2020-03-04 Nr. AB-4873-3-61-3-01466-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-407-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01466-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 10-IL-6201 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2018 m. kovo 29 d. išvada Nr. 10-IL-6201 nepritarė jo tiesioginio vadovo įvertinimui tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertinti „labai gerai“, jo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir paliko esamą pareiginės algos koeficientą. Vertinimo komisijos sprendimas taip pat išdėstytas 2018 m. kovo 30 d. protokole Nr. 10-IL-6284, su kuriuo Vilniaus aps. VPK vadovas susipažino, tačiau jokio sprendimo nepriėmė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 113 punkte, jo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 6 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-4034, kurioje jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertino „labai gerai“ ir Vertinimo komisijai suformulavo pasiūlymą nustatyti jam nustatyti didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

4. Taisyklių 5 priede išvardinti labai konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintos sąlygos įvertinti pareigūnų tarnybinę veiklą visapusiškai ir objektyviai. Taisyklių 134 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pokalbio metu Vertinimo komisija teiravosi apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą bei domėjosi, kodėl savigynos įskaita išlaikyta 2018 m., tačiau klausimų, susijusių su jo tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms, neuždavė ir jo tarnybinės veiklos šiais aspektais nenagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, Vertinimo komisija, turėjusi įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m., neatliko teisės aktais jai nustatytų veiksmų ir pažeidė Statuto 25 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus, kurie laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais.

5. Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms per ataskaitinį laikotarpį, nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui ir siūlymui, pareiškėjo veiklą 2017 metais vertino „gerai“, tokį sprendimą motyvuodama aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu 2018 m. vasario 13 d. buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, t. y. tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. K. 2017 m. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose nurodė, jog į tarnybą ir iš jos vyko automobiliu, kurio techninė apžiūra negaliojo nuo 2017 m. vasario 24 d., o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo nutraukta 2017 m. spalio 11 d. T. K. pripažino ir patvirtino tą faktą 2018 m. kovo 20 d. pateiktame paaiškinime Vilniaus aps. VPK Vidaus tylimų skyriui. Tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybai spręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis.

7. Pažymėjo, jog tarnybinė atsakomybė nėra formalumas, taikant ją pareigūnui gali būti sukeltos tam tikros neigiamos pasekmės, todėl negalima į šią aplinkybę neatsižvelgti ar ją ignoruoti vertinant pareigūno veiklą. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Išvadą ir įpareigoti Vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 metus yra neteisėtas, nes pareiškėjas reikalauja, kad teismas kištųsi į policijos įstaigos vidaus administravimą, juo labiau, kai pareiginės algos didinimas susijęs ir su biudžeto asignavimų, skirtų darbo užmokesčio fondui, panaudojimu. Toks reikalavimas privalo būti atmestas, kaip išeinantis už bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo T. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 6 d. tiesioginis pareiškėjo T. K. vadovas, įvertinęs pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, surašė statutinio pareigūno vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūno veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 4 balais, bendras vertinimas išvadoje „labai gerai“, tiesioginio pareiškėjo vadovo siūlymas išvadoje – nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Vilniaus aps. VPK viršininko 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 10-V-156, 2018 m. kovo 28 d. posėdyje, atlikusi Vilniaus aps. VPK pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 10-IL-6201, kurioje vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir pasiūlė iki vertinimo buvusios teisinės padėties nekeisti. Vilniaus aps. VPK vadovas patvirtino 2018 m. kovo 30 d. protokolą.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tiesioginio vadovo pildytoje išvadoje atsakingumo kriterijumi įvertintas 4 balais. Nurodyta, kad pareiškėjas pareigingas, patikimas, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus, tačiau dažnai tenka priminti apie pavedimus, kad įvykdytų laiku. Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimas yra prieštaringas. Pareiškėjas, viena vertus, charakterizuojamas kaip pareigingas, patikimas, noriai vykdantis pavedimus, prisiimantis atsakomybę už priimtus sprendimus, kita vertus, tiesioginis vadovas nurodo, kad pareiškėjui tam, kad užduotys būtų atliktos laiku reikia priminti. Pareiškėjo tiesioginis vadovas jame įžvelgė tokias charakterio savybes kaip nerūpestingumą, atsainumą, aplaidumą.

11. Išklausius Komisijos 2015 m. balandžio 20 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad Komisijos narių klausimai buvo susiję su savigynos įskaitos pavėluotu išlaikymu ir pareiškėjo atžvilgiu atliekamu tarnybiniu patikrinimu. Pareiškėjas dėl savigynos įskaitos paaiškino, kad buvo padaryta klaida, užsiėmimus lankė pas visus tris instruktorius. Apie tai, ar vyko užsiėmimai, ar įskaita instruktoriai nesakė, todėl greičiausiai laiku nepasirašė. Dėl tarnybinio patikrinimo paaiškino, kad jis pradėtas dėl to, kad asmeniniu transportu į tarnybą ir iš jos vyko automobiliu, kuris neturėjo techninės apžiūros ir neturėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Šią aplinkybę grindė aplaidumu, neapdairumu, užimtumu. Pareiškėjas teigė, kad suvokia pasielgęs blogai. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis pats save vertina kaip aplaidų ir neapdairų asmenį. Teismo vertinimu, būtent tokį įspūdį pareiškėjas paliko ir komisijos nariams. Komisija, užduodama klausimus apie savigynos įskaitą ir tarnybinį patikrinimą, vertino pareiškėjo atsakymus ir jų pagrindu pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo tam tikros asmeninės savybės necharakterizuoja jo kaip labai atsakingo asmens, tuo pačiu ir pareigūno. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisijos užduoti klausimai neturi nieko bendro su jo tarnybinės veiklos rezultatų vertinimu. Teismo vertinimu, Komisija minėtus klausimus uždavė tam, kad pašalintų tiesioginio vadovo išvadoje surašytus prieštaringus pareiškėjo atsakingumo kvalifikacijos apibūdinimus ir apsispręstų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultato. Komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjo veiklą „labai gerai“. Byloje nenustatyta, kad Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėjas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „labai gerai“, o „gerai“.

12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sprendimo nemotyvuotumo ir procedūros pažeidimų, nes įvertinus Komisijos 2018 m. kovo 30 d. posėdžio protokolą Nr. 10-IL-6284 ir posėdžio garso įrašą, jokių procedūrinių trūkumų nebuvo nustatyta. Kaip matyti, Komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus „gerai“ įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Kaip matyti, Komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju Komisijos nariai vieningai nusprendė pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, todėl, teismo vertinimu, jokie pareigūno veiklos trūkumai išvadoje negalėjo būti nurodyti. Be to, pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, jam buvo užduoti klausimai, susiję su kvalifikacijos vertinimu ir iš jų galėjo susidaryti nuomonę, jog Komisijos nariams kilo abejonių dėl tiesioginio vadovo jo tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai“.

13. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad T. K. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2017 metus „gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir įpareigoti Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. nėra pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą.

15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog teismo sprendimas paremtas prielaidomis ir samprotavimais, neteisingai taikytomis teisės normomis, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad jo tarnybinė veikla už 2017 m. buvo įvertinta „gerai“, o ne „labai gerai“ dėl to, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau Vertinimo komisijai vertinant pareiškėjo veiklą, tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir tuo metu pažeidimas dar nebuvo nustatytas. Tiesioginis vadovas pareiškėjo atsakingumą įvertino 4 balais, t. y. ne maksimaliais 5 balais, o tai reiškia, kad tiesioginis vadovas, pildydamas tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, objektyviai įvertino pareiškėjo atsakingumą. Iš teismo argumentų neaišku, keliais balais turėjo būti įvertintas pareiškėjo atsakingumas ir, kadangi tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kaip jis nulemtų galutinį pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą. Be kita ko, teismas, pripažindamas, kad Vertinimo komisija priėmė ginčijamą sprendimą vertindama tik vieną jo charakterio savybę, nepaisė esminio reikalavimo pareigūnų tarnybinę veiklą vertinti visapusiškai. Taigi, teismas, pasisakydamas dėl vienintelio elemento (atsakingumo), nenurodė kaip ši aplinkybė siejasi su galutiniu pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimu pagal Taisykles, ir klaidingai nustatė, kad Vertinimo komisija nepadarė esminių procedūros pažeidimų.

16. Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė pagrįstą sprendimą T. K. skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvados Nr. 10-IL-6201 (toliau – ir Išvada), kuria pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. buvo įvertinta tik „gerai“, nors 2018-02-06 tiesioginis pareiškėjo vadovas šią veiklą 2018 m. vasario 6 d. įvertino „labai gerai“.

19. Pareiškėjas nesutikimą su Išvada ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atliekant jo tarnybinį vertinimą buvo pažeisti visapusiškumo ir objektyvumo kriterijai, kurie taikomi pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

21. Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas reglamentuojančias šiuos teisinius santykius yra konstatuota, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-750/2006, 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-488/2010).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. naudojosi automobiliu, kuris neturėjo techninės apžiūros ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, už šį pažeidimą jam paskirta administracinio nusižengimo nuobauda. Pažymėtina, kad už naudojimąsi nuosavu automobiliu vykstant į darbą ir iš jo, pareiškėjui buvo skiriamos lėšos. jam taip pat buvo atlygintos transporto išlaidos. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės ir neginčija.

23. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas vykdė teisei priešingas veikas susijusias su transporto naudojimu ir finansine drausme.

24. Atsižvelgiant į pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį ir vykdomas funkcijas (policijos pareigūnas, atsakingas už eismo saugumą), tokia pareiškėjo veikla yra nesuderinama su uždaviniais ir tikslais, kurie keliami policijos institucijai ir jo pareigybei (Policijos įstatymo 5 str.), o tuo pačiu patvirtina ir jo nepakankamą lojalumą tarnybai.

25. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Vertinimo komisija turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindus pareiškėjo veiklą vertinti ne „labai gerai“, o tik „gerai“.

26. Kolegija sutinka su kitomis pirmosios instancijos išvadomis, jog esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su vertinimo visapusiškumu ir objektyvumu, atliekant vertinimą Vertinimo komisijoje, nebuvo padaryta ir jų detaliai nebekartoja.

27. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Stasys Gagys