e17a222d-df31-46ea-b65a-598664ffb255 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-168-1010/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00689-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėja Lina Å akarnienė, sekretoriaujant Rimai JaÅ¡inskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. G., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

G. ieÅ¡kinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukti, nustatant atsakovo K. G. kaltę, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti turėtÄ J. pavardę. IeÅ¡kinyje bei teismo posėdyjeieÅ¡kovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakovu K. G. sudarė santuokÄ , įraÅ¡o Nr.

11. Iki tol su atsakovu apie metus laiko gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Kartu su Å¡alimis gyveno du nepilnamečiai ieÅ¡kovės vaikai - E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini) Bendrų vaikų su atsakovu nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo Å¡eiminis gyvenimas buvo palyginus geras ir sklandus. Gyveno pas ieÅ¡kovės mamÄ (duomenys neskelbtini) atrodė, kad atsakovas myli ieÅ¡kovę ir jos vaikus. Tačiau po santuokos įregistravimo viskas pasikeitė. Atsakovas tapo arogantiÅ¡kas, ieÅ¡kovę užgauliojo ir žemino.

Dar kurį laikÄ padėjęs su vaikais iÅ¡gyventi finansiÅ¡kai, vėliau ir tai nustojo daryti. Pagrindinis dalykas, dėl ko ieÅ¡kovė nebegali ir nebenori su atsakovu gyventi santuokoje, yra vaikų užgauliojimas. Jis akivaizdžiai parodo, kad vaikų nekenčia, prasiveržta net smurto protrÅ«kiai. IeÅ¡kovė nuolat turi atsakovÄ stebėti ir sekti, kad jis kurio vaiko neužgautų, neįžeistų ar dar kaip jiems nepakenktų. Atsakovas jau keturi mėnesiai yra iÅ¡vykęs dirbti į užsienį.

Retkarčiais jiems bendraujat supranta, kad atsakovas jau senai nusiÅ¡alino nuo visų problemų sprendimo, susijusių su Å¡eimos poreikių tenkinimu. Jis gyvena sau, uždirbtus pinigus leidžia taip pat savo reikmėms tenkinti. Nei lėšomis, nei fiziniu darbu ar dar kitokiais bÅ«dais neprisideda prie Å¡eimos gerbÅ«vio kÅ«rimo, vaikų poreikių tenkinimo. Jis žino, kad ieÅ¡kovei sudarius su juo santuokÄ , ji nebegauna valstybės mokamų iÅ¡mokų ir visiÅ¡kai neturi lėšų vaikų poreikiams tenkinti.

Tačiau Å¡ios aplinkybės atsakovo nedomina. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad atsakovas nepakeis požiÅ«rio į Å¡eimÄ , jos vertybes, Å¡alys tikrai kartu nebegyvens. Santuoka yra iÅ¡irusi nuo 2018 metų liepos mėnesio. IeÅ¡kovė daugiau nebenori ir nebegali gyventi santuokoje su žmogumi, kuris jai nejaučia elementarios pagarbos, nėra jai lojalus, nemyli vaikų, jais nesirÅ«pina. Nurodė, kad atsakovui santuoka buvo reikalinga dėl gyvenamosios vietos suteikimo, nes jis neturėjo kur gyventi. Prie Å¡eimos poreikių nereikėjo jam niekuo prisidėti, mokėti mokesčių.

Atsakovas nesiÅ«lė eiti gyventi atskirai. Yra įsitikinusi, kad atsakovas nepakeis požiÅ«rio į Å¡eiminį gyvenimÄ . Kreditorių, bendro turto, bendrų vaikų neturi. Atsakovas žino apie bylos nagrinėjimÄ . Atsakovas K. G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir praneÅ¡imas apie posėdį jam iÅ¡siųsti elektroniniu paÅ¡tu, gautas praneÅ¡imas apie procesinių dokumentų gavimÄ . Atsakovas nurodė, kad į teismo posėdį negali atvykti bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkintinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr.

11. Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Registrų centro“ duomenimis ir VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovas ir atsakovė santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Santuokos metu pareiÅ¡kėjai bendrų vaikų nesusilaukė. Kreditorių neturi. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama. Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Be to, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali jÄ paneigti įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). IeÅ¡kovė nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad sudarydama santuokÄ su atsakovu, tikėjosi sukurti visaverčius Å¡eimos santykius, tikėjo Å¡eimos ateitimi.

IeÅ¡kovė stengėsi visais bÅ«dais iÅ¡saugoti normalius santykius, taupė pinigus, gyveno savo tėvų namuose, kad nereikėtų pinigų leisti nuomai ir tokiu bÅ«du patenkinti daugiau savo mažamečių vaikų bei jos ir atsakovo poreikių. Turėjo didelius lÅ«kesčius ir sudarydama santuokÄ su atsakovu tikėjosi sukurti darniÄ Å¡eimÄ . Tačiau akivaizdu, kad to padaryti nepavyko, atsakovas nusiÅ¡alino nuo visų sutuoktinio pareigų. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio moralines ir lojalumo pareigas ir Å¡iuo metu visiÅ¡kai nevykdo sutuoktinio pareigų, santuoka turi bÅ«ti nutraukta nustatant atsakovo kaltę.

Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiÅ¡kinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas vertina, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pripažintinas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, iÅ¡ esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių, vienas kito iÅ¡laikymo bei turto padalijimo Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsniu, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu paliktina ikisantuokinė „J.“ pavardė. IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, todėl Å¡is klausimas priimant teismo sprendimÄ nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1800-16297 ieÅ¡kovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo priteistina 201,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å ilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 11), tarp K.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini). Pripažinti atsakovÄ K. G. kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Po santuokos nutraukimo K. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, o I. G. – ikisantuokinę pavardę „J.“. Priteisti iÅ¡ K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 201,50 Eur (du Å¡imtus vienÄ eurÄ 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai, sumokant jas į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Teisėja Lina Šakarnienė