e17d585e-620a-4ec8-aa6b-8f0dcf8f4fdf · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-190-464/2015 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00426-2012-2                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 24.2.; 60.; 73.2.6.2. (S)                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-450/2014 pagal ieÅ¡kovo uždaros akcinės bendrovės „MDI Transport“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

A. „Agro - Trans“ ir Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A. dėl kompensacijos žalai atlyginti priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „MDI Transport“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs (t. 1, b. l. 62-67), prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. A. „Agro –Trans“ (toliau – ir „Agro–Trans“) ir Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A. (toliau - ir SA „PZU“) 70 961,60 Eur kompensacijÄ Å¾alai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Nurodė, kad 2010-09-20 Trockenmilchwerk GmbH (Užsakovas) ir ieÅ¡kovas UAB „MDI Transport“ sudarė krovinio (24 000 kg pieno miltelių), užsakovo įsigytų iÅ¡ Lenkijos bendrovės KiG Spolka z.o.o., pervežimo sutartį Nr. PL/012119737/10-0048. IeÅ¡kovas, siekdamas tinkamai įvykdyti įsipareigojimus užsakovui, sudarė krovinio pervežimo sutartį su Lenkijos bendrove A. A. „Agro-Trans“, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo krovinį apdrausti ir pervežti iÅ¡ Lenkijos į VokietijÄ .

Atsakovas, vykdydamas pervežimo sutartį, 2010-09-22 užsakovui priklausantį krovinį pakrovė į sunkiasvorę transporto priemonę, kurios numeris yra WB 91906/WB 834 AG, tačiau krovinio į pervežimo sutartyje nurodytÄ vietÄ (Roydorfer g. 1-7, Vinsen, Vokietija, įmonei Reus Gmbh & Co KG) nepristatė, šį krovinį kartu su vilkiku prarado. Tai įrodo apskrities policijos patvirtinimas, kad vilkikas (Nr. WB 91906) ir puspriekabė (Nr. WB 834 AG), kartu su kroviniu (24 000 kg pieno miltelių) buvo pavogti.

IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡tu pretenzijÄ ir pretenzinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Atsakovas pateikė bendrovės draudimo poliso kopijÄ . Užsakovo draudimo kompanijos (KRAVAG - Logistik Versicherungs AG, ERGO Versicherungsgrupe AG, AXA Versicherung AG ir Mannheimer Versicherung AG) atlygino užsakovo dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius ir pateikė ieÅ¡kinį Liuneburgo žemės teismui (Vokietija) dėl Å¡ių sumų priteisimo iÅ¡ UAB „MDI Transport“ pagal CMR taisykles. Liuneburgo žemės teismas tenkino minėtų draudimo bendrovių ieÅ¡kinį ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 70 211,90 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo 2010-12-08, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apie draudimo bendrovių ieÅ¡kinį dėl prarasto krovinio ir apie bylos nagrinėjimÄ Liuneburgo žemės teisme buvo praneÅ¡ta ir atsakovams. IeÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį patvirtina Liuneburgo žemės teismo sprendimas, o atsakovo pareigÄ atlyginti Å¡iuos nuostolius numato tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta pervežimo sutartis. CMR 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, praradus dalį arba visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ , kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

Pagal CMR 23 straipsnio 4 dalį turi bÅ«ti kompensuojamas visas užmokestis už vežimÄ , muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios iÅ¡laidos, jeigu prarastas visas krovinys. Krovinys buvo prarastas dėl atsakovo neatsakingų ir neapdairių veiksmų – krovinys buvo paliktas nesaugomoje aikÅ¡telėje. IeÅ¡kovo reikalaujama suma susideda iÅ¡ krovinio vertės 68 935,90 Eur (279 600,00 PLN), 1 276 Eur ieÅ¡kovui sumokėto pervežimo mokesčio, kurį ieÅ¡kovas turės grÄ Å¾inti, ir 750 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui už krovinio pervežimÄ , iÅ¡ viso - 70 961,90 EUR.

Kadangi atsakovas „Agro – Trans“ buvo apdraudęs krovinį (yra pateiktas „PZU“ S.A civilinės atsakomybės draudimo polisas, serija F Nr. 0338510), krovinio praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda miÅ¡ri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui (skolininkui) atsiranda iÅ¡ įstatymo, t. y. CMR konvencijos, o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms - iÅ¡ vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijÄ draudimo sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014-07-04 sprendimu (t. 3, b. l. 106-111) UAB „MDI Transport“ ieškinį patenkino: priteisė ieškovui UAB „MDI Transport“ solidariai iš atsakovų A. A. „Agro - Trans“ ir „PZU“ S.A. 70 961,90 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 70 961,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 15 645,24 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų A.

A. „Agro - Trans“ ir „PZU“ S.A. lygiomis dalimis 43,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas, ginčui spręsti taikydamas CMR konvencijos nuostatas, nurodė, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai Å¡ie krovinio agentai ar kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus. Remiantis CMR Konvencijos 37 straipsniu, ieÅ¡kovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų vežime dalyvavusių vežėjų sumokėtos kompensacijos, kuri lygi krovinio vertei 68 935,90 Eur, 1 276 Eur krovinio pervežimo kaÅ¡tams (priteista Vokietijos Federacinės Respublikos Liuneburgo žemės teismo), ieÅ¡kovo atsakovui už pervežimÄ sumokėtai 750 Eur sumai, iÅ¡ viso 70 961,90 Eur.

Remiantis CMR Konvencijos 39 straipsnio 1 dalimi, vežėjas (atsakovas „Agro-Trans“), kuriam pareikÅ¡tas regresinis reikalavimas, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kadangi žalos dydis buvo nustatytas teismo ir vežėjas buvo informuotas apie teismo procesÄ . IeÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas teismas laikė pagrįstu, atitinkančiu CMR 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.Pasisakydamas dėl atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko „PZU“ S.A. atsakomybės teismas pažymėjo, kad draudimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo A.

A. „Agro - Trans“ ir draudiko „PZU“ S.A., buvo numatyta draudimo apimties iÅ¡plėtimas, kas reiÅ¡kia, kad Å¡alys buvo numatę iÅ¡plėstÄ draudimo iÅ¡lygÄ â€“ stovėjimÄ nesaugojamose vietose (vagystė, plėšimas). Todėl draudikas pagal Å¡iÄ iÅ¡lygÄ privalo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ net ir įvykus vagystei, kai krovinys paliktas nesaugomoje vietoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių vairuotojo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ , palikus vilkikÄ ir nuvykus į ligoninę.

Nors byloje pateikti duomenys iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos (kaltinamuoju dėl vagystės patrauktas R. A. – atsakovo įmonės valdytojas), tačiau nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, teigti, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo tyčios, nėra pagrindo, todėl reikalavimÄ regreso teise turi atlyginti vežėjas ir jo draudikas (CMR 37 str.). Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiga atlyginti žalÄ tenka savarankiÅ¡kam juridiniam asmeniui A. A. „Agro-Trans“ kartu su draudiku, todėl net ir nustačius vilkiko bei krovinio vagystės subjektÄ (R.

A.), galimai atsirastų tik teisė draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ R. A., kuris Draudimo taisyklių prasme nėra nei draudėjas, nei apdraustasis, nei naudos gavėjas.Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo ”PZU“ S.A. reikalavimo taikyti sutrumpintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 7 d.), pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. IeÅ¡kovui atlyginus nuostolius, priteistus Liuneburgo žemės teismo sprendimu, ir pareiÅ¡kus regresinį ieÅ¡kinį atsakovams ieÅ¡kinio senaties terminas tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma, arba jei tokio sprendimo nėra, nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos (CMR 39 str. 4 d.).

Liuneburgo žemės teismo sprendimas yra priimtas 2012-05-10, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas CMR 32 straipsnio 1 dalies pagrindu prasidėjo nuo 2012-05-10, tuo tarpu ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi dar 2012-02-27 bei pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį 2012-09-27, todėl ieÅ¡kinio senaties nepraleido. Be to, ir CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad regresinių prievolių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui kompensavimo klausimÄ , teismas sumažino praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti nuo 9 982,50 Lt iki 7 000 Lt, tokio dydžio iÅ¡laidų priteisimas neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo principams ir yra teisingas atlyginimas už advokato atliktus teisinius veiksmus byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas „PZU“ S.A. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 113-119) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovo „PZU“ S.A. atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, įtraukti R. A. į bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų arba atnaujinti terminÄ 2014-05-15 teismo nutarties apskundimui; praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudikas atsisakė atlyginti žalÄ dėl transporto priemonės palikimo nesaugomoje aikÅ¡telėje, pažeidžiant postovio nesaugomose vietose iÅ¡lygÄ . 2011-01-03 draudiko raÅ¡te nurodyta, kad žalÄ atsisakoma atlyginti vairuotojui neįrodžius, kad transporto priemonė „DAF“ su „Schmitz“ puspriekabe palikta bÅ«tent stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia Dachovo prie Sochačevo degalinės. Tokį faktÄ paneigia liudytojų K.

K., K. L., T. N., S.M. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Netenkinus draudimo sutarties sÄ lygos, kad postovis, nesant galimybės pastatyti automobilį saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, turi bÅ«ti degalinės, vieÅ¡bučio, motelio, baro, restorano teritorijoje, vietoje, kuri apÅ¡viečiama stovint nakties metu, taip pat minėtų įstaigų darbo metu, draudikui atsakomybė neatsiranda, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju. 2. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų apie draudėjo „Agro-Trans“ tyčiÄ , paneigiančiÄ draudiminio įvykio buvimÄ .

„Agro-Trans“ bendrasavininkas ir faktinis vadovas R. A. ikiteisminio tyrimo metu per 2013-05-24 vykusiÄ apklausÄ prisipažino, jog tai jis įvykdė vagystę, kÄ patvirtino ir jo sutuoktinė A. A.. CK 6.1014 straipsnis numato, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, kai draudiminis įvykis įvyko dėl sÄ moningų draudėjo, naudos gavėjo ar apdraustojo tyčinių veiksmų ar dėl Å¡ių asmenų didelio neatsargumo.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senaties nuostatas, spręsdamas, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista.

IeÅ¡kovas pretenzijÄ pateikė tik atsakovui „Agro-Trans“, bet ne jo draudikui - atsakovui „PZU“ S.A. A. „PZU“ S.A. atžvilgiu ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2010-10-24 (CMR 32 str. 1 d., krovinio pristatymo terminas buvo 2010-09-24), o pabaiga 2011-10-24, nes pretenzijos pateikimas atsakovui „Agro-Trans“ nesustabdė senaties termino skaičiavimo atsakovo „PZU“ S.A. atžvilgiu. Laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2011-10-24 atsakovas „PZU“ S.A. nėra gavęs pretenzijos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CMR 32 str. 2 d.), todėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus tik 2012-09-24, laikytina, kad Å¡is terminas yra suėjęs. Be to, atsakovas „PZU“ S.A. nebuvo Liuneburgo teisme nagrinėjamos bylos proceso Å¡alimi, todėl teismo teiginys, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis CMR 32 straipsnio 1 daliai.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo „PZU“ S.A. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu R. A., kuriam po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys regreso tvarka.5. Vadovaujantis CK 1.37 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo taikyti bei vadovautis Lenkijos Respublikos teisės normomis (CK 819 str. 3 d., 372 str.), kadangi labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra vežėjo pagrindinė verslo vieta vežimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybėje, kur yra vežėjo pagrindinė verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntėjo pagrindinė buveinė arba krovinio iÅ¡siuntimo vieta.

Draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta teisė (CPK 137 str. 6 d.). IeÅ¡kovas UAB „MDI Transport“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 131-136) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais Å¡iais argumentais:1. Apeliacinis skundas, siekiant paneigti draudiko atsakomybę, paremtas klaidingu ir nepilnu 2010-04-28 postovio nesaugomose vietose iÅ¡lygos (toliau – ir IÅ¡lygos) 2 dalies aiÅ¡kinimu.

Išlygos 2 dalies nurodytose vietose transporto priemonę būtina palikti ne visais atvejais, o tik Išlygos 2 dalies a-d punktuose numatytais atvejais. Vairuotojo postovį nulėmė staigi vairuotojo liga, todėl Išlygų 2 dalies nurodytų aplinkybių nustatyti nebūtina (Išlygos 1 dalies d punktas). Postovio vietai pagal Išlygos 1 dalį nėra keliami papildomi reikalavimai.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas „PZU“ S.A. neįrodė vairuotojo didelio neatsargumo ar tyčinių veiksmų, dėl kurių būtų galima nemokėti draudimo išmokos pagal CK 6.1014 straipsnio ir Draudimo taisyklių 5 paragrafo 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Vairuotojo veiksmai atsitiktinumo, staigumo aplinkybių kontekste nelaikomi labai neatsargiais, tuo labiau tyčiniais. Transporto priemonės postovio lokalizacija savaime neturi teisinės reikšmės nei draudiminiam įvykiui, nei draudėjo kaltei nustatyti, nes tarp šių aplinkybių nėra priežastinio ryšio.

3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo tyčios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Apeliantas klaidingai tapatina R. A. ir juridinio asmens „Agro-Trans“ veiksmus. „Agro-Trans“ yra savarankiškas juridinis asmuo, o R. A. nėra nei draudėjas, nei apdraustasis, nei naudos gavėjas, nei atsakovo „Agro-Trans“ savininkas, nei vadovas (išrašas iš Lenkijos juridinių asmenų registro).4. Apeliantas klaidingai interpretuoja CMR nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

IeÅ¡kinio senaties terminas vežėjų tarpusavio ir susijusiems reikalavimams pradedamas skaičiuoti pagal CMR 39 straipsnio 4 dalį, t. y. tik po to, kai yra priimamas teismo sprendimas sumokėti kompensacijÄ . Atsakovo „PZU“ S.A. teiginys, kad tokio ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo jam negalima taikyti, nes jis nebuvo Å¡alimi Liuneburgo žemės teismo byloje, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad atsakovai buvo informuoti apie bylÄ Liuneburgo žemės teisme. Teismo sprendimas yra privalomas tiek bylos Å¡alims, tiek tretiesiems asmenims.

5. Klausimas dėl trečiojo asmens R. A. įtraukimo buvo iÅ¡spręstas 2014-05-15 teismo nutartimi, kurios apeliantas neskundė. Apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ atskirajam skundui dėl 2014-05-15 nutarties paduoti, neįrodė termino atnaujinimo pagrindų. Kita vertus, jokios įtakos R. A. teisėms ir pareigoms nagrinėjama byla neturės. Galimai vagystę padariusių subjektų įtraukimas į bylÄ tik apsunkintų procesÄ . Jei ir bÅ«tų R. A. pripažintas kaltu, tai Å¡ios bylos baigtis lemtų subjektÄ , kuriam R. A. padarė žalÄ , bet nenustatytų jam teisių ir pareigų.

6. Atsakovų atsakomybė grindžiama ne LR CK nuostatomis, bet CMR konvencija, draudimo sutartimi bei IÅ¡lyga, todėl apelianto teiginiai, kad teismas turėjo taikyti Lenkijos CK nuostatas, yra nepagrįsti. Viso proceso metu apeliantas neteikė pretenzijų dėl taikytinos teisės, pats taip pat rėmėsi LR CK nuostatomis. Apeliantas nepateikė Lenkijos CK nuostatų turinio ir iÅ¡aiÅ¡kinimų, kurie galėtų lemti kitokį bylos iÅ¡sprendimÄ , tuo labiau, kad apelianto atsakomybę lemia iÅ¡plėsta draudiminė apsauga pagal IÅ¡lygÄ , o ne LR CK.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ Ä¯vertina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis argumentus, t. y. pasisako dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, pareiÅ¡kus regresinį reikalavimÄ , dėl faktinio vežėjo draudiko atsakomybės, dėl Å¡iame ginče taikytinos teisės, trečiojo asmens neįtraukimo į bylos nagrinėjimÄ pagrįstumo (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas.

Apeliantas apeliaciniame skunde yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 306 straipsniu, iÅ¡samÅ«s apelianto argumentai, susiję su ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumu ir/ar nepagrįstumu, turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde. Å ie argumentai atitinka Å¡alių paaiÅ¡kinimus apeliaciniame procese. Apeliacinio proceso metu draudžiama nukrypti nuo apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio (CPK 324 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas motyvuotai nepagrindžia, kokias papildomas faktines bylos aplinkybes bÅ«tina tirti iÅ¡klausant žodinius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ir kodėl tokie argumentai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti įtraukti į apeliacinį skundÄ . Su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui nėra teikiami nauji įrodymai, todėl į apelianto praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisėjų kolegija neatsižvelgia. Dėl bylos faktinių aplinkybių Bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovas Trockenmilchwerk GmbH su ieÅ¡kovu UAB „MDI Transport“ susitarė, jog pastarasis perveÅ¡ krovinį (24 000 kg pieno miltelių) iÅ¡ Lenkijos į VokietijÄ (t. 1, b. l. 21-22).

IeÅ¡kovas (susitariantis vežėjas) sudarė su atsakovu „Agro-Trans“ (faktinis vežėjas) krovinio pervežimo sutartį (t. 1, b. l. 23-24). Atsakovas „Agro-Trans“ krovinio į pervežimo sutartyje nurodytÄ vietÄ Vokietijoje nepristatė ir krovinį prarado. Byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad vilkikas, puspriekabė ir krovinys (24 000 kg pieno miltelių) buvo pavogti (t.

1. b. l. 32-36, t. 2, b. l. 157-162, t. 3, b. l. 17-33). Dėl transporto priemonės (vilkiko su puspriekabe) ir krovinio (pieno miltelių) įvykdytos vagystės Volomino rajono prokuratÅ«roje atliktos 2013-05-24 apklausos metu (byloje 3 Nr. 540/13) prisipažino pats „Agro Trans“ bendrasavininkas R. A.. Užsakovo draudimo kompanijoms atlyginus patirtÄ Å¾alÄ dėl prarasto krovinio (pieno miltelių), užsakovo draudimo bendrovės kreipėsi į Liuneburgo žemės teismÄ (Vokietija), kuris patenkino jų ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovui UAB „MDI Transport“, ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 70 211,90 Eur sumÄ , 5 proc. palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas (vežėjas pagal susitarimÄ su užsakovu), atlyginęs Vokietijos teismo sprendimu priteistÄ Å¾alÄ (t. 2, b. l. 188-207), kreipėsi su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡damas regresinį reikalavimÄ faktiniam vežėjui (atsakovui „Agro-Trans“) bei jo atsakomybę apdraudusiam draudikui (apeliantui „PZU“ S.A.). Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas turi tokiÄ teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ tiek faktiniam krovinio vežėjui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui, byloje nekilo. Dėl draudimo apsaugos ir tokio susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinmo Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jam, kaip draudikui, taikytinos atsakomybės, apeliantas „PZU“ S.A. tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su draudiko atsisakymu mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bei draudimo sutarties sÄ lygas, nepagrįstai konstatuodamas, kad draudimo sutartyje yra numatytas draudimo apimties iÅ¡plėtimas, todėl transporto priemonės su kroviniu palikimas nesaugomoje aikÅ¡telėje, vairuotojui staiga susirgus, yra draudiminis įvykis, dėl ko draudikui atsiranda pareiga sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad transporto priemonė „DAF“ su „Schmitz“ puspriekabe (registracijos Nr. duomenys neskelbtini) buvo palikta stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia Dachovo prie Sochačevo degalinės, todėl vadovaujantis Postovio nesaugomose vietose iÅ¡lygos 2 dalimi, numatančia postovio sÄ lygas, nesant galimybės pastatyti automobilį saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse, draudikui nekyla prievolė atlyginti nuostolius, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju. Sprendžiant draudiko, kaip solidaraus atsakovo, civilinės atsakomybės klausimÄ turi bÅ«ti analizuojama vežėjo sudaryta vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuri apibrėžia draudiko atsakomybės ribas.

Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos draudimo sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių įrodymų, nagrinėjamu atveju draudiko atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiamas „Agro Trans“ ir „PZU“ S.A. 2010-04-28 draudimo sutarties (polisas serija F Nr. 0338510 - t. 2, b. l. 42-46) bendrųjų sÄ lygų, patvirtintų 2007-06-28 valdybos sprendimu Nr. UZ/351/2007, 5 paragrafo nuostatomis (t. 2, b. l. 4-21) (toliau – ir Bendrosios draudimo taisyklės), nustatančiomis atsakomybės netaikymÄ dėl transporto priemonės parkavimo nesaugomose vietose bei draudimo sutarties iÅ¡lygos dėl postovio nesaugomose vietose (t. 2, b. l. 42-46) sÄ lygų neįvykdymu, kas sudaro teisinį pagrindÄ draudikui atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , konstatavus nedraudžiamÄ jį įvykį.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp apelianto (draudiko) ir atsakovo „Agro-Trans“ sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (t. 2, b. l. 42-46) Å¡alys papildomai susitarė dėl draudžiamosios apsaugos iÅ¡plėtimo, pasiraÅ¡ydami 2010-04-28 postovio nesaugomose vietose iÅ¡lygÄ (toliau – ir IÅ¡lyga), kuri yra civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudedamoji dalis (t. 2, b. l. 22-23).

Å ia IÅ¡lyga Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl žymiai platesnių draudimo apsaugos ribų, nei jos numatytos standartinėse bendrosiose draudimo taisyklėse (5 paragrafo 1 d. 8 p.). Ginčo dėl tarp Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sudedamosios dalies (IÅ¡lygos) sÄ lygų prieÅ¡taravimo bendrosioms draudimo taisyklių sÄ lygoms byloje nekyla. Pagal minimos IÅ¡lygos 1 dalį apeliantas (draudikas) įsipareigojo sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui – vagystei ar plėšimui, be prievolės palikti transporto priemonę saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, jeigu postovį nulėmė staigi vairuotojo liga tuo atveju, jeigu neįmanoma tęsti kelionės (IÅ¡lygos 1 dalies d punktas).

Ä®vertinus IÅ¡lygos 1 dalies sÄ lygas, pritartina ieÅ¡kovo pateiktam IÅ¡lygos sÄ lygų aiÅ¡kinimui, kad IÅ¡lygos 1 dalyje nurodytos objektyvios (autoįvykis arba avarija; pagalba autoįvykio aukoms; muitinės formalumų tvarkymas; staigi vairuotojo liga), vairuotojui iÅ¡ anksto nežinomos ir negalimos numatyti aplinkybės, kurioms įvykus ir vairuotojui kilus bÅ«tinybei sustoti, papildomi postovio vietai reikalavimai nėra keliami, o IÅ¡lygos 2 dalyje nurodytose vietose transporto priemonę bÅ«tina palikti ne visais, o tik Å¡ioje dalyje nurodytais atvejais.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str., 6.193 str.).PrieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančius vairuotojo Å«mios ligos faktÄ , t. y. jog pavogtos kartu su kroviniu transporto priemonės vairuotojas I. H. turėjo sveikatos problemų, krovinį gabenant į VokietijÄ , dėl ko buvo priverstas sustoti ir vykti į ligoninę. Taigi apelianto vertinamos IÅ¡lygos 2 dalies postovio sÄ lygos Å¡iuo atveju yra neaktualios, sprendžiant dėl draudikui kylančios pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Lenkijoje atlikto ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų K. K., T. N., K. L. parodymai, kurie neprieÅ¡taringi vairuotojo I. H. paaiÅ¡kinimams dėl jo 2010-09-26 vykimo į ligoninę Sochačeve taksi automobiliu, iÅ¡kviestu degalinės Dachovo pie Sochačevo darbuotojo (t. 2, b. l. 96-131), neleidžia pagrįstai abejoti bei paneigti draudėjo, vykdančio krovinių gabenimo veiklÄ , darbuotojo ligos faktÄ , lėmusį priverstinį transporto priemonės sustojimÄ . Todėl pritartina ieÅ¡kovo atsikirtimų į skundÄ argumentams, kad atsakovo „Agro-Trans“ priklausančios transporto priemonės vairuotojas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, neturėjo sutartinės pareigos palikti transporto priemonę saugomojoje aikÅ¡telėje ar IÅ¡lygos 2 dalyje nurodytose vietose, kad įvykį bÅ«tų galima pripažinti draudžiamuoju, jo sustojimÄ ir stovėjimÄ nulėmė staigi liga, dėl kurios nebuvo galima tęsti kelionės. Apelianto skundo argumentai, kad byloje neįrodžius, jog transporto priemonė „DAF“ su puspriekabe buvo palikta stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia Dachovo prie Sochačevo degalinės, draudiko atsakomybė neatsiranda, nes netenkinama draudimo sutarties IÅ¡lygos sÄ lyga, yra teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti, konstatavus, kad draudėjas nepažeidė draudimo sutarties sudedamosios dalies – IÅ¡lygos 1 dalies sÄ lygų.

Å ių motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas draudiko atsakomybę bÅ«tent Å¡iuo aspektu, tinkamai aiÅ¡kino draudimo sutarties sudedamosios dalies - IÅ¡lygos sÄ lygas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad vien tokia aplinkybė, jog krovinys buvo paliktas nesaugomojoje aikÅ¡telėje, pati savaime nepaneigia draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡alims susitarus dėl draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo. Konstatuoti faktinio vežėjo „Agro-Trans“ (jo vairuotojo) tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ , kilus bÅ«tinybei sustoti ir vykti į ligoninę, ligos simuliacijÄ ar pan., faktinių duomenų byloje nepakanka.

Dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apeliantas jokių pagrįstų argumentų neteikia ir tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų neginčija. Dėl draudiko atleidimo nuo atsakomybės (Bendrųjų draudimo taisyklių 5 paragrafas)Tačiau net ir pritariant pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad pagrindo konstatuoti nedraudžiamÄ jį įvykį, draudėjui neįrodžius transporto priemonės sustojimo fakto Å¡alia degalinės, nėra, nepaneigiamas kitas savarankiÅ¡kas draudiko atleidimo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindas – kai draudžiamasis įvykis įvyko dėl sÄ moningų draudėjo, naudos gavėjo ar apdraustojo tyčinių veiksmų ar dėl Å¡ių asmenų didelio neatsargumo (CK 6.1014 str.).Apeliantas, neigdamas jam kylančiÄ atsakomybę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai grindžia ne tik IÅ¡lygos sÄ lygų pažeidimu, bet ir Bendrųjų draudimo taisyklių 5 paragrafo 1 dalies 1 punktu, kuris numato, jog “PZU” S.A. neatsako už žalas, atsiradusias dėl tyčinės kaltės arba didelio nerÅ«pestingumo, o taip pat CK 6.1014 straipsnio nuostatomis (t. 2, b. l. 4-21, t. 3, b. l. 13-16).

Apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios neįrodymo, teisėjų kolegija dėl tokių skundo argumentų pasisako.Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtÄ Å¾alÄ , konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Ä®statymas ir konkrečios draudimo rÅ«Å¡ies taisyklės nustato iÅ¡imtis, kada draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti.

TokiÄ teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme, sutartyje nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad apeliantui (draudikui), kuris savo atsikirtimų nuo ieÅ¡kovo reikalavimų pagrindu nurodo ir tai, jog bylos faktiniai duomenys patvirtina paties draudėjo, apdraustojo tyčios buvimÄ , dėl ko draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias draudėjo, apdraustojo tyčiÄ (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliantas, įrodinėdamas jo atleidimÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo Å¡iuo pagrindu, pateikė į bylÄ Tarptautinio krovinių vežimo keliais vežėjų civilinės atsakomybės draudimo bendrÄ sias sÄ lygas (t. 2, b. l. 4-22), patvirtintas „PZU“ S.A. valdybos 2007-06-28 sprendimu Nr. UZ/351/2007, kurių 5 paragrafo 1 dalies 1 punktas numato draudiko atleidimÄ nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , esant tyčinei kaltei arba dideliam nerÅ«pestingumui, bei Volomino rajono prokuratÅ«roje 2013-05-24 pradėto ikiteisminio tyrimo bylos 3 Nr. 540/13 duomenis, kurie patvirtina, kad R.

A. įtariamojo apklausos metu ir sprendžiant laikino areÅ¡to klausimÄ teisme metu prisipažino, kad buvo faktinis atsakovo „Agro-Trans“ vadovas, bendrasavininkas ir bÅ«tent jis pasisavino, t. y. įvykdė fiktyviÄ vilkiko „DAF“ su puspriekabe „Scmitz“ bei joje esančių pieno miltelių vagystę (t. 3, b. l. 17-41). BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos bylos duomenis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie draudėjo „Agro-Trans“ tyčiÄ dėl draudiminio įvykio, kadangi R.

A. šiuo atveju nėra „Agro – Trans“ vadovas, nėra nei draudėjas, nei apdraustasis, nei naudos gavėjas draudimo taisyklių prasme. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, įvertinus bylos faktinius duomenis, teisėjų kolegija nepritaria.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tiek Sochačevo rajono prokuratūros atlikto tyrimo dėl transporto priemonės su puspriekabe bei krovinio vagystės (bylos Nr. 1719/10), kuris nutrauktas 2010-09-29 nutartimi, tiek 2013-05-24 Volomino rajono prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo dėl tos pačios vagystės metu duoti R.

A. bei jo sutuoktinės A. A. parodymai (t. 2, b. l. 82-162, t. 3, b. l. 17-41) neabejotinai patvirtina faktÄ , kad R. A. buvo faktinis „Agro-Trans“ vadovas bei bendrasavininkas, sutuoktiniai kartu vykdė transporto įmonės veiklÄ , nors Lenkijos juridinių asmenų registre „Agro-Trans“ savininke ir vadove yra įregistruota tik A. A. (ieÅ¡kovo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lenkijos įmonių registro, t. 3, b. l. 65-67). Dar daugiau, A. A. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, kad ji dirbo tik „popierinį“ darbÄ bei prižiÅ«rėjo vaikus, o įmonės vykdomų reisų organizavimu rÅ«pindavosi jos vyras R.

A. (t. 2, b. l. 149-156), taip pat nepaneigia teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad būtent R. A. buvo faktinis „Agro-Trans“ vadovas, kuris rūpinosi įmonės (šeimos verslas) veikla. Remiantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad R. A. nėra teisiniais santykiais susijęs su draudėju („Agro-Trans“) ar teigti, kad draudiminis įvykis (vagystė) įvyko ne dėl draudėjo, apdraustojo, bet trečiojo asmens kaltės bei tyčios.

Konstatavus, kad R. A. buvo draudėjo („Agro-Trans“) faktinis vadovas bei byloje esant nepaneigtiems duomenims, jog R. A. įvykdė transporto priemonės ir joje esančio krovinio vagystę (paties R. A. prisipažinimas, jo nurodyti tokio elgesio motyvai), akivaizdu, kad krovinys buvo prarastas pačiam draudėjui (jo atstovui) įtakojus neteisėtus, tyčinius veiksmus. Tokių faktinių aplinkybių kontekste, kai faktinis įmonės (draudėjo) vadovas savo tyčiniais, sÄ moningais veiksmais prisidėjo prie gabenamo krovinio praradimo ir net inicijavo tokius veiksmus, vežėjo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pripažinimas neatitiktų draudimo santykių esmės, nes tokios draudimo apsaugos rizikos draudikas neprisiėmė (neapdraudė), kitoks aiÅ¡kinimas paneigtų ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad ginčas Å¡ioje dalyje iÅ¡spręstas neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo „PZU“ S.A. solidari atsakomybė už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , pakeistina ir ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovo „PZU“ S.A. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Atsakovui „Agro-Trans“ neginčijant sprendimo dalies dėl jam kylančios atsakomybės, praradus krovinį, atlyginti žalÄ , teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu nepasisako. Nustačius, jog „PZU“ S.A. civilinė atsakomybė už krovinio praradimÄ â€žAgro-Trans“ pagal draudimo sutartį negali kilti, yra pagrindas visÄ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Å¾alos dydį, t. y. 70 961,90 Eur, priteisti iÅ¡ atsakovo „Agro-Trans“.              Dėl trečiojo asmens neįtraukimo Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-05-15 nutartį (t. 3, b. l. 96), nepagrįstai atsisakė į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti R.

A., kuriam po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys regreso tvarka. Teisėjų kolegija tokį skundo argumentÄ atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neaktualų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs tam tikras nuostatas dėl teismo pareigos įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylÄ procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-159/2007, 2008-04-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-265/2008). Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors Å¡ie asmenys nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, jog iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva.

Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ ; aptartos įstatyminės nuostatos reiÅ¡kia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryÅ¡ius, kurie ginčo Å¡alis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu dėl įvykdytos krovinio vagystės prisipažinusį R.

A., nes priimtas sprendimas, pareiÅ¡kus solidarų reikalavimÄ faktiniam vežėjui ir jo draudikui, R. A. teisėms ir pareigoms įtakos neturės. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutiktina. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo tiesioginės įtakos R. A. teisėms ar pareigoms, teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl Å¡io asmens pareigų. Kita vertus, apeliantas nepasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ trečiÄ jį asmenį netenkinti, o apelianto argumentai dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, pateikus apeliacinį skundÄ , t. y. jau po ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, nepagrįsti jokiomis svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis tai padaryti laiku.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡is teismo sprendimas nekliudo ir neapriboja apelianto galimybių reikÅ¡ti ieÅ¡kinį asmenims, kurie, jo manymu, atsakingi dėl jo galimai patirtų nuostolių. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Apeliantas nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo ginasi ir ieÅ¡kinio senaties institutu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai aiÅ¡kino ir taikė CMR reglamentuojamas ieÅ¡kinio senaties nuostatas. Ir nors konstatavus apelianto prievolės atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius nebuvimÄ tokia teisinė argumentacija tampa neaktualia, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatas, aptaria ir tokius skundo argumentus.  Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , rėmėsi CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalimi, pagal kuriÄ ieÅ¡kinio senaties terminas regresiniams reikalavimams pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma.

Apelianto vertinimu, jo atžvilgiu ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2010-10-24 (krovinio pristatymo terminas buvo 2010-09-24, CMR 32 str. 1 d.), o pabaiga 2011-10-24. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad tiek CMR konvencijos 37 straipsnis, pagal kurį pareikÅ¡tas reikalavimas nagrinėjamoje byloje, tiek CMR konvencijos 39 straipsnis yra įtrauktas į CMR konvencijos VI skyrių, skirtÄ vežimams, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis yra tiesiogiai siejama su ieÅ¡kiniais, kuriuos vežėjai reiÅ¡kia vieni kitiems pagal CMR konvencijos 37 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012 pažymėjo, kad susitariantysis vežėjas (nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovas), atlyginęs nuostolius, įgyja regreso teisę į faktinį vežėjÄ pagal CMR konvencijos 37 straipsnį (t. y. pagal taisykles, taikytinas atvejams, kai krovinį paeiliui vykdo keli vežėjai). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagrįstai skaičiavo remdamasis CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas „Agro-Trans“ yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie gali būti padaryti krovinio vežimo metu (t. 2, b. l. 42-46). Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl reikalavimus reiškiantis asmuo gali reikalauti nuostolių atlyginimo tiek iš vežėjo, tiek ir iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį, taip pat reikšti ieškinį vežėjui ir draudikui kaip bendraatsakoviams.

Ieškovo regresinio reikalavimo pareiškimas ne tik faktiniam vežėjui, bet ir jo draudikui neįtakoja ieškinio senaties termino kitokio skaičiavimo draudiko atžvilgiu, nei numatyta CMR 39 straipsnio 4 dalyje. Todėl apelianto skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino pradžios, kuri, jo vertinimu, laikytina 2010-10-24 bei CMR 32 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, yra teisiškai nepagrįsti. Nors regresiniams reikalavimams taip pat taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau CMR konvencijos 39 straipsnio 4 punkte nustatyta kita senaties termino pradžia:

Å¡is terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties vienerių metų terminÄ skaičiuodamas nuo Vokietijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-05-10) teisingai nustatė jo pradžiÄ ir sprendė, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pateikus ieÅ¡kinį 2012-02-27, nebuvo praleistas.

Dėl taikytinos teisės Apelianto teigimu, byla turėjo būti sprendžiama vadovaujantis Lenkijos teise, kadangi vagystė įvyko Lenkijos Respublikoje, atsakovų buveinės bei verslo vykdymo vietos taip pat yra Lenkijoje (CK 1.37 str. 4 d. 3 p., 6 d.). Ir su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CK 1.12 straipsnyje ir CPK 808 straipsnyje įtvirtintas procesines užsienio teisės taikymo taisykles teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai.

Kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo Å¡alių privačiais interesais ir neturi vieÅ¡ojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityvumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo Å¡alių iniciatyva. Ta Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise, turi pareigÄ pateikti su jos turiniu susijusius įrodymus. Informacija apie užsienio teisę yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl Å¡iuo aspektu negalioja bendroji teismo pareiga kvalifikuoti ginčo materialiuosius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-28 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-580/2008, 2009-02-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-81/2009). Bylos Å¡alys, taip pat ir pats apeliantas, bylos nagrinėjimo metu Lenkijos teise nesirėmė, duomenų dėl taikytinos Lenkijos teisės konkrečių normų ir / ar jų prioriteto, lyginant su CMR konvencijos nuostatomis, kuri taikytina tarptautiniams pervežimams, į bylÄ neteikė, taigi bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos netaikė. Dar daugiau, pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu remiasi tiek LR CK, tiek Lietuvos teismų formuojama praktika, teikdamas atsikirtimus į ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamus reikalavimus pirmosios instancijos teisme bei grįsdamas apeliacinio skundo argumentus.

Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų dėl taikytinos Lenkijos teisės nepateikė, todėl ir apeliacinio skundo ja grįsti negali (CPK 306 str. 2 d., 314 str.). Teisėjų kolegija byloje nenustatė ir aplinkybių, sudarančių pagrindÄ teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir ex officio taikyti užsienio teisę, todėl apeliacinio skundo argumentus nagrinėja pagal galiojančiÄ Lietuvos teisę bei CMR konvencijos nuostatas, taikytinas nagrinėjamiems santykiams.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai turi bÅ«ti peržiÅ«rimas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ir kompensuotinomis pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo patirtomis iÅ¡laidomis laikė 7 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 5 896 Lt žyminio mokesčio ir 2 749,24 Lt vertimo iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 8, t. 3, b. l. 71-91). Apeliacine tvarka Å¡ios teismo iÅ¡vados ieÅ¡kovas neginčijo, todėl yra pagrindas ja remtis, perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovo „PZU“ S.A. atžvilgiu, pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (t. y. 4 531,17 Eur) ir 12,49 Eur (43,15 Lt) valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš antrojo atsakovo A. A. „Agro-Trans“ (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str.).Kadangi ieškovo UAB „MDI Transport“ ieškinys atsakovo „PZU“ S.A. atžvilgiu atmestinas, tai atsakovui „PZU“ S.A. iš ieškovo UAB „MDI Transport“ priteistina 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 334 Eur vertimų išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 55-64;

CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 6 p., 93 str. 2 d.). Atsakovo „PZU“ S.A. atstovo į bylÄ pateikta 2013-09-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 1 268 Eur sumai (t. 2, b. l. 174) nepatvirtina atsakovo patirtų Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių Å¡ios sumos apmokėjimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis negali bÅ«ti kompensuojama, neįrodžius apmokėjimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-370/2014, 2010-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-408/2010).Apeliantas „PZU“ S.A. už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėjo 1 708 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 121-124). Patenkinus apeliacinį skundÄ , yra pagrindas tenkinti ir šį apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ‚MDI Transport“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – sumokėtÄ 1 708 Eur žyminio mokestį (CPK80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Nepateikus į bylÄ Ä¯rodymų dėl 2014-08-14 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 20076544 (t. 3, b. l. 126) apmokėjimo, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos (vertimo iÅ¡laidos) nepriteistinos.

Vien iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra nereiÅ¡kia, kad Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra yra apmokėta, ir, kaip jau minėta, dėl to tokioje sÄ skaitoje faktÅ«roje įraÅ¡yta suma neturi bÅ«ti paskirstoma Å¡alims kartu su visomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Patenkinus „PZU“ S.A. apeliacinį skundÄ , netenkinamas ieÅ¡kovo UAB „MDI Transport“ praÅ¡ymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., t. 3, b. l. 145-149). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kinį atsakovo Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A., juridinio asmens kodas 010001345, atžvilgiu atmesti.SprendimÄ patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje atsakovo A. A. „Agro Trans“, juridinio asmens kodas 016146814, atžvilgiu palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl priteistinos žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, jÄ iÅ¡dėstant taip:Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „MDI Transport“, juridinio asmens kodas 300730479, iÅ¡ atsakovo A.

A. „Agro Trans“, juridinio asmens kodas 016146814,    70 961 (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ ) eurÄ 90 euro centų kompensacijÄ Å¾alai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (70 961,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2012-09-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4 531 (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ ) eurÄ 17 euro centų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš atsakovo A. A. „Agro Trans“, juridinio asmens kodas 016146814, valstybei 12 (dvylika) eurų, 49 euro centus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MDI Transport“, įm. kodas 300730479, atsakovui Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A., juridinio asmens kodas 010001345, 2 442 (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du) eurus bylinėjimosi išlaidų.            Teisėjai             Dalia Kačinskienė              Kazys Kailiūnas              Danutė Milašienė