e17e8ea9-b9cb-4e71-98a2-04d52c115847 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-119-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00845-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.9.; 3.1.7.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L.

Ž., B. O. G. ir E. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2363-656/2016 pagal ieÅ¡kovų L. Ž., B. O. G. ir E. J. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ , trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovai L. Ž., B. O. G. ir E. J. kreipėsi į teismÄ , patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 7, b. l. 167–174) praÅ¡ydami:

1) pripažinti negaliojančia su atsakove BAB banku Snoras 2011-07-21 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110721Z990003 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovo L. Ž. pagal sutartį sumokėtÄ 19 997,66 Lt sumÄ ieÅ¡kovo lėšomis asmeninėje banko sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – ir IÄ®IDÄ®);

2) pripažinti negaliojančia su atsakove BAB banku Snoras 2011-10-12 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111012P990005 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės B. O. G. pagal sutartį sumokėtÄ 9 998,96 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis asmeninėje banko sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®;

3) pripažinti negaliojančia su atsakove BAB banku Snoras 2011-03-14 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110314U990003 bei taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovės E. J. pagal sutartį sumokėtÄ 2 999,92 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis asmeninėje banko sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®.IeÅ¡kovų teigimu, ginčo sutarčių sudarymo metu jie nebuvo supažindinti su investavimo į obligacijas rizikomis. Atsakovė, priimdama lėšas pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, Å¡iose sutartyse aiÅ¡kiai ir suprantamai nenurodė, kad pagal Å¡ias sutartis priimamoms lėšoms nebus taikomas indėlių draudimas.

Ieškovai suklydo dėl sandoriuose nurodytos klaidingos informacijos, dėl kurios ieškovams susidarė klaidingas įspūdis, kad įsigytos finansinės priemonės (obligacijos) yra apdraustos indėlių draudimu. Atsakovei trūkstant piniginių lėšų, ji negalėjo jų surinkti priimant paprastus indėlius, todėl aktyviai siūlė kitas finansines priemones. Ieškovus sudaryti ginčijamas sutartis įkalbėjo banko darbuotojai. Atsakovė mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis.                                                                                           Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-05-30 nutartimi (t. 7, b. l. 237–243) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei BAB bankui Snoras iš ieškovų L.

Ž., B. O. G. ir E. J. lygiomis dalimis po 138,93 eurus bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovų L. Ž., B. O. G. ir E. J. lygiomis dalimis po 15,33 eurų bylinėjimosi išlaidų.Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti išaiškinimai, kad atsakovė, platindama ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.

Tačiau, teismo vertinimu, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovams nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, nagrinėjamu atveju jis nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieÅ¡kovų apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teismas nurodė, kad kiekvieno konkretaus ieÅ¡kovo asmeninės savybės leido jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Visi ieÅ¡kovai turėjo investavimo į banko indėlius patirties, jie pakeitė investicijų formÄ Ä¯ ginčo obligacijas siekdami gauti didesnes palÅ«kanas.

RÅ«pestingai savo nuosavybe besirÅ«pinančio vidutinio vartotojo žinių lygis leidžia suvokti, kad obligacijos nėra draudžiamos nuo jas iÅ¡leidusio banko nemokumo. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektai Lietuvoje nesikeitė daugelį metų. Ir nors atsakovės darbuotojai buvo skatinami už naujų produktų (įskaitant ginčo obligacijas) pardavimų didinimÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovės darbuotojai ieÅ¡kovams nurodė melagingÄ informacijÄ , kad obligacijos yra apdraustos nuo emitento (atsakovės) nemokumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai L. Ž., B. O. G. ir E. J. apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 5–13) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti kreiptasi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ir ESTT) dėl papildomo iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar draudimo apsauga obligacijoms netaikytina net ir ginčo situacijoje, kai emitentas ir investicinė įmonė sutapo.

Å iuo klausimu ESTT nėra pasisakęs, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats ėmėsi aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos direktyvÄ .Teismas nepagrįstai priskyrė ieÅ¡kovus vidutinių vartotojų kategorijai. Nė vienas ieÅ¡kovas neturėjo specialių žinių apie banko siÅ«lomus investuoti banko produktus. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vidutinio vartotojo kategorijai priskirtinas asmuo negali suklysti dėl investavimo santykių esmės, t. y. gali / turi žinoti esminius skirtumus tarp indėlių ir obligacijų.

Vidutinis vartotojas yra artimesnis profesionalaus kliento kategorijai, apibrėžtai FPRÄ®, o visi ieÅ¡kovai buvo pripažinti neprofesionaliais klientais. Teismas neįvertino, kad L. Ž. dirba gydytoju, B. O. G. yra įgijusi tik profesinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo ledų pardavėja, E. J. pagal iÅ¡silavinimÄ yra agronomė. Visi ieÅ¡kovai sutarčių sudarymo metu buvo pensininkai. Negalima situacija, kai kiekvienas suaugęs veiksnus asmuo priskiriamas vidutinio vartotojo kategorijai.Ä®statymas nebuvo pakankamai aiÅ¡kus, kad nepatyręs (neprofesionalus) investuotojas galėtų savarankiÅ¡kai suvokti, jog obligacijos nėra draudimo objektas.

Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo priverstas kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo, parodo buvusius neaiÅ¡kumus. IeÅ¡kovai turėjo turėti itin gilių specialių teisinių žinių, t. y. mokėti interpretuoti teisės aktus, suvokti, jog IÄ®IDÄ® nuostatos yra netikslios ir neatitinka Investuotojų direktyvos sÄ lygų, suprasti, kad draudimo apsauga obligacijoms iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikoma, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nebus taikoma – tokio aukÅ¡to žinių lygio priskyrimas vidutiniam vartotojui prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovų sprendimÄ pirkti obligacijas nulėmė siekis gauti didesnes palÅ«kanas, o ne suklydimas dėl draudimo apsaugos.

Atsakovės publikacijos įvairiuose Å¡alies dienraščiuose rodo, kad obligacijos buvo pristatomos kaip vienodai saugus produktas, lyginant su indėliu. Už obligacijas siÅ«lomos palÅ«kanos buvo panaÅ¡ios kaip daugumai ieÅ¡kovų buvo mokama iki tol už indėlius. Didelė dalis ieÅ¡kovų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie nėra linkę rizikuoti savo gyvenimo santaupomis, todėl jiems buvo aktualus ne rizikingas investavimas su didele grÄ Å¾a, bet pinigų saugumas.Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovės darbuotojai buvo skatinami už obligacijų pardavimų didinimÄ .

Darbuotojams turint asmeninį suinteresuotumÄ , tampa labiau tikėtina ieÅ¡kovų nurodoma aplinkybė, kad sudarant ginčo sutartis ieÅ¡kovams nebuvo suteikta iÅ¡sami informacija apie obligacijų draudimÄ . Kauno apygardos teismo 2012-09-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1950-568/2012, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ , buvo nustatytos ir Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad banko darbuotojams vykusių mokymų metu vadovybė rekomenduodavo aiÅ¡kinti klientams, jog viskas drausta banko turtu.Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 8, b. l. 16–24) praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Neprofesionalaus investuotojo statusas neeliminuoja bendrųjų pareigų, tokių kaip pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jos sÄ lygų. IeÅ¡kovai raÅ¡tu atsisakė pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį. Vien aplinkybė, kad atsakovė bankrutavo, o ieÅ¡kovai tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti buvus suklydimÄ . Byloje nenustatyta tyčinių ir sÄ moningų atsakovės veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai bÅ«tų buvę suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės.Vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, amžiaus ir socialinės padėties aplinkybės neturi bÅ«ti suabsoliutinamos.

L. Ž. ir B. O. G. turėjo įsigiję vertybinių popierių. IeÅ¡kovai diversifikavo savo rizikÄ , įsigydami ne tik ginčo obligacijų, bet ir atsakovės platintų indėlių sertifikatų. Dalis ieÅ¡kovų kelias vertybinių popierių įsigijimo sutartis sudarė skirtingu metu. IeÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai patvirtino, kad sudarydami ginčo sandorius jie nesidomėjo indėlių draudimo sistema, o pagrindinė paskata sudaryti sandorius buvo obligacijų pelningumas. Atsakovės darbuotoja paliudijo, kad ji žinojo, jog obligacijos nedraustos, nes taip buvo aiÅ¡kinama per darbuotojų mokymus, taip liudytoja aiÅ¡kindavo ir atsakovės klientams.

Reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo buvo pareikÅ¡ti tik atsakovės bankroto proceso metu. Atsakovė apeliantams suteikė visÄ sprendimui sudaryti ar ne ginčijamus sandorius priimti reikalingÄ informacijÄ , kuri buvo patalpinta ir vieÅ¡ai prieinama atsakovės interneto svetainėje.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 8, b. l. 25–30) praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, tiek ESTT 2015-06-25 prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 buvo atsakyta į ieÅ¡kovų keliamus klausimus. Nėra abejonių, kad atsakovė negalėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams vertybinių popierių, kurie tebėra jų sÄ skaitose. Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė sutapo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.IÄ®IDÄ® 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas, net jeigu ir bÅ«tų teismo konstatuotas, neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovų apsisprendimui sudaryti ginčijamas sutartis su atsakove.

Ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, tinkamai neinformuojant investuotojų, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.Teismas pagrįstai priskyrė ieÅ¡kovus vidutinio vartotojo kategorijai. IeÅ¡kovai suvokė skirtumus tarp skirtingų finansinių priemonių, kitaip nebÅ«tų diversifikavę rizikų, įsigydami tiek obligacijas, tiek indėlių sertifikatus. L. Ž. ir B. O. G. atsisakė pateikti atsakovei visÄ informacijÄ apie save kaip investuotojÄ , o E. J. nurodė, kad turi geras žinias apie skolos obligacijas bei kitas finansines priemones.Ginčo byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės darbuotojai apgaulės ar prievartos bÅ«dų bÅ«tų privertę ieÅ¡kovus sudaryti ginčijamas sutartis.

Aplinkybės, nustatytos kitose bylose, negali bÅ«ti laikomos reikÅ¡mingomis ginčo atveju, kadangi tai yra individualÅ«s atvejai, reikÅ¡mingi individualioms byloms. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl draudimo apsaugos obligacijoms (ne)taikymoApeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – ir Investuotojų direktyva) obligacijos nėra apdraustos nuo jas iÅ¡leidusio emitento nemokumo.

Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į esminę reikÅ¡mę turinčiÄ aplinkybę, kad atsakovė Å¡iuo konkrečiu atveju veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė. Investicinės įmonės nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsižvelgdamas ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡iuo aspektu jau yra pasisakęs, kad kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones; konstatavus, kad vertybiniai popieriai (obligacijos) tebėra ieÅ¡kovo sÄ skaitoje ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas finansinis ieÅ¡kovo reikalavimas, neatsiranda pagrindas vertinti, kad atsakovas negalėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui vertybinių popierių.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad vertybinių popierių emitento bankrotas neduoda pagrindo teigti, jog savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė. Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (nagrinėjamu atveju – AB bankas Snoras) sutapo, taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®DÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.

Aktualiose kasacinio teismo nutartyse, kuriose teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nuosekliai pasisakoma, kad asmuo, įgydamas obligacijÄ , prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ ; atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimÄ ir vienodÄ teisės aiÅ¡kinimÄ (CPK 4 str.). Todėl kasaciniam teismui pateikus bÅ«tent tokius iÅ¡aiÅ¡kinimus analogiÅ¡kose, kaip ir nagrinėjamoje byloje, faktinėse situacijose, nurodytos nutartys tampa precedentinėmis ir privalomomis teismams, nagrinėjantiems tokius pačius klausimus. Tokiu atveju teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu iÅ¡samiau nepasisako.Dėl apeliantų valios ir suklydimo, sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartisSuklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo bylose spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, yra nurodęs, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).Å ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad obligacijų draudžiamumo aspektas apeliantams nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, kita vertus, nagrinėjamu atveju tai nebuvo esminė aplinkybė, nulėmusi apeliantų apsisprendimÄ sudaryti tokio pobÅ«džio sandorį ar jo nesudaryti.

Kaip pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ne bet koks finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotojÄ , yra pakankamas ir esminis, kad sudarytų pagrindÄ sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiÅ¡komis aplinkybėmis nebÅ«tų sudaręs. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantų apsisprendimÄ Ä¯gyti atsakovės obligacijų nulėmė jų siekis gauti didesnes palÅ«kanas už investuotas lėšas, o jokių objektyvių duomenų tokiai iÅ¡vadai paneigti byloje nėra.

Antai apeliantas L. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad bÅ«tent jis pasiteiravo banko darbuotojos apie galimybę įsigyti obligacijų, susidomėjęs spaudoje pasirodžiusia atsakovės platinamų obligacijų reklama, jis pripažino ir tokiÄ aplinkybę, kad lėšas iÅ¡ kito banko pasiėmė ir perkėlė į atsakovės bankÄ bÅ«tent dėl atsakovės siÅ«lomų didesnių palÅ«kanų (2016-02-22 teismo posėdžio garso įraÅ¡o dalis nuo 00:17:15 iki 00:17:55; nuo 00:25:10 iki 00:25:15 val.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, patys apeliantai, prieÅ¡ investuodami, nesidomėjo ir banko darbuotojų neklausė apie su investavimu į obligacijas susijusias rizikas, konkrečiai – ar obligacijos yra draudžiamos, nors faktas, kad jie atsakovės darbuotojų teiravosi apie galimÄ paties banko (ne)mokumÄ , neabejotinai liudija, jog tokios rizikos atsiradimo galimybė (ir, atitinkamai, jiems patiems galintys atsirasti dėl to padariniai) apeliantams buvo suprantami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).Visi apeliantai, pasiraÅ¡ydami ginčijamas obligacijų sutartis, patvirtino, kad yra susipažinę su įsigyjamų obligacijų programos prospektu ir emisijos galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, taip pat patvirtino, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

Vadinasi, jeigu prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami ginčijamÄ sutartį apeliantai jos įdėmiai neperskaitė, nesiaiÅ¡kino jos turinio, įskaitant ir su investavimu į obligacijas susijusių rizikų, jų suklydimas negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis esminės reikÅ¡mės, nes tokiu atveju Å¡iÄ rizikÄ apeliantai prisiėmė patys dėl savo didelio neatsargumo (CK 1.5 str., 1.90 str. 5 d.).Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kuria Å¡is teismas juos priskyrė vidutinių vartotojų kategorijai, teigdami, jog nebuvo atsižvelgta į jų situacijÄ individualizuojančias aplinkybes.

Šie skundo argumentai, viena vertus, paneigiami pirmiau jau aptartais argumentais dėl didelio jų pačių nerūpestingumo ir neapdairumo, kita vertus, apeliantai FPRĮ taikymo kontekste yra priskirtini neprofesionalių investuotojų kategorijai, o pagrindo dėl jų amžiaus, išsilavinimo ar kitų asmeninių savybių neprilyginti jų vidutiniams vartotojams teisėjų kolegija neįžvelgia. Apeliantų pabrėžiama aplinkybė, kad nė vienas jų neturėjo specialių žinių apie banko siūlomus investuoti banko produktus, neįrodyta (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimo į skundÄ argumentais, kad apeliantė E. J. kliento aptarnavimo sutarties priede (t. 3, b. l. 13–14) nurodė turinti geras žinias apie skolos obligacijas bei kitas finansines priemones, kliento iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis, taip pat pateikė informacijÄ , kad ji turi patirties investuojant ir į kitas, nei akcijos bei obligacijos, finansines priemones. Vertinant kitų apeliantų situacijÄ individualizuojančias aplinkybes, taip pat sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad L.

Ž. ir B. O. G. atsisakė pateikti duomenis apie save kaip investuotojus, pasiraÅ¡ytinai patvirtindami, kad tokio atsisakymo padariniai jiems yra suprantami (t. 1, b. l. 120–121, t. 2, b. l. 191–192). Taigi atsakovė, neturėdama pakankamai iÅ¡samios informacijos apie Å¡iuos asmenis, objektyviai negalėjo individualizuoti apeliantų, kaip klientų, investavimo poreikių.Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visi apeliantai turėjo atitinkamos patirties santykiuose su finansinėmis įstaigomis. Jie buvo įsigiję ne tik atsakovės iÅ¡leistų obligacijų, tačiau ir atsakovės indėlio sertifikatų, taip pat buvo sudarę ne vienÄ terminuotųjų indėlių sutartį.

Teismo liudijimo pagrindu gauta informacija patvirtina, kad L. Ž. buvo įsigijęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (t. 7, b. l. 199–200), o B. O. G. – „Swedbank“, AB (tuo metu – AB bankas „Hansabankas“) taupymo obligacijų (t. 7, b. l. 201). Tai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad su banko siÅ«lomais finansiniais produktais apeliantai buvo ar turėjo bÅ«ti susipažinę. Apeliantų, kaip neprofesionalių investuotojų, statusas pats savaime neeliminuoja bendrosios protingo ir sÄ Å¾iningo asmens pareigos atidžiai perskaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais, ir, juo labiau, kuomet neskiriama indėlių nuo obligacijų.

Tačiau Å¡iuo aspektu taip pat reikalinga atsižvelgti į aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , kurioje jau buvo konstatuotas faktas, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apeliantams turėjo bÅ«ti suprantama, kad Å¡is produktas, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.Apeliantai nepagrįstai savo skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo neįvertintÄ jų socialinę padėtį ir amžių (visi jie sutarčių sudarymo metu buvo pensininkai).

IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė, kaip ir kitos apeliantus individualizuojančios savybės, buvo įvertintos, tačiau nei socialinės padėties, nei amžiaus aplinkybės savaime negali bÅ«ti pripažintos kaip galimos rizikos, įsigyjant obligacijas, padarinių neprisiėmimas. Dar daugiau, apeliantai dėl jų įgytos gyvenimiÅ¡kos patirties kaip tik turėjo daugiau gebėjimų suvokti sudaromų sandorių esmę ir įvertinti galimas tokių sandorių rizikas bei teisines pasekmes, apie tai taip pat jau buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-818-178/2016).PrieÅ¡ingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai netvirtino, jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu jiems buvo pateikta melaginga informacija apie obligacijų draudimÄ banko nemokumo atveju.

Kaip matyti iÅ¡ apeliantės B. O. G. paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu (t. 7, b. l. 175), taip pat iÅ¡ apelianto L. Ž. apklausos teismo posėdžio metu, apeliantai įvardijo kitokį pokalbio su banko darbuotojais turinį, t. y. jie buvo patikinti, kad banko bankroto galimybė yra labai mažai tikėtina. Apeliantas pripažino, kad spaudimas įsigyti obligacijÄ jam nebuvo daromas, o jis pats buvo suinteresuotas gauti didesnį procentÄ už banke laikomas lėšas, nes procentai už indėlius buvo gerokai mažesni (2016-02-22 teismo posėdžio garso įraÅ¡o dalis nuo 00:19:55 iki 00:20:00 val.; nuo 00:21:15 iki 00:21:45 val.).

Tokiu atveju apeliantų suklydimÄ lėmė ne klaidingai jų suvokta aplinkybė apie obligacijų draudimÄ banko nemokumo (bankroto) atveju, tačiau pati banko nemokumo atsiradimo tikimybe. Tačiau, kaip yra pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieÅ¡kovas tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti suklaidinimo dėl sandorio esmės faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).Taip pat kaip klaidingos informacijos pateikimo nėra pagrindo vertinti ir spaudoje talpinamų atsakovės reklaminių publikacijų ar jos leidžiamų informacinių lankstinukų.

Nors minėtose publikacijose obligacijos pristatomos kaip saugus produktas, tačiau jis nėra lyginamas su indėliu ir nėra nurodoma, kad obligacijos yra apdraustos indėlių draudimu ar pan. Vienerių metų obligacijoms skirtuose reklaminiuose lankstinukuose (t. 6, b. l. 183–188) daroma nuoroda į tai, kad prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ investuoti klientas bÅ«tinai susipažintų su atsakovės interneto svetainėje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam Å¡i rizika priimtina.Apeliantai savo skundÄ taip pat grindžia Kauno apygardos teismo 2012-09-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1950-568/2012 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad banko darbuotojams vykusių mokymų metu vadovybė rekomenduodavo aiÅ¡kinti klientams, jog viskas drausta banko turtu.

Tačiau tokios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos nagrinėjamoje konkrečioje byloje, todėl kitos bylos faktai negali nulemti teisinių iÅ¡vadų Å¡ioje konkrečioje byloje padarymo, nes tai neatitiktų įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 185 straipsnyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymoNenustačius teisinio ir faktinio pagrindo ieÅ¡kovų apeliacinio skundo patenkinimui, kiti byloje dalyvaujantys asmenys įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kadangi Å¡ios iÅ¡laidos atsirado dėl apeliantų (ieÅ¡kovų) inicijuoto apeliacinio proceso (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsakovės iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikti dokumentai patvirtina, kad ji turėjo 343,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, prie kurio pridėti įrodymai patvirtina, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėta 705,26 Eur.Atsakovės ir trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų dydžių.

Tačiau atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra dalyvavę ne vienoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje, civilinėse bylose teikė tokiÄ pat teisinę pozicijÄ pagrindžiančius procesinius dokumentus, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d.), teisėjų kolegija atsakovei ir trečiajam asmeniui kompensuojamÄ jÄ iÅ¡laidų sumÄ sumažina iki 300 Eur už kiekvieno jų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Å ias iÅ¡laidas apeliantai atsakovei ir trečiajam asmeniui įpareigojami kompensuoti lygiomis dalimis.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) iÅ¡ kiekvieno jų, apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (įmonės kodas 112025973).Priteisti iÅ¡ L.

Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) iÅ¡ kiekvieno jų, apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (įmonės kodas 110069451).             TeisėjosDanutė GasiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė