2023-07-19 Nr. AB-13411-3-63-3-00800-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-386-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00800-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ir pareiškėjas, IAE) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. CSPR-186 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Registrų centro teritorinių padalinių: Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus (toliau – ir Tauragės skyrius) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR5-4796 (14.4 E) (toliau – ir Tauragės skyriaus sprendimas); Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. SPR4-4987 (14.5 E) (toliau – ir Panevėžio skyriaus sprendimas); Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro 3 departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SPR5-10785 (14.4 E) (toliau – ir Vilniaus skyriaus sprendimas) ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. SPR4-11591 (14.5 E) (toliau – ir Kauno skyriaus sprendimas); 2) įpareigoti Registrų centrą išregistruoti stebėjimo gręžinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą, Tauragės ir Panevėžio skyrių sprendimus; 2) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimus.

Vertindamas reikalavimą panaikinti Komisijos sprendimą bei Tauragės ir Panevėžio skyrių sprendimus, teismas pažymėjo, kad ginčijant įvardijamus aktus buvo laikomasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos procedūros, ši skundo dalis atitinka esminius reikalavimus skundo formai ir turiniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 str.), todėl buvo priimta nagrinėti.

Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimus teismas atkreipė dėmesį, kad skunde nurodyta, jog pareiškėjas 2023 m. balandžio 27 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2023 m. balandžio 26 d. raštą Nr. D8(E)-2511. Šiame rašte nurodyta, kad sprendžiant pareiškėjo 2023 m. kovo 21 d. skunde iškeltą klausimą turi būti vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, pagal kurias vandens gręžinys laikytinas ne statiniu, o įrenginiu, skirtu požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams. Siekdamas išvengti ilgo ir sudėtingo teisminio bylinėjimosi su atsakovu bei įvertinęs faktinę aplinkybę, kad Aplinkos ministerijos pozicija parengta vėliau, nei buvo priimtas Komisijos sprendimas, pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. pateikė naują prašymą dėl gręžinių išregistravimo.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus skyrius, formaliai nurodydamas, jog Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. raštas Nr. D8(E)-2511 nėra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įvardytas dokumentas, kurio pagrindu galėtų būti keičiami duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu atsisakė atlikti gręžinių išregistravimo veiksmus.

Kauno skyrius išvestiniu 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. prašymo išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės bei turto patikėjimo teises į nekilnojamąjį daiktą.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 19 straipsniu bei tuo, kad analogiškas prašymas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro jau kartą buvo išnagrinėtas Komisijos bei vėlesnio susirašinėjimo su atsakovu metu ginčo faktinis bei teisinis pagrindas išliko iš esmės tapatus pradiniam, nurodė, kad reikalavimai dėl Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimų panaikinimo turi būti nagrinėjami tiesiogiai administraciniame teisme, netaikant neteisminio ginčo nagrinėjimo procedūros minimų aktų teisėtumo vertinimui.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl nagrinėjamu atveju buvo nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, skundo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimų Centriniam registratoriui nepateikė, todėl teismas šią skundo dalį atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas IAE atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas pakartoja susiklosčiusias faktines aplinkybes ir, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad teisminės gynybos prioriteto principas išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą kontekste paprastai taikomas tais atvejais, kai keli toje pačioje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję, tačiau dėl vieno iš jų privaloma išankstine administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebuvo pasinaudota. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą nagrinėti visus reikalavimus kartu, jei jie tarpusavyje yra susiję, nepriklausomai nuo to, kad daliai reikalavimų yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su skundu pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 8 d. prašymo ir 2023 m. gegužės 2 d. prašymo teritoriniam registratoriui dalykas buvo tapatus, t. y. abiem prašymais IAE siekė stebėjimo gręžinių išregistravimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje 2 punkto pagrindu. Gavęs papildomų įrodymų – Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. raštą Nr. D8(E)-2511, kuriuo dar kartą patvirtinama, kad statinio sąvoka neapima gręžinių – iš naujo kreipėsi į atsakovą Registrų centrą. Pareiškėjas tuo siekė sudaryti Registrų centrui galimybę persvarstyti savo poziciją, išdėstytą Komisijos sprendime, tačiau susipažinus su Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimais suprato, jog administracinio ginčo šalių nesutarimą pavyks išspręsti tik teisminio proceso keliu.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas, kad Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimai formaliai būtų apskųsti Komisijai, padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Skundžiama apimtimi nutartis neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo principų, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo reikalavimų, pažeidžia teisę į teisminę gynybą.

Jei pareiškėjas būtų pasirinkęs pakartotinai kreiptis į Komisiją, jis, laukdamas išnagrinėjimo rezultato, neapdairiai praleistų ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Komisijos sprendimą, arba būtų priverstas kelti antrą administracinę bylą, kurios dalykas iš esmės identiškas jau pradėtai administracinei bylai. Tokiu būdu ne tik pareiškėjas ir atsakovas, bet ir pati teismų sistema patirtų perteklinį, racionaliai nepagrįstą, bylinėjimosi krūvį ir išlaidas.

Teismas apsiribojo IAE paaiškinimų perrašymu, nepateikdamas net glaustų motyvų: 1) kodėl reikalavimai dėl Tauragės ir Panevėžio skyrių sprendimų panaikinimo bei Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimų panaikinimo laikytini tarpusavyje nesusijusiais arba nepakankamai susijusiais; 2) kas konkrečiai suponuoja būtinybę šį ginčą skaidyti, bet ne atvirkščiai – apjungti, t. y. lemia atsisakymą taikyti teisminės gynybos prioriteto principą.

Be to, tikėtina, kad atsakovas (Komisija) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. raštu būdamas jau informuotas apie iškeltą administracinę bylą ir įpareigotas pateikti atsiliepimą joje, vadovaujantis Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434 (1.3 E), 49.3 punktu nutrauktų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą procedūrą dėl Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimų peržiūros, nes yra duomenų, kad teisme yra kilęs ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė panaikinti, be kita ko, Komisijos sprendimą ir Tauragės ir Panevėžio skyrių sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijant įvardijamus aktus buvo laikomasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, todėl šią pareiškėjo skundo dalį priėmė nagrinėti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimus, kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi pareiškėjas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo, skundo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl minėtų sprendimų Centriniam registratoriui nepateikė, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde su šiuo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas turėjo priimti nagrinėti visus pareiškėjo skundo reikalavimus, nepaisant to, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos.

Taigi, byloje nėra ginčo, kad Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimai nebuvo apskųsti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatyme.

Iš Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu išregistruoti nekilnojamąjį daiktą – stebėjimo gręžinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro. Vilniaus skyriaus sprendimu nuspręsta pareiškėjo prašymą atmesti, nes 2023 m. vasario 23 d. jau buvo priimtas kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. SPR5-4796 (14.4E) (14.4 E) atsisakyti pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre tų pačių dokumentų pagrindu, kuris išnagrinėtas Komisijos ir 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. CSPR-186 paliktas galioti. Aptariamame sprendime pažymėta, kad IAE pateiktas Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. raštas Nr. D8-(E)-2511 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo“ negali būti vertinamas kaip naujas kadastro duomenų pakeitimui pateiktas dokumentas, nes jis nėra dokumentas, nurodytas Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurio pagrindu galėtų būti keičiami duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 10 punktas.

Kauno skyriaus sprendimu taip pat nuspręsta atmesti pareiškėjo prašymą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės bei turto patikėjimo teises į nekilnojamąjį daiktą – stebėjimo gręžinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, kadangi priėmus 2023 m. gegužės 12 d. Kadastro tvarkytojo sprendimą Nr. SPR5-10785 (14.4E) šį prašymą atmesti, aukščiau minėtas nekilnojamasis daiktas neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjo pateiktas Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. rašto Nr. (14)-D8-(E)-2511 nuorašas bei 2023 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymas į paklausimą nėra dokumentai išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, kurių pagrindu įregistruojamos / išregistruojamos daiktinės teisės. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2, 7 punktai, 16 straipsnio 1 dalis.

Dėl atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė suformuotos teismų praktikos, teisėjų kolegija pažymi, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

Akcentuotina, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis, priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3021/2012 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytą teismų praktiką bei atskirojo skundo argumentus, vertina, kad atskirajame skunde nurodytų nutarčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos) ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Pareiškėjo nurodytose bylose atsakovu buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylose buvo sprendžiami klausimai dėl, be kita ko, nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų projektų rengimo ir formavimo. Bylose, iš esmės, buvo sprendžiama, kad ginčijami minėtos įstaigos sprendimai sudaro vieną administracinę procedūrą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė detalios teismo sprendimų, kurių aplinkybės galbūt yra panašios nagrinėjamai bylai, analizės, neatsižvelgė į teisinio reguliavimo skirtumus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos IAE atskirojo skundo argumentus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ar turėjo vadovautis pareiškėjo nurodyta praktika, todėl aptariami IAE argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs neigiamą Komisijos sprendimą, taip pat naują dokumentą – Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. raštą Nr. D8(E)-2511, kreipėsi į Registrų centro Vilniaus ir Kauno skyrius, kurie išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir kartu su jais pateiktą minėtą raštą bei IAE prašymą atmetė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimuose, nors ir minimi Tauragės ir Panevėžio skyrių, taip pat Komisijos sprendimai, tačiau juose buvo įvertintas pareiškėjo papildomai pateiktas raštas, Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimai taip pat priimti remiantis kitais teisiniais pagrindais, nei Tauragės ir Panevėžio skyrių sprendimai. Taigi, Vilniaus ir Kauno bei Tauragės ir Panevėžio skyriaus sprendimai yra atskiri, savarankiški teritorinių administratorių sprendimai, priimti remiantis skirtingomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus skirtingus pateiktus dokumentus ir argumentus, taip pat sprendimams taikytini individualūs jų apskundimo terminai, todėl minėti sprendimai negali būti vertinami kaip analogiški ar neatsiejamai susiję. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo principų, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo reikalavimų, įtvirtintų ABTĮ 11 straipsnyje, bei pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nutrauktų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą procedūrą dėl Vilniaus ir Kauno skyrių sprendimų peržiūros, nes yra duomenų, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjamas teisme, vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi, hipotetinio pobūdžio nuomonė, kuri nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl šie argumentai atmestini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SPR5-10785 (14.4 E) ir Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. SPR4-11591 (14.5 E), palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Milda Vainienė