2020-03-25 Nr. CB-3586-2-68-3-21115-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1365

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21115-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 17 d. gautu atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energetika“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl delspinigių sumažinimo ir skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Atsakovės paduodamas kasacinis skundas grindžiamas netinkamu materialiosios teisė normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniai), verslininko civilinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai), taikymu, nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškindamas ginčo sutarties sąlygas, paneigė ekonominio naudingumo kriterijaus įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmą, taikant griežtesnes civilinės atsakomybės sąlygas; nenustatė tikrosios ginčo sutarties šalių valios, neatsižvelgė į ginčo sutarties sisteminį ryšį, netinkamai įvertino konkrečių sutarties sąlygų tikslą ekonominio naudingumo kriterijų taikymo kontekste bei tikruosius šalių ketinimus, ignoravo lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą; be teisinio pagrindo pripažino, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalies norma; netyrė byloje surinktų įrodymų, susijusių su konkrečių aplinkybių, turėjusių įtakos darbų atlikimo terminų pažeidimui, buvimu; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių; formaliai, nemotyvuodamas atmetė atsakovės argumentus.

Pagal kartu su kasaciniu skundu pateiktus dokumentus nustatyta, kad kasacinį skundą pasirašiusio asmens įgaliojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau pagal CPK 111 straipsnio 5 dalį procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai – jais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nors kasacinio skundo trūkumas – skundą pasirašiusio asmens įgaliojimo termino pasibaigimas būtų pagrindas nustatyti terminą šiam kasacinio skundo trūkumui pašalinti, nustačius, jog kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 601 (šeši šimtus vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 12 d. AB Swedbank.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas