes. Tvirtina, kad jis negalėjo įgyvendinti teisės, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, t. y. pačiam, ar per savo gynėją apklausti kaltinimo liudytoją.

Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas R. V. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, turėjo vadovautis objektyviais bylos duomenimis ir privalėjo patikrinti apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, o ne atmesti skundą remdamasis hipotetiniais samprotavimais, nes tokiu atveju pažeidžiamos rungimosi principo nuostatos bei reikalavimas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 7 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis ištirtais įrodymais (R.

V. , A. Ž. , jo (D. T.) parodymais, slapto liudytojo Nr. 1 ir liudytojo, K. B. turėjo juos įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai ištirti, kaip įrodymų visetą, o ne vertinti duomenis atskirai, ištraukiant juos iš konteksto bei pasitikint priešingais R. V. parodymais, nes pagrindinis iš esmės lemiamas įrodymas pagrindžiant jo kaltę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį yra jo parodymai. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas privalėjo tikrinti šio asmens parodymų turinį, skirti ypač didelį dėmesį jo parodymų patikimumui, nuoseklumui bei atitikimui kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Tačiau to nebuvo padaryta. Kasatorius tikina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netikėjo nei jo, nei R. V., nei A. Ž. parodymais, nei kita bylos medžiaga ir priėmė tik prokuroro paaiškinimus ir jo parodymus, kaip vienintelius teisingus. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas visų asmenų parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas analizavo tik šių parodymų atskiras detales, fragmentus, kurie tik patvirtina jo (D. T. ) kaltumą. Šioje teismo nutartyje neatskleista visų liudytojų parodymų visuma, neaptarta jų atitiktis ar neatitiktis rašytinei bylos medžiagai.

Apeliacinis instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, darydamas išvadą dėl bylos aplinkybių, įrodymus vertino nesistemiškai, jų nesiejo ir nepalygino su rašytine bylos medžiaga. Kasatoriaus manymu, dėl išvardytų pažeidimų visumos buvo suvaržytos jo teisės gintis nuo kaltinimo, nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, o tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, o tai teismams sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Vertinant nuteistojo R. V. parodymus, be kitų aplinkybių, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, kad jis teistas už sunkius tyčinius nusikaltimus, vartojo narkotines medžiagas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vykdant operatyvines užduotis, tą ir pats teisme pripažino.

Teismai, vertindami R. V. parodymus, kaip savarankišką įrodymų šaltinį jų turinį ir sąsają su kitais bylos duomenimis, turėjo atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio asmens santykį su nuteistojo, t. y. jo (D. T. ) duotais parodymais, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ir liudytojų bei kitų nuteistųjų parodymus. Pasak D. T. , visi pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina tai, kad abiejų instancijų teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepakankamai motyvavo teismų sprendimus, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę pagrindė telefoninių pokalbių informacija. Analizuojant juos nustatyta, kad jo (D. T.) pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas nuo 2007 m. birželio 11 d., tačiau byloje įdėti telefoniniai pokalbiai nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. (laikotarpiu, kuris nesiejamas su pateiktu kaltinimu). 2007 m. birželio mėn. laikotarpiu iki birželio 11 d., už ką jis yra pripažintas kaltu, jo pokalbių telefonu nebuvo klausomasi. D. T. įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė susiformavusios teismų praktikos, nes, atmesdamas jo skundą, pripažino įrodymais telefoninius pokalbius, jų teisiamajame posėdyje neištyręs ir nepatikrinęs.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, BPK 44 straipsnio 5 dalį, nes palaikė kaltinimo poziciją - sprendimuose nenurodė motyvų, pagrįstai paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalies pažeidimai). Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Teismai vadovavosi telefoninių suvestinių atliktais policijos pareigūno pokalbių komentarais, kurių turinys buvo iškreiptas, todėl apkaltinus jį pagal nurodytus duomenis, jie pagal BPK 20 straipsnio nuostatas negali būti traktuojami kaip įrodymai, nes pažeistos ne tik BPK 154 straipsnio nuostatos, bet ir teisminė praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-626/2006, 2K-629/2006, 2K-105/2008, 2K-P-221/2008, 2K-399/2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, kasatoriaus darytina išvada, kad abiejų instancijų teismų motyvai dėl jo kaltumo išdėstyti taip, kad pati įvykio situacija lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių, o visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad jo atžvilgiu ne tik, kad nepagrįstai taikytos BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet ir pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, bei padaryta eilė BPK pažeidimų, kurie turėtų būti pripažinti esminiais.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė atsiliepime į nuteistųjų A. Ž. , D. M. ir D. T. kasacinius skundus prašo juos atmesti.

Prokurorė nurodo, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, joje priimtais teismų sprendimais, konstatuotina, jog faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso bei Baudžiamojo kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai - nepadaryta.

Dėl A. Ž. kasacinio skundo

Prokurorė pažymi, kad nuteistojo A. Ž. kasaciniame skunde gausu Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžių, tačiau pateikiama praktika aptariama tik tiek, kiek pritaikoma A. Ž. atveju, ištraukiant iš konteksto reikiamus paaiškinimus ir detales. Nuteistojo kasacinis skundas iš esmės nesiskiria nuo apeliaciniam teismui pateikto skundo motyvų. Apeliaciniame skunde kelti klausimai dėl NVIEM per ilgo vykdymo ir pareigūnų provokuojančio elgesio jau buvo nagrinėti ir apeliacinės instancijos teismas argumentuotai į juos atsakė. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ilgai trukusio NVIEM ir naujų nuskalstamų veikų pakartotinumo skatinimo, šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų, o į jas teismas atsižvelgė skirdamas bausmes. Be to, patys apeliantai NVIEM teisėtumo neginčija.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad A. Ž. ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto teistumui neišnykus, yra laikytinas recidyvistu. Nustatyta A. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (be to, bendrininkai taip pat laikytini recidyvistais), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai parodo žmogaus požiūrį į valstybę ir įstatymus, į socialinius santykius su žmonėmis, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimai A. Ž. atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo nesutikti su teismų išvadomis.

Dėl D. M. kasacinio skundo

Pažymėtina, kad nuteistasis identišką bausmės skyrimo klausimą ir klausimą dėl 2006 m. rugsėjo 14 d. epizodo dėl išteisinimo nurodė savo apeliaciniame skunde, į kuriuos išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Įstatymo taikymo klaidų skiriant ir bendrinant bausmes nebuvo padaryta. Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo D. M. deklaratyviai išdėstė bendras baudžiamojo įstatymo taikymo normas, tačiau neargumentavo, kaip teismas suklydo bendrindamas bausmes. Kasatoriaus argumentai, kad padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, nuoširdžiai gailisi, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, vertinami kaip gynybinė taktika, siekiant pagerinti savo padėtį ir išvengti griežtesnės bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tik dėl surinktų įrodymų prisipažino, kad padarė nusikalstamas veikas, be to, D. M. yra pripažintinas recidyvistu, daug kartų teistas ir kalėjęs. D. M. kasacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nepaneigia teismų išvadų.

Dėl D. T. kasacinio skundo

Nuteistojo kasaciniame skunde minimi pažeidimai siejami su įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu. Kasacinės instancijos teismas nenustatinėja ir nenagrinėja bylos faktinių aplinkybių, todėl šie nuteistojo kasacinio skundo argumentai turėtų būti nenagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas D. T. apeliacinį skundą, pasisakė dėl įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių. Teismas nustatė, kad nuteistasis D. T. padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą nusikalstamą veiką, tai patvirtina liudytojų, nuteistojo R. V. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, slapto sekimo protokolų duomenys ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai. Tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma nuosprendyje yra įvertinti, nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindo.

Nuteistųjų A. Ž. , D. M. ir D. T. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo argumentų

Pagrindinis kasatoriaus skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus byloje įrodymus, neįžvelgė provokacijos požymių, nors, anot kasatoriaus, tokie buvo, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. Ž. skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neanalizavo galimo teisėsaugos institucijų provokuojančio elgesio vykdant atitinkamus proceso veiksmus, nors apie tai apeliaciniame skunde buvo netiesiogiai pasisakyta. Taip pat pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, susidūręs su operatyvinių veiksmų arba ne viešo pobūdžio procesinių veiksmų metu gautų duomenų vertinimu, privalėjo vertinti tokių operatyvinių arba procesinių veiksmų faktinius bei teisinius pagrindus, tačiau to nepadarė ir taip iš esmės pažeidė minėto BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus ir palyginusi juos su visa bylos medžiaga, kasatoriaus apeliaciniu skundu bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė minimo straipsnio nuostatas, kartu teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo galimo teisėsaugos institucijų provokuojančio elgesio vykdant atitinkamus proceso veiksmus jo atžvilgiu, nors apie tai apeliaciniame skunde nebuvo tiesiogiai pasisakyta. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Taip pat pažymėtina ir tai, kad paties A. Ž. apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog teisiniai ir faktiniai pagrindai taikyti NVIEM buvo, ir taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo pažeista nei Operatyvinės veiklos įstatymo tvarka, nei BPK reikalavimai, tačiau daugkartinis ir ilgalaikis NVIEM panaudojimas prieš tą patį asmenį netoleruotinas, nes dirbtinai pasunkino kaltininko teisinę padėtį, tačiau kasaciniame skunde jau teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, susidūręs su operatyvinių veiksmų arba ne viešo pobūdžio procesinių veiksmų metu gautų duomenų vertinimu, privalėjo vertinti tokių operatyvinių arba procesinių veiksmų faktinius ir teisinius pagrindus, o to nepadaręs pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šis kasacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu ir prieštaraujančiu paties nuteistojo reiškiamai pozicijai.

Pagal formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir priimtais teismų sprendimais, konstatuoja, kad iš visų duomenų matyti, jog teisinis ir faktinis pagrindai NVIEM atlikti buvo, šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymu nustatytos tvarkos, duomenys, kurie buvo gauti atliekant NVIEM, patvirtinti įrodymais, gautais BPK nustatyta tvarka. To iš esmės neginčija ir pats kasatorius, tačiau teigia, kad teisėsaugos institucijos, tirdamos nusikalstamas veikas, atliko slaptuosius veiksmus, kurių pernelyg užsitęsęs taikymas, neoperatyvus tyrimas ir slapto pobūdžio (tiek operatyvinių, tiek ir procesinių) veiksmų taikymas visų nuteistųjų atžvilgiu, įskaitant ir jį patį, atliko provokacijos požymių turinčius veiksmus, nes NVIEM kitiems nuteistiesiems ir galiausiai jam buvo atliekamas ypač ilgai ir nepateisinamai neoperatyviai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. 2A-P-2/2009 konstatuota, kad nustatant provokaciją turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką); provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis nebuvo nutraukęs; provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo. Kokiais vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta bei išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A–P–6/2008.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl NVIEM taikymo ir realizavimo teisėtumo, operatyvinių veiksmų vykdymo metu galimo provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus bei gautus duomenis ir juos vertino atsižvelgdamas į šiais klausimais susiformavusią teismų praktiką. Įrodymų tyrimas tikrinant modelio taikymo teisėtumą, tai, ar taikant modelį nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, buvo atliekamas laikantis rungimosi ir šalių lygybės principų.

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai. NVIEM panaudojimas gali būti pripažintas neteisėtu ir jo metu surinkti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai teisme, jei NVIEM dalyvis ar kitas asmuo, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, būtų provokavęs A. Ž. padaryti konkretų nusikaltimą – šiuo atveju įgyti, laikyti, gabenti didelį kiekį narkotinės medžiagos, turint tikslą ją parduoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų, tokių faktinių duomenų nėra, naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima įžvelgti provokuojančius veiksmus nenurodė ir pats kasatorius. Todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad asmenys, kuriems NVIEM buvo taikytas, nebuvo provokuojami, jų ketinimai neteisėtai įgyti narkotines medžiagas ir jomis disponuoti, parduoti buvo susiformavę dar iki NVIEM taikymo. BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Dėl per ilgai trukusio NVIEM taikymo teismai sutiko, tačiau to laikyti provokacija nebuvo pagrindo, todėl pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė nepaneigia kaltės dėl pareikštų kaltinimų, ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdami bausmes.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurios yra išsamios ir atsako į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės dar kartą pakartotus ir kasaciniame skunde.

Dėl nuteistojo D. M. kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad skundo argumentas dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą ją parduoti, ir pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006 m. rugsėjo 14 d., nes šiame epizode nėra nurodomas MDMA kiekis ir jis turi būti pagal šį epizodą išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, susijęs su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis žemesnės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi šis kasatoriaus argumentas sietinas su netinkamu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, faktinių aplinkybių nustatymu ir paliktinas nenagrinėtinu. Pastebėtina ir tai, kad kasacinio skundo dėstomi argumentai yra identiški apeliacinio skundo, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė, teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tačiau pagal kasacinio skundo argumentus tokio bausmės švelninimo pagrindo nenustatyta. D. M. BK bendrosios ir specialiosios dalies normos pritaikytos tinkamai. Kolegija nenustatė, kad nuteistajam bausmė individualizuota neatsižvelgus į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, 54 straipsnio nuostatas. Teismai motyvavo, kokios aplinkybės lėmė kasatoriaus nustatytą bausmės dydį, o apeliacinės instancijos teismas, nutarties 24-26 lapuose atsakydamas į D. M. apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės teisingumo, kurie identiški kasacinio skundo argumentams, plačiai argumentavo, kodėl jam paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta ir kad nėra pagrindo jos švelninti. Taigi įstatymo taikymo klaida skiriant ir bendrinant bausmes nebuvo padaryta.

Dėl nuteistojo D. T. kasacinio skundo argumentų

Kasatorius D. T. ginčija jo nuteisimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, nuteistasis nepripažįsta savo kaltės ir teigia, kad niekada neplatino narkotinių medžiagų, buvo apkalbėtas, kad kaltinimas grindžiamas vien tik R. V. parodymais ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra perkeltas iš kaltinamojo akto, neparemtas įrodymais. Nuteistojo manymu, jo veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes teismai nustatė netinkamai įvertinę įrodymus ir pažeidę BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl to abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo pažeidimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), todėl D. T. skunde nurodomi argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistasis pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal D. T. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendžio dalis dėl jam inkriminuotos veikos pripažįstama teisinga (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Kasatorius akcentuoja R. V. , A. Ž. , jo paties (D. T. ) bei slapto liudytojo Nr. 1 ir liudytojo K. B. parodymus, teigia, kad teismas turėjo juos įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai ištirti, kaip įrodymų visetą, o ne vertinti duomenis atskirai, ištraukiant juos iš konteksto bei pasitikint priešingais R. V. parodymais. Tačiau teismų sprendimuose padarytos išvados, kad D. T. , veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė kitam šioje byloje nuteistajam patvirtintas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinka įrodymų turinį, teismai teisingai įvertino liudytojų, nuteistojo R. V. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, slapto sekimo protokolų duomenis. Nuteistojo paaiškinimai neigiant veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes paneigti faktais, nustatytais teisėtais būdais gautų duomenų, kurių pakankamumas ir patikimumas įvertinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. T. kaltė veikiant bendrininkų grupe su A. Ž. neteisėtai įgijus, laikius, gabenus didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, turint tikslą ją parduoti ir ją pardavus, grindžiama įrodymų visuma, įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes D. T. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Nesant BPK 369 straipsnyje nurodytų teismo nuosprendžio bei nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, nuteistųjų kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų A. Ž. , D. M. ir D. T. kasacinius skundus.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Gintaras Goda

Albinas Sirvydis