Legislator Case Law & Legislation
e1862e53-5d85-4653-9e7e-eac1959b81f9 AI generated

Court partially allowed unpaid tax claim against police station for 2008 month, dismissing rest as time-barred.

Case Number e1862e53-5d85-4653-9e7e-eac1959b81f9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's appeal regarding unpaid tax arrears from August 2008. The plaintiff argued that a 2009 Constitutional Court ruling invalidated the 70% salary cap rule, making the unpaid amount recoverable. The court found the claim valid for that specific month but rejected the remainder as time-barred, while also refusing to delay enforcement due to the plaintiff's financial need.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnis: The court may partially uphold a claim where specific periods are valid under new constitutional interpretations while dismissing other periods as time-barred, and may refuse enforcement delays if the claimant demonstrates urgent financial necessity.

Keywords

AI generated
administrative appeal unpaid tax arrears Constitutional Court ruling time-barred claim enforcement suspension salary cap regulation police station liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo – S.
88 straipsnio 2 punktu
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo – S.
127 straipsnio 1 dalimi
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo – S.
129 straipsnis
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-233-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01333-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – S. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – S. P. skundÄ atsakovams – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – S. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus apskrities VPK) bei Lietuvos valstybės solidariai priteisti 2008 m. rugpjūčio mėn. jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 469,63 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris centus).2.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Remiantis iki 2007 m. spalio 1 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatomis, viena iÅ¡ valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma, remiantis Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalimi, negalėjo virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. Pagal Ä®statymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä bei pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, iÅ¡liko.

Taikant šį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjui 2008 m. rugpjūčio mėn. neiÅ¡mokėta 469,63 Lt priemokų ir priedų suma, kuriÄ patvirtina pateikti Vilniaus apskrities VPK iÅ¡duoti darbo užmokesčio suvestiniai atsiskaitymo lapeliai.2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad minėtas reguliavimas yra neteisėtas.

Be to, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus arba jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku; Å¡i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis).2.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).

Kita vertus, nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė.Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžiÄ Lietuvoje įgyvendina Seimas, tai reiÅ¡kia, jog bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais; pagal analogijÄ taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkama atsakove gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatyme apriboti nuosavybės teisę į darbo užmokestį.

Seimo kaltė priimant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ 2002 m. balandžio 23 d. dėl 23 straipsnio 2 dalies nuostatų kvalifikuotina kaip neatsargumas. IÅ¡ Å¡io įstatymo Vilniaus apskrities VPK kilo pareiga taikyti pareigÅ«nų darbo užmokesčiams 70 proc. ribojimÄ , kai jų priedų ir priemokų suma dėl faktiÅ¡kai dirbto laiko virÅ¡ijo 70 proc. pareiginės algos. Valstybei nustačius minėtÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies darbo užmokesčio, t. y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu neteisėtas reguliavimas nebÅ«tų nustatytas; tai reiÅ¡kia, jog, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, jog pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai.2.4.

Atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė, kita vertus, dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai. Teismas, iÅ¡sprendęs Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės ir pritaikęs tinkamÄ teisės aktÄ , turi priteisti praÅ¡omÄ sumÄ iÅ¡ tinkamo atsakovo.2.5. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo pažeistų teisių net ir tada, jeigu jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A12-219-04, A1-638/2005).

II Atsakovas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 17–19) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, pateikia tokius argumentus.1. Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui, pagrįstai taikė Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalį. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena iÅ¡ pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatyme; teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.2.

Tai, jog prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A5-264/2003). Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovautasi galiojančiais teisės aktais, kadangi jie turi būti taikomi, kol neteks galios arba tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieštarauja Konstitucijai.

Kadangi Vilniaus apskrities VPK nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjui, Vilniaus apskrities VPK veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės.3. Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiÅ¡kianti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima.

Įvertinus tai, jog Vilniaus apskrities VPK sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, darytina išvada, kad šie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų (Įstatymo bei Statuto) nuostatas. Tokia teisės aiškinimo bei taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-256/2008.4. Svarbi ta aplinkybė, jog valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį.

Vilniaus apskrities VPK įgaliotas iÅ¡mokėti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus, tačiau Vilniaus apskrities VPK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), turintis tam tikras įstatymuose numatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu.Policijos departamentas 2010 m. sausio 7 d. raÅ¡te Nr. 5-S-93 informavo, kad tol, kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų, todėl minėtų iÅ¡mokų priteisimo atveju policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnį, 70 proc. ribojimo atveju lėšos (jeigu tokios bÅ«tų sutaupytos) bÅ«tų sugrÄ Å¾intos į biudžetÄ ; todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK, turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.5. Vilniaus apskrities VPK pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina tik iÅ¡ Lietuvos valstybės, tokiÄ pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-61/2010.Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme kasmet yra patvirtinami Vilniaus apskrities VPK skiriami asignavimai, tame tarpe ir iÅ¡laidoms (atskirai – darbo užmokesčiui) bei turtui įsigyti.

Vilniaus apskrities VPK, bÅ«damas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus apskrities VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskrities VPK, o Vyriausybės kompetencijai.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tai, kad tokio pobūdžio bylose atsakove trauktina Lietuvos valstybė, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009). Taigi, Vilniaus apskrities VPK nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi būti pašalintas iš atsakovų.6.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – iÅ¡ viso 469,63 Lt. Atskaitymus nuo pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti atsiskaitymo lapeliai, juose nurodytos sumos (su minuso ženklu) atitinka pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas sumas, t. y. ginčo dėl nurodytų sumų nėra, Vilniaus apskrities VPK sutinka, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma nurodyta teisingai.7. Teismui nusprendus pareiÅ¡kėjui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. protokolu Nr.

32. III Atsakovės – Lietuvos valstybės atstovas – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 12–14) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Ä®statymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas – Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003).

Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.2. Pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui; jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Darytina išvada, kad kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 proc. pareiginės algos prieštarauja Konstitucijai, tol Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus, mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigūnams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Vilniaus apskrities VPK yra valstybės institucija, kurios pareiga yra vykdyti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, tame tarpe ir reglamentuojančius valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimÄ . Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovautasi galiojančiais teisės aktais. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas – Vilniaus apskrities VPK, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Taip pat nėra pareiÅ¡kėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.3. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, terminas „aktas“ Å¡iuo atveju reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė, taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, Policijos departamento nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.4. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-264/2003, kurioje spręsta dėl teisinių pasekmių, pripažinus antikonstituciniu įstatymÄ , kuriame nustatytas kitoks materialiosios teisės turinys;

Å¡ioje byloje reikalauta žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto, taikant antikonstitucinį įstatymÄ atlyginimo, bet teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.5. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, skųsdamas atsakovo veiksmus, pagrįstus teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Å iuo atveju atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, pareiÅ¡kėjas Å¡ių atsakovo veiksmų neginčijo, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra atmestinas.6. Tokio pobÅ«džio reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi bÅ«ti pareikÅ¡tas darbdaviui, t. y. Vilniaus apskrities VPK, o ne atsakovei – Lietuvos valstybei. Å iÄ pozicijÄ pagrindžia ir teismų praktika, o bÅ«tent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, kurioje konstatuota, kad tarnybiniai ginčai iÅ¡ esmės suprantami kaip ginčai, kilę iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių tarp valstybės tarnautojų ir institucijų, įstaigų ar organizacijų, kuriose jie dirba;

Å¡ioje byloje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčuose dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nepriemokos tinkamas atsakovas yra valstybės tarnautojo darbdavys, nesumokėjęs jam priklausančio darbo užmokesčio.7. Teismui nusprendus pareiÅ¡kėjui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams, kadangi policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. IV Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas – S. P., remdamasis skunde nurodytais argumentais, prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 469,63 Lt, taip pat prašė netenkinti atsakovų praÅ¡ymų dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kadangi jo, S. P., materialinė padėtis Å¡iuo metu yra labai sunki: gauna tarnybinę pensijÄ , ieÅ¡ko darbo, yra registruotas Darbo biržoje, žmona yra neįgali (antra neįgalumo grupė), niekur nedirba jau 5 metus, tenka padėti ir 23 m. sÅ«nui, kuris taip pat niekur nedirba.

PareiÅ¡kėjas pateikė pensininko pažymėjimÄ (kopija (b. l. 32)) bei darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinę (kopija (b. l. 33–35)). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas – S. P. ginčijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 4).Darbo užmokesčio nepriemoka, pasak pareiÅ¡kėjo, susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.PareiÅ¡kėjas – S. P. iÅ¡ atsakovų – Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡o solidariai jam priteisti 469, 63 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2008 m. rugpjūčio mėn.IÅ¡ byloje esančio suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2008 01–2008 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

4) matyti, kad pareiškėjui už 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo neišmokėta 469, 63 Lt dėl 70 proc. ribojimo.

2. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.3. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ; papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.5. Minėtas Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas – Vilniaus apskrities VPK už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.Ypač pabrėžtina, kad nors pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia Civilinio kodekso nuostatomis, nes, esÄ , jam, neiÅ¡mokėjus priemokų ir priedų, buvo padaryta žala bei jÄ praÅ¡o atlyginti solidariai iÅ¡ atsakovų – Vilniaus apskrities VPK bei Lietuvos valstybės, tačiau tai nėra pagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276, kuri yra precedentas Å¡iai administracinei bylai, yra konstatuota, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs ir nuosekliai savo praktikoje laikosi, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimÄ (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc.

Be to, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, pabrėžta, jog tinkamu atsakovu tokiose bylose laikytinos statutinės įstaigos, kuriose pareigūnai tarnauja, o ne Lietuvos valstybė, nes patys tarnybiniai ginčai paprastai yra suprantami kaip ginčai, kilę iš valstybės (vidaus) tarnybos teisinių santykių tarp valstybės tarnautojų (vidaus tarnybos sistemos pareigūnų) ir institucijų, įstaigų ar organizacijų, kuriose jie dirba (tarnauja).

Todėl Å¡ioje administracinėje byloje tinkamu atsakovu yra laikytinas Vilniaus apskrities VPK.6. Å iame kontekste teismas atsakys ir į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276.

Å ioje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad „ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme“.

Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, jog „tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas“.

Pabrėžtina, kad po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino savo administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.Å iame kontekste teismas akcentuoja, kad retroaktyvumo problemos Å¡ioje byloje nėra vien dėl to, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime buvo konstatuota legislatyvinė omisija, o todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, negalima buvo ir nebuvo konstatuota Valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo įvykdymo, nes legislatyvinės omisijos konstatavimas reiÅ¡kė ir įstatyminių pareigų (ir apskritai reguliavimo) nebuvimÄ , o taip pat ir jų įvykdymo negalimumÄ .7.

Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo – Vilniaus apskrities VPK sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinėjamu atveju S. P. į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. gegužės 12 d.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2008 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 4), todėl ieÅ¡kininės senaties terminas Å¡iai nepriemokos daliai už 2008 m. nebuvo praleistas.Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį praÅ¡oma ir yra galimybės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (2008 m. rugpjūčio mėn.) (b. l. 4), pareiÅ¡kėjui – S. P. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK priteistina 469,63 Lt (keturi Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni litai ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys centai), t. y. darbo užmokesčio nepriemoka.Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.8.

Atsakovas – Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundÄ (b. l. 17–19) praÅ¡o teismÄ sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymÄ ; Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Tačiau Å¡ioje byloje nustatyta, kad S. P. yra pensijoje (b. l. 32), kad neturi kitokių pajamų, iÅ¡skyrus valstybinę pareigÅ«no pensijÄ , o lėšos jam yra reikalingos, kadangi ieÅ¡ko darbo (b. l. 33–35), be to, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo žmona nedirba, ir teismas neturi pagrindo netikėti pareiÅ¡kėju (vėliau pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kurie nėra įrodymai, apie tai, kad žmona nuo 2007 m. rugsėjo mėn. nedirba). Atsižvelgiant į paminėtas iÅ¡skirtines aplinkybes, į tai, kad priteistina pareiÅ¡kėjui pinigų suma nėra didelė, atsakovo – Vilniaus apskrities VPK praÅ¡ymas teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams bÅ«tent Å¡ioje byloje netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo – S. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 469,63 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris centus) darbo užmokesčio nepriemokos. Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Ernestas Spruogis