Legislator Case Law & Legislation
2026-02-05 Nr. CB-698-2-56-3-00418-2024-7 AI generated

2026-02-05 Nr. CB-698-2-56-3-00418-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2026-02-05 Nr. CB-698-2-56-3-00418-2024-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimis BUAB „Litoplast“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir atsakingu už bankrotą asmeniu pripažintas vadovas G. U. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė Kauno apygardos teismui tiesioginį ieškinį, pareikštą atsakovui dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 800 917,32 Eur, t. y. žalą, sudarytą iš bankroto procese nepatenkintų finansinių reikalavimų.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-05 Nr. CB-698-2-56-3-00418-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Byloje Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Margūnas“ iš atsakovo G. U. 503 021,27 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-243

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00418-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 20 d. paduotu atsakovo G. U. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas G. U. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinį atsakovui G. U. dėl žalos atlyginimo.

Byloje Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Margūnas“ iš atsakovo G. U. 503 021,27 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą ir padidino priteistą žalos atlyginimo sumą iki 800 917,32 Eur.

Kasaciniu skundu atsakovas G. U. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimis BUAB „Litoplast“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir atsakingu už bankrotą asmeniu pripažintas vadovas G. U. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė Kauno apygardos teismui tiesioginį ieškinį, pareikštą atsakovui dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 800 917,32 Eur, t. y. žalą, sudarytą iš bankroto procese nepatenkintų finansinių reikalavimų.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovo G. U. teisę teikti byloje įrodymus ir įrodinėti aplinkybes, kuriomis asmuo remiasi, neteisingai aiškino ir taikė CPK 314, 323, 42 straipsnių nuostatas, taip pat rungimosi ir teisės į teisingą teismo procesą principus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – konsultacinę išvadą, pagrindžiančią, kad UAB „Litoplast“ bankrotą pripažįstant tyčiniu ir pripažįstant atsakovą asmeniu, atsakingu už tyčinį bankrotą, buvo remtasi netiksliomis audito išvadomis, kas turi esminę reikšmę dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjamoje byloje.

3. Atsisakydamas priimti konsultacinę išvadą, apeliacinės instancijos teismas pernelyg formaliai taikė CPK 314 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kiekvienu atveju privaloma individualiai vertinti, ar šalis turėjo realią galimybę pateikti įrodymą pirmosios instancijos teisme, ar naujas įrodymas yra reikšmingas ginčo išsprendimui ir ar jo priėmimas neprieštarauja teisingumo vykdymo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliaciniame skunde pateiktų argumentų dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, žalos ir priežastinio ryšio neįrodymo, o apsiribojo prejudicinių faktų ir civilinės atsakomybės prezumpcijų konstatavimu. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nei pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų sekos, nei konsultacinės išvados reikšmės sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prejudiciniais faktais ir prezumpcijomis, atsisakė nagrinėti atsakovo gynybos argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, tokiu būdu paneigdamas teisę į veiksmingą apeliaciją ir teisingą procesą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neįvertino esminių apeliacinio skundo argumentų, bet ir neatliko savo pagrindinės funkcijos – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į apeliaciją ir tai neatitinka CPK 320 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, faktiškai neperėjo prie sprendimo pagrįstumo tikrinimo, o rėmėsi vien teismų nutartyse dėl tyčinio bankroto pripažinimo nustatytais prejudiciniais faktais ir žalos bei priežastinio ryšio prezumpcijomis, tokiu būdu užkirsdamas atsakovui galimybę įrodyti, kad jis ieškovei žalos nepadarė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Baltic plastic products“ (j. a. k. 300003985) 6982 (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 15 d. UAB „Paysera LT“, mokėjimo kodas ZP10221.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė