2019-05-22 Nr. AB-11856-3-61-3-01649-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-952-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01649-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2405.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1962 m. prieš Naujuosius metus grįžus iš tarnybos sovietinėje armijoje, nuėjo įsidarbinti Norkiškės tarybiniame ūkyje, kuriame dirbo prieš išeinant į armiją. Ūkio vadovas pareiškėją informavo, kad Raseinių profesinėje mokykloje buvo skubiai formuojama grupė, kurioje ruošiama specialybė elektrikas – ryšininkas, todėl jam buvo pasiūlyta vykti ten mokytis. Pareiškėjas sutiko, jam buvo išrašytas siuntimas mokymuisi ir jis išvyko. Kadangi visas šis procesas įvyko labai greitai, ūkio vadovas iš pareiškėjo paėmė darbo knygelę ir pasakė, kad ją sutvarkys.

1.2. Pareiškėjas paaiškino, kad mokykloje buvo sudaryta eksperimentinė elektrikų – ryšininkų grupė, kurioje mokėsi 30 žmonių. Šioje mokykloje pareiškėjas mokėsi 1,5 metų, baigus mokslus grįžo į jį mokytis pasiuntusį ūkį. Naujas ūkio vadovas pareiškėją informavo, kad priimti į anksčiau numatytą darbo vietą negali, nes ji jau užimta bei grąžino pareiškėjui darbo knygelę. 1969 m. pareiškėjui jau dirbant įmonėje „Tauragės keramika“ kadrų skyriaus darbuotojas patvirtino, kad minėtų mokslų laikotarpis bus įskaitomas į darbo stažą, nes darbdavys siuntė kelti kvalifikaciją iš darbo vietos pagal partijos programą. 1983 m. dirbant Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate kadrų skyriaus darbuotojas patvirtino, kad minėtų mokslų laikotarpis yra įskaitomas į darbo stažą.

1.3. Išėjęs į pensiją pareiškėjas sužinojo, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narių priimti teisės aktai, kurie apima atgal ir sovietinį laikotarpį, neleidžia įskaityti minėto mokymosi laikotarpio į darbo stažą. Pareiškėjas 2003 m. dėl šio klausimo kreipėsi į Seimo narį A. S.. Jam buvo nurodyta, kad minėto laikotarpio į darbo stažą įskaityti negalima. 2004 m. dėl to paties kreipėsi į Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, buvo atsiprašyta, kad nėra galimybės skirti pinigų, jog kiekvienas pilietis galėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas neįvertino minimo laikotarpio, nes tada iš darbo vietų visi buvo siunčiami keltis kvalifikacijas. Šie mokymai buvo prilyginti vidurinių mokyklų mokymams, taip pažeidžiant asmenų teises.

1.4. Pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV, kuri priėmė skundžiamą sprendimą ir atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo vertinimu, jo skundas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.

2. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2008 m. balandžio 14 d. VSDFV buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas kėlė reikalavimą įskaityti į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi Raseinių kaimo profesinėje technikos mokykloje Nr. 10 laikotarpį 1963-1964 metais. 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2722 Fondo valdyba paaiškino pareiškėjui, kokie mokymosi laikotarpiai prilyginami stažui, ir nurodė, kad mokymosi Raseinių kaimo profesinėje technikos mokykloje laikas nėra mokymosi kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas, tad įskaityti mokymosi šioje mokykloje laiką į stažą nėra teisinio pagrindo (pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį iki 1995 m. sausio 1 d., prilyginamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), kitokie mokymosi laikotarpiai minėtame straipsnyje neįrašyti, todėl į stažą skiriant pensijas neįskaitomi). 2008 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. (6.5) I-2722 buvo nurodyta ir jo apskundimo tvarka bei terminas, tačiau pareiškėjas galimybe nuginčyti sprendimą nepasinaudojo.

2.2. 2017 m. kovo 14 d. skundu pareiškėjas vėl kreipėsi į VSDFV su tapačiu reikalavimu įskaityti į jo stažą mokymosi Raseinių kaimo profesinėje technikos mokykloje Nr. 10 laikotarpį. Kadangi kartotiniame skunde nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių keisti 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2722, nenurodė naujų aplinkybių ar argumentų, kurie leistų suabejoti šio sprendimo pagrįstumu, Fondo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 ( toliau – ir Taisyklės) , 30 punktu, skundžiamu 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2405, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. skundą kaip kartotinį, nes skunde keliamas klausimas dėl mokymosi Raseinių kaimo profesinėje technikos mokykloje Nr. 10 laikotarpio įskaitymo į stažą jau buvo išnagrinėtas ankstesniu Fondo valdybos sprendimu.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas, palyginęs skundžiamo sprendimo turinį su VSDFV 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2722, darė išvadą, kad jie buvo priimti pareiškėjui prašant to paties dalyko – įskaityti jo mokymosi Raseinių profesinėje technikos mokykloje Nr. 10 laikotarpį į jo darbo stažą. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymas buvo pakartotinis, todėl jo nebenagrinėjo iš esmės, nes jis buvo išnagrinėtas VSDFV 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2722. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė eisės aktų nuostatas, dėl ko skundžiamo sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, atitinkamai, nėra pagrindo įpareigoti VSDFV įskaičiuoti pareiškėjo mokymosi laikotarpį į jo darbo stažą.

5. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, konstatavo, kad šioje administracinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, be kita ko, ir šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

III.

5.1. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo poziciją ir argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimu į pareiškėjų skundą. Papildomai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo, kuriame jis prašė patikrinti ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos, susijusios su sovietinių piliečių stažo paskaičiavimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo įsitikinimu atsakovas nepagrįstai atsisakė įskaityti į jo pensijų draudimo stažą mokymosi Raseinių kaimo profesinėje technikos mokykloje Nr. 10 laikotarpį.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

6.1. VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu ir Taisyklių nuostatomis, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. skundą kaip kartotinį.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto reikalavimų panaikinti ginčijamą VSDFV sprendimą, teisingai konstatavo, kad VSDFV padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto prašymas buvo kartotinis, todėl jo nebenagrinėjo iš esmės, nes jau buvo išnagrinėtasVSDFV 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2722.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 7. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą kaip kartotinį.

8. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą kartotiniu ir teisėtai atsisakė jį pakartotinai nagrinėti.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

10. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Pirmiausiai pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo nagrinėto ginčo apimtimi, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ginčui spręsti aktualios Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies , tiek ir šiuo metu galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 dalies (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija ( galiojanti nuo 2017 03 31)), tiek ir Taisyklių 30 punkto nuostatos nurodo, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

13. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę nenagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. skundo, nes pareiškėjas antrą kartą kreipėsi į atsakovą tuo pačiu klausimu ir prašyme nenurodė naujų faktinių aplinkybių, nepateikė naujų faktinių duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atsakovo pozicija pareiškėjui aktualiu klausimu buvo išsamiai išdėstyta VSDFV 2008 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. (6.5) I-2722, kurio pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė.

14. Kadangi apeliantas kelia ir kreipimosi į Konstitucinį teismą klausimą, tai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisakys ir dėl to. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos šio įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Kartu pripažintina teisinga ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos šio administracinio ginčo teisingam išsprendimui nebuvo reikalingos taikyti.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį iki 1995 m. sausio 1 d., prilyginamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija) 1 priedo 26 punktą į stažą įskaitytinas aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas. Tokiu būdu teisės aktai, reguliuojantys ginčo santykius, galioję pareiškėjui skiriamos pensijos metu, nenumatė, kad mokymosi laikotarpis profesinėje technikos mokykloje turėtų būti įskaitomas į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti, neįrodžius papildomų aplinkybių – apmokamo darbo atlikimo arba apmokamų pareigų ėjimo. Tokios nuostatos laikomasi ir aktualioje administracinių teismų praktikoje bei kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1947/2008 ir 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1705/2005). Pareiškėjas neteigė ir neįrodinėjo, kad jis mokymosi profesinėje technikos mokykloje metu dirbo apmokamą darbą ar ėjo apmokamas pareigas.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių bei atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatas. Tokia išvada darytina įvertinus ankstesnes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadas (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų ar teisės aktų atitikimo Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

18. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius