e181dd7b-e0d0-4de2-81f5-c20149d55b84 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-83-918/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32990-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1  (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Barbarai Čaikauskienei,dalyvaujant ieškovo M. G. atstovams advokato padėjėjai Vilmai Gaudutienei ir E. G., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Justinai Dirmantaitei,trečiųjų asmenų R.

G. bei G. G. atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinio remonto įteisinimo, tretieji asmenys byloje KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, R. G., G. G.. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas M. G. ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti terminÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) aktui ir privalomam nurodymui apskųsti; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PRN-00-151109-00159, priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo valdomoje sodyboje ant 1992 m. supilto pylimo per griovį, kuriuo įvažiuojama į sodybÄ , buvo pastatyti vartai su tvora. Minėtų vartų su tvora sudėtyje yra hidrotechninis statinys – sklendinė vandens pralaida ir gelžbetoninė pavirÅ¡iaus danga. Vartams su tvora nusidėvėjus, 2015 m. kovo 30 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl leidimo remontuoti šį statinį. Gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymÄ , kad leidimas remontui nereikalingas, buvo pradėti vartų su tvora remonto darbai, kurių metų senųjų vartų konstrukcija buvo laikinai perkelta į kitÄ vietÄ , o pastačius naujus vartus, senieji utilizuoti.

Naujieji vartai su tvora yra kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, todėl jiems remontuoti buvo gautas KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos sutikimas. 2015 m. rugsėjo 9 d. Inspekcija atliko patikrinimÄ , kurio pagrindu 2015 m. spalio 22 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-151022-00144. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. lapkričio 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-151109-00159 pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 9 d. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti vartus su tvora bei sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į InspekcijÄ dėl termino padariniams paÅ¡alinti pratęsimo, kuris Inspekcijos buvo patenkintas. 2016 m. liepos 28 d. Inspekcija, atlikusi patikrinimÄ , surašė privalomÄ jį nurodymÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas jos reikalavimų neįvykdė. Inspekcija kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, reikalaudama nugriauti jam priklausančiame žemės sklype pastatytus vartus su tvora. IeÅ¡kovo teigimu, Inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-151109-00159 buvo gauti praleidus visus terminus ginčyti minėtus administracinius aktus, todėl praÅ¡o teismo atnaujinti terminus juos ginčyti.

IeÅ¡kovo vertinimu, vartų ir tvoros kapitalinis remontas nėra savavaliÅ¡ka statyba, todėl Inspekcija virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir be pagrindo surašė minėtus administracinius aktus (1 t. 1-8 b. l.).Dublike ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir argumentus (2 t. 1-10 b. l.). Papildomai nurodė, kad siekė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau pritarimo tam negavo. Supratęs, kad taikiai kilusio ginčo iÅ¡spręsti nepavyks, kreipėsi į teismo ekspertus, kurie 2017 m. gegužės 19 d. ekspertinio tyrimo aktu nustatė, jog nei savavaliÅ¡kos statybos, nei naujos statybos ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype nebuvo.

Tuo pagrindu atsakovei padavė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomÄ jį nurodymÄ . Pažymėjo, kad atsakovei atsisakius sudaryti taikos sutartį ir teismui atsisakius priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, suprato, jog savo pažeistas teises turės ginti kreipdamasis į teismÄ . Teismo atsisakymo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį data (2017-05-25), galėtų bÅ«ti laikoma tuo momentu, nuo kurio atsirado poreikis kreiptis į teismÄ .

Pažymėjo, kad atliekant remonto darbus senų vartų dalis buvo iÅ¡kelta ir laikinai pastatyta toliau nuo esamos vartų vietos bei sklypo ribos, todėl atsakovė klaidingai teigė, jog buvo pakeista statinio vieta. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė sÄ moningai klaidinÄ teismÄ , neįraÅ¡ydama visų faktinių duomenų ginčo administraciniuose aktuose ir priimdamas minėtus aktus, virÅ¡ydama/pažeisdama kompetencijos ribas bei nesilaikydama jiems keliamų formos ir turinio reikalavimų.  Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovai advokato padėjėja Vilma Gaudutienė ir E. G. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje ir dublike nurodomas aplinkybes.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, o nusprendus, kad terminas administraciniams aktams naikinti nėra praleistas, bylos dalį dėl savavaliÅ¡kos statybos akto nutraukti, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti (1 t. 99-106 b. l.).

Nurodė, kad Inspekcija 2015 m. lapkričio 22 d. atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype savavaliÅ¡kai pastatyti vartai ir tvora. Dėl minėtų pažeidimų 2015 m. spalio 22 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-151109-00159. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pratęsti terminÄ pasinaudojo 2016 m. balandžio 21 d., pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl termino padariniams paÅ¡alinti pratęsimo, kuris Inspekcijos buvo patenkintas. 2016 m. liepos 28 d. atlikusi pakartotinį patikrinimÄ nustatė, jog savavaliÅ¡kos statybos padariniai nebuvo paÅ¡alinti, todėl 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 31 d. gavo ieÅ¡kovo skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PRN-00-151109-00159. Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. raÅ¡tu pateikė atsakymÄ , kad skundas nebus nagrinėjamas. Nurodė, kad minėtÄ Inspekcijos atsakymÄ ieÅ¡kovas 2017 m. birželio 28 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas teise kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo pasinaudoti iÅ¡ karto po 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kinio dėl savavaliÅ¡kų statybų padarinių paÅ¡alinimo pateikimo teismui dienos, tačiau Å¡ia teise pasinaudojo praėjus metams laiko.

IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo termino skųsti minėtus administracinius aktus praleidimo priežastis vertinti kaip svarbias. SavavaliÅ¡kos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, nesukelia ieÅ¡kovui teisinių pasekmių, todėl byla Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti nutraukta. IeÅ¡kovo rengtame supaprastintame projekte yra nurodoma statybos rÅ«Å¡is – nauja statyba, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad numatoma įrengti naujÄ tvorÄ , perkeliant jÄ arčiau sklypo ribos.

Pakeitus statinio vietÄ , nėra pagrindo teigti buvus statinio remonto darbus. SavavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo ir privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu statinio įteisinimui buvo reikalingas raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui, Å¡iuo metu reglamentavimas pasikeitęs ir statinio įteisinimui reikalingas statybos leidimas. Triplike atsakovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, o dalyje dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo – bylÄ nutraukti (2 t. 130-134 b. l.). Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. turėtų bÅ«ti laikoma ta data, nuo kurios skaičiuotinas terminas kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi ieÅ¡kovas apie savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ sužinojo anksčiau nei nurodyta minėtoje datoje.

Pažymėjo, kad atsisakė sudaryti su ieÅ¡kovu taikos sutartį byloje dėl savavaliÅ¡kų statybos padarinių paÅ¡alinimo, nes ieÅ¡kovo pateiktos taikos sutarties sÄ lygos nebuvo priimtinos. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas, užsakydamas supaprastintÄ statybos projektÄ , žinojo, jog atlieka naujos statybos darbus, kurių metu buvo pakeista tvoros vieta. Pažymėjo, kad ginčo statinys patenka į kultÅ«ros paveldo objekto - (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , todėl raÅ¡ytinis pritarimas projektui bÅ«tinas.

Atsakovė nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali bÅ«ti ginčo objektu teisme, nes tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis suraÅ¡ytas, teisėms ir pareigoms nedaro, dėl to civilinė byla toje dalyje turėtų bÅ«ti nutraukta. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.Tretieji asmenys R. G. ir G. G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ arba civilinę bylÄ nutraukti (2 t. 26-36 b. l.).

Nurodė, kad 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-00-151022-00144 užfiksuotos nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės, todėl minėtas aktas ieÅ¡kovui nesukelia jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovui teisines pasekmes sukelia 2015 m. lapkričio 9 d. priimtas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PRN-00-151109-00159. Nustačius, jog ginčo aktas ieÅ¡kovui nesukelia materialinių teisinių padarinių, yra pagrindas bylÄ dėl Å¡io reikalavimo nutraukti.

IeÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui dėl administracinio akto pateikti, todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl termino skundui dėl administracinio akto paduoti atnaujinimo neturėtų bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, nes ieÅ¡kovas minėto savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomojo nurodymo teisėtumÄ kvestionavo dar 2016 m. spalio 10 d., pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1776-808/2017.

Ieškovas pastatė ginčo statinius žemės sklype, kuriame yra hidrotechninis statinys - užtvanka ir privedamas kanalas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu konstatavo, jog užtvanka ir privedamas kanalas yra specifinis hidrotechninis statinys, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas, todėl būtina turėti galimybę prieiti prie žemės sklype esančio statinio, o tai įmanoma padaryti naudojantis ieškovui ir R. G. priklausančia žemės sklypo dalimi.

Nepaisant to, jog teismų sprendimais buvo konstatuota, jog užtvanka ir privedamas kanalas yra statinys, kurio eksploatavimui nustatytas 0,05 ha dydžio servitutas žemės sklypo dalyje, ieškovas vis tiek tvirtina, kad šioje sklypo dalyje yra ne statinys, bet žemės naudmena - kelias. Toje vietoje, kur stovi ginčo statiniai, niekada nebuvo jokio statinio, o ginčo statinių ir ieškovo nurodytų buvusių vartų su tvora stovėjimo vieta skiriasi kelių metrų atstumu, t. y. ginčo statiniai buvo perstatyti link užtvankos ir privedamo kanalo keliais metrais.

IeÅ¡kovui pastačius ginčo statinius ant užtvankos ir privedamo kanalo, kurie yra saugoma nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, buvo nepaisyta jų priežiÅ«rai ir vertingosioms savybėms apsaugoti taikomų įstatymuose nustatytų paveldosaugos reikalavimų bei pažeisti užtvankos ir privedamo kanalo savininkių interesai.Teismo posėdyje trečiųjų asmenų R. G. ir G. G. atstovas advokatas Audrius Kairevičius palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , paaiÅ¡kino faktines aplinkybes.Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (1 t. 172-173 b. l.).

Nurodė, kad žemės sklypas su ginčo statiniais patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės– (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , todėl minėtame žemės sklype atliekami žemės ar statybos darbai turi bÅ«ti suderinti su KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 10 d. trečiasis asmuo pritarė vartų su tvora kapitaliniam remonto projektui, esančiam ginčo žemės sklype. Trečiojo asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui M. G. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t. 61-62, 76-78, 124-125, 159-160 b. l.). Su šiuo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas su inžineriniais statiniais (užtvanka ir privedamu kanalu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso G.

G. ir R. G. (1 t. 64-65, 91-92, 122-123 b. l.). IÅ¡ byloje pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. gruodžio 6 d. raÅ¡to Nr. 03-2343 „Dėl Å«kininko sklypo melioracijos projekto derinimo“ matyti, kad departamentas nepritarė įvažiavimo į sklypÄ sprendimui, nurodydamas, kad per kanalÄ turi bÅ«ti įrengtas lengvų konstrukcijų tiltas, įrengtÄ pylimÄ reikia iÅ¡ardyti, pažeistÄ aplinkÄ rekultivuoti. RaÅ¡te taip pat nepritariama kanalo atkarpos valymui ir pylimo ardymui tik sklypo ribose, Å¡alinant medžius, nurodant, kad kanalÄ reikia įvertinti kaip technikos paminklÄ ir jo tvarkymÄ nagrinėti ilgesnėje atkarpoje (2 t. 37-38 b. l.).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta, kad 1992 metais M. G. ir R. G. priklausančiame žemės sklype buvo supiltas pylimas per griovį, kuriuo įvažiuojama į sodybÄ , bei pastatyti vartai su tvora. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendime nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-574/2011 (2 t. 58-69 b. l.) ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartyje apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-654-661/2012 (2 t. 42-57 b. l.) nustatyta, kad užtvanka ir privedamas kanalas yra statinys – savarankiÅ¡kas daiktinių teisių objektas, kurio eksploatavimui yra nustatytas 0,05 ha dydžio servitutas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, į kuriÄ jis patenka.

Vilniaus apygardos teismo 2013-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3645-302/2013 (2 t. 74-81 b. l.) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-05 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1089/2014 ( 2 t. 82-107 b. l.) buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su užtvankos ir privedamo kanalo statusu, kur bylÄ nagrinėję teismai patvirtino, kad užtvanka ir privedamas kanalas yra nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis, kuriai, kaip kultÅ«ros vertybei, yra taikomos Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo nuostatos.2015 m. kovo 30 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrių dėl leidimo remontuoti statinį (vartus su tvora) (1 t. 50 b. l.), į kurį buvo gautas 2015 m. balandžio 14 d. raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-36749/15(2.15.2.52-MP7).

Å iame raÅ¡te nurodyta, jog statant pirmos grupės nesudėtingÄ statinį raÅ¡ytinis pritarimas ir projektas neprivalomas, tačiau kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (1 t. 21, 49 b. l.).2015 m. rugpjūčio 21 d.

R. G. atstovas advokatas Audrius Kairevičius pateikė skundÄ dėl ieÅ¡kovo vykdomos statybos, kuriame nurodė, jog vartai yra statomi kitoje vietoje, negu jie stovėjo anksčiau, be to, jie statomi pažeidžiant užtvankos ir privedamo kanalo savininkų teises bei Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo nuostatas (1 t. 93-95, 115-119 b. l.). 2015 m. rugsėjo 18 d. praÅ¡yme, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ieÅ¡kovo atstovas E. G. nurodė, kad I grupės nesudėtingas statinys – vartai – žemės sklype pastatyti 1992 m., teisės normos nenumato apribojimų atlikti I grupės nesudėtingo statinio kapitalinį remontÄ (1 t. 10-11, 33-34 b. l.). KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 16 d. raÅ¡te nurodyta, kad vartų įrengimo darbo atliekami neturint statybÄ leidžiančio dokumento – privalomo raÅ¡ytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui (1 t. 126 b. l.).

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 2 d. raÅ¡te Nr. (1.29‑V)2V-1200 nurodyta, jog naujai statomi vartai patenka į kultÅ«ros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , tačiau statytojas įvykdė KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 2 d. reikalavimÄ , bei, kad KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus skyrius neprieÅ¡tarauja, kad vietoje metalinių vartų bÅ«tų įrengti automatiniai metaliniai ažūriniai vartai ant mÅ«rinių atraminių stulpų (1 t. 31‑32, 54-55 b. l., 2 t. 20-21 b. l.).

Be to, Å¡iame raÅ¡te nurodoma, kad vietoje senųjų metalinių vartų Å¡alia pastatyti mÅ«riniai stulpeliai naujiems vartams su automatine varstymo įranga įrengti; naujai statomi vartai patenka į kultÅ«ros paveldo objekto - (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . 2017 m. kovo 20 d. patikslintame atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-1776-808/2017 KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos nurodė, kad ginčo statinio darbai turi bÅ«ti suderinti su KultÅ«ros paveldo departamentu, tačiau KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 10 d. pritarė vartų su tvora kapitalinio remonto projektui adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 12-13 b. l.).2015 m. spalio 21 d. praneÅ¡imu, ieÅ¡kovas informavo InspekcijÄ , kad senieji įvažiavimo į sodybÄ vartai su tvora buvo pastatyti ankstesnių savininkų 1992 m., taip pat nurodė, kad atliekant Å¡ių vartų kapitalinį remontÄ buvo nugriauti ir vietoj jų ant to paties nuosavybės teise turimo įvažiavimo pylimo 2015 m. gegužės mėnesį pastatyti nauji vartai ir baigiama sumontuoti tvora (2 t. 15- 16 b. l.).Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. spalio 22 d. surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-151022-00144 dėl įrengtų vartų su tvora (1 t. 71-73, 133-135 b. l.).

Akte M. G. nurodyta nevykdyti jokių statinio - vartų su tvora statybos darbų, iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinkÄ 2015 m. lapkričio 9 d. Privalomu nurodymu paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PRN‑00‑151109-00159 M. G. buvo nurodyta savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 9 d. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį (vartus su tvora, esančius (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (1 t. 74-75, 138-139 b. l.). 2015 m.. lapkričio 19 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tu Nr. (23.2)-2D-17928 ieÅ¡kovui iÅ¡siųsti savavaliÅ¡kos statybos aktas ir privalomasis nurodymas (1 t. 35, 79 b. l.) ir įteikti 2015 m. lapkričio 25 d.2016 m. balandžio 21 d. M. G. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ su praÅ¡ymu pratęsti nustatytÄ terminÄ , 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 9 d. (1 t. 142, 155-156 b. l.).

IÅ¡ 2016 m. balandžio 21 d. M. G. praÅ¡ymo ir jo priedo turinio (1 t. 142, 155-156 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovas 2015 m. lapkričio mėnesį rengė supaprastintÄ projektÄ , kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad numatoma įrengti naujÄ tvorÄ su slankiojančiais automatiniais vartais, perkeliant jÄ arčiau sklypo ribos (I t. 143-154 b. l.). 2016 m. liepos 28 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA‑00‑161728-00073 nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimas nėra vykdomas (1 t. 157, 158 b. l., 2 t. 17-18 b. l.).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį M. G., kuriuo reikalavo nugriauti jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį – vartus su tvora, kadangi jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturint statybÄ leidžiančio dokumento (1 t. 14-16 b. l.). M. G. 2016 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame teigė, jog susidėvėję metaliniai vartai buvo remontuojami juo keičiant naujais automatiniais metaliniais vartais su tvora, o susidėvėjusių vartų pakeitimas naujais negali bÅ«ti laikomas nauja statyba (kadangi naujo statinio tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį (1 t. 17-20 b. l.).

Kartu su atsiliepimu teismui buvo pateikti žemės sklypo planas, Regia sistemos Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapis ir kiti dokumentai, patvirtinantys, jog į M. G. priklausantį žemės sklypÄ veda susisiekimo komunikacijos (vartai su tvora) (1 t. 22-30, 56-60, 63 b. l.). IeÅ¡kovas 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į atsakovę su taikos sutarties projektu (2 t. 140-143 b. l., 3 t. 26-29 b. l.), su kuriuo atsakovė 2017 m. kovo 8 d. raÅ¡tu nesutiko, nurodydama, jog svarstytų pakoreguotos taikos sutarties galimybę (2 t. 144-145 b. l., 3 t. 30-31 b. l.); ieÅ¡kovas 2017m. kovo 21 d. pateikė atsakovei paaiÅ¡kinimÄ kartu su pakoreguotu taikos sutarties projektu (1 t. 162-163 b. l., 2 t. 146-150 b. l.03 t. 32-46 b. l.), su kuriuo atsakovė taip pat nesutiko, nurodydama, jog ieÅ¡kovas ne visiÅ¡kai atsižvelgė į jos iÅ¡reikÅ¡tus pasiÅ«lymus dėl taikos sutarties sÄ lygų (2 t. 161 b. l.,3 t. 47 b. l.,).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismo ekspertÄ S. V., kuris surašė 2017 m. gegužės 5-19 d.

Ekspertinio tyrimo aktÄ Nr. 17/0519. Å iame ekspertinio tyrimo akte pateiktos iÅ¡vados:

1) statinys priskirtinas Inžinerinių statinių rÅ«Å¡iai, kitų inžinerinių statinių grupei, kitos paskirties inžineriniams statiniams; statinys priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui; atliekami darbai priskirtini statinio kapitaliniam remontui; statinys patenka į kultÅ«ros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijÄ , tačiau statinys nėra pastatytas ant nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objekto ar ant nekilnojamojo daikto – užtvankos su privedimo kanalu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2) Esamų vartų su tvora, stulpų bei segmentų, bei laikančiosios konstrukcijos pakeitimui neprivalomas statinio projektas ir statybÄ leidžiantis dokumentas;

3) Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtinta naujo statinio statybos sÄ voka, kuri nustato, kad tai statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį; Statybos įstatymas ir Statybos techninis reglamentas aiÅ¡kiai nurodo, kad naujo statinio statybos rÅ«Å¡ies tikslas yra pastatyti naujÄ statinį žemės pavirÅ¡iaus plote, kuriame nėra kitų statinių, t. y. pastatyti statinį, kurio anksčiau niekada nebuvo, žemės pavirÅ¡iuje, kuriame niekada nebuvo statinių arba likę sugriuvusio, nugriauto statinio likučiai giliau kaip 0,5 m. (1 t. 38-48 b. l.). 2017 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į InspekcijÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-151022-00144 ir 2015 m. lapkričio 9 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PRN-00-151109-00159 (2 t. 11-15 b. l.).

Atsakydama į ieÅ¡kovo skundÄ , Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. raÅ¡te Nr. 2D-8001(7.9) nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais ir Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.3 punktu, ieÅ¡kovo 2017 m. gegužės 31 d. skundo nenagrinės, nes skyriaus priimti sprendimai dėl ieÅ¡kovo 2017 m. gegužės 31 d. skunde nurodytų nesudėtingų statinių statybos nenumatyti Taisyklių 56.4.4 papunktyje (2 t. 22-23 b. l.).IeÅ¡kovo pateiktame individualios S. B.

įmonės „Matininkas“ 2016 m. spalio 26 d. praneÅ¡ime Nr. 643nurodyta, jog įvažiavimo į sodybÄ pylimo žemės plotas apskaitomas kaip kelio naudmena ir yra susisiekimo komunikacijų inžinerinis statinys, transporto ir pėsčiųjų judėjimo vidaus kelio dalis. Å io inžinerinio statinio susisiekimo komunikacijų sudėtyje yra hidrotechninis statinys – vandens pralaida, gelžbetoninė pavirÅ¡iaus danga ir vartai su tvora. Ä®važiavimo kelio inžineriniame statinyje esamų susisiekimo nurodytų komunikacijų sudėtyje nėra laisvo kitų statinių neužimto žemės ploto (1 t. 51 b. l.).

Individuali S. B. įmonė „Matininkas“ 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡te Nr. 676 nurodė, kad įvažiavimo į ieÅ¡kovo sodybÄ kelio – susisiekimo komunikacijų inžinerinio statinio sudėtinės dalys yra žemės pylimas, hidrotechninė vandens pralaida, gelžbetoninė pavirÅ¡iaus danga, vartais su tvora, be to, esamas kelias į žemės sklypÄ nėra kultÅ«ros paveldo objekto  - (duomenys neskelbtini) (3 t. 58 b. l.). Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2017 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tu Nr. (1.1.38)s-10504 nurodė, kad kelias nepriklauso hidrotechniniam statiniui – užtvankai ir privedamajam kanalui, tačiau hidrotechninio statinio kadastro duomenyse nurodyta pralaida yra po kelio, vedančio į žemės sklypÄ , pylimu (3 t. 63-64 b. l.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas.

SavavaliÅ¡kos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės. Å io akto pagrindu įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktÄ individualiam administraciniam aktui bÅ«dingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui bÅ«dingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobÅ«džio ir t. t.

Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali bÅ«ti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis suraÅ¡ytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A50277/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010). Nors Å¡iuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinių aktų teisėtumas, o tai sÄ lygoja, jog turi bÅ«ti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu.

SavavaliÅ¡kos statybos aktas nesukelia ieÅ¡kovui teisinių pasekmių. SavavaliÅ¡kos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingas, kadangi ginčo statiniai pastatyti ir jokie statybos darbai nėra vykdomi. Teisines pasekmes ieÅ¡kovui sukėlė privalomas nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Ginčo savavaliÅ¡kos statybos akte nustatyta, jog statinys - vartai pastatytas savavaliÅ¡kai, statytojui M. G. nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinkÄ .

Taigi savavaliÅ¡kos statybos akte yra užfiksuotos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės. Jokių valinio pobÅ«džio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes ieÅ¡kovui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, Å¡iame akte nėra. Å iuo aktu, suraÅ¡ytu statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto, konstatuota, kad atsakovas savavaliÅ¡kai vykdė statybos darbus. SavavaliÅ¡kos statybos aktas nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobÅ«džio.

Å io akto pagrindu įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia teisines pasekmes. SavavaliÅ¡kos statybos aktas, kuriame nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektų patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje ginčijamas toks savavaliÅ¡kos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1089-261/2015). Konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl negali bÅ«ti ginčo objektu ir Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 5 straipsnis).

Neturi teisinės reikÅ¡mės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikÅ¡mę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio iÅ¡raiÅ¡kos forma – aktas (savavaliÅ¡kos statybos ar pan.), kadangi jis, kaip minėta, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kadangi savavaliÅ¡kos statybos aktas nesukelia ieÅ¡kovui teisinių pasekmių, todėl byla Å¡ioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. TokiÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose plėtoja ir bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-16-555/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907-560/2017).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo Å¡alies praÅ¡ymu. ABTÄ® (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

Termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia nustatoma ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas skundžiamÄ privalomÄ jį nurodymÄ gavo 2015 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovo ir jo atstovo teiginiai apie tai, kad terminas administraciniam aktui apskųsti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo ekspertinio tyrimo akto gavimo 2017 m. gegužės 19 d. ar atsisakymo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį gavimo dienos yra neparemti nei teisės aktais, nei teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovas praleido 1 mėn. terminÄ kreiptis į teismÄ dėl administracinio akto nuginčijimo. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės pripažįsta ir ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje formuluodamas terminÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ .Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (ABTÄ® 34 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ .

Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles.Sprendžiant klausimÄ dėl ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikÅ¡minga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo bÅ«ti įteiktas, ar aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytÄ pareigÄ dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiÅ¡kėjas žinojo, kad toks aktas turi bÅ«ti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti apie akto priėmimÄ (atsisakymÄ jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytÄ terminÄ teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl galbÅ«t pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ .

Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ABTÄ® 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, taip pat nėra praėjęs ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje numatytas deÅ¡imties metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo į teismÄ kreipėsi 2016 m. rugsėjo 9 d., terminas, jį pratęsus, privalomam nurodymui įvykdyti baigėsi 2016 m. liepos 9 d. IÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. ir jo atstovo E. G. faktiÅ¡kai atliktų veiksmų akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tiek savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo, tiek privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu iÅ¡ esmės sutiko su akte ir privalomame nurodyme nustatytomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovas visÄ laikÄ buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – savo tėvo E. G., kuris, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sÅ«naus interesams atstovavo ir naudodamasis Nepriklausomybės akto signataro statusu. Teismo vertinimu, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas terminÄ privalomam nurodymui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovo atstovas E. G. deklaratyviai nurodė aplinkybes apie savo ligÄ ir negalėjimÄ tinkamai konsultuoti sÅ«naus teisiniais klausimais, tačiau į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių E. G. ligos ar gydymosi trukmę.

Pažymėtina ir tai, kad M. G., nepaisant to, kad jo tėvas yra teisininkas, turėjo ir tebeturi galimybes gauti teisines konsultacijas ir iÅ¡ kitų asmenų. IeÅ¡kovo sutikimÄ su savavaliÅ¡kos statybos akte ir privalomame nurodyme nustatytomis aplinkybėmis patvirtina ir tai, kad teisme priėmus ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, ieÅ¡kovas siekė sudaryti taikos sutartį, kuria pripažino aplinkybes, jog privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu buvo reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas – supaprastintas projektas su privalomu raÅ¡ytiniu pritarimu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas, siekdamas sudaryti taikos sutartį, jos siÅ«lomomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės pripažino privalomojo nurodymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovo atstovo tvirtinimai kad tik po ekspertinio akto gavimo ieÅ¡kovas sužinojo apie tariamÄ privalomojo nurodymo neteisėtumÄ negali bÅ«ti pripažįstami kaip svarbi priežastis atnaujinti terminÄ administraciniam aktui apskųsti. Pažymėtina, kad iÅ¡ ekspertinio tyrimo akto matyti, kad tyrimas atliktas 2017 m. gegužės 2 - 19 d. laikotarpiu, t. y. į ekspertÄ buvo kreiptasi ne tik pasibaigus terminui administraciniam aktui apskųsti, bet ir pasibaigus pratęstam terminui privalomam nurodymui įvykdyti ir Inspekcijai nesutikus sudaryti taikos sutarties.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas administraciniam aktui apskųsti, yra svarbios. Nenustačius, kad priežastys termino praleidimui buvo svarbios, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ privalomajam nurodymui apskųsti atmestinas.Neatnaujinus termino reikalavimui dėl privalomojo nurodymo ginčijimo reikÅ¡ti, spręstina, kad procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas pasibaigęs. Dėl nurodytos aplinkybės vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo atmestinas.Nuosavybės teisė yra viena iÅ¡ svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindÄ administracinio akto teisėtumÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.

Dėl Å¡ios aplinkybės teismas mano esant reikalinga pasisakyti ir dėl administracinio akto – skundžiamo privalomojo nurodymo teisėtumo, nors Å¡ie teismo motyvai, neatnaujinus termino administraciniam aktui apskųsti yra pertekliniai.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) 2 straipsnio 17 punkte naujo statinio statyba yra apibrėžiama kaip statybos rÅ«Å¡is , kurios tikslas – statinių neužimtame žemės plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį.

Statinio rekonstravimas yra suprantamas kaip statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį aukÅ¡tį ir pan.) (SÄ® 2 str. 18 p.). Statinio kapitalinis remontas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (SÄ® 2 str. 20 str.) Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant (SÄ® 2 str. 21 str.).

IeÅ¡kovas atliko vartų su tvora pakeitimo darbus. IeÅ¡kovo teigimu, buvusios tvoros su vartais vietoje vartų konstrukcija buvo pakeista į automatinę, uždėti kaldinto metalo segmentai, t. y. procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas tvirtina, kad atliko tvoros remonto darbus. Vis dėlto, iÅ¡ bylos medžiagos neabejotinai matyti, kad paÅ¡alinus buvusiÄ tvorÄ , naujoji tvora su vartais buvo pastatyta kitoje vietoje. Nors ieÅ¡kovas ir jo atstovai atkakliai neigė buvus naujo statinio statybÄ , tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei ieÅ¡kovo atstovai teismo posėdyje negalėjo aiÅ¡kiai ir konkrečiai įvardinti, kokios statybos darbus atliko ieÅ¡kovas (procesiniuose dokumentuose nurodomi remonto darbai, tačiau teismo posėdyje buvo teikiami paaiÅ¡kinimai apie atliktus neva rekonstrukcijos darbus).

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad naujieji vartai ir tvora buvo pastatyti ne toje pačioje vietoje, kur stovėjo demontuotieji vartai, patvirtina naujo statinio statybÄ . VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu Nr. VILIN (12.5.13.)-18181 (2 t. 112-113 b. l.) informavo, kad individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir žemės sklypo ribos minėto plano pagrindu kadastro žemėlapyje nepažymėtos.

RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad užtvanka ir privedamas kanalas pirmÄ kartÄ suformuotas ir 2003-01-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870, 2002-12-03 priėmimo – perdavimo akto Nr. 2090-79 ir 2001-02-19 parengtos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos pagrindu. Po 2006-07-14 Å¡io nekilnojamojo daikto duomenys buvo tikslinami 2009-06-05, 2011-03-16, 2012-10-01, nurodant kitų statinių kadastro duomenų 1C formoje minėto statinio papildomas sudėtines dalis, tačiau užtvanka ir privedamas kanalas performuoti, t.y. padalinti ar suskaidyti į atskirus nekilnojamojo turto objektus nebuvo.

Užtvankos ir privedamo kanalo 2011-03-16 parengtos kadastro duomenų bylos duomenimis ilgis 220 m yra skaičiuotas IÅ¡dėstymo plane M1:500 nuo taÅ¡ko Nr. 7 iki punktyrinės linijos tarp taÅ¡kų Nr. 81 ir Nr. 100. IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina iÅ¡vada, kad R. G. ir G. G. priklausantis statinys užtvanka ir privedamas kanalas kerta ieÅ¡kovo nurodomÄ pylimÄ Ä¯ žemės sklypÄ . Užtvankos ir privedamo kanalo iÅ¡dėstymo planas, Å¡io statinio kadastro bylos duomenys ir VÄ® RC pateikta informacija patvirtina, kad užtvanka ir privedamas kanalas nebuvo skaidytas ar padalintas į atskirus objektus, Å¡is statinys yra iÅ¡sidėstęs valstybinėje žemėje ir ieÅ¡kovo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad toje vietoje, kurioje stovi ginčo statiniai, taip pat yra iÅ¡sidėsčiusi užtvanka ir privedamas kanalas. Minėtame VÄ® Registrų centro 2017 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡te Nr. VILIN (12.5.13.)-18181 nurodoma, kad vadovaujantis Techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos Tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000-06-19 įsakymu Nr. 45, nuostatomis, 2011-03-06 parengtoje kadastro duomenų byloje komplektuojamame iÅ¡dėstymo plane M1:500 linija ties taÅ¡ku Nr. 79 ir taÅ¡ku Nr. 80, iÅ¡naÅ¡oje pažymėtoje skaičiumi 10, pažymėta pralaida, o linija, kuri prasideda prie taÅ¡ko Nr. 14 ir kerta taÅ¡kÄ Nr. 90, bei linija nuo taÅ¡ko Nr. 85 besitęsianti į kairę žymi metalinę tvorÄ .

UAB „INVERSTATUS“ kartu su 2017 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu „Dėl statinių vietos nustatymo“ (2 t. 109 b. l.) pateikė ginčo statinių vietos ant užtvankos ir privedamo kanalo pažymėjimo schemÄ (2 t. 108, 110 b. l.), iÅ¡ kur aiÅ¡kiai matyti, tiek vandens pralaidos vieta (pažymėta 79-80 taÅ¡kais), tiek esamų vartų vieta (pažymėta koordinatėmis), tiek buvusius tvoros su vartais vieta, pažymėta sutartiniu ženklu (dalis buvusios tvoros kirto taÅ¡kÄ , pažymėtÄ 19).

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro ir UAB „INVERSTATUS“ pateiktų duomenų, ginčo statinių ir buvusių vartų su tvora stovėjimo vieta skiriasi kelių metrų atstumu, t.y. ginčo statiniai buvo perstatyti keliais metrais arčiau pralaidos. Byloje pateiktas Inspekcijos 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110301-00030 su priedais (fotonuotraukomis), kuriose užfiksuota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padėtis, buvusi 2011 m. vasario 24 d. (2 t. 70-73 b. l.).

Byloje pateiktas užtvankos ir privedamo kanalo išdėstymo planas (2 t. 121 b. l.), Grigiškių akveduko statinio apibrėžtų teritorijos ribų planas (2 t. 129 b. l.) ir vietos fotofiksacija (2 t. 122-128b. l.). Iš fotofiksacijų matyti, kad buvę vartai stovėjo kitoje vietoje nei yra pastatyti ginčo vartai. Sugretinus iš skirtingų vietų darytas fotofiksacijas matyti, kad ginčo vartai perstatyti kelių metrų atstumu link pralaidos nuo buvusių vartų. Fotofiksacijoje iš Kultūros vertybių registro taip pat matyti ankstesnė vartų stovėjimo vieta.

VTPSI 2011-03-01 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-00-110301-00030 (2 t. 70 -71 b. l.) su nuotraukomis yra fiksuota 2011-02-24 dienos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padėtis, tačiau matyti ir žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su senaisiais vartais. IÅ¡ byloje pateiktų 2010 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. liepos 28 d. ginčo statinių fotofiksacijų bei jų palyginimų (3 t.70-73 b. l.) akivaizdžiai matyti, kad ginčo vartai yra kitoje vietoje nei buvo ankstesnieji.Byloje pateiktame 2017 m. vasario 6 d. nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte (2 t. 156-157, 3 t. 42-43 b. l.) nurodoma, kad pastato teritorija yra Å¡alia (duomenys neskelbtini), įvažiavimo kelias kerta akveduko apsauginę zonÄ , sklype projektuojama nauja tvora, vietoje buvusių metalinių vartų planuojama įrengti metalinius ažūrinius vartus ant mÅ«rinių atraminių stulpų.IeÅ¡kovo dublike nurodyti teiginiai apie tai, kad supaprastinto projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (I t. 143-154 b. l.) yra projekto vadovo neatidumo klaida, nusakant naujai pastatytų vartų vietÄ ar statybos rūšį, yra niekuo neparemti ir deklaratyvÅ«s. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos spręstina, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovai, siekdami ieÅ¡kinio patenkinimo, faktines aplinkybes traktuoja ir teismui nurodo tendencingai jas interpretuodami.  IÅ¡ ekspertinio tyrimo akto Nr. 17/0519akivaizdu, kad ekspertas, atsakinėdamas į jam patiktÄ antrÄ jį ir trečiÄ jį klausimÄ iÅ¡ esmės atliko ne faktinį ar techninį įvertinimÄ , o bandė pateikti teisinio pobÅ«džio iÅ¡vadas.

Pažymėtina ir tai, kad ekspertas savo iÅ¡vadas darė tik pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ medžiagÄ , atliko dokumentinį, bet ne faktinį tyrimÄ (1 t. 40 b. l.). Pažymėtina, kad atliekant ekspertinį tyrimÄ ekspertas nevertino faktiÅ¡kai atliktų darbų ir gauto rezultato, o pagal iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo atrinktÄ medžiagÄ ir nurodytas aplinkybes davė iÅ¡vadas. Dėl Å¡ių aplinkybių spręstina, kad pateiktas ekspertinio tyrimo aktas yra nepatikimas vienpusiÅ¡kas raÅ¡ytinis įrodymas, kurio įrodomoji vertė yra abejotina.IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai atliko ne buvusios tvoros(vartų) remonto darbus, tačiau, demontavo buvusius vartus ir ne toje pačioje vietoje (t. y. kelių metrų atstumu) pastatė visiÅ¡kai naujÄ statinį, priskirtinÄ I grupės nesudėtingiems statiniams(Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 3.1 papunktis, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 3.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad vartai su tvora pastatytai kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, šio I grupės nesudėtingo statinio statybai yra reikalingas supaprastintas statybos projektas ir rašytiniai pritarimai statinio projektui (SĮ20 str. 1 d. 6 p., STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 p.).

Byloje nėra ginčo, kad nei savavaliÅ¡kos statybos akto, nei privalomojo nurodymo suraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas nepateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos parengto statinio supaprastinto statybos projekto ir raÅ¡ytinių pritarimų. Ä®vertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamo privalomojo nurodymo teisėtu ar pagrįstumo, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas ir nurodytais motyvais.Teismas Å¡ioje byloje patyrė 6,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus, į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nutraukti bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-00-151022-00144 panaikinimo.Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 6,65 Eur (Å¡eÅ¡is eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, nurodytÄ sumÄ pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Aistė Petrevičienė