Legislator Case Law & Legislation
2026-01-07 Nr. AB-390-3-63-3-00197-2024-0 AI generated

2026-01-07 Nr. AB-390-3-63-3-00197-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-01-07 Nr. AB-390-3-63-3-00197-2024-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 28 d sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š. ir V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-01-07 Nr. AB-390-3-63-3-00197-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Jiems nuosavybės teise priklauso visi pagalbinio ūkio paskirties statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Valstybei priklausančioje teritorijoje prie šio statinio žemės sklypas šioms patalpoms eksploatuoti nėra suformuotas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-178-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00197-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 28 d sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š. ir V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. Š. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos skyrius) 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimas), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT direktorius) 2024 m. vasario 8 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT sprendimas), kuriais atsisakyta derinti formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei įpareigoti atsakovą iš naujo patikrinti šį projektą ir priimti išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti ar jo netvirtinti.

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Jiems nuosavybės teise priklauso visi pagalbinio ūkio paskirties statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Valstybei priklausančioje teritorijoje prie šio statinio žemės sklypas šioms patalpoms eksploatuoti nėra suformuotas.

2.2. Pareiškėjų iniciatyva Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, NŽT Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 7 d. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas derinimui buvo pateiktas savivaldybei, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) projektą be jokių pastabų suderino. 2023 m. gruodžio 19 d. projektas derinimui buvo pateiktas NŽT Klaipėdos skyriui. 2023 m. gruodžio 28 d. NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) projektą atsisakyta derinti, nes formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas planuojami „Kita, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1)“, o pastatai, kuriems eksploatuoti formuojamas žemės sklypas, yra įregistruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai ir nuo 2020 m. gruodžio 7 d. bei 2020 m. gruodžio 22 d. reikalavimų išdavimo iki dabar nėra pakeistos šių pastatų paskirtys.

2.3. Skųsdami 2023 m. gruodžio 28 d. NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nurodė, kad pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) pagalbinio ūkio paskirties pastatai priskiriami vienbučių ir dvibučių ar daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.

Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo pagrindinių sprendinių brėžinį formuojamas žemės sklypas patenka į Virkučių II nagrinėjamą rajoną mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną, kurioje galimi teritorijos naudojimo tipai – GV, PA, SI, galimi žemės naudojimo būdai – G1, K, V, R, B, I2, E, taigi pagal bendrąjį planą planuojamoje teritorijoje yra leidžiama kita žemės naudojimo paskirtis su naudojimo būdu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Būtent su tokia žemės naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu yra formuojamas naujas žemės sklypas, kuris atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius.

NŽT Klaipėdos skyrius nepritarė projektui, nurodydamas, kad pareiškėjams priklausančių ūkinių pastatų (pagalbinio ūkio paskirties) eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas, tačiau tokia išvada padaryta klaidingai, nes Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) nuostatos nedraudžia formuoti tokį valstybinį žemės sklypą, tik nurodo, kad prie tokių pastatų negali būti išnuomojami ar parduodami žemės sklypai ne aukciono tvarka. Atsisakymas, nederinant projekto sprendinių, formuoti žemės sklypą prie šių pastatų jų eksploatacijai tolygus draudimui juos apskritai eksploatuoti, o tai reiškia draudimą (ribojimą) jais naudotis, taip paneigiant pačią nuosavybės teisę.

Teisės aktai nedraudžia prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų formuoti valstybinės žemės sklypus, ribojamas tik pardavimas lengvatinėmis sąlygomis. Prie greta esančių tokios pat paskirties pastatų NŽT specialistai suformavo (patvirtino kadastro duomenis) žemės sklypus jų eksploatacijai, todėl, nesant šiuo požiūriu teisės aktų pasikeitimų, visuomenė tikisi, kad visų visuomenės narių atžvilgiu žemės reforma bus vykdoma tapačiai, nepažeidžiant nei protingumo, nei lygiateisiškumo principų.

2.4. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo netenkino. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjų pastatų, prie kurių formuojamas žemės sklypas, paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl jų eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas. Galimybė suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjų pastatų atsirastų tik tuo atveju, jei pastatai būtų įregistruoti kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, jog ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT Klaipėdos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skyrius atsisakė derinti žemės sklypo, formuojamo prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomų pastatų, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės įstatymas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) yra bendrai taikomos visais atvejais, kai planuojama rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neatsižvelgiant į tai, koks subjektas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatorius ar kam nuosavybės teise priklauso valstybinėje žemėje esantys statiniai. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypas prie statinių gali būti formuojamas tik tokiu atveju, kai statinys yra naudojamas ir funkcionuoja pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. galimybė suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjų pastatų atsirastų tik tuo atveju, jeigu minėti pastatai būtų įregistruoti ne kaip „pagalbinio ūkio paskirties pastatai“, o kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Jeigu pareiškėjai mano, kad jiems priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai netarnauja pagrindiniam daiktui, tai jie turi teisę pakeisti šių pastatų paskirtį į tokią, kuri leistų teisėtai formuoti žemės sklypą, reikalingą tokių pastatų eksploatacijai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjų patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:

7.1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), (pastate suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai: Registro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėjo rengti žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjai pateikė projektą derinimui. NŽT Klaipėdos skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė derinti formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nes iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad pastatų eksploatacijai formuojamo žemės sklypo, pastatai yra įregistruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai ir nuo reikalavimų išdavimo iki dabar nėra pakeistos šių pastatų paskirtys.

7.3. Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu sprendimu, pateikė skundą NŽT, kuris NŽT direktoriaus 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo atmestas, nurodant, jog galimybė suformuoti žemės sklypą prie nurodytų pastatų atsirastų tik tuo atveju, jeigu pastatai būtų įregistruoti kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai.

7.4. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog visi nuosavybės teise pareiškėjams priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

8. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kol nėra pakeistos šių pastatų paskirtys.

9. Teismas teigė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.17 papunktyje numatyta, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Taisyklių 46 punkte nurodyta, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą ir byloje esančius duomenis, nusprendė, jog pareiškėjų skundžiami NŽT Klaipėdos skyriaus ir NŽT direktoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiami individualūs aktai yra motyvuoti, juose išsamiai išanalizuota faktinė situacija ir pateiktas teisinis vertinimas.

11. Netenkinęs pareiškėjų prašymo panaikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo patikrinti pareiškėjų pateiktą projektą ir priimti išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą patenkinti. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu – Taisyklių 46 punkte numatyta išimtimi, draudžiančia atskiru žemės sklypu formuoti žemės plotą prie pareiškėjų pastato. Konkrečiai teismas savo argumentaciją pagrindė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kol nėra pakeistos šių patalpų paskirtys.

12.2. Teismas skundo (ne)pagrįstumą vertino tik pagal valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pareiškėjų įregistruotus patalpų duomenis, o ne pagal faktinę situaciją bei dėl esminių skundo argumentų ir jame nurodytų faktinių aplinkybių nepasisakė. Teismas pirmenybę suteikė statinių teisinio registravimo duomenims, o ne faktiniam situacijos vertinimui ir padarė išvadą, kad Taisyklių 46 punkto taikymui pakanka teisinės statinių registracijos apie tai, jog pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio ir todėl atskiro sklypo formavimas nėra galimas.

12.3. Nei Taisyklių 46 punkte, nei aukštesnės galios teisės akte – Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (valstybinės žemės nuomos atveju), 11 straipsnio 5 dalyje (valstybinės žemės pardavimo atveju), 40 straipsnio 6 dalies 2 punkte nėra nustatytas absoliutus draudimas prie pagalbinio ūkio paskirties pastato formuoti jam eksploatuoti reikalingą žemės sklypą. Paminėtose teisės normose nurodyta, kad išimtis formuoti atskirą sklypą taikoma tik laikiniems statiniams arba neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

12.4. Vien tai, kad statinio naudojimo paskirtis įregistruota kaip pagalbinio ūkio, nėra pakankamas pagrindas taikyti Taisyklių 46 punkte numatytą išimtį. Būtina nustatyti ir kitų pirmiau paminėtuose teisės aktuose nurodytų išimčiai taikyti sąlygų buvimą: 1) (ne)aiškią funkcinę priklausomybę ar naudojimo (ne)apibrėžtumą, ir / ar 2) ūkinės veiklos pobūdžio statinys yra priklausinys, tarnaujantis pagrindiniam daiktui. Pagal bylos duomenis pareiškėjams priklauso atskiri turtiniai vienetai – ūkinės paskirties patalpos, kurios visos randasi viename ūkinės paskirties statinyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kitų ir / ar kitiems asmenims priklausančių patalpų šiame statinyje nėra, t. y. visas pastatas priklauso tik pareiškėjams. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo gyvenamųjų namų, kurių butų savininkams jis buvo priskirtas, randasi dideliu atstumu vienas nuo kito, šių namų žemės sklypai nesiriboja su žeme, ant kurios stovi ūkinis pastatas, juos skiria gatvės, kiti sklypai, t. y. tarp jų nėra jokio funkcinio, fizinio ryšio.

12.5. Pirminės privatizacijos metu kartu su butais buvo privatizuotos ir ūkinės patalpos, jas pareiškėjai iš buvusių savininkų įsigijo pagal atskirus sandorius (dovanojimo, pirkimo–pardavimo, mainų) ir juos įsigijo ne kaip priklausinius. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai nebūtų galėję šių sandorių sudaryti, t. y. NŽT, duodama sutikimus sudaryti sutartis, faktiškai pripažino, jog pastato su jame esančiomis patalpomis funkcionalumas yra aiškus ir kad jis visiškai nebėra susijęs su gyvenamaisiais namais ir butais, kuriems istoriškai anksčiau buvo priskirtos pagalbinio ūkio patalpos.

12.6. Pareiškėjams nėra žinoma, kodėl ir kokiu pagrindu dalis jiems priklausančių patalpų liko įregistruoti kaip savarankiškai funkcionuojantys, o dalis – kaip priklausiniai, tačiau visas statinys su jame esančiomis visomis patalpomis faktiškai funkcionuoja kaip atskiras turtinis vienetas, nes jokių sąsajų: funkcinių, fizinių ar teisinių, su butais ar kitais statiniais, kaip jų priklausiniai, nebeturi. Pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių netyrė, neanalizavo bei nevertino.

13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų prašomi panaikinti NŽT Klaipėdos skyriaus ir NŽT direktoriaus sprendimai laikytini atitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, kurie būtini administracinio sprendimo priėmimui, todėl mano, jog pareiškėjų apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, visus esamus pateiktus įrodymus, yra argumentuotas, motyvuotas ir teisėtas bei teisingas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, jų nekartoja ir prašo teismo skundžiamą Regionų administracinio teismo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti NŽT Klaipėdos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir NŽT direktoriaus 2024 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriais atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei įpareigoti atsakovą iš naujo patikrinti šį projektą ir priimti išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti ar jo netvirtinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad

pareiškėjams nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kol nėra pakeistos šių pastatų paskirtys.

18. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pirmenybę teikė statinių teisinio registravimo duomenims, o ne faktiniam situacijos vertinimui ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Taisyklių 46 punkto taikymui pakanka teisinės statinių registracijos apie tai, jog pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio ir todėl atskiro sklypo formavimas nėra galimas.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese taikytinas viešosios teisės reguliavimas suponuoja pareigą tiek administravimo subjektui, tiek teismui aiškiai identifikuoti konkrečias taikytinas materialiosios teisės normas ir jų taikymo prielaidas bei nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Šiuo aspektu aktualu, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

21. Taigi, įstatymų leidėjas sieja sklypo formavimo tikslą su Nekilnojamojo turto registre fiksuotu statinio tiesioginės paskirties kriterijumi. Kartu pažymėtina, kad viešo registro duomenys turi teisingumo ir išsamumo prezumpciją. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Ši prezumpcija reiškia, kad sprendimą priimantis subjektas negali ignoruoti Nekilnojamojo turto registre įrašytos statinio paskirties ir negali administraciniame procese šios paskirties vertinti kitaip – vien pagal pareiškėjų paaiškinimus.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje esantys oficialūs duomenys patvirtina vieną aplinkybę, turinčią lemiamą reikšmę ginčui – ginčo statinys Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pagalbinio ūkio paskirties (ūkinis) pastatas. Kitų objektyvių duomenų (pavyzdžiui, statinio paskirties pakeitimo dokumentų, registro įrašų pakeitimo, techninės dokumentacijos ar kitų oficialių įrodymų, paneigiančių registrinę kvalifikaciją ar leidžiančių konstatuoti kitokį statinio teisinį statusą) byloje nepateikta. Esant tokiai įrodymų visumai, atsakovas, spręsdamas dėl projekto derinimo, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registre įrašyta statinio paskirtimi, o teismas pagrįstai vertino ginčą pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenis.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 2.4 ir 44 punktų nuostatos orientuoja projektavimo ir derinimo procesą į sprendinius, kurie priimami pagal kadastre / registre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį, t. y. projektas negali būti rengiamas ir derinamas remiantis hipotetine ar deklaruojama (bet neįregistruota) paskirtimi. Šios nuostatos viešosios teisės kontekste reiškia, kad administravimo subjektas gali priimti tik tokį sprendimą, kuriam egzistuoja aiškus teisinis pagrindas ir kurio prielaidas patvirtina oficialūs duomenys. Todėl, kol Nekilnojamojo turto registre nėra pakeista ginčo statinio paskirtis ar teisinė kvalifikacija, atsakovas neturi pagrindo vertinti jo kaip savarankiškai funkcionuojančio kitos paskirties statinio vien pareiškėjų teiginių pagrindu.

24. Taisyklių 46 punktas nustato atvejus, kai atskiru žemės sklypu neformuojami tam tikri žemės plotai, be kita ko, kai statiniai savo pobūdžiu tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat kai statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (ar ūkinės veiklos pobūdžio) Taisyklių prasme. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.17 papunktyje numatyta, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats pagalbinio ūkio paskirties turinys statinių klasifikavimo reglamentavime siejamas su pagalbinio / aptarnaujančio pobūdžio funkcija (tarnavimu pagrindiniam daiktui), todėl, kol statinio teisinis statusas Nekilnojamojo turto registre nepakeistas, tokios paskirties statinio vertinimas žemėtvarkos procedūrose pagrįstai atliekamas atsižvelgiant į šį norminį paskirties turinį.

25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad statinys sovietmečiu buvo priskirtas kitam objektui, o šiuo metu esą funkcionuoja kaip atskiras turtinis vienetas ir neturi fizinių, funkcinių ar teisinių sąsajų su pagrindiniu objektu, taip pat teigiama, jog dalis patalpų įregistruotos kaip savarankiški objektai, o dalis – kaip priklausiniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai savaime nėra teisiškai nereikšmingi, tačiau nagrinėjamu atveju jie išlieka nepagrįsti įrodymais, kurie leistų konstatuoti kitokį statinio teisinį statusą ar įpareigotų atsakovą derinti projektą ne pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Vien deklaratyvūs paaiškinimai apie statinio faktinį naudojimą ar istorinę kilmę nepaneigia viešo registro duomenų prezumpcijos ir nesukuria administravimo subjektui teisinio pagrindo derinti projekto tokiu būdu, kuris neatitiktų Nekilnojamojo turto registre įrašytos statinio paskirties.

26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, vertindamas projektą pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą statinio paskirtį ir taikydamas Taisyklių 2.4, 44 ir 46 punktus, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą atsisakyti derinti projektą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybių, paneigiančių Nekilnojamojo turto registre įrašytą ginčo statinio paskirtį ir jos teisinę reikšmę, pagrįstai pripažino skundžiamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais.

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešosios teisės srityje galioja legalumo principas, reiškiantis, jog administravimo subjektas veikia tik teisės aktų jam suteiktos kompetencijos ir nustatytų sąlygų ribose. Todėl, kol ginčo statinio teisinis statusas ir paskirtis nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjų siekiamas rezultatas (atskiras žemės sklypas ginčo statiniui eksploatuoti kaip savarankiškam objektui) negali būti pasiektas paneigiant Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Pareiškėjams, manantiems, kad įrašyta statinio paskirtis neatitinka faktinės ir teisinės situacijos, paliekama teisė inicijuoti atitinkamus Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo procesus, po to gali būti iš naujo derinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal naujai įregistruotą statinio paskirtį.

28. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius