e178cb05-c994-4533-9be3-5baccb39fb2c · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-284-576/2020

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00030-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi V. U. atstovo advokato Mariaus RumÅ¡o (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3500 eurų bauda su kontrabandos daiktų (50 elektroninių pulsometrų su diržu, 2 laikrodžių ir 3 stebėsenos aparatų) konfiskavimu,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausioji inspektorė A. I. 2019 m. gruodžio 24 d. V. U. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 24 d., apie 04.00 val., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26 esančiame Medininkų kelio poste, atvykęs per valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos krovininiu automobiliu vilkiku SCANIA R 124C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiais (duomenys neskelbtini), muitiniam tikrinimui pateikė krovinio deklaracijÄ (duomenys neskelbtini) bei deklaravo, jog negabena kitų prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, tačiau, atlikus fizinį asmeninių daiktų tikrinimÄ , tarp asmeninių daiktų buvo rastas nedeklaruotas komercinių prekių kiekis (50 elektroninių pulsometrų su diržu, 2 laikrodžiai ir 3 stebėsenos aparatai). Vairuotojas V. U. pateikė defekto aktÄ Nr. 73 (2019 m. rugsėjo 13 d.) ir sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 10092019 (2019 m. rugsėjo 10 d.), kuriuose nurodyta prekių vertė 2764 USD (t. y. 3012,12 EUR, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius). Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo patvirtintas SÄ jungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktÄ , taip padarydamas administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatavo, kad V. U. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta. Nutarime nurodyta, kad V. U. gabentų prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis jo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodyta prekių vertė, todėl nustatant vertę pagrįstai buvo taikomas sandorio vertės metodas. Teisėjas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu V. U. pateikė techninės tarnybos reklamacijos aktÄ Nr. 13, kuris suraÅ¡ytas ne pardavėjo, o kito juridinio asmens, t. y. visiÅ¡kai skiriasi nuo reklamacijos akto, kurį pateikė muitinės patikrinimo metu muitinės darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog bÅ«tent pagal dokumentus, kuriuos V. U. pateikė muitinės patikrinimo metu, teisingai nustatyta vežamų prekių su defektais vertė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus V. U. teiginius, jog jis nežinojo, kad reikėjo deklaruoti vežamus daiktus, nes, kaip parodė pats, 7 metus važinėja per postÄ ir, teismo manymu, turi žinoti visÄ tvarkÄ .

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti bei grÄ Å¾inti V. U. 50 elektroninių pulsometrų su diržu, 2 laikrodžius ir 3 stebėsenos aparatus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. U. nepripažino savo kaltės ir su skundžiamu nutarimu nesutinka.

3.1. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. U. gabentos prekės buvo nenaujos, brokuotos ir su defektais. V. U. bylos nagrinėjimo metu nesutiko su institucijos nustatyta prekių muitine verte ir laikė, kad prekės yra su defektais, todėl bevertės. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodyta prekių verte. Jo vertinimu, muitinės atliktas prekių muitinės vertės nustatymas nėra atliekamas tik muitinės tikslais, prekių muitinė vertė tiesiogiai nulemia asmens administracinio nusižengimo pagal ANK 208 straipsnį kvalifikavimÄ ir baudos dydį. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad lieka tik spėlioti, kÄ institucijos atstovė turėjo galvoje teigdama, kad pareigÅ«nė pagrįstai vertino žmogaus naudai. Pasak apelianto, teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ prekių muitinę vertę, kadangi institucijos taikytas sandorio vertės metodas, jo nepatikslinus specialistų ar ekspertų pateikta iÅ¡vada, yra netinkamas bÅ«das nustatyti sugedusių ar sugadintų prekių muitinę vertę. Apelianto vertinimu, visuotinai žinoma, kad pirkėjo grÄ Å¾inamų gamintojui sugedusių ir netinkamų naudoti prekių vertė yra mažesnė nei naujų ir kokybiÅ¡kų analogiÅ¡kų prekių vertė arba apskritai tokios prekės yra bevertės.

3.2. Skunde nurodoma, kad, vertinant 2019 m. rugsėjo 10 d. prekių sÄ skaitÄ Nr. 10092019 ir 2019 m. rugsėjo 13 d. reklamacijos aktÄ Nr. 73, matyti, jog prekių pirkėjas Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ina brokuotas prekes Didžiosios Britanijos bendrovei (duomenys neskelbtini), nurodydama grÄ Å¾inamų prekių kainas, kuriomis naujas prekes pirko iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini), o kitaip vertinti nurodytų dokumentų turinio nėra jokio pagrindo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas galėtų konstatuoti prekių, nurodytų sÄ skaitoje, vertę pagal prekių sÄ skaitoje nurodytas prekių kainas tik tuomet, jeigu nagrinėjamu atveju Rusijos bendrovė (duomenys neskelbtini) parduotų Didžiosios Britanijos bendrovei (duomenys neskelbtini)naujas, kokybiÅ¡kas ir nebrokuotas prekes.

3.3. Toliau nurodoma, kad, sutinkamai su SÄ jungos muitinės kodekso (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) 70 straipsnio 1 dalimi, sandorio vertė yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į SÄ jungos muitų teritorijÄ , kuri prireikus patikslinama. SÄ jungos muitinės kodeksÄ Ä¯gyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 24 punkte nustatyta, kad nustatant sugedusių, sugadintų, sutarties (kontrakto) sÄ lygų neatitinkančių prekių muitinę vertę, pagrindžiant deklaruojamos sandorio vertės teisingumÄ Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 134 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, atliekant prekių muitinės vertės patikslinimus ir apskaičiavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 131 straipsnio 2 dalyje, 141 straipsnio 1 dalyje ir 142 straipsnio 1-5 dalyse, taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnio 3 dalį, kai nėra galimybių remtis anksčiau nustatytomis prekių muitinėmis vertėmis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gali bÅ«ti remiamasi turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadomis. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-12-20 įsakymu Nr. 1B-1150 patvirtintos Turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklės, bÅ«tent ir taikomos asmenų importuojamų sugedusių, sugadintų, sutarties (kontrakto) sÄ lygų neatitinkančių prekių muitiniam įvertinimui (2.1 punktas). Apeliantas nurodo, kad teismas, siekdamas, jog bÅ«tų nustatyta V. U. gabentų prekių muitinė vertė, bÅ«tų nustatytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti privalėjo įpareigoti institucijÄ pateikti turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadas, nustatant prekių muitinę vertę, ir bylÄ iÅ¡spręsti remiantis tinkamu bÅ«du nustatyta gabentų prekių muitine verte. Institucijai nepateikus vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadų, nustatančių prekių muitinę vertę, teismas turėjo grÄ Å¾inti bylÄ institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti arba nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

3.4. Taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino, jog daiktai nėra perkami ir parduodami, tačiau dėl nustatytų defektų yra grÄ Å¾inami pardavėjui. Apelianto vertinimu, teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pažymima, kad iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas nevertino reklamacijos akte Nr. 73 ir sÄ skaitoje Nr. 10092019 nurodytos aplinkybės, kad nekokybiÅ¡kos prekės yra grÄ Å¾inamos gamintojui.

3.5. Toliau nurodoma, jog teismas suformulavo praÅ¡ymÄ institucijai pateikti informacijÄ dėl prekių vertinimo su defektais, tačiau institucija praÅ¡ymo neįvykdė, todėl teismas privalėjo visas abejones bei neaiÅ¡kumus, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto teigimu, teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad V. U. gabentos prekės yra bevertės. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad, siekiant konstatuoti ANK 208 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad V. U. suvokė, jog jis neteisėtai per valstybės sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus ir norėjo taip veikti. Pasak apelianto, bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė, kad per valstybių sienÄ gabena tik beverčius sugadintus daiktus, bevertes neremontuojamas prekes, kurios grÄ Å¾inamos kaip defektas, ir tai nurodė savo paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžiuose, taigi V. U. suvokė, kad gabena per valstybių sienÄ beverčius daiktus, kurių, asmens įsitikinimu, deklaruoti jis neprivalėjo. Apelianto teigimu, V. U. veiksmai padaryti galimai dėl klaidos, manant, kad beverčių daiktų deklaruoti nereikia. Asmuo gabenamų daiktų neslėpė, juos laikė automobilio kabinoje tarp savo asmeninių daiktų, todėl nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

3.7. Toliau skunde nurodoma, kad paskirta nuobauda yra neteisinga, neprotingai didelė ir neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai bÅ«tina. Nuobauda yra akivaizdžiai per griežta lyginant su gaunamu darbo užmokesčiu, taip pat reikia įvertinti ir byloje esančius įrodymus, susijusius su apelianto žmonos nėštumu, be to, jeigu ir buvo padarytas nusižengimas, jis buvo atsitiktinio pobÅ«džio, veika nesukėlė žalos įstatymo saugomai vertybei – finansų sistemai, vežti daiktai, tikėtina, yra beverčiai, asmuo turėjo vežimo tikslÄ â€“ siekį grÄ Å¾inti brokuotus daiktus pardavėjui. Apeliantas nurodo, kad individualizuodamas V. U. skiriamÄ nuobaudÄ teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos duomenis ir paskyrė per griežtÄ , todėl neteisingÄ piniginę baudÄ , todėl bÅ«tų teisinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti V. U. ženkliai mažesnę baudÄ nei numatytas jos minimumas ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus teritorinė muitinė praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu V. U. pateikė prekių įsigijimo dokumentus, muitinės pareigÅ«nai pateiktas prekes įvertino pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ bei reklamacijos aktÄ , t. y. taikė sandorio vertės metodÄ . Nurodoma, jog apelianto minimų SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 20 straipsnyje numatyta, jog deklarantas, norėdamas įrodyti muitinei, kad įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 132 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, turi pateikti muitinę vertę nustatančiai muitinės įstaigai prekių įsigijimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ (sutartį ir panaÅ¡iai), sudarytÄ iki prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ , pardavėjui pateiktÄ praneÅ¡imÄ (pretenzijÄ ) apie nustatytus prekių defektus, pardavėjo suraÅ¡ytus prekių kainų patikslinimo dokumentus ir kompetentingų institucijų arba, vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodeksÄ Ä¯gyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 24 punktu, turto vertintojų arba ekspertų suraÅ¡ytas atitinkamas iÅ¡vadas.

Taigi, Insitucijos vertinimu, minėtas teisės aktas, esant prekėms su defektais, numato pareigÄ asmeniui, o ne muitinėms pareigÅ«nams pateikti patikslintÄ prekių kainÄ arba pateikti turto vertintojų arba ekspertų suraÅ¡ytas atitinkamas iÅ¡vadas. Taip pat nurodoma, kad V. U. pateikus komercinę sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta, kad „Kainos nurodytos tik muitinės tikslais“ bei reklamacijos aktÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodyta ta pati prekių su defektais vertė, muitinės pareigÅ«nams nebuvo pagrindo kreiptis į ekspertus ar specialistus.

Teigiama, kad teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus V. U. teiginius, jog jis nežinojo, kad reikėjo deklaruoti prekes, nes, kaip pats asmuo teigė, 7 metus važinėja per muitinės postÄ ir turi žinoti visÄ tvarkÄ , be to jis yra baustas už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ , todėl prieÅ¡ gabenant prekes turėjo bÅ«ti suinteresuotas dar kartÄ susipažinti su prekių deklaravimo tvarka, tuo labiau, jog Lietuvos Respublikos muitinės internetinis puslapis www.lrmuitine.lt) yra vieÅ¡as ir jame aiÅ¡kiai nurodyta keliaujantiems asmenims naudinga informacija.

Institucijos vertinimu, asmens interesai, negali būti išskirtinėmis aplinkybėmis baudos švelninimui, nes atsakomybė – valstybės prievartos priemonė, kuri įtvirtinta viešai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. U. atstovo advokato Mariaus Rumšo apeliacinis skundas atmetamas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , priima vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos tinkamai pritaikė ANK nuostatas, atliko teisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir priėmė teisingÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ .

Dėl prekių vertės

7. IÅ¡ esmės apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl sulaikytų prekių muitinės vertės. Skunde nesutinkama su tuo, kad vertė buvo nustatyta, taikant sandorio vertės metodÄ , jo nepatikslinus specialistų ar ekspertų pateikta iÅ¡vada.

8. Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintas Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles. Nagrinėjamu atveju gabentų prekių vertė buvo nustatyta sandorio vertės metodu. Nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta SÄ jungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis iÅ¡laidomis. Å iuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo–pardavimo dokumentais, t. y. sÄ skaitomis faktÅ«romis, sutartimis, transporto paslaugų sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kt. (Minėtų taisyklių 9 punktas). Importuojamų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas, kai netenkinamos SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos sÄ lygos, taip pat SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 straipsnyje nurodytu atveju (Taisyklių 10 punktas). SÄ jungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 straipsnyje numatyta, kad jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visÄ sumokėtÄ arba mokėtinÄ sumÄ , kaip nurodyta Kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali papraÅ¡yti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Jei abejonių nepavyksta iÅ¡sklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali bÅ«ti nustatoma pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsniu, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į SÄ jungos muitų teritorijÄ , kuri prireikus gali bÅ«ti tikslinama. Nenustatyta, kad egzistuotų SÄ jungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos sÄ lygos, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galima taikyti sandorio vertės metodo.

9. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-1150 „Dėl turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse numatyta, kad remiantis turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadomis (turto vertinimo ataskaitomis) gali bÅ«ti nustatoma importuojamų sugedusių, sugadintų, sutarties (kontrakto) sÄ lygų neatitinkančių prekių muitinė vertė (taisyklių 6 punktas). Minėtu įsakymu patvirtintos taisyklės, be kita ko, taikomos asmenų importuojamų sugedusių, sugadintų, sutarties (kontrakto) sÄ lygų neatitinkančių prekių muitiniam įvertinimui (taisyklių 2.1. papunktis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos taisyklės yra taikomos tada, kai nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių įvežamų prekių vertę, arba kai kyla abejonių dokumentuose nurodyta verte, pavyzdžiui bÅ«tų pagrindas įtarti, kad nurodyta vertė yra neproporcingai maža. Å iuo gi atveju ir teismo posėdžio metu vyriausioji inspektorė nurodė, kad akivaizdžiai naudotų gabenamų prekių vertė nurodyta dokumentuose, kuri, atsižvelgiant į nenaudotų tokių daiktų vertę, jai nesukėlė jokių abejonių. Be to, Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi tai, kad, pasak apelianto, grÄ Å¾inamų gamintojui sugedusių ir netinkamų naudoti prekių vertė yra mažesnė nei naujų ir kokybiÅ¡kų analogiÅ¡kų prekių vertė arba apskritai tokios prekės yra bevertės, kadangi gabentų prekių vertė, galimai nustačius jų gamyklinį brokÄ , nei pirkėjui, nei pardavėjui nepakito, nes tiek pirkėjo, tiek pardavėjo prievolės yra saistomos sandorio sudarymo metu nustatytos kainos. Be kita ko, teismo posėdžio metu muitinės atstovė nurodė, kad toks metodas asmeniui yra palankesnis, kadangi naujų gabentų prekių vertė yra gerokai didesnė, ir, pritaikius kitÄ metodÄ â€“ analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių prekių vertės, jų vertė padidėtų. Å iuo atveju, atsižvelgiant į paties V. U. pateiktus dokumentus, prekių vertė pagrįstai buvo nustatyta panaudojant sandorio vertės metodÄ .

10. IÅ¡ byloje esančios 2019 m. rugsėjo 10 d. komercinės sÄ skaitos Nr. 10092019 matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytų daiktų pirkėjas/gavėjas yra (duomenys neskelbtini), esanti Britų salose, pristatymo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pardavėjas yra RAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti Maskvos srityje. Be to, minėtoje sÄ skaitoje nurodyta, kad kainos nurodytos tik muitinės tikslais (b. l. 6, 9-10).

11. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 13 d. defektų nustatymo (reklamacijos) akto Nr. 73 matyti, kad defekto aptikimo data 2018-2019 m. (3 punktas), nurodyta, kad defekto atsiradimo priežastis yra gamyklinis brokas (5 punktas), nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) (gamintojo adresu) yra siunčiami daiktai (53 krūtininiai davikliai su diržu, imtuvas, juodas ir rožinis laikrodžiai), kurių suma yra 2899 doleriai (6 punktas). Be to, matyti, kad yra pasirašyta direktoriaus W., PR (b. l. 8, 11-12). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad P. R.

W. yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Taigi pastarasis dokumentas yra pasiraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) direktoriaus (nurodyta – iÅ¡ tiekėjo) ir patvirtintas RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. N. Z. (nurodyta – iÅ¡ gavėjo). Vadinasi, tiek minėtoje sÄ skaitoje-faktÅ«roje, tiek defektų nustatymo (reklamacijos) akte yra kalbama apie tuos pačius daiktus. Ä®vertinus dokumentus tarpusavyje ir kartu su V. U. parodymais, darytina iÅ¡vada, kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) perdavė (duomenys neskelbtini) (pirkėjas/gavėjas) nurodytus daiktus (pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. komercinę sÄ skaitÄ ) dėl gamyklinio broko, kuriuos RAB „(duomenys neskelbtini)“ (gavėjas) buvo įgijusi iÅ¡ tiekėjo (gamintojo) (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. reklamacijos aktÄ ).

Taigi pirmiausia buvo parengta komercinė sÄ skaita, kurioje nurodytos prekių kainos muitinės tikslais ir kurios tikslas perduoti gamintojui (tiekėjui) daiktus, o po to buvo suraÅ¡ytas defektų nustatymo (reklamacijos) aktas, kuriame detaliai nurodoma, kodėl prekės yra grÄ Å¾inamos. Visgi pastebėtina tai, kad prekės buvo gabentos 2019 m. gruodžio 24 d., o tiek sÄ skaita-faktÅ«ra, tiek defektų nustatymo aktas yra suraÅ¡yti 2019 m. rugsėjo mėnesį. Be to, daiktai buvo gabenami be jokių dokumentų, minėtus dokumentus asmuo pateikė po tik po to, kai muitinėje buvo nustatyti prekių gabenimo tvarkos pažeidimai, t. y. jis pakalbėjo telefonu ir po to muitinei persiuntė minėtus dokumentus elektroniniu paÅ¡tu.

Taip pat pažymėtina, kad asmuo muitinės pareigÅ«nams pirmiausia nurodė, jog tai yra jo prekės, be to, jis nesugebėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti ir nurodyti, kas jam perdavė prekes ir kam tas prekes jis turėjo perduoti. Taigi kyla abejonių, ar prekės iÅ¡ tiesų buvo gabentos V. U. nurodytu tikslu. Visgi apeliacinės instancijos teismas negali grįsti sprendimo prielaidomis, todėl lieka prie iÅ¡vados, kuriÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir V. U. parodymai, kurie nėra paneigti, jog prekės buvo gabenamos, siekiant jas pateikti (duomenys neskelbtini).

Taigi ir komercinėje sÄ skaitoje nurodytos prekių kainos muitiniais tikslais yra susijusios su prekių, kurioms nustatytas gamyklinis brokas, gabenimu į (duomenys neskelbtini), atitinkamai skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir plačiau dėl jų nebus pasisakoma. Tuo tarpu į bylÄ 2020 m. kovo 10 d. buvo pateiktas RAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 13 d. techninės tarnybos reklamacijos aktas Nr. 73, kuriame nurodyta, kad daiktai dėl negalimumo paÅ¡alinti defektus siunčiami tiekėjui (5 punktas), nurodyta, kad sugadinta prekė nesuteikia jokios materialinės vertės ir negali bÅ«ti suremontuota Rusijos Federacijoje dėl Å¡ios produkcijos paslaugų aptarnavimo skyrių nebuvimo (6 punktas).

Be to, yra pateikta lentelė su prekės tipu, pavadinimu ir kiekiu, tačiau nenurodant jų kainos (b. l. 30, 41). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog techninės tarnybos reklamacijos aktas Nr. 13 yra suraÅ¡ytas ne pardavėjo, o kito juridinio asmens, jis visiÅ¡kai skiriasi nuo reklamacijos akto, kurį asmuo pateikė muitinės patikrinimo metu muitinės darbuotojams. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, jame yra nurodyta fizinė daikto vertė, kuri jokios įtakos neturi sprendžiant klausimÄ dėl asmens atsakomybės pagal ANK 208 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad asmuo itin užtikrintai aiškino apie gabenamų daiktų būklę, negrįsdamas to jokiais objektyviais duomenimis, o tik savo paties įsitikinimu, laikytina pasirinkta gynybine pozicija. Iš pateikto defektų nustatymo (reklamacijos) akto matyti, kokie defektai buvo nustatyti, tačiau jame nenurodyta, kad daiktai yra nepataisomi ar juo labiau, kad daiktų būklė turi bent minimalios įtakos muitinei prekių vertei. Atsakomybės klausimui spręsti yra svarbi prekių muitinė vertė, kuri nėra tapati prekių fizinei vertei.

Be to, ANK 208 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytų prekių, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Atitinkamai minėtu dokumentu nėra pagrindo vadovautis.

12. Teismas 2020 m. vasario 13 d. posėdžio metu prašė muitinės pateikti informacijÄ dėl prekių vertinimo su defektais. Byloje yra Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus virÅ¡ininkės 2020 m. vasario 19 d. tarnybinis raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad muitinė nevertina ir nenustato defektuotų prekių muitinės vertės. Defektų turinčių prekių muitinė vertė, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. (teisėjos pastaba: turi bÅ«ti 2004 m.) gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-1150 „Dėl turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių patvirtinimo“, gali bÅ«ti nustatoma remiantis turto vertintojų arba ekspertų iÅ¡vadomis (b. l. 35). Minėtas tarnybinis raÅ¡tas buvo pateiktas 2020 m. kovo 10 d. posėdžio metu. Taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Institucija neatliko teismo paskirtos užduoties.

Dėl tiesioginės tyčios V. U. veiksmuose

13. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

14. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad asmuo deklaravo, jog negabena kitų prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai arba apribojimai. V. U. administracinio nusižengimo padarymo dienÄ pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad iÅ¡ Rusijos vežė 53 daviklius, 3 imtuvus, 2 laikrodžius, kurie buvo sugedę, brokuoti ir kurie turėjo bÅ«ti pristatyti gamintojui kaip brokas. Taip pat nurodė, kad su jam keliamais pažeidimais nesutinka, nes tai brokas, kuris neveikia ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intas gamintojui (b. l. 5).

15. Taigi V. U. neginčijo, kad vežė nurodytus daiktus, jis neginčijo ir to, kad jų nedeklaravo, motyvuodamas tuo, kad tai yra sugedę daiktai, kurie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti gamintojui. Be to, muitinės pareigÅ«nei jis nurodė, kad negabena deklaruotinų daiktų. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad V. U. suvokė savo veiksmus ir norėjo taip elgtis, t. y. jis gabeno daiktus nepateikdamas jų muitinės kontrolei, konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas, kad negabena deklaruotinų daiktų. Taigi jo tikslas buvo atgabenti daiktus į Lietuvos RespublikÄ jų nepateikiant muitinės kontrolei. Vien tai, jog asmuo teigia, kad, jo manymu, daiktų nereikėjo deklaruoti, nes jie yra beverčiai, neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės ir juo labiau nesudaro pagrindo teigti, jog jo tokie veiksmai yra padaryti suklydus. V. U. yra vairuotojas-ekspeditorius, kurio darbo pobÅ«dis yra tarptautinis krovinių gabenimas krovininiu sausumos transportu, įvykio dienÄ jis gabeno krovinį su deklaracija, daiktai buvo sudėti krepÅ¡yje, kuris buvo rastas asmeniniuose daiktuose, pats nurodė, kad už prekių gabenimÄ buvo pažadėtas atlygis ir kad jam simboliÅ¡kai sumokėjo, be to, yra baustas administracine tvarka ir už kontrabandÄ , ir už deklaravimui taikomų reikalavimų nesilaikymÄ , todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jam yra taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingo elgesio reikalavimai, o jo iÅ¡sakyti teiginiai yra gynybinio pobÅ«džio.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. U. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį (kad gabena prekes, kurias reikia deklaruoti), ir norėjo taip veikti. Taigi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog V. U. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, yra nepagrįsti. Tuo tarpu teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra deklaratyvÅ«s ir susiję su savaip interpretuojamomis įvykio aplinkybėmis bei subjektyviu įrodymų vertinimu. Nagrinėjamu atveju visos kilusios abejonės buvo paÅ¡alintos.

Dėl baudos

17. Už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ yra numatyta bauda nuo 3500 iki 6000 Eur.

18. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ , atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobÅ«dį, nurodomus motyvus, į asmenybę – administracine tvarka baustas už kontrabandÄ , nuobauda galioja, turi Å¡eimÄ , į turtinę padėtį – sutuoktinė yra nėščia, asmuo gauna nedidelį atlyginimÄ . Aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, nenustatyta.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. buvusi ANK 34 straipsnio 5 dalis) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos reikÅ¡mingos baudos skyrimo aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, skiriant minimaliÄ baudÄ , kuri yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. V. U. teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs baudas už padarytus administracinius nusižengimus, visgi buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 39 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Tuo pačiu pažymėtina, kad V. U. administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarė 2019 m. rugpjūčio 10 d., kai jo asmeniniuose daiktuose buvo rasta 11 pakelių cigarečių, o jis buvo deklaravęs, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad asmens finansinė padėtis buvo žinoma iki administracinio nusižengimo padarymo, o jo sutuoktinės nėštumas negali bÅ«ti esmine priežastimi skiriant nuobaudÄ . Visos Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti paskirtos minimalios baudos dydžio.

22. Visgi pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnyje nustatyta tvarka, V. U. turi teisę kreiptis dėl baudos išdėstymo.

Dėl administracinio poveikio priemonės

23. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimÄ . Nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 3 dalyje. Kontrabandos daiktais Å¡iuo atveju yra laikytini 50 pulsometrų su diržu, 3 stebėsenos aparatai, 2 laikrodžiai (b. l. 2) ir kuriuos pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta imperatyvia nuostata, nutarė konfiskuoti. Atitinkamai plačiau Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir V. U. atstovo advokato Mariaus RumÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Nida Vigelienė