2019-01-24 Nr. AB-2195-3-62-3-02744-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-73-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02744-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl raštų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 7-2435 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2S-3430; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių PN-AK ir kreipėsi į šios įstaigos administraciją, prašydamas teikti jį lygtinio paleidimo komisijai. Tačiau Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 7-2435 pareiškėjo prašymo netenkino, o Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto Pravieniškių PN-AK rašto, 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2S-3430 jį atmetė.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą atsisakė priimti ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. administracines bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje, ir nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Įvertinęs skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisme ginčą dėl raštų, kuriais atsisakyta pristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai, panaikinimo bei neturtinės žalos, kildinamos iš tokio atsisakymo (ginčijamų raštų), priteisimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) savo nutartyse ne kartą yra pasisakiusi, jog ginčai dėl sprendimų, kuriais atsisakyta teikti pareiškėją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, yra susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje ir 362 straipsnio 2 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-15/2018; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-54/2016). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 7-2435 ir Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 23 d. rašto Nr. 2S-3430 panaikinimo priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl ginčijamų raštų panaikinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o prašoma priteisti neturtinė žala kildinama iš tų pačių ginčijamų raštų (atsisakymo teikti pareiškėją lygtinio paleidimo komisijai), teismas konstatavo, kad skundas pagal vyraujantį teisinį santykį nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

III. Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo jo skundą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl jam netaikytino lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas pažymi, kad jo paduoto skundo esmė yra tai, jog Lietuvos Respublikoje iki šiol apskritai nėra bausmės peržiūrėjimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, t. y. nėra lygtinio paleidimo galimybės, ir būtent už tai jis prašo neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, jog skundą grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, kuriame dėl nurodytų aplinkybių buvo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Taigi, pasak pareiškėjo, jo skundo nagrinėjimas pagal ABTĮ 17 straipsnio nuostatas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Š. skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, kurie buvo pareikšti Pravieniškių PN-AK, Kalėjimų departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas nesutiko su Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimais, kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo jis prašė jį teikti lygtinio paleidimo komisijai, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl bylos teismingumo grindė Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo jo skundą ir padarė klaidingą išvadą, jog jis siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti, kadangi skundas būtent ir buvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjas turėjo būti teikiamas lygtinio paleidimo komisijai pagal jo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimą, nes tokia galimybė atsirado Europos Žmogaus Teisių Teismui priėmus 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 str.). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Pravieniškių PN-AK veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.). Tai, kad pareiškėjas yra nuteistas iki gyvos galvos ir nėra tinkamo teisinio reguliavimo, t. y. Bausmių vykdymo kodekse nenumatytos galimybės asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos, nekeičia reikalo esmės (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė