2025-02-12 Nr. AB-2742-3-61-3-01558-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-152-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01558-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metvaldis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metvaldis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno teritorinė muitinė, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Metvaldis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (27)-A4E-3000 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Sprendimu buvo nuspręsta importuojamas prekes pagal importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM1D3F59 (toliau – Importo deklaracija) pripažinti pavojingomis atliekomis, suteikiant joms atliekos kodą 19 02 11 *. Sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas) VII priedą (toliau – ir Atliekų vežimo priedas Nr. 2) importuojamą prekę perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atliekų sąrašo kodu 19 02 11* klasifikuojamas atliekas.

2.2. Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes jis priimtas nepagrįstai konstatavus, kad UAB „Metvaldis“ importuojamos prekės yra pavojingos atliekos, kadangi jokie prekių sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai, kurie objektyviai patvirtintų prekių priskyrimą pavojingoms atliekoms pagal atliekų sąrašo kodą 19 02 11*, atlikti nebuvo.

2.3. Pareiškėjas Lietuvoje registruotas atliekų tvarkytoju (ATVR kodas REOBJ0014689), užsiimančiu įvairių metalų, jų mišinių ir metalų atliekų importu ir tvarkymu, tarp jų – naudotų pramoninių katalizatorių laužo, kurio sudėtyje yra tauriųjų metalų tvarkymu. 2021 m. rugsėjo 23 d. į Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) muitinio tikrinimo vietą pagal T1 tranzito deklaraciją Nr. 21LV00081412263042 (toliau – Tranzito deklaracija) ir Reglamento VII priedą dėl informacijos apie atliekų vežimą (toliau – Atliekų vežimo priedas Nr. 1) buvo pristatytas UAB „Metvaldis“ priklausantis krovinys. 2021 m. rugsėjo 23 d. muitinės tarpininko atstovas Tranzito deklaracijos įforminimui Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė Importo deklaraciją ir Atliekų vežimo priedą Nr. 2. Importo deklaracijos 31-ame langelyje nurodyta, kad importuojama prekė – naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (platina, paladis, rodis) – (miltelių pavidalu); prekės kodas – 7112920000; kaina PREMI duomenų bazėje – 44,35 Eur/kg (toliau – ir Prekė; Krovinys). Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad nesutampa duomenys, nurodyti Tranzito deklaracijoje ir Atliekų vežimo priede Nr. 1 su duomenimis, nurodytais Importo deklaracijoje bei Atliekų vežimo priede Nr. 2. Dėl šių priežasčių Prekė buvo sulaikyta. Po Prekės sulaikymo, jos identifikavimo ir nomenklatūros tarifinio klasifikavimo nustatymo tikslais buvo paimti ir Muitinės laboratorijai perduoti Prekės mėginiai. 2021 m. lapkričio 18 d. Muitinės laboratorijoje ištyrus Prekės mėginius buvo nustatyta, esą tai – lauko žemė, užteršta metalais ir šiai Prekei rekomenduotas TARIC kodas – 2530 90 00 00. Po Muitinės laboratorijoje atlikto tyrimo Muitinė 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė prekės klasifikavimo aktus Nr. 21K0141 – Nr. 21K0143 (toliau – Prekės klasifikavimo aktai), kuriuose prieita išvados, kad pateiktas mėginys yra – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais (nikeliu <1, kobaltu <1, variu <1, švinu <1, chromu <1, volframu <1, bariu <1), todėl Prekei buvo priskirtas nomenklatūros kodas (TARIC) 2530 90 00 00.

2.4. Muitinės laboratorija nekompetentinga tirti ir pasisakyti dėl Reglamento nuostatų taikymo, t. y. tyrimo metu negalėjo įvertinti ir nustatyti, ar pareiškėjo importuojama Prekė gali būti pripažinta atlieka ir jei taip, tai ar ši laikytina pavojinga atlieka, ar nepavojinga, todėl Muitinė 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (15.4/6)1B-10810 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas) kreipėsi į Agentūrą bei perdavė šiai medžiagą, prašydama ištirti Prekės pripažinimo atlieka ir jos pavojingumo nustatymo klausimus.

2.5. Agentūros kreipimosi pagrindu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Aplinkos kokybės departamentas 2022 m. sausio 24 d. parengė atsakymą Nr. (5.10)-AD5- 1286 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Atsakymas), kuriame konstatavo, kad Krovinys laikytinas pavojinga atlieka, kuriai priskirtas kodas 19 02 11*. Atsakyme nurodytų išvadų buvo prieita remiantis vien tik Muitinės kartu su Raštu perduotais dokumentais ir Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistų 2021 m. gruodžio 22 d. atlikta vizualia Krovinio apžiūra. Kitaip tariant, Krovinys pavojinga atlieka buvo pripažintas neatlikus jokio išsamaus laboratorinio tyrimo ir nenustačius Prekės sudėties ir savybių. Atsakymo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas.

2.6. Jokia kompetentinga institucija neatliko Prekės sudėties ir savybių tyrimo, todėl pareiškėjo norima importuoti Prekė buvo pripažinta pavojinga atlieka ir jai priskirtas kodas 19 02 11* (kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) nesant tam jokio faktinio pagrindo. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų (toliau – Laboratorijos nuostatai) 9 punktu, Muitinės laboratorijoje prekių pavyzdžiai tiriami tik tuo pagrindu ir apimtimi, kiek tai susiję su tiriamų prekių identifikavimu nomenkratūros tarifinio klasifikavimo nustatymo tikslais, todėl Muitinės laboratorijai atlikus ginčo Prekių tyrimą, Prekių klasifikavimo aktuose buvo nustatyta ne Krovinio sudėtis ar savybės, tačiau išimtinai tik Prekės nomenklatūros kodas – 2530 90 00 00. Tuo tarpu atliekų sudėties ir savybių nustatymui reikalingi laboratoriniai tyrimai Muitinės laboratorijoje nėra atliekami, kadangi visi su atliekų vežimu susiję klausimai, įskaitant importuojamų atliekų identifikavimą (sudėties ir savybių tyrimą) ir kategorizavimą (priskyrimą konkrečiai atliekų rūšiai), patenka išimtinei Agentūros kompetencijai, kuriai ši suteikta Reglamento pagrindu. Būtent dėl nurodytų priežasčių Muitinė ir kreipėsi į Agentūrą, kad ši institucija ištirtų ir nustatytų pareiškėjo norimos importuoti Prekės sudėtį ir savybes bei priimtų sprendimą dėl Prekės (ne)pripažinimo pavojinga atlieka ir nustatytų šiai konkretų atliekų rūšies kodą pagal Reglamentą. Prekės tyrimo veiksmų atlikimą Agentūra pavedė Departamentui.

2.7. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 dalies 54 punkte pavojingosios atliekos apibrėžtos, kaip atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (toliau – Reglamentas Nr. 1357), priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“ (toliau – Reglamentas Nr. 2017), priede. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 76 punkte nustatyta, kad, nepavykus atliekų identifikuoti 75 punkte nurodytais būdais, turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai.

2.8. Tam, kad atliekos būtų pripažintos pavojingomis, galiojantis teisinis reguliavimas šiam tikslui pasiekti nustato labai aiškų algoritmą, pagal kurį, pradžioje, laboratoriniais tyrimais turi būti nustatyta atliekų sudėtis, tada pagal atliekų sudėtį ištiriamos ir nustatomos konkrečios atliekų savybės, o galiausiai patikrinama ar šios savybės atitinka Reglamentų Nr. 1357 ir Nr. 2017 prieduose nurodytas pavojingas savybes. Tik tada, kai ištirtoji atlieka dėl savo sudėties pasižymi bent viena pavojinga savybe, ji pripažįstama pavojinga atlieka. Šiuo atveju Atliekų vežimo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 Muitinei nustačius pateiktų duomenų apie Prekę neatitikimą ir dėl to siekiant identifikuoti Krovinį bei nustatyti ar šis priskirtinas pavojingoms atliekoms pagal Reglamentą, ar ne, Departamentas, neturėdamas jokių kitų objektyvių duomenų apie Prekės sudėtį ir savybes, vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, turėjo atlikti laboratorinius Prekės sudėties ir savybių tyrimus, o tada, atsižvelgiant į gautus rezultatus, patikrinti ar atliekos pasižymi pavojingomis savybėmis, tačiau jokio atliekų tyrimo Departamentas neatliko, bet tiesiog vadovavosi nekompetentingos šioje srityje Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais, kurie skirti išimtinai prekių nomenklatūros kodams nustatyti ir neapima nei atliekų sudėties, nei jų savybių tyrimo. Neatlikus Prekės laboratorinio tyrimo, šioje byloje iš viso nėra jokių objektyvių, empirinių duomenų, kurių leistų nustatyti Prekės sudėti ir savybes, o tuo pačiu ir jos priskirtinumą kitų atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, kategorijai pagal atliekų sąrašo kodą 19 02 11*.

2.9. Atsakyme pateiktos išvados dėl Prekės pripažinimo pavojinga atlieka ir konkretaus atliekų rūšies kodo šiai atliekai priskyrimo buvo prieita pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (10 str. 5 d.) reikalavimus, kadangi atitinkamos Atsakymo išvados padarytos nenustačius esminių faktinių aplinkybių – Prekės sudėties ir savybių – bei nesurinkus jokių šias išvadas pagrindžiančių įrodymų – tyrimo rezultatų.

2.10. Atsakymas, kaip nesuderinamas su Reglamento bei Taisyklių reikalavimais, yra nepagrįstas bei neteisėtas. Sprendimas yra be motyvų, nes buvo priimtas išimtinai Atsakymo pagrindu, t. y. Atsakymo trūkumai lemia Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, pasireiškusį tuo, kad Sprendime buvo visiškai nepagrįstai nurodyta, jog Prekė turi būti perduota atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti pavojingas atliekas, žymimas kodu 19 02 11*.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Agentūra iš Muitinės gavo Raštą, kuriuo buvo informuota, kad, vykdant muitinės procedūras dėl neatitikimų dokumentuose buvo sulaikyta deklaruota prekė ir siekiant nustatyti, kokia prekė realiai buvo įvežta į Lietuvos Respubliką, ir ar ji patenka į Reglamento reguliavimo sritį, 2021 m. spalio 21 d. buvo paimti Prekės mėginiai. Muitinės laboratorijoje ištyrus prekės mėginius buvo nustatyta, kad tai – lauko žemė, užteršta metalais ir šiai prekei rekomenduotas TARIC kodas – 2530 90 00 00. Po Muitinės laboratorijoje atlikto tyrimo Muitinė 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė prekės klasifikavimo aktus Nr. 21K0141 – Nr. 21K0143, kuriuose konstatuota, kad pateiktas mėginys yra – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais (nikeliu <1, kobaltu <1, variu <1, švinu <1, chromu <1, volframu <1, bariu <1), todėl Prekei buvo priskirtas nomenklatūros kodas (TARIC) 2530 90 00 00. Muitinės laboratorija nurodė, kad ji nekompetentinga teikti nuomonę dėl Reglamento nuostatų taikymo, t. y. ar konkrečiu atveju UAB „Metvaldis“ importuojama prekė gali būti laikoma atlieka (ar pavojinga ar nepavojinga, kokie dokumentai turi būti patiekti muitinei išleidžiant į laisvą apyvartą (importuojant)), todėl Muitinė perdavė medžiagą ir paprašė pateikti muitinei sprendimą dėl tolimesnių veiksmų sulaikytų, UAB „Metvaldis“ importuojamų, prekių atžvilgiu.

3.2. Agentūros specialistai elektroniniu paštu informavo Muitinę, kad ji turi kreiptis į Departamentą, šias faktines aplinkybes patvirtina Muitinės 2022 m. kovo 17 d. rašte Nr. (15.4/6)1B-2569 (pridedama) pirmoje ir antroje pastraipoje nurodyti sakiniai.

3.3. Muitinė 2021 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. ((15.4/6)18-11051 kreipėsi į Departamentą, kurio pagrindu Departamento specialistai atliko patikrinimą. Atlikus patikrinimą, Departamentas Atsakymu informavo Muitinę ir Agentūrą apie tai, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2021 m. gruodžio 22 d. atliko vizualią krovinio apžiūrą (Apžiūros aktas Nr. (12.4)-TVR-7377) Garažų g. 6, Kaune UAB „Ad Verbum“ patalpose laikomo krovinio, pagal importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM1D3F59 bei konstatavo, kad „<...>Įvertinus KTM pateiktus dokumentus ir atlikus krovinio apžiūrą konstatuota, kad krovinys yra atlieka, kuriai priskirtas kodas 19 02 11*. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, IV skyriumi, 19 02 kodas priskiriamas specialaus fizinio/cheminio atliekų apdorojimo (įskaitant dechromaciją, decianidaciją, neutralizavimą) atliekoms, 19 02 11* kodas kitoms atliekoms, kuriose yra pavojingųjų medžiagų. Atliekos priskiriamos pavojingoms.<...>“.

3.4. Departamentas taip pat konstatavo, kad prie Prekės pateikti dokumentai (importo deklaracija, siuntėjo parengti informaciniai dokumentai) klaidingi ir su skirtinga informacija. Departamentas pažymėjo, kad „<...> Lietuvoje nėra registruota įmonė „Montur is hediyelik esya sanavyi ve ticaret ltd.sti“. Taip pat 10-ame langelyje vi) neteisingai nurodytas atliekos kodas 10 07 01 (pirminio ir antrinio lydymo šlakas). 2021 m. rugsėjo 20 d. Reglamento VII priedo 1-ame lengelyje nurodyta ONSA RAFINER A.S., Esenyurt/Istanbul, Turkey, o 6-ame langelyje – OsOO „Panam Treyd“, Kyrgyzskaya, t.y. nurodytos skirtingos valstybės. <...>Reglamento VII priedai užpildyti klaidingai.<...>“. Agentūra, kaip kompetentinga institucija, paskirta pagal Reglamentą, gavusi iš Departamento Raštą ir įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad „<...>visi tarpvalstybinių atliekų vežimo vykdymo nuostatų pažeidimai yra išdėstyti Rašte teisingai.<...>“ ir Sprendime nurodė, kad „<...>Vadovaujantis Raštu informuojame, kad sulaikyta siunta turi būti perduota atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atliekas 19 02 11* ( kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) iš fizikinio/cheminio atliekų apdorojimo atliekų pogrupio. Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta aukščiau, įpareigojame Įmonę pateikti Agentūrai elektroniniu paštu aaa@gamta.lt, Departamentui ir Kauno teritorinei muitinei informaciją, kam ir kokiu atliekų tvarkymo būdu atliekos bus perduotos tvarkyti. Apie nurodyto atliekų tvarkytojo tinkamumą Agentūra Muitinę ir Departamentą informuos atskiru raštu.<...>“.

3.5. Pareiškėjas, savaip interpretuodamas ir jam palankiu būdu klaidingai aiškindamas teisės aktus padarė neteisingą išvadą, kad „<...>Prekių klasifikavimo aktuose buvo nustatyta ne Krovinio sudėtis ar savybės, tačiau išimtinai tik Prekės nomenklatūros kodas – 253090 00 00.<…>”. Priešingai nei teigia pareiškėjas, muitinės laboratorija vadovaudamasi Laboratorijos nuostatais atliko ir galėjo pagal kompetenciją atlikti Prekės tyrimą, ir nustatyti jos sudėtį bei nurodyti ar prekę sudarančios medžiagos yra pavojingos ar nepavojingos, o vėliau pateikti šią informaciją Departamentui.

3.6. Pareiškėjas, teigdama , kad „<...>visi su atliekų vežimu susiję klausimai, įskaitant importuojamų atliekų identifikavimą (sudėties ir savybių tyrimą) ir kategorizavimą (priskyrimą konkrečiai atliekų rūšiai), patenka išimtinei Agentūros kompetencijai, kuriai ši suteikta Reglamento pagrindu.<…>“, nenurodo, kuria Reglamento nuostata vadovaujantis Agentūrai priskirta atlikti medžiagų sudėties ir savybių laboratorinį tyrimą ir jas identifikuoti. Agentūrai pagal Reglamentą nėra priskirta tokia kompetencija dėl medžiagų sudėties ir savybių laboratorinio tyrimo ir jos identifikavimo. Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos, taip pat nenumato Agentūrai tokių įgaliojimų, kompetencijos.

3.7. Kadangi Muitinė kreipėsi į Agentūrą Raštu, kuriuo paprašė „<...> pateikti muitinei sprendimą dėl tolimesnių veiksmų sulaikytų, UAB „Metvaldis" importuojamų, prekių atžvilgiu.<…>”, o ne ištirti Prekės sudėtį ir savybes. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, Agentūra elektroniniu laišku informavo KTM, kad visa medžiaga turi būti pagal kompetenciją perduota Departamentui, kuri nustatytų ar importuojama medžiaga (prekė) yra atlieka ir ar pavojinga, ar nepavojinga atlieka. Todėl, KTM raštu Nr. (15.4/6)1B-11051 (2021-12-08), ne Agentūra, kreipėsi į Departamentą dėl importuojamos medžiagos nustatymo ar tai yra atlieka ir ar ji pavojinga, ar nepavojinga.

3.8. Agentūra pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Reglamento nuostatas neturi pareigos ir / ar kompetencijos patikrinti ar apžiūrėti importuojamas medžiagas/produktus bei nustatyti ar tos medžiagos/produktai yra/nėra pavojingos ar nepavojingos atliekos, kadangi tokius būtinus veiksmus atlieka Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) nuostatas vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas. Pažymi, kad Agentūra laboratorinius tyrimus atlieka valstybiniam aplinkos monitoringui vykdyti pagal metinius valstybinio aplinkos monitoringo uždavinius ir vadovaujantis AAVKĮ bei Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo nuostatomis, kai Departamentas paveda Agentūrai atlikti laboratorinius tyrimus. Agentūros nuomone, pareiškėja neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Reglamento nuostatas dėl importuojamų medžiagų laboratorinių tyrimų atlikimo, medžiagų priskyrimo atliekoms ir jų pavojingumo ar ne pavojingumo nustatymo, todėl padarė klaidingas ir teisiškai neargumentuotas išvadas. Kadangi Agentūrai, gavusiai iš Departamento Raštą pakako nurodytų duomenų ir informacijos apie tai, kad importuojama medžiaga (prekė) yra pavojinga atlieka ir jai priskirtas kodas 19 02 11*, o kitų ir iš pareiškėjos ir/ar KTM informacijos nebuvo gauta, tai Agentūra teisėtai ir pagrįstai priėmė motyvuotą Sprendimą. Agentūros Sprendime yra nurodyta visa esminė informacija, kurios pakako Sprendimui priimti ir kitos priešingos ar keliančios abejonių turimai informacijai, Agentūrai nebuvo pateikta, todėl konstatuotina, kad Agentūra priėmė teisėtą, išsamų ir aiškų Sprendimą, tinkamai taikė Reglamento, Aprašo nuostatas bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus administracinio akto priėmimui.

3.9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog dėl pareiškėjo reikalavimų prašo teismo spręsti savo nuožiūra, o atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes išvadomis. Taigi, KTM siekdama tinkamai klasifikuoti prekę rėmėsi Muitinės laboratorijos tyrimais, kuriuos pateikė ir Agentūra, be kita ko, prašydama informuoti, ar importuojama prekė – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, yra atlieka, ar pavojinga atlieka ar ne. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo „Dėl atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-207 2 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos siunčiančioms kompetentingos institucijos, paskirties kompetentingos institucijos, tranzito kompetentingos institucijos ir korespondento funkcijas vykdo Agentūra. Minėto įsakymo 3 punktu pavesta Departamentui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, kontroliuoti, ar pranešėjai, atliekų tarpvalstybinius vežimus organizuojantys asmenys, atliekų gavėjai laikosi Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtinto Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo 14 punkto nuostatą Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pagal kompetenciją atsako už jai priskirtų Reglamento 1013/2006 reikalavimų įgyvendinimą Lietuvoje, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis, Europos Komisija, Europos Sąjungos valstybių narių, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, atlieka veiksmus, priskirtus Europos Sąjungos valstybei narei įgyvendinant Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytus reikalavimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą Departamentas grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Muitinės laboratorijoje ištyrus prekės mėginius buvo nustatyta, kad tai – lauko žemė, užteršta metalais ir šiai prekei rekomenduotas TARIC kodas – 2530 90 00 00. Po Muitinės laboratorijoje atlikto tyrimo KTM 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė prekės klasifikavimo aktus Nr. 21K0141 – Nr. 21K0143, kuriuose, remiantis ES teisės aktais ir Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais Nr. 21MLT1563, Nr. Nr. 21MLT1564 ir Nr. 21MLT1565, buvo padaryta išvada, kad pateikti mėginiai – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais (nikeliu <1, kobaltu <1, variu <1, švinu <1, chromu <1, volframu <1, bariu <1), todėl prekei buvo priskirtas nomenklatūros kodas (TARIC) 2530 90 00 00. Pareiškėja nurodo, kad Muitinės laboratorijoje prekių pavyzdžiai tiriami tik tuo pagrindu ir apimtimi, kiek tai susiję su tiriamų prekių identifikavimu nomenklatūros tarifinio klasifikavimo nustatymo tikslais, todėl Muitinės laboratorijai atlikus ginčo prekių tyrimą, prekių klasifikavimo aktuose buvo nustatyta ne krovinio sudėtis ar savybės, tačiau išimtinai tik prekės nomenklatūros kodas – 2530 90 00 00. Pareiškėjos nuomone, atliekų sudėties ir savybių nustatymui reikalingi laboratoriniai tyrimai Muitinės laboratorijoje nėra atliekami, nes visi su atliekų vežimu susiję klausimai, įskaitant importuojamų atliekų identifikavimą (sudėties ir savybių tyrimą) ir kategorizavimą (priskyrimą konkrečiai atliekų rūšiai), patenka išimtinei Agentūros kompetencijai. Laboratorijos nuostatų 9.2 punkte nustatytas vienas iš Muitinės laboratorijos uždavinių – identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitus draudžiamus arba ribojamus įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos daiktus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad muitinės laboratorijoje nėra atliekami atliekų sudėties ir savybių nustatymui reikalingi laboratoriniai tyrimai, neatitinka tikrovės. Būtent remiantis Muitinės laboratorijoje atliktais tyrimais (tyrimo protokolai Nr. 21MLT1563, Nr. Nr. 21MLT1564 ir Nr. 21MLT1565), buvo nustatyta, kad paimti krovinio mėginiai – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais (nikeliu <1, kobaltu <1, variu <1, švinu <1, chromu <1, volframu <1, bariu <1).

4.2. Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka gali remtis visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys (Nuostatų 1 p.), todėl Departamento pareigūnai, vykdydami krovinio įvežimo kontrolę pagal Reglamento nustatytus reikalavimus, vadovavosi Muitinės laboratorijos, turinčios teisę identifikuoti pavojingas medžiagas, atliktais tyrimais, bei vizualiai atlikus krovinio apžiūrą jo buvimo vietoje. Gautų duomenų pakako nustatyti, kad krovinys yra pavojinga atlieka, kuriai priskiriamas kodas 19 02 11* (kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų), todėl konkrečiu atveju atlikti papildomus valstybinius laboratorinius tyrimus buvo netikslinga.

4.3. Taisyklių, kuriomis remiasi pareiškėjas, X skyriuje (73–77 punktai) nurodytos pareigos, susijusios su pavojingų atliekų identifikavimu ir deklaravimu, yra nustatytos išimtinai įmonėms, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, o ne Departamentui ar Agentūrai. Šios įmonės privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje, o nepavykus atliekų identifikuoti šių taisyklių 75 punkte nurodytais būdais, turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai. Įmonės, identifikuodamos pavojingąsias atliekas, turi vadovautis Taisyklių 1 priedo 2 punktu, o Taisyklių 1 priedo 2.2.7 punktas nustato, kad nepavykus identifikuoti atliekų sudėties ir neturint dokumentų, patvirtinančių, kad atliekos nepavojingos, atliekos laikomos pavojingomis. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, konkrečiu atveju būtent pareiškėjui teko pareiga įrodyti, kad įvežamas krovinys yra nepavojingas, tačiau tokie duomenys Departamentui nebuvo pateikti.

4.4. Departamento pareigūnai, remdamiesi objektyviais Muitinės laboratorijos atliktais tyrimais bei atlikę įvežto krovinio (pagal importo deklaraciją Nr.21LTLC0100IM1D3F59) apžiūrą, pagrįstai konstatavo, kad krovinys yra atlieka, kuriai priskiriamas kodas 19 02 11*, t. y. pavojinga atlieka. Tokiu atveju Sprendimas, kuris priimtas remiantis Atsakymu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo skundas yra atmestinas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra Lietuvoje registruotas atliekų tvarkytojas (ATVR kodas REOBJ0014689), užsiimantis įvairių metalų, jų mišinių ir metalų atliekų importu ir tvarkymu, tarp jų – naudotų pramoninių katalizatorių laužo, kurio sudėtyje yra tauriųjų metalų tvarkymu.

6.2. 2021 m. gruodžio 1 d. Agentūra iš Muitinės gavo Raštą, kuriuo buvo informuota, kad vykdant muitinės procedūras dėl neatitikimų dokumentuose buvo sulaikyta deklaruota prekė ir siekiant nustatyti, kokia prekė realiai buvo įvežta į Lietuvos Respubliką, ir ar ji patenka į Reglamento reguliavimo sritį, 2021 m. spalio 21 d. buvo paimti šios prekės mėginiai. Muitinės laboratorijoje ištyrus prekės mėginius buvo nustatyta, kad tai – lauko žemė, užteršta metalais ir šiai prekei rekomenduotas TARIC kodas – 2530 90 00 00. Po muitinės laboratorijoje atlikto tyrimo Muitinė 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė prekės klasifikavimo aktus Nr. 21K0141 – Nr. 21K0143, kuriuose prieita išvados, kad pateiktas mėginys yra – lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais (nikeliu <1, kobaltu <1, variu <1, švinu <1, chromu <1, volframu <1, bariu <1), todėl prekei buvo priskirtas nomenklatūros kodas (TARIC) 2530 90 00 00. Muitinės laboratorija nurodė, kad ji nekompetentinga teikti nuomonę dėl Reglamento nuostatų taikymo, t. y. ar konkrečiu atveju UAB „Metvaldis“ importuojama prekė gali būti laikoma atlieka (ar pavojinga ar nepavojinga, kokie dokumentai turi būti patiekti muitinei išleidžiant į laisvą apyvartą (importuojant)). Tuo pačiu Muitinė perdavė medžiagą ir paprašė pateikti muitinei sprendimą dėl tolimesnių veiksmų sulaikytų, UAB „Metvaldis“ importuojamų, prekių atžvilgiu.

6.3. Agentūros specialistai elektroniniu paštu informavo Muitinę, kad reikia kreiptis į Departamentą. Muitinė surinktą medžiagą perdavė Departamentui.

6.4. Muitinė 2021 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. ((15.4/6)18-11051 kreipėsi į Departamentą, kurio pagrindu Departamento specialistai atliko patikrinimą.

6.5. Atlikus patikrinimą, Departamentas 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. (5.10)-AD5-1286 informavo Muitinę ir Agentūrą apie tai, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2021 m. gruodžio 22 d. atliko vizualią krovinio apžiūrą (Apžiūros aktas Nr. (12.4)-TVR-7377) Garažų g. 6, Kaune UAB „Ad Verbum“ patalpose laikomo krovinio, pagal importo deklaraciją Nr. 21LTLC0100IM1D3F59 bei konstatavo, kad „<...>Įvertinus KTM pateiktus dokumentus ir atlikus krovinio apžiūrą konstatuota, kad krovinys yra atlieka, kuriai priskirtas kodas 19 02 11*. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, IV skyriumi, 19 02 kodas priskiriamas specialaus fizinio/cheminio atliekų apdorojimo (įskaitant dechromaciją, decianidaciją, neutralizavimą) atliekoms, 19 02 11* kodas kitoms atliekoms, kuriose yra pavojingųjų medžiagų. Atliekos priskiriamos pavojingoms.<...>“. Be to, Departamentas konstatavo, kad prie Prekės pateikti dokumentai (importo deklaracija, siuntėjo parengti informaciniai dokumentai) klaidingi ir su skirtinga informacija.

6.6. Agentūra, kaip kompetentinga institucija, paskirta pagal Reglamentą, gavusi iš Departamento Raštą ir įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes 2022 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. KM58/6-003 „Dėl prekių sulaikymo protokolu Nr. 1KR2000821 (2021-09-29) sulaikytų prekių grąžinimo ir įpareigojimo išgabenti jas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos“ (toliau – ir Sprendimas dėl prekių grąžinimo).

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jokia kompetentinga institucija neatliko Prekės sudėties ir savybių tyrimo, todėl Prekė buvo pripažinta pavojinga atlieka ir jai priskirtas kodas 19 02 11* (kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) nesant tam jokio faktinio pagrindo, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Laboratorijos nuostatų 9.2 punkte nustatytas vienas iš Muitinės laboratorijos uždavinių – identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitus draudžiamus arba ribojamus įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos daiktus. Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka gali remtis visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys, todėl Departamento pareigūnai, vykdydami krovinio įvežimo kontrolę pagal Reglamento nustatytus reikalavimus, vadovavosi Muitinės laboratorijos, turinčios teisę identifikuoti pavojingas medžiagas, atliktais tyrimais, bei vizualiai atlikus krovinio apžiūrą jo buvimo vietoje. Gautų duomenų pakako nustatyti, kad krovinys yra pavojinga atlieka, kuriai priskiriamas kodas 19 02 11* (kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų), todėl konkrečiu atveju atlikti papildomus valstybinius laboratorinius tyrimus buvo netikslinga. Teismas konstatavo, kad Muitinės laboratorija gali atlikti prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus, teikti tyrimo išvadas kitoms valstybės institucijoms (Departamentui ir Agentūrai) ir identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas. Teismas konstatavo, kad muitinės laboratorija, vadovaudamasi Laboratorijos nuostatais atliko ir galėjo pagal kompetenciją atlikti prekės tyrimą, ir nustatyti jos sudėtį bei nurodyti ar prekę sudarančios medžiagos yra pavojingos ar nepavojingos, o vėliau pateikti šią informaciją Departamentui.

8. Teismas akcentavo, kad Taisyklių X skyriuje (73–77 punktai) nurodytos pareigos, susijusios su pavojingų atliekų identifikavimu ir deklaravimu, yra nustatytos išimtinai įmonėms, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, o ne Departamentui ar Agentūrai. Šios įmonės privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje, o nepavykus atliekų identifikuoti šių taisyklių 75 punkte nurodytais būdais, turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai. Įmonės, identifikuodamos pavojingąsias atliekas, turi vadovautis Taisyklių 1 priedo 2 punktu, o Taisyklių 1 priedo 2.2.7 punktas nustato, kad nepavykus identifikuoti atliekų sudėties ir neturint dokumentų, patvirtinančių, kad atliekos nepavojingos, atliekos laikomos pavojingomis. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, konkrečiu atveju būtent pareiškėjai teko pareiga įrodyti, kad įvežamas krovinys yra nepavojingas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų Departamentui.

9. Teismas pabrėžė, kad Agentūra Sprendime nurodė visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis vadovavosi priimdama Sprendimą, nurodė jo apskundimo tvarką, todėl VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme Sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas. Agentūra, priimdama Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat nebuvo pažeisti viešojo administravimo, teisėtumo ir gero administravimo principai.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo būti ištirti ir nustatyti du esminę reikšmę turintys faktai: 1) ar Muitinės laboratorija buvo kompetentinga nustatyti importuojamų Prekių sudėtį ir savybes; 2) esant dokumentuose fiksuotiems prieštaravimams dėl Krovinio sudėties ir jos kvalifikavimo, nustatyti tikrąją pareiškėjo importuojamų Prekių sudėtį ir savybes bei tokiu būdu pagal objektyvius tyrimo duomenis nustatyti, ar Prekė buvo pagrįstai priskirta pavojingoms atliekoms pagal atliekų sąrašo kodą 19 02 11*, ar ne. Nei viena iš nurodytų aplinkybių grupių, sudarančių ginčo esmę, byloje ištirta ir įvertinta nebuvo.

11.2. Muitinės laboratorija nekompetentinga tirti ir pasisakyti dėl Prekių pripažinimo atlieka, todėl Muitinė ir kreipėsi į Agentūrą, kad ši nustatytų ginčo Prekių savybes, o Agentūra šio klausimo išsprendimą pavedė Departamentui. Departamentas savo ruožtu jokio Prekių sudėties ir savybių cheminio tyrimo neatliko, o Krovinį apžiūrėjęs tik vizualiai, pateikė Agentūrai Atsakymą, kuriame vadovavosi išimtinai Muitinės laboratorijos, kuri pati buvo nurodžiusi, kad neturi kompetencijos spręsti dėl Prekių pripažinimo atliekomis, tyrimo rezultatais.

11.3. Agentūros vedamame Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registre 1AT (toliau – Registras) Muitinės laboratorijos iš viso nėra, kas patvirtina, jog Muitinės laboratorija neatitinka teisės aktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, t. y. ji nėra akredituota kaip atitinkanti standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti arba turinčios leidimus atlikti metalų aplinkos elementuose ( dirvožemyje) matavimus ir tyrimus ir (ar) imančios ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti, o taip pat Muitinės laboratorijai nėra išduotas Agentūros leidimas atlikti atitinkamus laboratorinius tyrimus, kurie patvirtintų šiam ginčui reikšmingas aplinkybes apie Prekių cheminę sudėtį ir savybes.

11.4. Pareiškėjas pateikė prašymą skirti ekspertizę, teismas šį prašymą tenkino, tačiau, pareiškėjui pateikus nepriklausomų ekspertų kandidatūras (2), teismas šias kandidatūras atmetė ir, be jokių motyvų, protokoline nutartimi atsisakė skirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas antrą kartą išsprendė tą patį, jau išspręstą klausimą ir tokiu būdu paneigė savo paties anksčiau priimtą, galiojantį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą procesinį sprendimą. Negana to, susiklosčiusiomis aplinkybėmis pareiškėjas net neturėjo galimybės kvestionuoti tokių Teismo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą. Tokiu būdu buvo iš esmės paneigtos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnyje pareiškėjui suteiktos teisės, užkirstas kelias rinkti įrodymus ir įrodinėti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad būtų apgintos pažeistos pareiškėjo teisės.

11.5. Į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį buvo pažodžiui perkeltas byloje esančių procesinių dokumentų turinys, iš pradžių pateikiant pareiškėjo skundo citatą, o tada, kaip neva pozicijos kritiką, pateikiant atitinkamą Agentūros arba trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų citatą. Pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo viena, neva konstatuojamąja pastraipa, t. y. pirmosios instancijos teismas neatliko jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo ir nenustatė, kurios iš jų yra nustatytos, o kurios ne, taip pat kurios aplinkybės yra esminės šiam ginčui ir kokie įrodymai jas pagrindžia;

11.6. Pirmosios instancijos teismas nepateikė absoliučiai jokių argumentų dėl teisinio šioje Byloje sprendžiamo ginčo kvalifikavimo, nepašalino abejonių dėl Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų tinkamumo nustatant ginčo prekių sudėtį ir savybes, kai tuo tarpu į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pati muitinės laboratorija nurodė neturinti kompetencijos tirti ir pasisakyti dėl prekių sudėties ir savybių.

11.7. Pareiškėjas yra įstumtas į tokią faktinę situaciją, kuomet vykdydama Sprendimu jai nustatytus įpareigojimus, ji visais atvejais pažeistų KTM priimtą sprendimą ir atvirkščiai. Pareiškėjas yra tokioje situacijoje, kuomet jo veiksmai visais atvejais būtų neteisėti vienos iš institucijų sprendimo atžvilgiu. Apie tokią Agentūros ir Muitinės sprendimų koliziją teismui iš faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumos buvo arba turėjo būti žinoma, tačiau teismas šiai situacijai, kurią patvirtina žemiau pateikti argumentai, išspęsti jokių veiksmų neatliko ir jos išvis netyrė.

11.8. Muitinė 2022 m. vasario 1 d. priėmė Sprendimą dėl prekių grąžinimo. Sprendimu dėl prekių grąžinimo Muitinė įpareigojo pareiškėją per 30 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos, išgabenti Prekes iš Sąjungos muitų teritorijos ir apie tai informuoti Muitinę el. laišku, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, o Agentūros Sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas perduoti Prekę atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti pavojingas atliekas, žymimas kodu 19 02 11* iš fizikinio / cheminio atliekų apdorojimo atliekų pogrupio bei pateikti Agentūrai, Departamentui ir Muitinei informaciją, kam ir kokiu atliekų tvarkymo būdu atliekos bus perduotos tvarkyti.

11.9. Sprendimu dėl prekių grąžinimo pareiškėjas įpareigotas išvežti Prekes iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, o Sprendimu pareiškėjas įpareigotas niekur Prekių negabenti ir jas perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti pavojingas atliekas. Tokia Muitinės ir Agentūros priimtų individualių administracinių aktų prieštara ir tarpusavio nesuderinamumas nulemia visišką pareiškėjo teisinį neapibrėžtumą dėl viešojo administravimo subjektų jai nustatytų įpareigojimų įvykdymo tinkamumo, kadangi pareiškėjas, be jokių jo elgesio trūkumų, dirbtinai padaromas pažeidėju.

12. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

12.1. Muitinės laboratorija nurodė, kad ji nekompetentinga teikti nuomonę dėl Reglamento nuostatų taikymo, t. y. ar konkrečiu atveju pareiškėjo importuojama Prekė gali būti laikoma atlieka (ar pavojinga ar nepavojinga, kokie dokumentai turi būti patiekti muitinei išleidžiant į laisvą apyvartą (importuojant)). Muitinė savo rašte neteigė, kad ji nekompetentinga atlikti tokius tyrimus, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Muitinė raštu nepatvirtino, kad Muitinės laboratorija nekompetentinga tirti tokių medžiagų, o pasakė, kad ji nekompetentinga pasisakyti dėl Prekių pripažinimo atlieka ir ar tai pavojinga / nepavojinga atlieka.

12.2. Muitinės laboratorija, vadovaudamasi jos nuostatais, atliko ir galėjo pagal kompetenciją atlikti Prekės tyrimą, ir nustatyti jos sudėtį, o vėliau pateikti šią informaciją Muitinei ir Departamentui. Tokią Muitinės laboratorijos kompetenciją nustatė Muitinės laboratorijos nuostatus patvirtinusi kompetentinga institucija. Muitinės laboratorijos nuostatai nebuvo kvestionuoti ir yra galiojantys, todėl nekelia jokių abejonių dėl jų teisėtumo.

12.3. Muitinės laboratorijos ir Departamento išvados Apelianto nebuvo kvestionuotos, pareiškėjas tik siekė pateikti papildomus įrodymus (po Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo ir pateiktos išvados), vadinasi sutiko su Muitinės laboratorijos ir Departamento pateiktomis išvadomis. Kadangi jos yra nenuginčytos, todėl yra galiojančios ir Agentūra neturi pagrindo abejoti jomis.

12.4. Nagrinėjamu atveju nėra kolizijos tarp Sprendimo ir Sprendimo dėl prekių grąžinimo, nes Reglamento nustatyta tvarka konstatavus, jog tai yra pavojinga atlieka, pavojingoms atliekoms taikytinas reglamentavimas, pagal kurį privaloma atliekas atitinkamai utilizuoti. Kadangi pareiškėjas neturi teisės tokias atliekas perdirbti ar pašalinti, todėl bendrovė privalo jas perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti pavojingas atliekas, žymimas kodu 19 02 11* iš fizikinio / cheminio atliekų apdorojimo atliekų pogrupio.

12.5. Agentūrai pagal Reglamentą ar kokį nors kitą teisės aktą nėra priskirta kompetencija dėl medžiagų sudėties ir savybių laboratorinio tyrimo ir jos identifikavimo. Agentūra pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Reglamento nuostatas neturi pareigos ir / ar kompetencijos patikrinti ar apžiūrėti importuojamas medžiagas/produktus bei nustatyti ar tos medžiagos / produktai yra / nėra pavojingos ar nepavojingos atliekos, kadangi tokius būtinus veiksmus atlieka Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie pagal AAVKĮ nuostatas vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas.

12.6. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Reglamento nuostatas dėl importuojamų medžiagų laboratorinių tyrimų atlikimo, medžiagų priskyrimo atliekoms ir jų pavojingumo ar ne pavojingumo nustatymo, todėl padarė klaidingas ir teisiškai neargumentuotas išvadas. Kadangi Agentūrai, gavusiai iš Departamento Raštą, pakako nurodytų duomenų ir informacijos apie tai, kad importuojama medžiaga (prekė) yra pavojinga atlieka ir jai priskirtas kodas 19 02 11*, o kitų ir iš pareiškėjo ir / ar Muitinės informacijos nebuvo gauta, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai priėmė motyvuotą Sprendimą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Departamentas pažymi, kad Muitinės laboratorija vadovaudamasi Laboratorijos nuostatais atliko ir galėjo pagal kompetenciją atlikti prekės tyrimą, ir nustatyti jos sudėtį bei nurodyti ar prekę sudarančios medžiagos yra pavojingos ar nepavojingos, o vėliau pateikti šią informaciją Departamentui.

15. Departamentas akcentuoja, kad Muitinės laboratorija pagal savo kompetenciją identifikavo pavojingas medžiagas, esančias krovinyje, o tikslu nustatyti ar krovinys, kurio sudėtyje yra pavojingos medžiagos, yra pavojinga atlieka, buvo tinkamai kreiptasi į Departamentą. Atitinkamai Departamento pareigūnai, vykdydami krovinio įvežimo kontrolę pagal Reglamento nustatytus reikalavimus, vadovaudamiesi Muitinės laboratorijos, turinčios teisę identifikuoti pavojingas medžiagas, atliktais tyrimais, bei vizualiai atlikus krovinio apžiūrą jo buvimo vietoje, konstatavo, kad krovinys yra pavojinga atlieka, kuriai priskiriamas kodas 19 02 11* (kitos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų).

16. Departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą, o sutikimas su atitinkama proceso dalyvių pozicija, negali būti vertinamas, kaip neobjektyvus ginčo sprendimas. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Muitinė nurodo, kad Muitinės laboratorija vadovaudamasi Laboratorijos nuostatais atliko ir galėjo pagal kompetenciją atlikti prekės tyrimą, ir nustatyti jos sudėtį bei nurodyti ar prekę sudarančios medžiagos yra pavojingos ar nepavojingos, o vėliau pateikti šią informaciją Departamentui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendime nurodytos visos reikšmingos aplinkybes, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme, Sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Muitinė neturėjo kompetencijos atlikti tyrimą, pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, o vėliau nusprendęs, jog ekspertizės nereikia, ekspertizę atšaukė, taip pažeisdamas pareiškėjo teises. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio nuostatas, taip pat nepašalino kolizijos tarp Sprendimo ir Sprendimo dėl prekių grąžinimo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai (Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registras 1AT) galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, kad galbūt nauji įrodymai galėtų būti priežastimi padaryti kitokią teisminę išvadą, negali būti laikoma svarbia ir pagrįsta priežastimi, būtinybe prijungti naujus įrodymus, be to, pareiškėjo prašomas pridėti dokumentas yra viešai prieinamas.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

25. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu konstatuoja, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog šis teismo sprendimas yra be motyvų, ar kad nurodytieji motyvai yra nepakankami. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir jų reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Muitinės laboratorijos kompetencija, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Laboratorijos nuostatus Muitinės laboratorijos uždaviniai yra atlikti prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros) (9.1 p.); identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitus draudžiamus arba ribojamus įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš jos daiktus (9.2 p.). Pagal Laboratorijos nuostatų 10.1 punktą, Muitinės laboratorija, vykdydama jai pavestus uždavinius, tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Muitinės laboratoriją nagrinėjamu atveju turėjo teisę ir kompetenciją tikrinti Prekę. Pareiškėjo argumentai, kad Muitinės laboratorijos nėra Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registre 1AT nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti, nes Muitinės laboratorijai kompetencija yra suteikta teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl ekspertizės, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str. 1 d.). Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas (ABTĮ 61 str. 2 d.). Taigi ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Atitinkamai ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Muitinės laboratorijos kompetencija nekelia abejonių, pareiškėjo pateiktos ekspertų kandidatūros buvo atmestos pirmosios instancijos teismo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neskirti ekspertizę buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

29. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nebuvo pašalinta kolizija tarp Sprendimo ir Sprendimo grąžinti prekes, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metvaldis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė