N-575-11-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-11/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01273-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo E. K. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu užsieniečio sulaikymo pagrindu, E. K. (Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo tekste – B. B.) (toliau – ir užsienietis) buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) trims mėnesiams – iki 2012 m. gruodžio 1 d.

2012 m. rugsėjo 21 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), su prašymu pradėti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio (duomenys neskelbtini) piliečio atsiėmimo procedūrą (duomenys neskelbtini).

2012 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamentas persiuntė Užsieniečių registracijos centrui iš (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Patrulių policijos departamento 2-osios valdybos (toliau – Valdyba) gautus atsakymus į readmisijos paraišką. Valdyba patvirtino (duomenys neskelbtini) piliečio E. K., kuris anksčiau buvo prisistatęs B. B. ((duomenys neskelbtini), asmens tapatybę bei pilietybę (duomenys neskelbtini).

2012 m. spalio 25 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo, priimti. Teismo posėdis paskirtas 2013 m. sausio 29 d.

2012 m. lapkričio 12 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas užsieniečio prašymas pakartotinai svarstyti dėl jo sulaikymo, kuriuo jis prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) užsieniečio prašymo netenkino ir paliko galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Šis Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.

2012 m. lapkričio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl E. K. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo, kuriuo, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, prašoma pratęsti pareiškėjo sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau iki bus išspręstas klausimas ir priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio jam suteikimo arba nesuteikimo Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (b. l. 1-2). Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsieniečio tikslas yra visais įmanomais būdais išlikti Europos Sąjungos teritorijoje, savo veiksmais – po sulaikymo prisistatęs svetimu vardu ir pavarde, tik po mėnesio pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekia gauti laisvo judėjimo galimybę ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą, 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, nusprendė Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Nurodė, kad šiuo metu nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, todėl užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jam negali būti taikoma Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taip pat nurodė, kad neįsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui, šis sprendimas negali būti vykdomas; byloje nėra jokių įrodymų, kad užsienietis gali trukdyti vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo po sprendimo įsiteisėjimo; byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo todėl šiuo metu neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas. Teismas pažymėjo, jog užsieniečio neprisistatymas kompetentingoms institucijoms vos patekus į valstybės narės teritoriją, remiantis 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) 8 straipsnio 1 dalimi, nėra laikomas piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra, kuris suteiktų pagrindo atmesti ar netenkinti prieglobsčio prašymo, ar sulaikyti užsienietį.

2012 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamento sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini).

II. Užsieniečių registracijos centras apeliaciniu skundu (b. l. 18-19) nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ir prašo šį Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad užsieniečio neprisistatymas kompetentingoms institucijoms vos patekus į valstybės narės teritoriją, remiantis Direktyvos 2005/85/EB 8 straipsnio 1 dalimi, nėra laikomas piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra ir nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog užsienietis sulaikymo Lietuvos Respublikos metu pasivadino svetimu vardu ir pavarde norėdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nurodo, kad tai, kas paminėta bei tai, kad užsienietis tik po 1 mėnesio pateikė prašymą dėl prieglobsčio, suteikia pagrindą manyti, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio sistema, nėra nuoširdus ir atviras. Pažymi, kad Migracijos departamentas pripažino E. K. prieglobsčio prašymą nepagrįstu, dėl jo nebuvo priimtas sprendimas suteikti laikinąjį teritorinį prieglobstį. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog užsieniečio tikslas buvo patekti į Prancūziją, Lietuvos Respublikoje jis buvo tik tranzito tikslais. Iš viso to sprendžia, kad užsieniečio tikslas yra visais įmanomais būdais išlikti Europos Sąjungos teritorijoje, savo veiksmais užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekia gauti laisvo judėjimo galimybę ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Užsieniečių registracijos centras nesutinka, jog neįsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas negali būti vykdomas ir, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad užsieniečiui esant prieglobsčio prašytoju, jo išsiuntimo procedūra nėra vykdoma, tačiau yra vykdoma sprendimo dėl jo išsiuntimo priėmimo procedūra; kol vyksta sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo procesas, esant sprendimui, kurio vykdymas sustabdytas, jo užtikrinimui reikalingos priemonės gali būti taikomos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą užsienietis prašo 2012 m. gruodžio 6 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad svetimu vardu ir pavarde E. K. prisistatė bijodamas dėl savo saugumo atskleisti tikruosius asmens duomenis, nes sulaikymo metu nežinojo, kad yra sulaikytas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir neturėjo tikslo apsunkinti ar vilkinti jo išsiuntimo į kilmės valstybę ir tuo remiantis nesutinka su Užsieniečių registracijos centro teiginiu, kad užsieniečio tikslas yra visais įmanomais būdais išlikti Europos Sąjungos teritorijoje, kad savo veiksmais jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir siekia vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Nesutinka su Užsieniečių registracijos centro teiginiu, kad užsieniečiui esant prieglobsčio prašytoju, jo išsiuntimo procedūra nėra vykdoma, tačiau yra vykdoma sprendimo dėl jo išsiuntimo priėmimo procedūra. Nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis buvo priimta įgyvendinant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115/EB), todėl, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ji turi būti aiškinama taip, kad atitiktų Europos Sąjungos teisę, būtent – tą Europos Sąjungos teisės aktą, kurį konkreti nacionalinės teisės nuostata įgyvendina.

Teigia, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas nėra ir negali būti Direktyvos 2008/115/EB tikslu, nes jo paskirtis ir taikymo sritis Europos Sąjungos teisės sistemoje yra kitokia, būtent – užtikrinti valstybių narių teritorijoje neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą. Nurodo, kad remiantis Direktyvos 2008/115/EB 2 straipsnio 1 dalimi bei preambulės 8 punktu, ši direktyva netaikoma asmenims patekusiems prieglobsčio prašymą iki tol, kol neįsigaliojo sprendimas netenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo toks asmuo netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo, t. y. tol, kol prieglobsčio prašytojas naudojasi teise pasilikti valstybėje, jis nepatenka į Direktyvos 2008/115/EB taikymo sritį ratione personae.

Remiasi Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi bei 139 straipsniu, įgyvendinančiais Direktyvos 2005/85/EB7 straipsnį bei 39 straipsnio 3 dalį, ir nurodo, kad prieglobsčio prašytojo skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo turi suspensyvinį poveikį, sąlygojantį teisę prieglobsčio prašytojui likti šalyje, kaip prieglobsčio siekiančiam asmeniui tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas. Pabrėžia, kad asmuo, kuris yra pateikęs prieglobsčio prašymą ir dėl kurio nėra priimtas galutinis sprendimas, nėra laikytinas neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančiu asmeniu, todėl jam negali būti taikomos Direktyvos 2008/115/EB nuostatos bei perkeliant jas priimtos nacionalinės teisės nuostatos.

Remiantis tuo, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma asmenims, pateikusiems prieglobsčio prašymą bei dėl kurių nėra priimtas galutinis sprendimas. Pažymi, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Tesimo praktika, prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi, tačiau jų sulaikymas turi būti vykdomas pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (toliau – Direktyva 2003/9/EB) ir Direktyvos 2005/85/EB nuostatas bei atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas ir priešingai, tokių asmenų sulaikymas neturėtų būti vykdomas pagal Direktyvos 2008/115/EB nuostatas, t. y. išsiuntimo tikslu.

Nurodo, kad Direktyvos 2003/9/EB ir Direktyvos 2005/85/EB nuostatos dėl asmens sulaikymo pagal savo pobūdį yra neprivalomos, o Lietuvos valstybė pasirinko direktyvose numatytų sulaikymo pagrindų prieglobsčio prašytojams neperkelti į nacionalinę teisę, prieglobsčio prašytojai negali būti sulaikomi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos teisėje su užsieniečių teisine padėtimi bei prieglobsčio suteikimu jiems susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šioje byloje aktualus šio Įstatymo 113 straipsnio, numatančio užsieniečių sulaikymo pagrindus, taikymas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kituose teismo sprendimuose.

Šioje byloje, svarbu išsiaiškinti, ar E. K. gali būti taikomas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytas sulaikymo pagrindas.

Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje byloje Nr. N575-1297/2012 ir susijusiose bylose, yra išaiškinęs, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Direktyvos 2003/9/EB ir Direktyvos 2005/85/EB nuostatoms, todėl gali būti taikoma ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Taip pat minėtoje praktikoje yra nustatyta, jog trukdymu priimti ar vykdyti sprendimą bei galimybės pasislėpti buvimu yra pripažįstami, inter alia, tie atvejai, kai užsienietis jau yra neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties ar kitaip trukdo kompetentingoms institucijoms priimti galutinį sprendimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad E. K. būtų slėpęsis nuo Lietuvos kompetentingų institucijų, nesulaukęs galutinio sprendimo išvykęs į kitas Europos Sąjungos valstybes, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, jog asmens sulaikymas – kraštutinė, ultima ratio, priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, esant būtinybei užtikrinti reikalingų sprendimų priėmimą ar vykdymą, nepakanka duomenų, jog užsieniečio sulaikymas būtų būtinas siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas