e180a7e5-05f6-4581-b4e4-19be54bbdfba · Kauno apygardos teismas

Bylos NrBylos Nr. 1S-1149-317/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00502-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2; 2.12.4. (S)                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1885-311/2014 (20-1-00502-13) perduota prokurorui paÅ¡alinti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme 2014 m. gegužės 28 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje O. S. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. kaltinama tuo, jog 2013 m. liepos 5 d. apie 21.30 val. Kaune, Draugystės g., vairuodama automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 169 punkto reikalavimus tuo, kad bÅ«dama eismo dalyviu nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, prieÅ¡ įvažiuodama į reguliuojamÄ Å¡viesoforo sankryÅ¾Ä nesustojo prieÅ¡ draudžiamÄ Å¡viesoforo signalÄ važiavo per sankryÅ¾Ä ir susidÅ«rė su iÅ¡ kairės pusės per kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje važiavusiu dviračiu Txed, vairuojamu E. V., dėl ko eismo įvykio metu dviratininkui E. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; po eismo įvykio automobilio BMW 320D vairuotoja nesustojo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti įvykio vietoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 punkto reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi perdavė minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantis prokuroras visiÅ¡kai netyrė aplinkybių, kurių iÅ¡siaiÅ¡kinimÄ 2014 m. kovo 24 d. nutartyje akcentavo Kauno apygardos teismas, po Å¡ios Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo apsiribojo tik praneÅ¡imo apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, O.

S. pateikimu, jÄ apklausė įtariamÄ ja, surinko jÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ ir surašė kaltinamÄ jį aktÄ . Apylinkės teismo nuomone, prokuroras turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvių, t. y. dviratininko ar automobilio vairuotojos, padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, nei prokuroras, nei teismas neturi tokių specialių žinių ir tam tikslinga pasitelkti specialistus ar ekspertus, o, to nepadarydamas, prokuroras akivaizdžiai ignoravo teismo nurodymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, t. y. padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Mindaugas Å ukys skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Prokuroras skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta kaltinamajame akte. Abejoti nusikalstamos veikos kvalifikacija, nesant specialisto iÅ¡vados, nėra pagrindo. Pažymi, kad Å¡iuo atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartyje buvo iÅ¡analizuotas eismo įvykis ir Å¡ioje nutartyje konstatuota, kad „jeigu O. S. nebÅ«tų važiavusi degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tai nebÅ«tų atsitrenkusi į dviratininkÄ ir jo sužalojusi.

Taigi, jeigu ji nebÅ«tų pažeidusi KET, tai eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, nepaisant to, kad E. V. važiavo degam draudžiamam Å¡viesoforo signalui“. Prokuroro teigimu, logiÅ¡kai mÄ stant, yra akivaizdu, kad O. S. veika – važiavimas degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui – ir buvo dviratininko sužalojimo bÅ«tinoji sÄ lyga, tai yra, bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras nusprendė, kad O. S. atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas teisme ir surašė kaltinamÄ jį aktÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nebuvo konkrečiai nurodęs, kokius veiksmus – ar paskirti užduotį specialistui, ar kitus veiksmus – atlikti. Todėl prokuroras pagal savo vidinį įsitikinamÄ nusprendė, kad, apklausus įtariamÄ jÄ , bus surinkta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, dėl ko, surinkus visus reikiamus duomenis, bylÄ atidavė į teismÄ . Anot prokuroro, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat galima paskirti ekspertizę ar užduotį specialistui.

Taigi, prokuroro manymu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra padaryta jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.Prokuroro skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais Å¡io Kodekso pažeidimais laikytini tokie Å¡io Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bylÄ nagrinėti teisme trukdo nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Teismas sprendė, kad nors BPK 287 straipsnyje ir numatyta, jog bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį Å¡io Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ , tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos numatytos BPK 169 straipsnyje, kad, pradėjęs ikiteisminį tyrimÄ prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba, tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai, neatleidžia ir nuo tinkamo savo funkcijų numatytų Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, atlikimo.IÅ¡ apylinkės teismo nutarties matyti, jog joje tik deklaratyviai konstatuojama, kad yra nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylÄ teisme, tačiau konkrečiai nėra nurodytas nei vienas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kuris trukdo teismui nagrinėti bylÄ teisme.

AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylÄ , nepadaryta.Vadovaudamasis BPK 242 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ (BPK 287 str.).

Be to, BPK 270 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iÅ¡kviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat iÅ¡reikalauti kitus įrodymus. Taigi, iÅ¡ paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti netikslumai gali bÅ«ti patikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl tai, kad prokuroras pagal savo vidinį įsitikinimÄ , o ne pasitelkdamas specialistus ar ekspertus, baudžiamojoje byloje nusprendęs, kad byloje yra surinkta pakankamai O. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jos veika buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, surašė kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ atidavė teismui, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

BylÄ nagrinėjant teisme, kylant neaiÅ¡kumams, iÅ¡klausius bylos dalyvių paaiÅ¡kinimus, įvertinus visÄ surinktÄ bylos medžiagÄ , bei surinkus dar daugiau sprendimui priimti bÅ«tinos medžiagos, galima kreiptis į specialistus ar ekspertus.Esant nustatytai situacijai t.y. tik deklaratyviai konstatuojant buvimÄ esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tačiau nenurodant konkrečių BPK pažeidimų, trukdančių bylÄ nagrinėti teisme, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bÅ«tų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Todėl Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grÄ Å¾inama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                 Algirdas Jaliniauskas