2025-01-29 Nr. AB-1768-3-61-3-00421-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1126-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00421-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) viršininko 2024 m. sausio 25 d. raštą (sprendimą) Nr. 10-S-1919(1.34E-10) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 13 d. prašymą Nr. PR4-21982 „Dėl grąžinimo į pareigas“ (toliau – ir Prašymas) ir grąžinti jį į pareigas, kurios buvo jam suteiktos iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo (Komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas), grąžinant jam laipsnį ir pareiginės algos koeficientą, kuris buvo sumažintas po nuobaudos paskyrimo, taip pat išmokant jam darbo užmokesčio skirtumą nuo nuobaudos galiojimo pabaigos (2023 m. spalio 25 d.) iki pareiginės algos koeficiento atstatymo; arba

1.2. panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti Prašymą iš naujo nagrinėti Komisariatui;

1.3. priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisariato viršininko 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-809 pareiškėjas buvo perkeltas nuo 2020 m. birželio 9 d. iš Valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo (vykdančio kriminalinės žvalgybos funkciją, pareiginės algos koeficientas – 7) pareigų į Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (vykdančio kriminalinės žvalgybos funkciją, pareiginės algos koeficientas – 8) pareigas ir jam buvo suteiktas komisaro laipsnis. Komisariato viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-1308 pareiškėjui buvo paskirta tarybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes, t. y. Valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo, pareigas. Suėjus tarnybinės nuobaudos galiojimo terminui, pareiškėjas kreipėsi į Komisariato viršininką su Prašymu, prašydamas grąžinti jį į pareigas, kurios jam buvo suteiktos iki nuobaudos paskyrimo, grąžinant laipsnį ir pareiginės algos koeficientą, kuris buvo sumažintas po nuobaudos paskyrimo, taip pat išmokėti darbo užmokesčio skirtumą nuo nuobaudos galiojimo pabaigos (2023 m. spalio 25 d.) iki pareiginės algos koeficiento atstatymo. Atsakovas Sprendime nurodė, kad, įvykdžius Komisariato viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-1308 paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, ir suėjus vienerių metų nuobaudos galiojimo terminui, asmuo neįgyja teisės ar lūkesčių būti grąžintas į ankstesnes pareigas, o privalo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) numatyta tvarka pretenduoti į aukštesnes pareigas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti Prašymą;

2.2. Sprendime pateiktas tarnybinių nuobaudų vykdymo ir galiojimo aiškinimas neatitinka teisės aktų nuostatų. Iš Statuto 41 ir 43 straipsnių bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkto nuostatų matyti, kad visos tarnybinės nuobaudos turi prevencinį poveikį ir jos galioja tik vienerius metus, o, suėjus šiam terminui, jos yra savaime panaikinamos. Vienintelė tarnybinė nuobauda, kuriai netaikomas toks galiojimo terminas, – atleidimas iš tarnybos, nes, esant nutrauktiems tarnybos teisiniams santykiams, neįmanoma panaikinti tokios tarnybinės nuobaudos;

2.3. atsakovas neteisingai interpretuoja perkėlimo į aukštesnes pareigas taikymą. Galimybė perkelti į žemesnes pareigas yra numatyta ne tik taikant tarnybinę nuobaudą, bet ir kitais atvejais (Statuto 34 str.). Kiti perkėlimo į žemesnes pareigas atvejai yra negrįžtamojo pobūdžio dėl vienokių ar kitokių įstaigos organizacinių veiksnių, iš esmės nepriklausančių nuo asmens valios (pvz., panaikinama jo pareigybė) arba apspręstų to asmens valia (pvz., tenkinamas jo prašymas). Šie kiti atvejai nėra susiję su jokiais pareigūno stebėjimo laikotarpiais, numatytais Statuto 41 straipsnyje, sukeliančiais pareigūnui tam tikras teisines pareigas, pavyzdžiui, pritaikius tarnybinę nuobaudą – draudimas dalyvauti atrankose ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra negrįžtamojo pobūdžio išlygų (pvz., ginčui aktuali pareigybė nėra panaikinta) ir nėra pagrindo konstatuoti, jog yra objektyvių kliūčių grąžinti pareiškėją į pareigas, kurias jis ėjo iki tarnybinės nuobaudos pritaikymo. Pritaikius tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas liko dirbti toje pačioje įstaigoje, tame pačiame struktūriniame padalinyje, tame pačiame kabinete ir net vykdo tas pačias funkcijas, o jo perkėlimas į žemesnes pareigas pasireiškė tik jo pareigybės teisine transformacija;

2.4. vadovaujantis Statuto 26 ir 36 straipsniais, pareigūnai gali būti perkeliami atrankos būdu arba tarnybinės veiklos (eilinio ar neeilinio) vertinimo metu. Vertinimas yra susijęs su aplinkybėmis, kurios atsirado tik per paskutinius einamuosius metus, t. y. vertinamos aplinkybės, susijusios su pareigūno darbine veikla, bet nėra vertinamos aplinkybės, susijusios su pareigūno veikla iki tarnybinės nuobaudos taikymo momento. Perkėlimas į aukštesnes pareigas yra vienkartinis aktas, kuris sukuria asmeniui ir jo darbdaviui tam tikras teisines pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki tarnybinės nuobaudos taikymo buvo paskirtas eiti Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas atrankos būdu, laimėjęs konkursą, o atitinkamas Komisariato viršininko sprendimas nebuvo nuginčytas ar bent kvestionuojamas. Taigi, akivaizdu, jos atsakovo reikalavimas pareiškėjui per atrankos ar vertinimo institutus dar kartą siekti tų pačių pareigų, į kurias pareiškėjas jau buvo paskirtas, laimėjęs atrankas, yra neteisėtas ir perteklinis;

2.5. atsakovo pozicija aptariamu klausimu yra prieštaringa: Sprendime teigiama, kad perkėlimas į žemesnes pareigas, kaip ir atleidimas iš tarnybos, yra įvykdomas iš karto, todėl tokia drausminė nuobauda, suėjus vienerių metų galiojimo terminui, neturi prevencinės reikšmės ir nesuteikia asmeniui teisės ar lūkesčių būti grąžintam į ankstesnes pareigas; bet Valdybos viršininko 2023 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime esančiose Komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsakingų asmenų rezoliucijose, kuriomis netenkintas Valdybos viršininko prašymas panaikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą ir grąžinti jį į Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti, jei ji bus panaikinta anksčiau laiko. Pastaruoju atveju Komisariato ir Policijos departamento atstovai pripažino, jog yra galimybė panaikinti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas;

2.6. aptartos aplinkybės patvirtina, kad Prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai, todėl Sprendimas turi būti panaikintas. Be to, atsakovo nurodytas teisinis reguliavimas ir jo interpretavimas (kuriam pareiškėjas nepritaria), pagal kurį paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, net suėjus vienerių metų galiojimo terminui, nesuteikia asmeniui teisės ir lūkesčių būti grąžintam į ankstesnes pareigas, yra susijęs su neapibrėžtumo laikotarpiu, neterminuotu draudimu, lygiateisiškumo reikalavimo pažeidimu ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams.

3. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) bei, atitinkamai, Statuto (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2404 redakcija) 41 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytos tarnybinės nuobaudos, t. y. pastaba, papeikimas ir griežtas papeikimas, yra paskiriamos įsakymu ir turi prevencinę reikšmę galiojimo metu bei sukelia pasekmes dėl baustumo fakto, o Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) bei Statuto (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2404 redakcija) 41 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose numatytos tarnybinės nuobaudos, t. y. perkėlimas į žemesnes pareigas ir atleidimas, yra faktiškai įvykdomos įgyvendinant įsakymą, t. y. asmenį perkeliant į žemesnes pareigas ar atleidžiant iš vidaus tarnybos. Todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad, faktiškai įvykdžius Komisariato viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-1308 paskirtą tarnybinę nuobaudą ir suėjus vienerių metų galiojimo terminui, asmuo savaime neįgyja teisės ar lūkesčių būti grąžintas į ankstesnes pareigas;

4.2. pareigūnas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas tik Statuto 34 straipsnyje įtvirtinta tvarka ir pagrindais. Statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai (įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą – perkelti į žemesnes pareigas; paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas) nesiejami su pareigūno valiniu sutikimu ar įstaigos organizaciniais pokyčiais. Įgyvendinus minėtą tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą ar paskyrus aptariamą tarnybinę nuobaudą, galiojantis reglamentavimas nenumato pareigūno teisės būti grąžintam į ankstesnę padėtį, bet pareigūnas gali pretenduoti į aukštesnes pareigas Statute nustatyta tvarka;

4.3. Statuto 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir, atitinkamai, galimybė taikyti Aprašo 40 punkto nuostatas, siejami ne su savaiminiu grąžinimu į eitas pareigas, nes, kaip minėta, aptariama tarnybinė nuobauda faktiškai įvykdoma įgyvendinant policijos įstaigos viršininko įsakymą, t. y. pareigūną perkeliant į žemesnes pareigas. Priešingu atveju būtų pažeistas Statyto 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas apribojimas tokį pareigūną skatinti ar apdovanoti;

4.4. Prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

II. 5. Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendime atmetė pareiškėjo A. K. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Komisariato viršininkas 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-1308, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu ir Aprašu bei atsižvelgiant į Policijos departamento 2022 m. spalio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-15, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – perkėlimas į žemesnes pareigas, t. y. perkėlimas iš Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų į Valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas;

6.2. Valdybos viršininkas kreipėsi į Komisariato viršininką su 2023 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr.10-PR2-11767, prašydamas, vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 2 dalimi ir Aprašo 40 punktu, panaikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas ir grąžinti jį į Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Komisariato viršininkas priėmė rezoliuciją, kurioje nesutiko su tarnybiniu pranešimu;

6.3. pareiškėjas 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Komisariato viršininką su Prašymu, kuriame informavo, kad, vadovaujantis Statuto 41 straipsniu, minėtu įsakymu Nr. 10-TE-1308 paskirta nuobauda išnyko 2023 m. spalio 25 d., ir prašė grąžinti jį į pareigas, kurios buvo suteiktos iki nuobaudos paskyrimo, grąžinant laipsnį ir pareiginės algos koeficientą, kuris buvo sumažintas po nuobaudos paskyrimo, taip pat išmokėti darbo užmokesčio skirtumą nuo nuobaudos galiojimo pabaigos iki pareiginės algos koeficiento atstatymo;

6.4. Komisariato viršininkas 2024 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino Prašymo. Sprendimas motyvuotas tuo, kad tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas yra faktiškai įvykdoma įgyvendinant įsakymą t. y. asmenį perkeliant į žemesnes pareigas, todėl, įvykdžius minėtu įsakymu Nr. 10-TE-1308 paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, ir suėjus vienerių metų galiojimo terminui, asmuo neįgyja teisės ar lūkesčių būti grąžintas į ankstesnes pareigas.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Statuto 41 ir 42 straipsnių bei Aprašo 40 ir 41 punktų nuostatas, ir pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Už tarnybinio nusižengimo padarymą yra taikoma tarnybinė atsakomybė, kuri yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali būti taikomos griežtos sankcijos – tarnybinės nuobaudos. Už tarnybinį nusižengimą asmeniui gali būti skirtos ypač griežtos tarnybinės nuobaudos, tarp jų – perkėlimas į žemesnes pareigas bei atleidimas iš pareigų. Šios tarnybinės nuobaudos skiriamos už šiurkščius pažeidimus arba tais atvejais, kai asmuo pažeidimą padaro ne pirmą kartą. Taigi, tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas.

8. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Sprendime padaryta išvada, kad tarnybinės nuobaudos – perkėlimas į žemesnes pareigas ir atleidimas iš pareigų – yra įvykdomos įgyvendinant įsakymą, t. y. asmenį perkeliant į žemesnes pareigas ar atleidžiant iš vidaus tarnybos, todėl, faktiškai įvykdžius Komisariato viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-1308 paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, ir suėjus vienerių metų galiojimo terminui, asmuo savaime neįgyja teisės ar lūkesčių būti grąžintas į ankstesnes pareigas. Statuto 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir, atitinkamai, Aprašo 40 punkto taikymas yra siejami ne su savaiminiu grąžinimu į buvusias pareigas, nes ši tarnybinė nuobauda faktiškai įvykdoma įgyvendinant policijos įstaigos viršininko įsakymą, t. y. pareigūną perkeliant į žemesnes pareigas. Tokia tarnybinė nuobauda nulemia Statuto 39 straipsnio 7 dalyje numatytus apribojimus pareigūną skatinti ar apdovanoti (pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami) bei, atitinkamai, turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo pakartotinai padarius nusižengimą, nes, pagal Statuto 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą. Teismas akcentavo, jog Statuto 26 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų pareigų paaukštinimą, nustato, kad pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami tik tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu. Statutas nenustato, kad pareigūnas gali būti grąžintas į aukštesnes pareigas, išnykus tarnybinei nuobaudai.

9. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jį keisti ar naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad, atmetus reikalavimą panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus bei alternatyvų reikalavimą.

10. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai, įskaitant konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

11. Teismas nurodė, kad kiti ginčo šalių argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas ir, atitinkamai, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

III. 12. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – grąžinti jį į pareigas, kurios buvo jam suteiktos iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo (Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas), grąžinant jam laipsnį ir pareiginės algos koeficientą, kuris buvo sumažintas po nuobaudos paskyrimo, taip pat išmokant jam darbo užmokesčio skirtumą nuo nuobaudos galiojimo pabaigos (2023 m. spalio 25 d.) iki pareiginės algos koeficiento atstatymo, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:

13.1. teismas visiškai palaikė atsakovo poziciją nagrinėjamu klausimu, net pažodžiui atkartojo Sprendime ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, sąmoningai nutylėjo teismo posėdyje pateiktus argumentus, neišnagrinėjo faktinių aplinkybių visumos. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, lakoniškas, abstraktus;

13.2. vadovaujantis teisiniu reguliavimu, tarnybinės nuobaudos galioja vienerius metus ir, suėjus šiam terminui, jos savaime panaikinamos. Vienintelė tarnybinė nuobauda, kuriai netaikomas toks galiojimo terminas, – atleidimas iš tarnybos;

13.3. Sprendime ir skundžiamame teismo sprendime minima nuostata, kad pareiškėjas, norėdamas būti paskirtas į aukštesnes pareigas, privalo Statute numatyta tvarka pretenduoti į aukštesnes pareigas, neatitinka esamos situacijos, nes nagrinėjamu atveju nėra negrįžtamojo pobūdžio išlygų, egzistuojančių kitais perkėlimo į žemesnes pareigas atvejais (pvz., ginčui aktuali pareigybė nėra panaikinta), ir nėra pagrindo konstatuoti, jog yra objektyvių kliūčių grąžinti pareiškėją į pareigas, kurias jis ėjo iki tarnybinės nuobaudos pritaikymo. Nei pareiškėjo darbo vieta, nei jo funkcijos nepakito, bet teismas šiuo aspektu nepasisakė;

13.4. atsakovo reikalavimas, kuriam be jokių motyvų pritarė teismas, kad pareiškėjas per atrankos ar vertinimo institutus dar kartą siektų tų pačių pareigų, į kurias jis jau buvo paskirtas, laimėjęs atranką, yra neteisėtas ir perteklinis;

13.5. atsakovo pozicija yra prieštaringa, nes Komisariato ir Policijos departamento atstovai, atsakydami į Valdybos viršininko 2023 m. gegužės 31 d. tarnybinį pranešimą, pripažino, jog yra galimybė panaikinti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas ir grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas. Teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė, pasirinkęs nutylėjimo metodą;

13.6. atsakovo nurodytas teisinis reguliavimas ir jo interpretavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes nepagrįstai nurodė, jog šis prašymas nėra grindžiamas teisiniais argumentais, ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovė visa apimtimi palaikė šį prašymą. Be to, teismas padarė proceso teisės normų (konkrečiai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 str. 5 ir 6 d.) pažeidimą, nes šį prašymą išsprendė ne iki išeinant priimti baigiamąjį sprendimą, o vėliau, t. y. galutiniame sprendime. Tokiu būdu teismas taip pat iš dalies parodė savo šališką poziciją dėl jam pateikto prašymo būsimo išsprendimo ne pareiškėjo naudai.

14. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti prašymai peržengia apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nes apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir nepateikia naujų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, atsakovas teigia, kad pareiškėjas, kvestionuodamas ne teismo sprendimą, o Komisariato viršininko taikytą teisinį reguliavimą, akivaizdžiai peržengia apeliacinio skundo ribas. Net jei teismas vertintų pareiškėjo argumentus dėl šiuo atveju taikytino teisinio reguliavimo prieštaravimo konstituciniams principams, šie argumentai turėtų būti atmesti, nes, be kita ko, teisinis reguliavimas, nenumatantis savaiminio grąžinimo į aukštesnes pareigas, visiškai atitinka proporcingumo principą, neužkerta kelio pareigūnui siekti aukštesnių pareigų bendra tvarka, nenustato neterminuoto draudimo užimti aukštesnes pareigas bei užtikrina tarnybinės atsakomybės instituto efektyvumą. Atsakovas tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje ir ABTĮ įtvirtintus reikalavimus. Teismas išsamiai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes ir pateikė aiškius motyvus dėl priimto sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 10-S-1919(1.34E-10), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos (perkėlimo į žemesnes pareigas) paskyrimo grąžinti jį į pareigas, kurios buvo jam suteiktos iki tarnybinės nuobaudos bei išmokėti darbo užmokesčio skirtumą nuo nuobaudos galiojimo pabaigos iki pareiginės algos koeficiento atstatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, sutiko su Sprendime padaryta išvada, jog faktiškai įvykdžius Komisariato viršininko paskirtą tarnybinę nuobaudą (perkėlimą į žemesnes pareigas) ir suėjus vienerių metų galiojimo terminui, asmuo savaime neįgyja teisės ar lūkesčių būti grąžintas į ankstesnes pareigas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismo proceso metu išdėstytus argumentus bei papildomai teigia, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertindamas pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, netinkamai taikydamas teisinį reguliavimą, taip pat nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo aiškinimu akcentuoja, kad tarnybinės nuobaudos galioja vienerius metu ir suėjus šiam terminui yra savaime panaikinamos.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apklausti liudytoju Komisariato viršininką R. Ž. dėl aplinkybių susijusių su pareiškėjo prašymu grąžinti į pareigas nagrinėjimu. Minėta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl prašymo dėl liudytojo apklausos jis neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl ko būtinybė iškviesti ir apklausti šį asmenį atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija prašymo netenkina.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kurių bylos šalys neginčija : Komisariato viršininko 2022 m. spalio 25 d. įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas; 2023 m. gruodžio 13 d. prašymu pareiškėjas prašė grąžinti jį į pareigas, kurios buvo suteiktos iki nuobaudos paskyrimo (grąžinant laipsnį ir pareiginės algos koeficientą, kuris buvo sumažintas po nuobaudos paskyrimo, taip pat išmokant darbo užmokesčio skirtumą nuo nuobaudos galiojimo pabaigos iki pareiginės algos koeficiento atstatymo), šį prašymą motyvuodamas tuo, jog tarnybinė nuobauda išnyksta praėjus vieneriems metams nuo jos paskyrimo; ginčijamu Sprendimu Komisariato viršininkas Prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas yra faktiškai įvykdoma įgyvendinant įsakymą t. y. asmenį perkeliant į žemesnes pareigas, todėl, įvykdžius įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, ir suėjus vienerių metų galiojimo terminui, asmuo neįgyja teisės ar lūkesčių būti grąžintas į ankstesnes pareigas.

23. Apeliantas kvestionuoja atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išsakytą poziciją dėl tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas – galiojimo, teigdamas, jog pagal Statuto 43 straipsnio 1 dalį tarnybinės nuobaudos, tame tarpe ir perkėlimas į žemesnes pareigas, galioja tik vienerius metus ir suėjus vienerių metų terminui yra automatiškai panaikinamos, o asmuo grąžinamas į iki nuobaudos skyrimo eitas pareigas.

24. Tarnybinę atsakomybę ir jos taikymą reglamentuojančio Statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

25. Tarnybinių nuobaudų išnykimą reglamentuojančio Statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos.

26. Pasisakydama nurodytos tarnybinės nuobaudos galiojimo klausimais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Statuto 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos griežčiausios tarnybinės nuobaudos faktiškai įvykdomos vienkartinio taikymo aktais, kuriuos įvykdžius išlieka pasekmės (nagrinėjamu atveju perkėlimas į žemesnes pareigas). Šių nuobaudų skyrimo atveju, praėjus Statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatytam vienerių metų terminui išnyksta tik baustumo faktas, tačiau išlieka tarnybinės nuobaudos įvykdymo pasekmės (perkėlimas į žemesnes pareigas). Įstatymų leidėjas tokių tarnybinių nuobaudų skyrimo atveju šių pasekmių nesieja su baustumo išnykimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokia galiojanti tarnybinė nuobauda nulemia Statuto 39 straipsnio 7 dalyje numatytus apribojimus pareigūną skatinti ar apdovanoti (pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami) bei, atitinkamai, turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo pakartotinai padarius nusižengimą, nes, pagal Statuto 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nevertino visų pareiškėjo argumentų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

28. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad teismo sprendime liko neįvertinta aplinkybė dėl, jo manymu, neteisėto ir perteklinio atsakovo reikalavimo, kad pareiškėjas dar kartą siektų tų pačių pareigų, į kurias jis jau buvo paskirtas, laimėjęs atranką, kadangi vertinimo metu vertinama pareigūno veikla tik per paskutinius metus, o ne darbinė veikla buvusi iki tarnybinės nuobaudos taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinės atsakomybės taikymas pasižymi aukštu individualizavimo laipsniu, nes paprastai pažeidimų faktai ir sudėtis, pažeidėjo asmenį apibūdinančios aplinkybės reikšmingai skiriasi. Iš byloje esančių duomenų (2022 m. spalio 6 d. Tarnybinio patikrinimo išvados) matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad, be kita ko, pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintą draudimą savavališkai sulaikyti asmenį ar laikyti jį suimtą, Konstitucijos 21 str. įtvirtintą draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principą, Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatą panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodyta pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo pateikta pareiškėją charakterizuojanti informacija (tarnybos trukmė nuo 2014 m., tarnybinių nuobaudų neturėjimas, pareiškėjo skatinimas 7 kartus), į kurią buvo atsižvelgta skiriant tarnybinę nuobaudą. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo darbinė veikla iki tarnybinės nuobaudos taikymo nebuvo vertinama sprendžiant dėl nuobaudos rūšies.

29. Apeliaciniam skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakydamas į Valdybos viršininko 2023 m. gegužės 31 d. tarnybinį pranešimą atsakovas pripažino esant galimybei panaikinti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas ir grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo priimto netenkinus 2023 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo prašymo praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos paskyrimo grąžinti jį į pareigas suteiktas iki nuobaudos paskyrimo, o skundo argumentai susiję su pareiškėjo minimo 2023 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo vertinimu nėra susiję su nagrinėjamu ginču ir neturi teisinės reikšmės galutiniam ginčo išsprendimui.

30. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu konstatuoja, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog šis teismo sprendimas yra be motyvų, ar kad nurodytieji motyvai yra nepakankami. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

31. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, šį prašymą pakartoja apeliaciniame skunde prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statuto 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas“ ir 43 straipsnio 1 dalies nuostata „pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams“, net suėjus vienerių metų tarnybinės nuobaudos galiojimo terminui, nesuteikia asmeniui teisės ar lūkesčių būti grąžintam į ankstesnes pareigas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.

32. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

33. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes. Teismas į Konstitucinį Teismą privalo kreiptis tik tuomet, kai jam konkrečioje byloje kyla abejonių dėl taikytino teisės akto konstitucingumo. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymai ar pritarimai pareikštam prašymui bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

34. Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas, be kita ko, argumentuoja proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Pareiškėjo teigimu, Statuto 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas“ ir 43 straipsnio 1 dalies nuostata „pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams“, kuri net suėjus vienerių metų tarnybinės nuobaudos galiojimo terminui, nesuteikia asmeniui teisės ar lūkesčių būti grąžintam į ankstesnes pareigas, iš esmės nustato neterminuotą draudimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodomas reguliavimas, kai pagal Statuto 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas pareigūnui skiriama tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, nustato neterminuotą draudimą užimti aukštesnes pareigas, kadangi nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieneriems metams, pareigūnas gali siekti aukštesnių pareigų bendrąja Statute nustatyta tvarka. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame pateikti detalūs ir aiškūs motyvai, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus šiais aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tam, jog ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios normos patikros.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis