Court partially allowed unpaid tax claim against police station for 2008 month, dismissing rest as time-barred.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's appeal regarding unpaid tax arrears from August 2008. The plaintiff argued that a 2009 Constitutional Court ruling invalidated the 70% salary cap rule, making the unpaid amount recoverable. The court found the claim valid for that specific month but rejected the remainder as time-barred, while also refusing to delay enforcement due to the plaintiff's financial need.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnis: The court may partially uphold a claim where specific periods are valid under new constitutional interpretations while dismissing other periods as time-barred, and may refuse enforcement delays if the claimant demonstrates urgent financial necessity.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-233-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01333-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui â S. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo â S. P. skundÄ atsakovams â Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos VyriausybÄ, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui â Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä : I 1. PareiÅ¡kÄjas â S. P. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) su skundu (b. l. 1â3) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų â Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir atsakovas, ir Vilniaus apskrities VPK) bei Lietuvos valstybÄs solidariai priteisti 2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn. jam neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ â 469,63 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris centus).2.
PareiÅ¡kÄjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Remiantis iki 2007 m. spalio 1 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â ir Ä®statymas) nuostatomis, viena iÅ¡ valstybÄs tarnautojų darbo užmokesÄio sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma, remiantis Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalimi, negalÄjo virÅ¡yti 70 proc. pareiginÄs algos. Pagal Ä®statymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybÄs tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä bei pareiginÄs algos dydžio vienkartinis priedas, taÄiau nuostata, kad valstybÄs tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginÄs algos, iÅ¡liko.
Taikant šį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kÄjui 2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn. neiÅ¡mokÄta 469,63 Lt priemokų ir priedų suma, kuriÄ patvirtina pateikti Vilniaus apskrities VPK iÅ¡duoti darbo užmokesÄio suvestiniai atsiskaitymo lapeliai.2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime âDÄl Lietuvos Respublikos ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ konstatavo, kad minÄtas reguliavimas yra neteisÄtas.
Be to, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavÄs, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokÄtas visas pagal įstatymus arba jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisÄs aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokÄtas nustatytu laiku; Å¡i asmens teisÄ yra ginama kaip nuosavybÄs teisÄ (Konstitucijos 23 straipsnis).2.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A1-638/2005).
Kita vertus, nagrinÄjamoje administracinÄje byloje Lietuvos valstybei taikytina civilinÄ atsakomybÄ.Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybÄs valdžiÄ Lietuvoje įgyvendina Seimas, tai reiÅ¡kia, jog bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) pripažintini Lietuvos valstybÄs veiksmais; pagal analogijÄ taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje byloje dÄl deliktinÄs atsakomybÄs taikymo tinkama atsakove gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs. Seimas, kaip valstybÄs institucija, veikianti valstybÄs vardu, galÄjo ir privalÄjo suvokti, kad neturi teisÄs be svarbių priežasÄių įstatyme apriboti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ darbo užmokestį.
Seimo kaltÄ priimant ValstybÄs tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ 2002 m. balandžio 23 d. dÄl 23 straipsnio 2 dalies nuostatų kvalifikuotina kaip neatsargumas. IÅ¡ Å¡io įstatymo Vilniaus apskrities VPK kilo pareiga taikyti pareigÅ«nų darbo užmokesÄiams 70 proc. ribojimÄ , kai jų priedų ir priemokų suma dÄl faktiÅ¡kai dirbto laiko virÅ¡ijo 70 proc. pareiginÄs algos. Valstybei nustaÄius minÄtÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kÄjas negavo dalies darbo užmokesÄio, t. y. pajamų, kurias bÅ«tų gavÄs, jeigu neteisÄtas reguliavimas nebÅ«tų nustatytas; tai reiÅ¡kia, jog, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, neatsargÅ«s valstybÄs veiksmai tiesiogiai nulÄmÄ tai, jog pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms â darbo užmokesÄio nepriemokai.2.4.
Atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, Lietuvos valstybei taikytina civilinÄ atsakomybÄ, kita vertus, dÄl neteisÄtų valstybÄs veiksmų pareiÅ¡kÄjui nebuvo iÅ¡mokÄtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turÄtų atsakyti solidariai. Teismas, iÅ¡sprendÄs Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmÄs ir pritaikÄs tinkamÄ teisÄs aktÄ , turi priteisti praÅ¡omÄ sumÄ iÅ¡ tinkamo atsakovo.2.5. Kreipimasis į teismÄ teisminÄs gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisÄs apginti savo pažeistų teisių net ir tada, jeigu jis į teismÄ kreipÄsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame atitinkamas teisÄs aktas pripažintas antikonstituciniu, priÄmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme ginÄijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinÄse bylose Nr. A12-219-04, A1-638/2005).
II Atsakovas â Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (b. l. 17â19) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o patenkinus pareiÅ¡kÄjo skundÄ teismo sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams, pateikia tokius argumentus.1. Vilniaus apskrities VPK, apskaiÄiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kÄjui, pagrįstai taikÄ Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalį. Ä®statymas ar kitas teisÄs aktas yra laikomas teisÄtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.
Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybÄs valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinÄ teisÄ sprÄsti, ar įstatymas ar kitas teisÄs aktas atitinka KonstitucijÄ yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nÄra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisÄs atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisÄs aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybÄs tarnautojų teisÄ gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybÄs tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena iÅ¡ pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisÄtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatyme; teisingo apmokÄjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidÄjo teisÄs nustatyti įvairias apmokÄjimo valstybÄs tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesÄio sudedamÄ sias dalis.2.
Tai, jog prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nÄra laikomas neteisÄtu nuo pat jo priÄmimo momento, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinÄ byla Nr. A5-264/2003). Vilniaus apskrities VPK, apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas darbo užmokestį, veikÄ teisÄtai, t. y. taip, kaip privalÄjo veikti pagal įstatymus. ApskaiÄiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovautasi galiojanÄiais teisÄs aktais, kadangi jie turi bÅ«ti taikomi, kol neteks galios arba tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai.
Kadangi Vilniaus apskrities VPK nepažeidÄ nÄ vieno teisÄs akto, mokÄdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kÄjui, Vilniaus apskrities VPK veiksmuose nebuvo neteisÄtų veiksmų ar kaltÄs.3. Lietuvoje galioja įstatymo teisÄtumo prezumpcija, reiÅ¡kianti, jog įstatymas ar kitas teisÄs aktas laikomas teisÄtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosÄiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima.
Ä®vertinus tai, jog Vilniaus apskrities VPK sprendimai, kuriais pareiÅ¡kÄjui buvo taikomas darbo užmokesÄio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojanÄių teisÄs aktų (Ä®statymo bei Statuto) nuostatas. Tokia teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A822-256/2008.4. Svarbi ta aplinkybÄ, jog valstybÄs tarnybos teisiniai santykiai â tai teisiniai santykiai tarp valstybÄs tarnautojo ir valstybÄs, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį.
Vilniaus apskrities VPK įgaliotas iÅ¡mokÄti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus, taÄiau Vilniaus apskrities VPK skiriamų valstybÄs biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir Policijos departamentas), turintis tam tikras įstatymuose numatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lÄšų panaudojimo organizavimu.Policijos departamentas 2010 m. sausio 7 d. raÅ¡te Nr. 5-S-93 informavo, kad tol, kol nebus priimti specialÅ«s teisÄs aktai ir skirtos tikslinÄs lÄÅ¡os, policijos įstaigos neturi pagrindo mokÄti policijos pareigÅ«nams priklausanÄių iÅ¡mokų, todÄl minÄtų iÅ¡mokų priteisimo atveju policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesÄio fondo lÄšų, dÄl ko susidarytų dar didesnis lÄšų trÅ«kumas.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnį, 70 proc. ribojimo atveju lÄÅ¡os (jeigu tokios bÅ«tų sutaupytos) bÅ«tų sugrÄ Å¾intos į biudžetÄ ; todÄl teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK, turÄtų iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl įpareigojimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, skirti tam reikalingus asignavimus.5. Vilniaus apskrities VPK pareiÅ¡kÄjui atlyginimÄ nagrinÄjamu laikotarpiu mokÄjo iÅ¡ tų lÄšų, kurias skyrÄ valstybÄs įgaliotos institucijos, todÄl neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis priteistina tik iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, tokiÄ pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-61/2010.Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme kasmet yra patvirtinami Vilniaus apskrities VPK skiriami asignavimai, tame tarpe ir iÅ¡laidoms (atskirai â darbo užmokesÄiui) bei turtui įsigyti.
Vilniaus apskrities VPK, bÅ«damas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybÄs biudžeto vykdymÄ organizuoja VyriausybÄ. Pagal galiojanÄius teisÄs aktus Vilniaus apskrities VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lÄÅ¡as, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskrities VPK, o VyriausybÄs kompetencijai.
Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs. Tai, kad tokio pobÅ«džio bylose atsakove trauktina Lietuvos valstybÄ, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-1285/2009). Taigi, Vilniaus apskrities VPK nÄra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ atsakovų.6.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį â iÅ¡ viso 469,63 Lt. Atskaitymus nuo pareiÅ¡kÄjo darbo užmokesÄio patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti atsiskaitymo lapeliai, juose nurodytos sumos (su minuso ženklu) atitinka pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytas sumas, t. y. ginÄo dÄl nurodytų sumų nÄra, Vilniaus apskrities VPK sutinka, kad pareiÅ¡kÄjui neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio suma nurodyta teisingai.7. Teismui nusprendus pareiÅ¡kÄjui priteisti darbo užmokesÄio nepriemokÄ , teismo sprendimo vykdymas atidÄtinas vieneriems metams, remiantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2010 m. gegužÄs 3 d. protokolu Nr.
32. III AtsakovÄs â Lietuvos valstybÄs atstovas â Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (b. l. 12â14) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime âDÄl Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ pripažino, kad Ä®statymo VI skyriaus âDarbo užmokestisâ nuostatos, kurias taikÄ atsakovas â Vilniaus apskrities VPK, apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taÄiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nÄra laikomas neteisÄtu nuo pat jo priÄmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A5-264/2003).
Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, VyriausybÄs aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.2. Pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinÄ teisÄ sprÄsti, ar įstatymas ir kiti teisÄs aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui; jokia kita valstybÄs institucija sprÄsti, ar įstatymas ar kitas teisÄs aktas atitinka KonstitucijÄ , nÄra įgaliota.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Darytina iÅ¡vada, kad kol nustatyta tvarka nÄra nustatyta ir pripažinta, kad Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginÄs algos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, tol Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos yra teisÄtos ir valstybÄs institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus, mokÄdamos priedus ir priemokas valstybÄs pareigÅ«nams.
Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybÄs valdžios institucijoms. Vilniaus apskrities VPK yra valstybÄs institucija, kurios pareiga yra vykdyti įstatymus ir poįstatyminius teisÄs aktus, tame tarpe ir reglamentuojanÄius valstybÄs tarnautojų darbo užmokesÄio skaiÄiavimÄ . ApskaiÄiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovautasi galiojanÄiais teisÄs aktais. Taigi, nÄra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas â Vilniaus apskrities VPK, skaiÄiuodamas ir iÅ¡mokÄdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kÄjui, neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti.
Taip pat nÄra pareiÅ¡kÄjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs pagrindų.3. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, terminas âaktasâ Å¡iuo atveju reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisÄms, laisvÄms ir interesams.
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikÄ, taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. TodÄl, Policijos departamento nuomone, nÄra teisinio pagrindo taikyti teisinÄ atsakomybÄ atsakovų atžvilgiu.4. Sprendžiant klausimÄ dÄl žalos atlyginimo, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A5-264/2003, kurioje sprÄsta dÄl teisinių pasekmių, pripažinus antikonstituciniu įstatymÄ , kuriame nustatytas kitoks materialiosios teisÄs turinys;
Å¡ioje byloje reikalauta žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto, taikant antikonstitucinį įstatymÄ atlyginimo, bet teismas pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmetÄ.5. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas su skundu į teismÄ kreipÄsi po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priÄmimo, skųsdamas atsakovo veiksmus, pagrįstus teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Å iuo atveju atsakovas priÄmÄ sprendimus ir juos įvykdÄ iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, pareiÅ¡kÄjas Å¡ių atsakovo veiksmų neginÄijo, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas yra atmestinas.6. Tokio pobÅ«džio reikalavimas dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos turi bÅ«ti pareikÅ¡tas darbdaviui, t. y. Vilniaus apskrities VPK, o ne atsakovei â Lietuvos valstybei. Å iÄ pozicijÄ pagrindžia ir teismų praktika, o bÅ«tent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A1-638/2005, kurioje konstatuota, kad tarnybiniai ginÄai iÅ¡ esmÄs suprantami kaip ginÄai, kilÄ iÅ¡ valstybÄs tarnybos teisinių santykių tarp valstybÄs tarnautojų ir institucijų, įstaigų ar organizacijų, kuriose jie dirba;
Å¡ioje byloje teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄuose dÄl valstybÄs tarnautojų darbo užmokesÄio nepriemokos tinkamas atsakovas yra valstybÄs tarnautojo darbdavys, nesumokÄjÄs jam priklausanÄio darbo užmokesÄio.7. Teismui nusprendus pareiÅ¡kÄjui priteisti darbo užmokesÄio nepriemokÄ , teismo sprendimo vykdymas atidÄtinas vieneriems metams, kadangi policijos įstaigos neturi lÄšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesÄio nepriemokai sumokÄti. IV Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas â S. P., remdamasis skunde nurodytais argumentais, praÅ¡Ä skundÄ tenkinti ir priteisti 469,63 Lt, taip pat praÅ¡Ä netenkinti atsakovų praÅ¡ymų dÄl teismo sprendimo vykdymo atidÄjimo, kadangi jo, S. P., materialinÄ padÄtis Å¡iuo metu yra labai sunki: gauna tarnybinÄ pensijÄ , ieÅ¡ko darbo, yra registruotas Darbo biržoje, žmona yra neįgali (antra neįgalumo grupÄ), niekur nedirba jau 5 metus, tenka padÄti ir 23 m. sÅ«nui, kuris taip pat niekur nedirba.
PareiÅ¡kÄjas pateikÄ pensininko pažymÄjimÄ (kopija (b. l. 32)) bei darbo ieÅ¡kanÄio asmens atmintinÄ (kopija (b. l. 33â35)). Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinÄs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posÄdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavÄs ginÄo teisinį santykį reglamentuojanÄius ir reglamentavusius teisÄs aktus,k o n s t a t u o j a :
1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas â S. P. ginÄijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 4).Darbo užmokesÄio nepriemoka, pasak pareiÅ¡kÄjo, susidarÄ todÄl, kad apskaiÄiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kÄjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokÄjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.PareiÅ¡kÄjas â S. P. iÅ¡ atsakovų â Lietuvos valstybÄs, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos VyriausybÄ, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡o solidariai jam priteisti 469, 63 Lt darbo užmokesÄio nepriemokÄ už 2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn.IÅ¡ byloje esanÄio suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2008 01â2008 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.
4) matyti, kad pareiÅ¡kÄjui už 2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn. buvo neiÅ¡mokÄta 469, 63 Lt dÄl 70 proc. ribojimo.
2. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį ginÄo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus âDarbo užmokestisâ (23â26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis ValstybÄs tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybÄs tarnautojams.ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybÄs tarnautojams mokami Å¡ie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau â tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinÄ klasÄ arba kvalifikacinÄ kategorijÄ ;
3) už laipsnį;
4) už diplomatinį rangÄ . ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginÄs algos. ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybÄs tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginÄ alga;
2) priedai;
3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos. Pagal ValstybÄs tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalÄjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginÄs algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priÄmÄ Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatÄ, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos.
Pagal ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budÄjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.3. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:
1) už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu;
2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;
3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanÄiÄ veiklÄ ar papildomų užduoÄių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ ; papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginÄs algos.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nutarÄ pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.Konstitucinis Teismas pabrÄžÄ, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, atsižvelgdamas į apmokÄjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokÄjimo valstybÄs tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesÄio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.
ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. TaÄiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galÄjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venÄių dienomis, o Å¡ie privalÄjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginÄytÄ ValstybÄs tarnybos įstatymo dalį kartu su minÄtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galÄjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, atlikimÄ turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokÄjimo ribÄ .
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginÄytame ValstybÄs tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus âDarbo užmokestisâ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .
Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinÄms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalÄjo bÅ«ti apmokama.5. MinÄtas Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas reiÅ¡kia, kad paminÄtu teisiniu reguliavimu privalÄjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turÄjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ tais atvejais, kai apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .
Tai galÄjo bÅ«ti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas â Vilniaus apskrities VPK už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kÄjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis ir nakties metu, papildomų užduoÄių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, iki Å¡iol nÄra tinkamai (pilnai) atsiskaitÄs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.YpaÄ pabrÄžtina, kad nors pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia Civilinio kodekso nuostatomis, nes, esÄ , jam, neiÅ¡mokÄjus priemokų ir priedų, buvo padaryta žala bei jÄ praÅ¡o atlyginti solidariai iÅ¡ atsakovų â Vilniaus apskrities VPK bei Lietuvos valstybÄs, taÄiau tai nÄra pagrįsta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje âAdministracinių teismų praktikaâ Nr. 19, 2010, p. 261â276, kuri yra precedentas Å¡iai administracinei bylai, yra konstatuota, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavÄs ir nuosekliai savo praktikoje laikosi, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte, kad nagrinÄjamu atveju yra kilÄs akivaizdžiai tarnybinis ginÄas, kuris sprÄstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimÄ (civilinÄ atsakomybÄ) reglamentuojanÄias teisÄs normas, tarnybos teisinių santykių teisÄs aktuose egzistuojanÄias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc.
Be to, minÄtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010, pabrÄžta, jog tinkamu atsakovu tokiose bylose laikytinos statutinÄs įstaigos, kuriose pareigÅ«nai tarnauja, o ne Lietuvos valstybÄ, nes patys tarnybiniai ginÄai paprastai yra suprantami kaip ginÄai, kilÄ iÅ¡ valstybÄs (vidaus) tarnybos teisinių santykių tarp valstybÄs tarnautojų (vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų) ir institucijų, įstaigų ar organizacijų, kuriose jie dirba (tarnauja).
TodÄl Å¡ioje administracinÄje byloje tinkamu atsakovu yra laikytinas Vilniaus apskrities VPK.6. Å iame kontekste teismas atsakys ir į klausimÄ , ar pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Ä¯ nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarÄ nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kÄjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, VyriausybÄs aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minÄtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje âAdministracinių teismų praktikaâ Nr. 19, 2010, p. 261â276.
Å ioje nutartyje iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad âginÄuose dÄl darbo užmokesÄio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo âsprendimo įvykdymuâ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikÄtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradÄs galimybÄ Ä¯siterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostÄ iki teisÄs normos, reglamentavusios minÄtus santykius, pripažinimo neteisÄta.
Ir prieÅ¡ingai â ginÄų dÄl darbo užmokesÄio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybÄs tarnautojas turi teisÄ Ä¯ savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisÄ pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybÄs tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokÄjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi âįvykdytu sprendimuâ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmeâ.
Å iame kontekste paminÄtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, jog âtai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nÄra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkreÄiu atveju nustato jurisdikcinÄs ir kitos teisÄ taikanÄios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojanÄias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisÄs aktuose įtvirtintas teisÄs normasâ.
PabrÄžtina, kad po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino savo administracinÄs justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminÄtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010.Å iame kontekste teismas akcentuoja, kad retroaktyvumo problemos Å¡ioje byloje nÄra vien dÄl to, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime buvo konstatuota legislatyvinÄ omisija, o todÄl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010, negalima buvo ir nebuvo konstatuota ValstybÄs tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo įvykdymo, nes legislatyvinÄs omisijos konstatavimas reiÅ¡kÄ ir įstatyminių pareigų (ir apskritai reguliavimo) nebuvimÄ , o taip pat ir jų įvykdymo negalimumÄ .7.
Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, laikytina, kad atsakovo â Vilniaus apskrities VPK sprendimai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos sumokÄjimo yra neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodÄs, kad valstybÄs tarnautojų reikalavimams dÄl nesumokÄto darbo užmokesÄio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinÄjamu atveju S. P. į teismÄ dÄl negautos darbo užmokesÄio dalies priteisimo kreipÄsi 2010 m. gegužÄs 12 d.
PabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ už 2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn. (b. l. 4), todÄl ieÅ¡kininÄs senaties terminas Å¡iai nepriemokos daliai už 2008 m. nebuvo praleistas.Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį praÅ¡oma ir yra galimybÄs priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (2008 m. rugpjÅ«Äio mÄn.) (b. l. 4), pareiÅ¡kÄjui â S. P. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK priteistina 469,63 Lt (keturi Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni litai ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys centai), t. y. darbo užmokesÄio nepriemoka.Priteista darbo užmokesÄio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaiÄiavus gyventojų pajamų mokesÄio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuoti sprendimo vykdymo eigoje.8.
Atsakovas â Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundÄ (b. l. 17â19) praÅ¡o teismÄ sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymÄ ; Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dÄl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisÄ dalyvaujanÄių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinÄ abiejų Å¡alių padÄtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidÄti.
TaÄiau Å¡ioje byloje nustatyta, kad S. P. yra pensijoje (b. l. 32), kad neturi kitokių pajamų, iÅ¡skyrus valstybinÄ pareigÅ«no pensijÄ , o lÄÅ¡os jam yra reikalingos, kadangi ieÅ¡ko darbo (b. l. 33â35), be to, teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jo žmona nedirba, ir teismas neturi pagrindo netikÄti pareiÅ¡kÄju (vÄliau pareiÅ¡kÄjas pateikÄ duomenis, kurie nÄra įrodymai, apie tai, kad žmona nuo 2007 m. rugsÄjo mÄn. nedirba). Atsižvelgiant į paminÄtas iÅ¡skirtines aplinkybes, į tai, kad priteistina pareiÅ¡kÄjui pinigų suma nÄra didelÄ, atsakovo â Vilniaus apskrities VPK praÅ¡ymas teismo sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams bÅ«tent Å¡ioje byloje netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo â S. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 469,63 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris centus) darbo užmokesÄio nepriemokos. Priteista darbo užmokesÄio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaiÄiavus gyventojų pajamų mokesÄio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuoti sprendimo vykdymo eigoje.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas                                                                                                                          Ernestas Spruogis