Legislator Case Law & Legislation
e17c3f2d-7f91-49c5-b2b7-b04e9658d979 AI generated

Court partially allowed non-pecuniary damages claim for detention conditions, dismissing hygiene complaints but awarding 80 EUR.

Case Number e17c3f2d-7f91-49c5-b2b7-b04e9658d979
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim regarding open toilets and excessive humidity but awarded 80 EUR in non-pecuniary damages for a six-day detention. While the plaintiff alleged unsanitary conditions, the court found no evidence of complaints to health authorities and deemed the damages minimal due to the short duration. The decision balances the statutory duty to maintain hygiene with the practical constraints of the detention facility and the plaintiff's lack of prior grievance.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublos administraciniy byly teisenos istatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktai; Lietuvos Respublos administraciniy byly teisenos istatymo 132, 133 straipsniai: Teismas gali priteisti nedideles neturtines zalas, kai pažeidimas buvo trumpalaikis ir nepagrįstas skundas sveikatos apsaugos institucijoms, taikant protingumo principą.

Keywords

AI generated
administrative detention conditions non-pecuniary damages hygiene standards compliance short duration detention proportionality principle health authority complaints administrative liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo istatymo 8 straipsnis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktai
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniai

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6559-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01180-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. V. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-11-01 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, antisanitarinėmis sÄ lygomis, kadangi palatose buvo pelėsio, buvo drėgna, buvo įrengtas atviras tualetas be klozeto. Dėl laikymo tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs neturtinę žalÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 9–11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 20, kurios plotas 7,19 m2 ir kurioje yra įrengtos 4 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Teisės aktuose nenustatyta, kad unitazas klozetas turi bÅ«ti uždengtas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas konstatuoja: Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-11-01 LAVL buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Tuo tarpu iÅ¡ LAVL pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais LAVL pateiktais duomenimis, todėl Å¡ioje byloje vertins, ar pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .6.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 20, kurios plotas 7,19 m2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2. Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad kameros tipo palatoje Nr. 20 yra įrengtos 4 lovos, bei neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atitinkamai, remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , praÅ¡ymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu (6 lovadienius) (b. l.

12) nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma. Palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas minėtu laikotarpiu neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL atskirais laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29 metu 6 dienas buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 plotÄ .7. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Taigi, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.8.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl jo laikymo LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sÄ lygomis jis patyrė nepatogumus. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, nes valstybė pagal teisės aktus 7 dienas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.9.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

10. PareiÅ¡kėjo teigimu, LAVL palatose buvo įrengtas atviras tualetas, jame nebuvo įrengtas sėdimas klozetas.10.1. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (originali redakcija) 21 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pažymėtina, jog atskirÄ nuo palatos tualeto įrengimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas.

Taigi teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi bÅ«ti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo, taip pat Å¡alto vandens tiekimo sistema. 10.2. PateiktÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog LAVL atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai, esÄ sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto gali bÅ«ti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiÅ¡kai. Atitinkamai, tai, kad sanitarinio mazgo patalpa (tualetas) LAVL nebuvo atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema, laikytina higienos normų reikalavimų pažeidimu. 10.3.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.10.4. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LAVL palatose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.

11. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad LAVL palatoje buvo antisanitarinės sÄ lygos – buvo didelė drėgmė ir pelėsio. 11.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Å iltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35-65 proc., o Å¡altuoju metų laiku –35-60 proc. (26 punktas). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas).11.2.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog A. V. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-04-06 raÅ¡tas Nr. 2.10-92(16.15.4.10.12) (b. l. 8), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LAVL. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl LAVL palatų antisanitarinės bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti.12.

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastÄ bei tai, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas trumpÄ laikotarpį (6 dienas), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiÅ¡kėjui atlyginti adekvati suma yra 80 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Rytis Krasauskas