2022-01-24 Nr. DBT-9-3-64-3-02051-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-1/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02051-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. sausio 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui matininkui J. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

2021 m. spalio 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos A. M. skundas, kuriame pareiškėja prašo panaikinti matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3 „Dėl A. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 11-SK-926-(14.11.110) (toliau – ir NŽT sprendimas).

Skunde pareiškėja nurodo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 16,8 ha žemės sklypą, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartis įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre. Iš 2021 m. spalio 11 d. VĮ Registro centro išrašo ir dovanojimo sutarties matyti, kad žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus.

2021 m. liepos 22 d. iš matininko J. S. pareiškėja gavo pranešimą, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo atliekami gretimybėje esančio žemes sklypo, kadastro adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ženklinimo darbai. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja gali pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto.

2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja, nesutikdama su atliktais kadastriniais matavimais, pateikė pranešimą su pastabomis. Pareiškėja detaliai nurodė, kad gretimybėje paženklinto žemės sklypo ribos pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teisę, t. y. neatitinka posūkio taškų ir žemės sklypo ribų, kurios įregistruotos viešame nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja reikalavo, kad riboje sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, kurie šiuo metu yra nurodyti pagal viešus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, dovanojimo sutartį, žemės sklypo planą.

Matininkas byloje ginčijamu sprendimu atsisakė tikslinti gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas vietovėje, kadangi esą pareiškėjos nuosavybes teise valdomo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, nes yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 11-SK-926-(14.11.110). Pasak pareiškėjos, NŽT sprendimas ir 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo planas Nr. 61 nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, juos registruoti yra praleistas terminas, jie nebuvo žinomi nei pareiškėjai, nei notarei 2018 metais tvirtinant dovanojimo sandorį ir prašant sandorį įregistruoti nekilnojamo turto registre. Matininkas privalo vadovautis duomenimis, įrašytais į viešą registrą ir susilaikyti nuo sprendimų, jeigu duomenys nėra pakeisti nekilnojamojo turto registre. Keisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis gali tik kadastro tvarkytojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatytais teisiniais pagrindais. Matininkui tokia teisė nesuteikta. NŽT sprendimas nesukelia teisinių pasekmių žemės sklypo savininkui, kadangi nebuvo laiku pateiktas prašymas kadastro tvarkytojui, nebuvo atlikta patikra, nebuvo įregistruotos daiktinės teisės, susijusios su nekilnojamojo turto duomenimis. Ankstesnis žemės sklypo savininkas A. D., kadastrinių matavimų užsakovas, pagal notaro patvirtintą sutartį pardavė žemės sklypą be kadastrinių matavimų. Įgijęs žemės sklypą, naujasis savininkas padovanojo pareiškėjai šį žemės sklypą taip pat nesant kadastrinių matavimų. Matininkas neteisėtai vadovaujasi duomenimis, kurių nėra viešame nekilnojamojo turto registre.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams kilo abejonių dėl ginčo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. Kreipdamasis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, teismas nutartyje pirmiausia pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Be to, administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų ar dėl tarpinių dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pasak besikreipusio teismo, pareiškėja prašo panaikinti matininko J. S. sprendimą, kuris nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje numatytas administracinių teismų kompetencijos ribas. Atsižvelgiant į specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, šis skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi pareiškėja kelia ginčą, iš esmės susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu. Kita vertus, pareiškėja nurodo, kad tik su ginčijamu matininko sprendimu gavo NŽT sprendimą, kuris galbūt sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, todėl yra pagrindas įvertinti ir šio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nors matininkas nagrinėjamu atveju vadovavosi NŽT sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti tikrinamas administraciniame teisme, kilusiame ginče vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pareiškėja skundu teismo prašo panaikinti matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3 „Dėl A. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus“, teigdama, kad su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškai ir ribos, pažymėti atliekant šio besiribojančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, neatitinka viešame nekilnojamojo turto kadastre esančių duomenų. Pareiškėja taip pat teigia, kad matininkas J. S., nustatydamas gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir rengdamas šio žemės sklypo planą, neturėjo teisės vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. priimtu sprendimu Nr. 11-SK-926-(14.11.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas šiuo atveju kyla dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kadastro duomenų teisingumo.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus įtvirtina, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Vertinimas, ar konkretaus žemės sklypo kadastro duomenys kadastrinių matavimų metu nustatyti laikantis šiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų, yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti atliekamas būtent administraciniame teisme. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 11-SK-926-(14.11.110) teisinės galios atliekant gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus klausimas taip pat spręstinas pagal pirmiau minėtus teisės aktus ir patenka į administracinio teisinio ginčo ribas. Pareiškėja jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamu atveju nereiškia.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas pagal pareiškėjos pateiktą skundą yra priskirtinas administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.), todėl byla grąžinama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Skundo pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui matininkui J. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas grąžinamas įstatymų nustatyta tvarka spręsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys